Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

LKT vertinimu, Marijampolės kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus pareigūno tarnybiniame pranešime pateikta informacija dėl ginčo dalyko laikytina pakankamu įrodymu, kad pareiškėjas neįrodė Marijampolės kalėjimo pareigūno neteisėtų veiksmų, iš kurių gali būti kildinama neturtinė žala. Remiantis Marijampolės kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus 2025 m. liepos 27 d. tarnybiniu pranešimu Nr. SV-20- 5203, pareiškėjas š. m. liepos 27 d. 16.50 val. vakarinio maitinimo metu neėmė jam priklausančio maisto davinio. Pareiškėjas 2025 m. liepos 27 d. teikė pranešimą Nr. NP-20-795, kuriame nurodė, jog nuo š. m. liepos 27 d. 15.00 val. skelbia bado akciją dėl neteisėtų pareigūno veiksmų. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje pažymėta, jog 2025 m. liepos 28 d. pareiškėjas buvo apžiūrėtas šeimos gydytojo, pacientas nurodė, kad nuo vakar vakaro neima kalėjimo maisto, nusiskundimų neturi. 2025 m. liepos 29 d. apžiūrėjus pareiškėją nurodyta, kad badauja antra para, jaučiasi gerai, skysčius geria. Pareiškėjas 2025 m. liepos 29 d. pranešimu Nr. NPS-20-7302 nurodė, kad nutraukia bado akciją nuo š. m. liepos 29 d. 16.00 val., nurodydamas, jog „<...> visas problemas spręsiu teismo keliu.“ Atstovės vertinimu, pareiškėjas pats pasirinko paskelbti bado akciją, nėra įrodymų, kad LKT Marijampolės kalėjimas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis. Todėl vien ta priežastis, kad pareiškėjas yra pasipiktinęs ir turi neigiamą požiūrį į visą bausmių vykdymo sistemą, nėra pagrindas neturtinės žalos atlyginimui, nes neturtinė žala – tai ne bet koks pasipiktinimas ar paprasčiausias sukeltas nepatogumas, o asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasiniai sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis).

Pažymi, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2025 m. liepos 29 d. iki 2025 m. rugsėjo 29 d. nesikreipė į Marijampolės kalėjimo Resocializacijos skyriaus psichologę dėl 2025 m. liepos 29 d. pažemintos jo garbės ir orumo, nes buvo įžeidinėjamas pareigūno, todėl patyrė didelius išgyvenimus, jaučiasi emociškai ir psichologiškai palūžęs ir pan. Todėl, atsakovo nuomone, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens teisių pažeidimu CK 6.250 straipsnio prasme.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda įrodžius tris sąlygas: neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Institucijos kaltė preziumuojama, siekiant palengvinti pareiškėjų įrodinėjimo naštą. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytų valdžios institucijų veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, netikslinga byloje vertinti likusias civilinės atsakomybės sąlygas, kadangi būtinas visų trijų sąlygų konstatavimas civilinei viešajai atsakomybei kilti.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Tad šio pobūdžio bylose svarbu turėti omenyje, kad pareiškėjas įprastai yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Laisvės apribojimo sukeliamos neigiamos pasekmės sudaro būtinąjį bausmės elementą, tačiau turi būti užtikrinama, kad asmuo laisvės atėmimo vietoje nepatirtų didesnių ribojimų nei tie, kurie būtini ir būdingi laisvės atėmimo bausmės įgyvendinimui. Taip pat taikomos poveikio, drausminimo, konkretaus režimo sąlygotos priemonės, įpareigojimai turi būti proporcingi siekiamiems tikslams, nediskriminuojantys. EŽTT praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš J. K. (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš J. K., pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš J. K., pareiškimo Nr. 44362/04).

Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-473-968/2025 ir kt.).

Pareiškėjas neteisėtus LKT Marijampolės kalėjimo veiksmus kildina iš galimai netinkamo pareigūno bendravimo (necenzūrinio bendravimo) su nuteistuoju (pareiškėju).

CK 6.271 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). LVAT praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr. 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012; kt.).

Kadangi pareiškėjas LKT Marijampolės kalėjimo administracijai teikė pareiškimus dėl LKT Marijampolės kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto P. R. nušalinimo nuo pareigų ir prašė, kad pareigūnui būtų iškelta baudžiamoji byla, LKT Imuniteto ir vidaus tyrimo skyrius atliko tyrimą dėl aplinkybių. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad LKT Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriuje pagal medžiagą Nr. M-0-01-00800-25 atliktas aplinkybių patikslinimas pagal gautą pareiškėjo pareiškimą dėl galimai neteisėtų Marijampolės kalėjimo pareigūno veiksmų. Aiškinantis įvykio aplinkybes, Marijampolės kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto 2025 m. liepos 31 d. surašytame tarnybiniame pranešime nurodyta, kad „2025 m. liepos 27 d. vykdė tarnybą Marijampolės kalėjime KPP Nr. 7. Apie 14:00 vai. atidarė kameros Nr. 4 duris, kad išleistų nuteistąjį Ž. V. į Pirminės sveikatos priežiūros tarnybos patalpas persirišti žaizdos. Nuteistajam Ž. V. buvo atlikta dalinė asmens krata kurios metu buvo rasta tabako dėžutė. Ž. V. buvo duotas nurodymas pasilikti kameroje dėžutę, kadangi jokių daiktų neštis iš kameros, einant į Sveikatos priežiūros tarnybines patalpas, negalima. Išgirdęs pareigūno nurodymą pasidėti dėžutę kameroje Nr. 4 bausmę atliekantis 20 b. nuteistasis G. V. pradėjo garsiai reikšti nepasitenkinimą pareigūno atžvilgiu ir grasino parašyti skundą. Pareigūnas teigė, kad bendraujant su nuteistaisiais visada bendravo mandagiai ir pagarbiai, konfliktinių situacijų nekėlė, nuteistųjų orumo ir garbės nežemino, psichologinio smurto jų atžvilgiu nenaudojo. Vykdydamas tarnybą vadovavosi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies „gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti žmogaus teises ir laisves“ bei 6 dalies „elgtis ir savo pareigas atliko taip, kad geru pavyzdžiu galėtų daryti įtaka suimtiesiems ir nuteistiesiems, įgytų jų ir kitų asmenų pagarbą nuostatomis.“ Nuteistasis Ž. V. 2025 m. rugpjūčio 11 d. paaiškinimuose, duotuose ikiteisminio tyrimo pareigūnui, nurodė, kad šių metų liepos 27 d. apie 14:00 val. jis buvo išvestas iš kameros Nr. 4, kas vyko tarp V. ir pareigūno jis negirdėjo. Nuteistasis A. B. 2025 m. rugpjūčio 11 d. paaiškinimuose nurodė, kad jis buvo kameroje Nr. 4 šių metų liepos 27 d. apie 14:00 val. V. kažką pasakė pareigūnui, jis nepamena ką konkrečiai. Tačiau teigė pamenantis, kad pareigūnas V. nurodė tu patylėk bybčiulpį, daugiau nepamena. Nuteistasis E. S. 2025 m. rugpjūčio 11 d. paaiškinime nurodė, kad jis buvo kameroje šių metų liepos 27 d. apie 14:00 val. Teigė matęs kai atėjo pareigūnas ir kažką pradėjo aiškintis su V., vykstant pokalbiui pareigūnas V. pasakė „pačiulpk bybį“. Taip pat nustatyta, kad nuteistasis (pareiškėjas) šešis kartus pažeidė vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus, skatintas vieną kartą, todėl jo elgesys per šį bausmės atlikimo laikotarpį įvertintas neigiamai. Atlikusi pareiškime nurodytų aplinkybių patikslinimą, LKT Imuniteto ir vidaus tyrimo skyriaus vyriausioji tyrėja 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, atsisakė pradėti ikiteisminį dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalyje. Ikiteisminio tyrimo pareigūnės nutarime nurodyta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo surinkta jokių objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, jog galėjo būti padaryta veika, turinti kokio nors BK numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kadangi iš patikslinimo metu surinktos medžiagos matyti, jog Marijampolės kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus jaunesnysis specialistas P. R., vykdydamas nuteistųjų apsaugą ir priežiūrą, minėto įvykio metu nenaudojo tarnybinio vaizdo registratoriaus ir neįvertinęs konfliktinės situacijos su nuteistuoju, bendravimo metu galėjo pavartoti netinkamus žodžius, nutarta informuoti Marijampolės kalėjimo viršininką apie būtinybę priminti jo pavaldiems pareigūnams dėl tarnybinių vaizdo registratorių naudojimosi taisyklių ir bausmių vykdymo sistemos etikos kodekso normų laikymosi.

Pareiškėjas kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyrių skundu, kuriuo prašė panaikinti LKT Imuniteto ir vidaus tyrimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir pradėti ikiteisminį tyrimą pareigūno P. R. atžvilgiu dėl žmogaus orumo pažeminimo bei piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, reikšdamas 500 eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjo skundas dėl LKT Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, atmestas, kadangi „<...> vertinant įvykio aplinkybių tikslinimo metu nustatytas faktines aplinkybes bei surinktus duomenis konstatuotina, kad nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagrįstai konstatuota, kad nėra jokių objektyvių, neginčijamų ir pagrįstų duomenų, leidžiančių teigti, kad Marijampolės kalėjimo pareigūnas P. R. savo veiksmais pažeidė baudžiamojo įstatymo saugomus gėrius, t. y. kad būtų padaręs veikas, turinčias nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl pagrįstai baudžiamasis procesas dėl galimai nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje, nepradėtas. <...>“ (2025 m. rugsėjo 4 d. nutarimas atmesti skundą Nr. IBPS-V-2395442-25). Nutarime, be kita ko, nurodyta, kad 2025 m. rugpjūčio 1 d. pareiškėjas baustas drausmine tvarka už psichinio smurto naudojimą prieš pareigūną, todėl besąlygiškai tikėti jo parodymais ir nuteistųjų E. S. ir A. B. paaiškinimuose užfiksuotomis aplinkybės nėra pagrindo, ypač atsižvelgus į tai, kad analizuojamo įvykio metu jie gyveno vienoje kameroje, dėl ko turėjo galimybę tarpusavyje derinti dėstomas aplinkybes. <...> Nuteistasis Ž. V. nepatvirtino G. V. pareiškime nurodytų aplinkybių, savo paaiškinime nurodė, kad pareigūnai jį išvedė iš kameros ir kas vyko tarp G. V. ir pareigūno, jis negirdėjo.

Vaizdo stebėjimo įrašų nuo 2025 m. liepos 27 d. 12:00 val. iki 2025 m. liepos 27 d. 15.00 val., susijusių su nagrinėjamu atveju, nėra.

BVK įtvirtina principus, kuriais grindžiamas bausmių vykdymas Lietuvos Respublikoje, tarpe kurių šios bylos kontekste išskirtinas bausmių vykdymo individualizavimo principas ( šio principo esmė ta, kad vykdant bausmes turi būti atsižvelgiama į nuteistojo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu. Vykdant bausmę, taip pat turi būti atsižvelgiama į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus ir kitas šio asmens resocializacijai svarbias aplinkybes), humanizmo principas (šio principo esmė ta, kad vykdant bausmes taikomos priemonės neturi apriboti nuteistojo teisių ir laisvių, jei tai nėra pagrįsta ir būtina; be to, bausmės vykdymu nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumo, o medicinos, biologiniai ir kitokie mokslo bandymai su nuteistaisiais draudžiami, net jei patys nuteistieji sutiktų, kad jie būtų atliekami), teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principas (šio principo esmė ta, kad nuteistojo teisinė padėtis, atsižvelgiant į jo nusikalstamo elgesio riziką ir elgesį bausmės atlikimo metu (nustatytų pareigų atlikimą ir draudimų laikymąsi, reagavimą į resocializacijos priemones), Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso ir šio kodekso nustatyta tvarka gali būti švelninama arba griežtinama) bei normalizavimo principas (šio principo esmė ta, kad reikia siekti sukurti laisvės atėmimo bausmės atlikimo aplinką, padedančią nuteistajam geriau adaptuotis bausmės atlikimo vietoje ir, kiek tai yra įmanoma, atitinkančią įprasto gyvenimo laisvėje sąlygas) (BVK 4 str. 1 d. 4-7 p.).

Pagal Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. V-1070 patvirtintą Lietuvos kalėjimų tarnybos apsaugos ir priežiūros instrukciją nuolat patruliuojant apsaugos perimetro ruože patruliuojantis pareigūnas privalo segėti diržą ar dėvėti liemenę su pritvirtinta ekipuote: lazda, antrankiais, dujų purkštuvu, elektros šoko įtaisu, taip pat turėti prie savęs nešiojamąją radijo ryšio stotelę, vaizdo registratorių, naktį – žibintą (prožektorių) ir/ar specialiąją priemonę, šaunamąjį ginklą su užtaisais, įtrauktais į specialiųjų priemonių sąrašą (15.2.1 p.). Tarnybą priežiūros postuose atliekantys kalėjimo pareigūnai privalo segėti diržą ar dėvėti liemenę su pritvirtinta ekipuote – lazda, antrankiais, dujų purkštuvu, taip pat turėti prie savęs nešiojamąją radijo ryšio stotelę, vaizdo registratorių ar kitas tarnybos tikslais išduotas priemones. Atviro tipo bausmės atlikimo vietoje tarnybą atliekantiems pareigūnams išduodami nešiojama radijo ryšio stotelė, dujų purkštuvas ir vaizdo registratorius (18 p.). Atlikdami tarnybą, kai tenka dirbti su kalinamaisiais, kurie nuteisti laisvės atėmimu iki gyvos galvos ar priklauso didelės rizikos grupei (yra linkę užpulti, pabėgti, agresyviai elgtis ir pan.), patruliuodami mobiliajame poste, vykdydami patikrinimus – skaičiuotes, pareigūnai privalo segėti diržą ar dėvėti liemenę su pritvirtinta ekipuote – lazda, antrankiais, dujų purkštuvu, taip pat turėti prie savęs nešiojamąją radijo ryšio stotelę, vaizdo registratorių, elektros šoko įtaisą, prireikus dėvėti dūriams atsparią liemenę. Naktį privalu turėti žibintą (prožektorių)(19 p.). Patikrinimus ir kontrolę vykdantys SKKS pareigūnai turi teisę: <...> gauti stacionariomis vaizdo stebėjimo kameromis ir tarnybiniais vaizdo registratoriais užfiksuotą medžiagą (102.3 p.). Instrukcijos 115 punktas numato, kad tarnybiniai vaizdo registratoriai (mobilūs prietaisai, galintys įrašyti vaizdą) kalėjimuose naudojami siekiant užtikrinti saugią aplinką kalinamiesiems ir kitiems asmenims. Apie tarnybinių vaizdo registratorių naudojimą duomenų subjektai informuojami Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme nustatyta tvarka. Naudotis vaizdo registratoriais turi teisę visi kalėjimo darbuotojai. Vaizdo registratoriais leidžiama naudotis savarankiškai, laikantis norminiuose teisės aktuose nustatytų asmens duomenų apsaugos reikalavimų bei šioje instrukcijoje nustatytos tvarkos. Naudodamas jam išduotą vaizdo registratorių, darbuotojas stebi, ar vaizdo registratorius veikia tinkamai, ir yra atsakingas už tinkamą bei teisėtą jo naudojimą darbe pagal eksploatavimui nustatytus reikalavimus. Vaizdo registratoriui užfiksavus pažeidimų, darbuotojas surašo tarnybinį pranešimą, nurodydamas vaizdo registratoriaus registracijos kalėjime numerį, arba nurodo, jog vaizdo registratorius jam priskirtas asmeniškai nuolat naudoti (118 p.).