Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2.1. Kaltinamasis D. F. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino ir parodė, kad 2019 m. rugsėjo 5 d., apie 2.30 val., jie visi trys – jis (kaltinamasis), A. Č. ir A. G., išvežė A. G. lavoną. Iki tol jis su A. G. buvo pažįstamas apie 2–3 savaites, su A. Č. – apie 1,5 mėnesio, o A. Č. su A. G. yra pažįstami nuo vaikystės. 2019 m. rugsėjo 5 d. naktį jis paskambino savo draugei, kad ši susisiektų su A. G. ir pasakytų, kad A. G. paskambintų jam. Jis pats A. G. paskambinti negalėjo, nes A. G. telefono numeris yra užsienietiškas (daniškas). Kai A. G. paskambino jam, jis pasakė A. G., kad ji atvažiuotų prie Priklausomybės ligų centro ir papasakojo A. G., kad A. Č. susikivirčijo su A. G., o A. G. pasakė jam, kad jie nieko nedarytų, kad ji atvyks. Kai kalbėjo su A. G., A. G. dar buvo gyvas, bet kol atvažiavo A. G., A. G. mirė. Prieš atvažiuodama pas juos A. G. ištuštino savo automobilio bagažinę. Atvažiavus A. G., jie atitempė A. G. lavoną. A. G. matė į automobilį įkeliamą A. G. lavoną, ji priekaištavo A. Č., kad jeigu ne jis, ji nebūtų atvažiavusi. Prieš išvežant A. G. lavoną A. G. viską žinojo. A. G. lavoną visi nuvežė už (duomenys neskelbtini) kaimo, link (duomenys neskelbtini) kaimo ir išmetė į melioracijos griovį. Po to visi nuvažiavo pas A. G. į namus. Savo namuose A. G. davė jiems alkoholio, o pati surūkė suktinę iš kanapių. A. G. namuose jis (kaltinamasis) sakė, kad vis tiek policijos pareigūnai sužinos apie A. G. ir jie vis tiek įklius, todėl jie visi derino savo pozicijas ir parodymus. Jis (kaltinamasis) nenorėjo į tai įtraukti A. G., A. Č. taip pat nenorėjo to, todėl jie tarėsi sakyti, kad A. G. lavoną išvežė ne A. G., o jis (D. F.). Jiems kalbant apie įvykį su A. G., A. G. labai pergyveno, kad jos neapkaltintų kaip bendrininkės, kad jos nesulaikytų, todėl jis (kaltinamasis) pasakė A. G., kad geriausiu atveju ji būtų liudytoja, o A. Č. pasakė, kad geriau nebūtų jokių liudytojų. A. Č. daug kartų teistas ir jis (A. Č.) turi daugiau patirties baudžiamosiose bylose, žino apie bylų tyrimą, todėl jis (kaltinamasis) išsakė žodžius, kad nėra liudytojų, nėra ir problemų. Sakydamas šiuos žodžius jis turėjo omenyje, kad jeigu byloje nebus liudytojų, tuomet nebus problemų byloje jiems (kartu su A. Č.), todėl A. G. dalyvavimą atsikratant A. G. lavonu geriau nutylėti, juolab, kad ji nematė paties įvykio (smurto prieš A. G.). Jis nei A. G., nei A. Č. negrasino ir niekam nesakė, kad bus kaip A. G.. Po to, ryte jie visi trys nuvažiavo prie Priklausomybės ligų centro, nes A. Č. reikėjo į „Metadono“ programą pasiimti vaistų, o A. G. norėjo apsižvalgyti, ar ant Priklausomybės ligų centro pastato nėra kamerų, ar naktį jų niekas neužfiksavo. Po to jie visi nuvyko į A. G. garažą, esantį (duomenys neskelbtini), kur buvo sugedę A. G. draugo automobiliai ir juos reikėjo suremontuoti. Automobilius remontavo jis (kaltinamasis). Kol jis buvo garaže, A. G. su A. Č. nuvažiavo pas A. G. močiutę. Po to, jiems sugrįžus, A. G. davė jiems su A. Č. kito automobilio raktus ir liepė vykti į jos sodą, esantį (duomenys neskelbtini). Kitą dieną atvažiavus A. G., jie visi važiavo į automobilių detalių parduotuvę (duomenys neskelbtini), po to į kitą parduotuvę ir į garažą (duomenys neskelbtini). Jis (kaltinamasis) liko garaže, o A. G. išvežė A. Č. į savo namus (duomenys neskelbtini) gatvėje, kad šis betonuotų duobę garaže. Vakare, kai jis (kaltinamasis) su A. G. grįžo į jos namus, jie pamatė, kad A. Č. vartojo metadoną su narkotikais ir garažo duobės nebetonavo. Iki jo (kaltinamojo) ir A. Č. sulaikymo, jie visi nebuvo visąlaik kartu, A. G. galėjo laisvai judėti ir galėjo pranešti policijos pareigūnams tiek apie įvykį su A. G., tiek apie grasinimus, tačiau ji visuomet sugrįždavo pas jį į garažą ir vėliau visi kartu leisdavo laiką. A. G. labai pergyveno, kad policijos pareigūnai nesulaikytų jos, kad jos nepatrauktų baudžiamojon atsakomybėn. Ji ieškojo internete straipsnių, pagal kuriuos ji galėtų būti apkaltinta ir domėjosi, kokia bausmė jai grėstų. Mano, kad byloje dėl A. G. nužudymo ji turėtų būti bendrininke, nes ji žinojo kur ir ko važiuoja ir padėjo jiems išvežti A. G. lavoną. Iki jo (kaltinamojo) ir A. Č. sulaikymo, jų trijų santykiai buvo geri. Iki sulaikymo jis nesiūlė A. Č. apvogti ir nužudyti A. G., jis nepasakojo jiems, kad jis anksčiau kam nors būtų padaręs ką nors blogo, kad jo tėvas nusikaltėlis ir jam padės. Jo (kaltinamojo) mama gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje, ji ištekėjusi už kito vyro, tėvas gyvena (duomenys neskelbtini) ir ūkininkauja. Būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje telefonu kalbėjo su mama ir drauge, o apie parodymus A. G. nužudymo byloje ir apie tai, kad ką nors blogo padaryti A. G., jis su niekuo nekalbėjo. Laiško A. Č. jis nerašė ir nesiuntė. Nepamena, kad būtų sudavęs teisme liudijusiam N. J., šio žmogaus nepamena. Po to, kai buvo paleistas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus, jis neieškojo jokių ryšių nei su A. Č., nei su A. G.. Pati A. G. jį persekioja ir fotografuoja – paskutinį kartą tai vyko 2020 m. lapkričio mėnesį. Jam tenka kartais praeiti netoli A. G. namo, nes jo brolis gyvena netoli – (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jis negrasino A. G. ir neturėjo ketinimų nužudyti ar kitaip jai pakenkti, jam nėra žinoma, kodėl po kelių mėnesių ji sugalvojo apkaltinti jį grasinimu. Jis nėra agresyvus, nes kitu atveju būtų bylų, susijusių su agresyviu jo elgesiu.

2.2. Nukentėjusioji A. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad A. Č. pažįsta nuo vaikystės, o D. F. nuo 2019 metų vasaros. Naktį iš 2019 m. rugsėjo 4 d. į 2019 m. rugsėjo 5 d. gavo SMS pranešimą iš jai nežinomo telefono numerio, kad ji paskambintų D. F.. Jai paskambinus D. F. pastarasis paprašė, kad ji atvažiuotų ir pasiimtų jį su A. Č. bei daiktais („šmutkėmis“). Prieš važiuodama pas D. F. ir A. Č., ji ištuštino savo automobilio bagažinę. Jai nuvažiavus prie Priklausomybės ligų centro ((duomenys neskelbtini) gatvėje, prie buvusios gamyklos (duomenys neskelbtini)), kaltinamasis D. F. ir A. Č. į jos automobilį sukrovė savo daiktus, taip pat vieną kažkokį sunkų daiktą (maišą). Tuo metu ji iš automobilio išlipusi nebuvo ir nematė, kas buvo maiše. Po to jie visi nuvyko link (duomenys neskelbtini) kaimo. Važiuojant automobilyje labai smirdėjo išmatomis, ji manė, kad smirda D. F. ir A. Č. daiktai, priekaištavo jiems dėl to. Nuvažiavus už (duomenys neskelbtini) kaimo kaltinamasis D. F. ir A. Č., išlipę iš jos automobilio, iš jo išmetė minėtą sunkų daiktą (maišą). Po to jie visi važiavo pas ją (nukentėjusiąją) į namus. Pakeliui kaltinamasis pasakojo, kad jis nužudė S. (A. G.) ir kad jie iš jos automobilio išmetė S. (A. G.) lavoną. Nuvykus pas ją į namus D. F. ir A. Č. ketino vartoti alkoholį, todėl A. Č. virtuvėje ruošė užkandą, o ji su D. F. sėdėjo kambaryje. Po to jiems visiems būnant kambaryje, D. F. sakė visiems, ką reikės sakyti policijos pareigūnams. D. F. minėjo, kad nenurodys jos (nukentėjusiosios) dalyvavimo išvežant A. G. lavoną, kad ji nefigūruotų, kad nurodys, jog automobilį vairavo jis (D. F.). Taip pat D. F. pasakė A. Č., kad jei jis kam nors prasitars apie S. nužudymą, jo laukia toks pat likimas, o atsisukęs į ją D. F. pasakė, kad nėra liudininkų, nėra ir problemų. Tokius D. F. žodžius ji suprato kaip norą nužudyti ir ją, ir A. Č., nes jie žinojo apie S. (A. G.) nužudymą. Po to, tą pačią naktį D. F. su A. Č. gėrė degtinę, vėliau nuėjo miegoti. 2019 m. rugsėjo 5 d. ryte jie visi kartu nuvežė A. Č. į Priklausomybės ligų centrą (į „Metadono“ programą), po ko grįžo pas ją į namus. Po to jie visi (ji, D. F. ir A. Č.) visąlaik buvo kartu iki D. F. ir A. Č. sulaikymo (iki 2019 m. rugsėjo 10 d.). Tuo metu D. F. ir jai, ir A. Č. ne vieną kartą, taip pat ir 2019 m. rugsėjo 7 d., minėjo, kad jis nužudė ne vieną asmenį, kad yra laikęs kažkokį asmenį uždarytą 30 dienų ir kad tėvas jį visuomet „išsukdavo“. Tokį D. F. elgesį ji suprato kaip kaltinamojo norą ją įbauginti, kaip grasinimus ją nužudyti. D. F. tėvo ji nepažįsta, bet iš D. F. pasakojimų žino, kad jis 1990 metais buvo nusikaltėlis ir nepaisant nuo 1990 metų pasikeitusios kriminogeninės situacijos, mano, kad D. F. tėvas iki šiol yra nusikaltėlis. Iki D. F. ir A. Č. sulaikymo jie visi nebuvo nuolat kartu, todėl bendravo telefonu tiek su A. Č., tiek su D. F.. Tuo metu jos laisvė nebuvo apribota, ji galėjo laisvai judėti, tačiau ji niekur neišėjo ir nepranešė apie tai, kad D. F. jai grasina. Grasindamas D. F. su ja kalbėjo ramiu, bet griežtu tonu. Nepamena, kad grasindamas jai kaltinamasis D. F. savo rankose būtų laikęs kokius nors daiktus (pavyzdžiui, peilį ir pan.). Iki D. F. ir A. Č. sulaikymo jos ir D. F. santykiai buvo geri, jie kartu leisdavo laiką, jie padėdavo vienas kitam, tarp jų nebuvo jokių konfliktų, jie nebuvo susipykę ir vienas kitam nebuvo padarę nieko blogo. Anksčiau D. F. jai nėra grasinęs, tačiau ji yra mačiusi, kaip kaltinamasis D. F. smurtavo prieš kitą žmogų (ginčo metu galva sudavė kitam asmeniui į galvą). Po to, kai D. F. buvo sulaikytas, ji su D. F. nebendravo, kaltinamasis neieškojo jokių ryšių su ja, jos nepersekiojo, nebandė su ja susitikti ir jai negrasino. Taip pat, po D. F. sulaikymo sužinojo, jog pastarasis siūlė A. Č. nužudyti ją. Dėl D. F. grasinimų ji į policiją kreipėsi tik po 6 mėnesių, nes bijojo ir D. F., ir policijos. Ji visas dienas (nuo A. G. lavono išvežimo iki D. F. ir A. Č. sulaikymo) žinojo, kad A. G. buvo nužudytas, bet jai nebuvo žinoma atsakomybė dėl nepranešimo apie nužudymą. Apie tokią atsakomybę ji sužinojo iš tyrėjos, ikiteisminio tyrimo dėl A. G. nužudymo pradžioje – tyrėja jai pasakė, kad ji (nukentėjusioji) gali būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn už nepranešimą apie labai sunkų nusikaltimą, bet patikino, kad jeigu ji duoda parodymus, tai jai nieko nenutiks. Ji baiminosi, kad nebūtų kartu su D. F. apkaltinta S. (A. G.) nužudymu ir nuo pat ikiteisminio tyrimo (dėl A. G. nužudymo) pradžios norėjo būti nukentėjusiąja, todėl vėliau pareiškimu pranešė apie D. F. grasinimus siekdama, kad jos procesinis statusas A. G. nužudymo byloje būtų pakeistas iš liudytojos į nukentėjusiąją ir ji galėtų turėti savo advokatą. Jos (nukentėjusiosios) pravardė yra „P.“. Ji (nukentėjusioji) galėjo pasakyti D. F., kad N. J. sumušė moterį, su kuria jis (N. J.) gyveno, dėl ko D. F. sumušė N. J.. 2020 m. lapkričio mėnesį matė D. F., jam kelio neužtvėrė, bet nufilmavo, kad jis vaikšto pro jos namus. Anksčiau, gyvendama Danijoje, yra neteisėtai vartojosi narkotinę medžiagą – kanapes. Savo patirtą neturtinę žalą vertina 5000 eurų dėl patirtos didelės baimės (nes kaltinamasis D. F. yra laisvėje ir gali jai kažką padaryti), dėl išgąsčio, nerimo, streso (nuo kurio jai prasideda fiziniai skausmai (ji serga fibromialgija)), taip pat dėl to, kad ji turėjo pasikeisti telefono numerį ir persikelti gyventi į kitą vietą.

2.3. Liudytojas A. Č. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jo ir A. G. santykiai geri, jie bendrauja iki šiol, o su D. F. santykiai buvo geri iki įvykių, susijusių su A. G.. Po šių įvykių jie su D. F. susipyko ir nebebendrauja. Su liudytoja R. E. jis turi bendrą dukrą, jo santykiai su R. E. geri. Su D. F. susipažino gyvendamas nakvynės namuose. Tuo metu yra matęs, kaip D. F. smurtavo prieš kitą asmenį – D. F. su kitu asmeniu išėjo į lauką kartu, o vėliau kitas asmuo į nakvynės namus grįžo susiėmęs už nosies. A. G., nežinodama to, padėjo jiems išvežti A. G. lavoną. Kai kėlė į automobilį A. G. lavoną, A. G. matė A. G. lavono kojas ir užuodė kvapą, nes nuo A. G. lavono smirdėjo. A. G. dejavo, kad jai reikės išvežti A. G. lavoną, ji keikėsi. Išvežus A. G. lavoną D. F. pasakojo A. G., kad jis (D. F.) nužudė A. G., o A. G. dėl to dejavo. Vėliau jie vartojo alkoholį ir D. F., pažiūrėjęs piktai į jį (liudytoją), po to į A. G., pasakė, kad „nėra liudytojų, nėra problemų“. Tą vakarą D. F. jam negrasino, jis to nepamena. Po to, iki jo (liudytojo) ir D. F. sulaikymo, visi trys visuomet buvo kartu, nes D. F. saugojo, kad niekas nenueitų į policiją. Jie visur, net į parduotuvę eidavo visi kartu, visur važiuodavo kartu. Tuo metu jis (liudytojas) neturėjo mobiliojo ryšio telefono, o A. G. telefoną turėjo, D. F. nebuvo jo paėmęs. Buvo A. G. sode, jie ten dirbo, o A. G. nupirko jiems išgerti. Buvo momentų, kai A. G. likdavo viena, atskirai nuo jo (liudytojo) ir D. F.. D. F. pasakojo apie savo tėvą, kad jo tėvas buvo kažkokioje nusikalstamoje grupuotėje, kad jei jį (D. F.) uždarys į kalėjimą, tai tėvas jį „ištrauks“, tačiau paklausus daugiau apie tėvą, D. F. pakeisdavo temą. Jis (liudytojas) nėra matęs D. F. tėvo, tačiau D. F. įtikinami pasakojimai apie tėvą baugino jį (liudytoją). Taip pat D. F. pasakojo apie tai, kad jo draugas dingo po to, kai apsivogė. D. F. pasakė, kad tas draugas nužudytas. Jis (liudytojas) suprato, kad draugą nužudyti galėjo D. F., nors pastarasis to tiesiogiai nepasakė. Praėjus kelioms dienoms po to, kai atsikratė A. G. lavono, jam (liudytojui) reikėjo vykti į „Metadono“ programą, todėl D. F. nuvežė jį į Priklausomybės ligų centrą su A. G. automobiliu. Važiuojant D. F. pasakė, kad reikia A. G. nužudyti, nes ji turi aukso ir vertingų daiktų, o jis žino kur daiktus galima pigiai ir greitai parduoti. Tą pačią dieną jie su D. F. buvo sulaikyti. Šiaulių tardymo izoliatoriuje matė D. F., jis kalbėjo su kažkuo telefonu budelėje, girdėjo, kad D. F. kalbėjo apie tai, jog reikia išsiaiškinti su A. G.. Jis (liudytojas) mano, kad tai buvo grasinimas, nors D. F. galėjo prašyti suderinti parodymus su A. G. byloje dėl A. G. nužudymo. Taip pat gavo laišką iš nepažįstamo asmens, kuriame buvo siūloma prisiimti jam kaltę dėl A. G. nužudymo, siūlomi už tai pinigai, advokato pagalba, minima, kad sieks, jog A. G. taip pat būtų įtraukta įtariamąja byloje dėl A. G. nužudymo, kad ji atsakytų kartu su jais už įvykį, susijusį su A. G.. Mano, kad šį laišką parašė kaltinamasis D. F.. Jis (liudytojas) mano, kad tai yra grasinimas, tačiau kodėl taip mano, negali atsakyti. Taip pat, būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, rašė laišką R. E., kuriame jis prašė materialinės pagalbos, prašė, kad A. G. pasakytų tyrėjai viską kaip buvo. „P.“ yra A. G. pravardė. Po to, kai buvo paleistas į laisvę, jis kalbėjo su A. G. apie bylą, A. G. iki šiol bijo D. F..

