- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-15
- Bylos Nr.
- 2-1980-868/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vanda Višnevska
- Pareiškėjas
- S. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Kategorijos
- 128.19pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti. Nurodė, jog 2012-11-01 mirė G. P., kuri 1994-05-19 surašė oficialųjį testamentą, kuriuo savo mirties atveju padarė tokį patvirtinimą: atstačius nuosavybės teisę į žemę, esančią Medininkų ap., D. L. kaime, ir visą turtą, kuris jai priklauso, gyvenamąjį namą IAI-m, bendras plotas 48,75 kv.m., su ūkiniais pastatais palikti S. M.. Nepaisant sudaryto testamento, G. P. visgi nusprendė, kad jai priklausantį gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus nori perleisti pareiškėjui S. M. dar jai esant gyvai, todėl 1994-06-30 tarp G. P. ir pareiškėjo buvo pasirašyta prikimo – pardavimo sutartis. Pažymėtina, jog nuosavybės teisė į žemę, esančią Medininkų ap., D. L. kaime, G. P. esant gyvai atkurta nebuvo. Vilniaus apskrities administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus duomenimis pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą G. P. turi nuosavybės teisę į 7,65 ha žemės.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, jog teismui įvertinus pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus, siūlo sprendimą priimti teismo nuožiūra. Suinteresuotas asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai, teismo šaukimo šaknelė byloje.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas LR CK 5.57 str. pagrindu.
Teismo posėdžio metu ištyrus ir įvertinus faktines bylos aplinkybes ir tas aplinkybes pagrindžiančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad 2012-11-01 mirė G. P., kuri 1994-05-19 surašė oficialųjį testamentą, kuriuo savo mirties atveju padarė tokį patvirtinimą: atstačius nuosavybės teisę į žemę, esančią Medininkų ap., D. L. kaime, ir visą turtą, kuris jai priklauso, gyvenamąjį namą IAI-m, bendras plotas 48,75 kv.m., su ūkiniais pastatais palikti S. M.. Nepaisant sudaryto testamento, G. P. visgi nusprendė, kad jai priklausantį gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus nori perleisti pareiškėjui S. M. dar jai esant gyvai, todėl 1994-06-30 tarp G. P. ir pareiškėjo buvo pasirašyta prikimo – pardavimo sutartis. Pažymėtina, jog nuosavybės teisė į žemę, esančią Medininkų ap., D. L. kaime, G. P. esant gyvai atkurta nebuvo. Vilniaus apskrities administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus duomenimis pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą G. P. turi nuosavybės teisę į 7,65 ha žemės. Byloje faktines aplinkybes patvirtinantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2012-02-20 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius informavo, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimu Nr. 48S-1684 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje mirusiajai G. P.“ yra atkurtos nuosavybės teisės grąžinant natūra bendro ploto 7,08 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą ir 0,57 ha ploto kitos paskirties žemės sklypą, esančius Vilniaus rajone, Medininkų seniūnijoje, D. L. kaime. G. P. mirus, byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į G. P. palikimą nebuvo užvesta, nes mirusiosios įpėdiniai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir terminais dėl palikimo priėmimo nesikreipė. G. P. sutuoktinio bei vaikų neturėjo. Jos motina – M. P. mirė 1972-02-10, tėvas J. P. mirė 1945 m. G. P. turėjo brolį J. P. bei seserį K. P., kurie atitinkamai mirė 1971-03-09 ir 1990-07-24.
LR CK 5.1 str. 1 d. nustato, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba įpėdiniams pagal testamentą.
Tai, kad teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą tampa palikimo dalimi ir paveldima bendra tvarka, lemia specifinis nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesas. Nuo prašymo atkurti nuosavybės teises pateikimo iki sprendimo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės, priėmimo asmuo, pageidaujantis atkurti nuosavybės teises, privalo ne kartą išreikšti valią su nuosavybės teisių atkūrimu susijusiais klausimais (dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra ar lygiaverte natūra, dėl konkrečios žemės sklypo vietos, ribų ir pan.). Tačiau pretendento mirties atveju už mirusį asmenį valią turi išreikšti kitas asmuo, turintis daugiausia teisių tai daryti, t. y. asmuo, paveldintis mirusiojo turtą. Taigi paveldėjimo dalykas tokiu atveju yra ne Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka grąžintinas turtas, į kurį palikėjai esant gyvai nebuvo atkurtos nuosavybės teisės, t. y. palikėjai nepriklausė nuosavybės teise jos mirties dieną, todėl ir negali būti paveldimas CK nustatyta tvarka, o būtent turtinė teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio mėn. 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2009).
Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (LR CK 5.50 str. 1, 2 dalys). Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (LR CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Praleidus įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti gali pratęsti teismas, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą 3 mėnesių palikimo priėmimo terminą. Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, jog pagrindinė priežastis, sutrukdžiusi pareiškėjui laiku kreiptis į notarą bei sutvarkyti visus palikimui priimti būtinus dokumentus, faktiškai buvo tiek jo paties, tiek jo sutuoktinės V. M. nuolatinės sveikatos problemos.
Teismas pripažįsta, kad pareiškėjas terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių. Palikimo priėmimo termino praleidimo priežastys, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, laikytinos svarbiomis. LR CK 5.57 str. pagrindu pareiškėjų prašymas tenkinamas, terminas palikimui priimti atnaujintinas. Įvertinęs pareiškėjo, jo atstovo paaiškinimus, byloje surinktą rašytinę medžiagą, teismas daro išvadą, kad įstatymo (LR CK 5.50 str. 3 d.) nustatytą terminą palikimui po G. P. mirties 2002-11-01 priimti pareiškėjas praleido dėl svarbių objektyvių priežasčių – mirties dieną nebuvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, - todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, terminas palikimui priimti pareiškėjai atnaujintinas (LR CK 5.57 str.).
Iš pareiškėjo valstybei išieškomos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (LR CPK 88 str., 92 str., 96 str., 443 str.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
pareiškėjo S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilnius, pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilnius, terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjos G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2002-11-01, priimti.
Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Išieškoti iš pareiškėjo S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilnius, 12,40 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai (VMI prie LR FM sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas „Swedbank“, mokesčio kodas 5660). Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą.