- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-07-20
- Bylos Nr.
- e2YT-13316-994/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Lipeikienė
- Pareiškėjas
- E. M.
- Suinteresuotas asmuo
- A. P., Valstybės įmonė Turto bankas
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – A. P., Valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Pareiškėja E. M. kreipėsi į teismą ypatingosios teisenos tvarka su pareiškimu prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. P., mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio Č. P., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą pagal testamentą priėmė faktiškai pradėdama atsiradusį palikimą valdyti nuo pat palikimo atsiradimo momento.
2. Pareiškime nurodo, kad K. P. yra pareiškėjos motina. (duomenys neskelbtini) mirė K. P. sutuoktinis – Č. P.. Palikėjas mirė turėdamas du vaikus: pareiškėją E. M. ir sūnų A. P.. Palikėjas Č. P. buvo sudaręs testamentą, kuriuo jam nuosavybės teise priklausantį visą kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, turtines ir neturtines teises paliko sutuoktinei K. P.. K. P. turėjo teisę po sutuoktinio mirties atsiradusį palikimą paveldėti pagal testamentą. Vis dėlto, per įstatyme nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė ir atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti. K. P. savo valią priimti palikimą pagal testamentą, atsiradusį po sutuoktinio Č. P. mirties, išreiškė aktyviais veiksmais, kurie patvirtina palikimo priėmimą faktiškai pradėjus jį valdyti nuo pat palikimo atsiradimo dienos. K. P. ir toliau naudojosi bei rūpinuosi abiem sutuoktiniams priklausančiu turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), mokėjo už gyvenamajam namui teikiamas komunalines paslaugas, žemės mokestį, užsiėmė daržininkyste žemės sklype. Taigi po patikėjo Č. P. mirties visu likusiu turtu K. P. naudojosi kaip savu. Valdydama patikėjo Č. P. paliktą nekilnojamojo turto dalį kaip jai priklausančią, K. P. įgyvendino nuosavybės teises į paveldėtą turtą, atsiradusi po sutuoktinio mirties. Be to, po patikėjo mirties K. P. ir toliau naudojosi Č. P. priklausančiais asmeniniais ir apyvokos daiktais. Mano, kad tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis nurodytomis reikšmingomis aplinkybėmis taip pat patvirtina, jog pareiškėjos motina K. P. aktyviai siekė įgyvendinti palikimo priėmimo teises. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimui gauti.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, nurodydamas, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo Č. P. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį Č. P. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad K. P. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Prašo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant.
4. Kiti byloje dalyvaujantys suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
5. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad palikėja K. P. yra pareiškėjos motina (žr. (duomenys neskelbtini) Gyventojų registro pažymą apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini)). Palikėja K. P. mirė (duomenys neskelbtini) (žr. (duomenys neskelbtini) medicininį mirties liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini)). Palikėja K. P. mirė būdama našlė, sutuoktinis Č. P. mirė (duomenys neskelbtini) (žr. (duomenys neskelbtini) Gyventojų registro pažymą apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini); mirties liudijimą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)). Palikėjas Č. P. turėjo vaikų – A. P., gim. (duomenys neskelbtini) (žr. (duomenys neskelbtini) Gyventojų registro pažymą apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini)). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis Č. P. nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje neįregistruotos, o K. P. nuosavybės teisės įregistruotus į nekilnojamuosius daiktus: 1) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); 2) gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (žr. (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus). Palikėjas Č. P. (duomenys neskelbtini) buvo sudaręs testamentą, notarinis registro Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. 42 –asis notarų biuras, kuriuo jam nuosavybės teise priklausantį visą savo kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, taip pat turtines ir asmenines neturtines teises paliko sutuoktinei K. P.. (duomenys neskelbtini) Testamentų registro išrašo duomenimis nėra įregistruotų palikėjo Č. P. palikimo priėmimo faktų.
7. Pareiškėjos paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėjos motina K. P. po sutuoktinio mirties nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Vis dėlto, kaip teigia pareiškėja, jos motina K. P. po sutuoktinio mirties ir toliau naudojosi bei rūpinosi abiem sutuoktiniams priklausančiu turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), mokėjo už gyvenamajam namui teikiamas komunalinės paslaugas, žemės mokestį, taip pat užsiėmė daržininkyste žemės sklype, t. y. po patikėjo sutuoktinio Č. P. mirties likusiu turtu K. P. naudojosi kaip savu. Minėtas aplinkybes patvirtina ir į bylą pateikti rašytiniai įrodymai: žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijos. Gyventojų registro duomenimis palikėja K. P. gyvenamąją vietą nuo (duomenys neskelbtini) iki savo mirties buvo deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini) (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
Dėl reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turtintį faktą
8. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Įstatymo įtvirtinta keletas palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
9. Teismų jurisprudencijoje yra suformuluotos esminės CK 5.51 straipsnio aiškinimo ir taikymo taisyklės. Visų pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais. Antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.
10. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Vertindamas įrodymų visumą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo.
11. Įvertinus byloje pateiktų įrodymų visumą, taip pat pareiškėjos paaiškinimus, kad mirus palikėjui Č. P. jos motina K. P. rūpinosi visu likusiu jo turtu, kuriems kiti bylos dalyviai neprieštaravimo, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdiniui pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą. Byloje esantys įrodymai ir pareiškėjos nurodomos aplinkybės, kad jos motina po sutuoktinio Č. P. mirties ir toliau naudojosi bei rūpinosi abiem sutuoktiniams priklausančiu turtu, mokėjo visus privalomus mokesčius ir pan., leidžia daryti išvadą, kad K. P. aktyviais veiksmais siekė priimti po sutuoktinio Č. P. mirties likusį palikimą. Nagrinėjamu atveju palikėjos motinos K. P. elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininkės, o ji, kaip įpėdinė, priėmė turtą, kaip palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą. Dėl to, nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog K. P. po sutuoktinio Č. P. mirties likusį turtą prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo.
12. Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjos motina K. P. turėjo teisę paveldėti mirusio Č. P. turtą pagal testamentą (CK 5.28 staripsnio 1 dalis, 5.15 straipsnis, 5.19 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdiniai, pradėję valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, laikomi priėmusiais visą palikimą. Todėl darytina išvada, kad K. P. po sutuoktinio Č. P. mirties faktinio valdymo būdu priėmė Č. P. palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnio 2 dalis).
13. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant įgyvendinti pareiškėjos teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą, kaip įstatiminei įpėdinei po motinos K. P. mirties.
14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269–270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
Tenkinti pareiškėjos E. M. pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio Č. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį visą palikimą pagal testamentą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti nuo palikimo atsiradimo momento.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.