2.4. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. E. parodė, kad A. Č. yra jos dukros tėtis, kai jis buvo paleistas iš sulaikymo, kelis mėnesius gyveno pas ją (pas liudytoją). Nukentėjusioji A. G. yra jos draugės dukra, ji (liudytoja) bendrauja su A. G.. Tikslaus laiko nepamena, bet tai galėjo būti 2019 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje. Tądien ji (liudytoja), kaltinamasis D. F., nukentėjusioji A. G. ir nukentėjusiosios mama J. F.-D. buvo pas nukentėjusiąją A. G. kieme. D. F. padėjo A. G. kažką dirbti (D. F. dažnai padėdavo A. G.). Jie visi gėrė alų, išskyrus A. G.. Begeriant alų D. F. su A. G. nuėjo iki liudytojo N. J., kuris buvo už kiemo vartelių. Po kiek laiko sugrįžęs D. F. gyrėsi, kad jis sumušė N. J. už tai, jog pastarasis mušė savo žmoną. Taip pat, būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje A. Č. jai (liudytojai) tiek atsiųstuose laiškuose rašė, tiek telefoninių pokalbių metu minėjo, jog D. F. nori susidoroti su A. G., tačiau A. Č. nesiūlė jai apie tai pranešti policijai ir ji (liudytoja) to nepadarė. A. Č. laiškus ji (liudytoja) rodė A. G., pastaroji pasiėmė minėtus laiškus. A. G. į žinią apie tai, kad D. F. nori su ja susidoroti, reagavo jautriai, nukentėjusioji buvo įbauginta. Po to, kai D. F. paleido į laisvę, A. G. bijojo, kad jos neužpultų. Būdamas laisvėje A. Č. su ja (liudytoja) ta tema daugiau nekalbėjo, jis apie tai kalbėjo su A. G.. Mano, kad D. F. norėjo susidoroti su A. G., nes pastaroji parašė pareiškimą dėl D. F. veiksmų.

2.5. Liudytojas N. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tikslaus laiko nepamena, bet tai galėjo būti 2019 m. rugpjūčio mėnesį. Vakare, apie 23 val., jis susitiko A. G. ir bekalbant su ja, prie jų priėjo D. F.. A. G. pristatė jį (liudytoją) D. F. kaip asmenį, gyvenantį su Lile. Tuomet D. F. padavė jam ranką ir prisitraukęs prie savęs su savo galva trenkė jam (liudytojui) į galvą. Jis (liudytojas) nugriuvo ant žemės, o D. F. kelis sykius spyrė jam. Tada A. G. liepė D. F. pasitraukti ir jis nuėjo. Nueidamas D. F. pagrasino jam (liudytojui), kad jei sutiks dar kartą, užmuš. Mano, kad D. F. smurtavo prieš jį dėl to, kad jis (liudytojas) smurtavo prieš moterį, su kuria jis (liudytojas) gyvena. Dėl šio įvykio jis (liudytojas) į teisėsaugos institucijas nesikreipė. Jis (liudytojas) vengia D. F., nes pastarasis yra agresyvus. Apie tai, kas nutiko su A. G., jis (liudytojas) nieko nežino.

2.6. Iš VšĮ „Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centras“ medicinos dokumentų išrašo/siuntimo matyti, kad A. G. buvo nustatyti sveikatos sutrikimai, ji skundžiasi nerimu, miego sutrikimais, svyruojančiomis nuotaikomis, įkyriomis mintimis (1 t., 6, 51 b. l.).

2.7. Iš liudytojo A. Č. pateikto laiško kopijos matyti, kad laiško autorius klausia A. Č., ar šis planuoja šalinti prokurorę dėl jos veiksmų, nes Aleksandrą padarė liudininke; laiško autoriaus advokatas darys viską, kad Aleksandra atsisėstų; laiško autorius klausia, kiek A. Č. reikia pinigų, kad šis prisiimtų kaltę; laiško autorius teigia, kad jeigu A. Č. prisipažins per pirmą teismą, tada Aleksandros nekiš. Laiško autorius savo duomenų laiške nenurodė (1 t., 70–71 b. l.).

2.8. Iš liudytojos R. E. pateikto laiško matyti, kad A. Č. jai rašė, jog jis (D. F.) sakė, kad reikia A. G. apvogti arba padaryti tą patį ir kas įmanoma parduoti (1 t., 84 b. l.).

2.9. Iš informacijos apie kaltinamojo D. F. ir liudytojo A. Č. telefoninių pokalbių bei policijos pareigūnės L. J. tarnybinio pranešimo matyti, kad sulaikymo ir suėmimo laikotarpiu A. Č. ir D. F. būnant Šiaulių tardymo izoliatoriuje, A. Č. ir D. F. galėjo susitikti prie telefono budelės ir kalbėti apie A. G. du kartus:

2.9.1. 2020 m. sausio 5 d. (D. F. tądien skambino 9.21 val. (skambučio trukmė – 1.16 min., pokalbio trukmė – 0 s) ir 9.23 val. (skambučio trukmė – 1.43 min., pokalbio trukmė – 0 s), o A. Č. skambino 9.23 val. (skambučio trukmė – 1.04 min., pokalbio trukmė – 0 s) ir 9.24 val. (skambučio trukmė – 1.15 min., pokalbio trukmė – 0 s);

2.9.2. 2020 m. sausio 19 d. (D. F. tądien skambino 12.58 val. (skambučio trukmė – 14.03 min., pokalbio trukmė – 13.13 min.), o A. Č. skambino 13.07 val. (skambučio trukmė – 2.12 min., pokalbio trukmė – 52s) ir 13.09 val. (skambučio trukmė – 2.24 min., pokalbio trukmė – 54 s) (1 t., 97–134 b. l.).

3.2. Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tiek BK 145 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties formuluotė, tiek teismų sprendimuose tokio pobūdžio bylose akcentuojama, kad grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai verčiant asmenį bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-131-1073/2018 ir kt.). Sprendžiant klausimą dėl grasinimo realumo atsižvelgiama į įvairias aplinkybes: kilusio konflikto kontekstą, pasakyto grasinimo turinį, motyvus, kodėl jis buvo išsakytas, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-639/2010 ir kt.). Pripažįstant nusikalstamą grasinimo pobūdį būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir panašiai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-553-942/2015, Nr. 2K-172-788/2017 ir kt.). Baudžiamosios atsakomybės taikymas už BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą suponuoja būtinumą konstatuoti tiesioginę kaltininko tyčią – kad jis suvokia, jog grasinimą kitam žmogui atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą išsako taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai realiai gali būti įvykdyti ir tokios nukentėjusiojo būsenos siekia. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose reikia vertinti aplinkybių, parodančių grasinimo realumo buvimą ar nebuvimą, visumą, o taip pat nustatyti, jog nukentėjusiam asmeniui buvo pakankamas pagrindas manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad vertinant grasinimo realumą reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis ir ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-410-693/2015, Nr. Nr. 2K-14-222/2016, Nr. 2K-131-1073/2018 ir kt.).

3.3. Kaltinamasis D. F. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, nepripažino nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu. Įvertinęs byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu patikrintus įrodymus teismas sprendžia, kad byloje nepakanka objektyvių ir patikimų įrodymų, sudarančių pagrindą vienareikšmiškai spręsti, jog, pirmiausiai, kaltinamasis D. F., išsakydamas nukentėjusiajai kaltinime nurodytus žodžius, realiai grasino nukentėjusiajai A. G. ją nužudyti ir antra, kad nukentėjusiajai A. G. buvo pakankamas pagrindas manyti, jog kaltinamasis D. F. gali ją nužudyti.

3.5. Vertindamas pirmiau paminėtų proceso dalyvių parodymus teismas atkreipia dėmesį į liudytojo A. Č. ir nukentėjusiosios A. G. parodymų nenuoseklumą ir prieštaravimus. Antai, teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. Č. nurodė, jog A. G. išvežti A. G. lavoną jiems padėjo nežinodama apie tai, tačiau to paties teisiamojo posėdžio metu tas pats liudytojas, prieštaraudamas pats sau, patvirtinto, jog keliant A. G. lavoną į automobilį, A. G. matė A. G. kojas, A. G. dejavo, kad jai reikės išvežti A. G. lavoną, ji keikėsi, o vežant lavoną automobiliu A. G. užuodė kvapą, nes nuo A. G. lavono smirdėjo. Taip pat teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. Č. parodė, kad iki jo (liudytojo) ir D. F. sulaikymo, jie visi trys (A. Č., D. F. ir A. G.) visuomet buvo kartu, nes D. F. saugojo, kad niekas nenueitų į policiją, jie visur, net į parduotuvę, eidavo visi kartu, visur važiuodavo kartu, tačiau po to, to paties teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. Č. patvirtino, kad buvo momentų, kai A. G. likdavo viena, atskirai nuo jo (liudytojo) ir D. F.. Nukentėjusioji A. G. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog tuo metu, kai A. G. lavonas buvo kraunamas į automobilį, ji tuo metu iš automobilio išlipusi nebuvo ir nematė, kas buvo maiše, nors, kaip jau buvo paminėta pirmiau, tokią nukentėjusiosios poziciją teisme paneigė geras jos pažįstamas A. Č., kuris nurodė, jog nukentėjusioji žinojo, kad į automobilį buvo įkeltas A. G. lavonas – nukentėjusioji A. G. buvo išlipusi iš automobilio, matė A. G. lavono kojas ir dejavo, kad jai reikės išvežti A. G. lavoną, ji keikėsi ir pergyveno. Taip pat 2020 m. spalio 27 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji A. G. parodė, kad po to, kai išvežė A. G. lavoną, jie visi (ji, D. F. ir A. Č.), iki D. F. ir A. Č. sulaikymo, visąlaik buvo kartu, tačiau po 2020 m. lapkričio 4 d. teisme vykusios liudytojo A. Č. apklausos (liudytojas A. Č. paneigė tokius A. G. parodymus) nukentėjusioji A. G. savo poziciją pakeitė ir parodė, kad jie visi nebuvo nuolat kartu, todėl ji bendravo telefonu tiek su A. Č., tiek su D. F.. Nukentėjusioji A. G. teisme parodė, kad tąnakt, kai buvo atsikratyta A. G. lavonu, kaltinamasis D. F. grasino ir liudytojui A. Č., pasakydamas, kad jo laukia toks pat likimas, kaip ir A. G., o liudytojas A. Č. teisme tvirtino, jog jis nepamena, kad kaltinamasis D. F. būtų jam grasinęs. Akivaizdu, jog nukentėjusiosios A. G. ir liudytojo A. Č. parodymai nėra nuoseklūs ir patikimi, todėl besąlygiškai jais remtis priimant šį procesinį sprendimą negalima.

3.6. Kaltinamasis D. F. kaltinamas tuo, kad jis, be kita ko, nukentėjusiajai A. G. grasino pasakydamas žodžius „nėra liudytojų, nėra ir problemų“. Kaltinamasis D. F. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme neneigė to, jog jis nukentėjusiajai pasakė žodžius „nėra liudytojų, nėra ir problemų“, tačiau nurodė, jog šiais žodžiais jis negrasino nukentėjusiajai A. G.. Kaip nurodė kaltinamasis, šiuos žodžius nukentėjusiajai jis pasakė būdamas jos namuose, neužilgo po to, kai kartu su liudytoju A. Č. ir nukentėjusiąja A. G. atsikratę A. G. lavonu, nuvažiavo pas A. G. į butą ir derino savo pozicijas, kai sutarė, kad neminės, jog atsikratant A. G. lavonu dalyvavo A. G.. Pasak kaltinamojo D. F., būtent tokiame kontekste jis išsakė žodžius „nėra liudytojų, nėra ir problemų“, t. y. šiuos žodžius jis išsakė turėdamas omenyje, kad jeigu jiedu su A. Č. neprasitars apie A. G. dalyvavimą atsikratant A. G. lavonu, bus mažiau problemų byloje, o ne siekdamas grasinti nukentėjusiajai A. G. ir taip ją bauginti. Šioje vietoje teismas pažymi, jog baudžiamojoje byloje nėra pakankamų duomenų, galinčių paneigti tokią kaltinamojo D. F. nurodytą versiją. Priešingai, apie tai, kad atsikratę A. G. lavono jie visi derino savo pozicijas, teisme patvirtino pati nukentėjusioji A. G. (nurodydama, kad D. F. sakė visiems, ką reikės sakyti policijos pareigūnams; D. F. minėjo, kad nenurodys jos (nukentėjusiosios) dalyvavimo išvežant A. G. lavoną, kad ji nefigūruotų, kad nurodys, jog automobilį vairavo jis (D. F.)).

3.7. Taip pat kaltinamasis D. F. kaltinamas tuo, kad jis, be kita ko, nukentėjusiajai A. G. grasino pasakydamas, kad jis yra nužudęs ne vieną žmogų ir kad jo tėvas viską sutvarkys. Kaltinamasis D. F. neigė pasakojęs nukentėjusiajai A. G. apie tai, kad jis anksčiau kam nors būtų padaręs ką nors blogo, kad jo tėvas nusikaltėlis ir jam padės. Nurodė, kad jo tėvas gyvena Žemaitijoje ir ūkininkauja. Tuo tarpu nukentėjusioji A. G. ir liudytojas A. Č. neigė tokią kaltinamojo versiją ir nurodė, kad kaltinamasis D. F. pasakojo jiems apie nurodytas aplinkybes. Tačiau tiek A. G., tiek A. Č. nurodė, kad jie nepažįsta D. F. tėvo, nėra jo matę ir jiems nėra žinomos tikslios aplinkybės, susijusios su D. F. pasakojimu apie jo nužudytus žmones. Be to, liudytojas A. Č. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jam nepavyko daugiau išsiaiškinti apie D. F. tėvą, nes paklausus apie jį, D. F. pakeisdavo temą. Byloje nėra jokių duomenų, galinčių patvirtinti nukentėjusiosios A. G. ir liudytojo A. Č. nurodytas aplinkybes, t. y. nėra duomenų apie tai, kad kaltinamojo D. F. tėvas būtų nusikaltėlis ir priklausytų kuriai nors nusikalstamai grupuotei, dėl ko nukentėjusioji A. G. turėtų pagrindą bijoti tiek D. F., tiek jo tėvo. Taip pat byloje nėra duomenų apie tai, kad D. F. seniau būtų nužudęs nors vieną žmogų ir kad kaltinamojo tėvas būtų padėjęs D. F. išvengti atsakomybės už tai. Todėl, net ir tikint nukentėjusiosios A. G. ir liudytojo A. Č. versija apie D. F. pasakojimus, teismo vertinimu, tikėti realybės neatitinkančiais D. F. pasakojimais ir jų bijoti nei nukentėjusiajai A. G., nei liudytojui A. Č. nebuvo pagrindo.

4. Kiti klausimai