- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-29
- Bylos Nr.
- 1A-882-557-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-31-1-01578-2010-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Pauliukėnas (pirm.), Eduardas Maškevičius, Dalius Jocys
- Nuteistasis
- S. T.
- Nukentėjusysis
- K. D.
- Kategorijos
Teisėja I. Krušienė Teisminio proceso Nr. 1-31-1-01578-2010-0
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2011 m. rugsėjo 29 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Eduardo Maškevičiaus ir Daliaus Jocio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d. nuosprendžio, kuriuo S. T. (S. T.) nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 10 mėnesių, pagal BK 302 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams. BK 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 1 p. nustatyta tvarka paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinai nubaustas laisvės atėmimu 10 mėnesių. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo faktinio nuteistojo sulaikymo momento.
Nuosprendžiu iš S. T. priteista 1360 Lt turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai K. D..
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. T. nuteistas už tai, kad jis 2010 m. lapkričio 14 d. apie 12.15 val. prie (duomenys neskelbtini) 39 namo (duomenys neskelbtini), nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje, atplėšęs automobilio „Honda Accord”, v/n (duomenys neskelbtini) priklausančio K. D., kairės pusės priekinių durelių lango apsaugos gumas, taip jas sugadindamas bei padarydamas 80 Lt žalą, tokiu būdu atidaręs automobilio langą ir įsibrovęs į saugyklą - automobilio saloną, iš priekinės automobilio panelės pagrobė 300 Lt vertės CD grotuvą „Alpina”, iš automobilio daiktų dėtuvės - 800 Lt vertės vaizdo kamerą „Samsung”, iš automobilio keleivio pusės priekinių durelių dėtuvės - 30 Lt vertės vizitinių kortelių dėklą, maišelį su rūbais, kurių bendra vertė 80 Lt, kuris buvo padėtas prie priekinės keleivio sėdynės, 20 Lt vertės laminuotą fotonuotrauką, kabėjusią automobilio salone prie priekinio lango stiklo. Taip pat iš automobilio salono pagrobė dokumentus, išduotus K. D. vardu, kurie buvo užkišti už atlenkiamo skydelio nuo saulės: automobilio „Honda Accord”, v/n (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros taloną NR. (duomenys neskelbtini), automobilio privalomojo civilinės atsakomybės polisą NR. (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu S. T. iš automobilio salono pagrobė K. D. priklausantį turtą už 1230 Lt ir pagrobė K. D. dokumentus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis S. T. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę – vietoj laisvės atėmimo bausmės paskirti 12 mėnesių priverstinį gydymą reabilitacijos centre, taip pat sumažinti priteistos atlygintinos turtinės žalos dydį. Nurodo, kad jis pilnai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamas veikas, tuo metu buvo priklausomas nuo narkotinių medžiagų ir nusikaltimus darė, kad galėtų jų įsigyti. Šiuo metu praėjo detoksikacijos kursą, dalyvauja „Žalos mažinimo programoje“, nori tęsti gydymą reabilitacijos centre, tokiu būdu pakeisti savo gyvenimą, gyventi be narkotikų, nedaryti žalos nei aplinkiniams, nei giminaičiams. Taip pat nurodo, kad nesutinka su jam priteistos nukentėjusiajai atlygintinos turtinės žalos dydžiu. Jis pats buvo nuėjęs į parduotuves ir įsitikino, jog jose analogiški kaip ir iš nukentėjusiosios pagrobti daiktai, t. y. automagnetola ir vaizdo kamera, kuriuos nukentėjusioji įkainavo atitinkamai 300 litų ir 800 litų, kainuoja ženkliai mažiau – atitinkamai 150-200 litų ir 400-500 litų, todėl iš jo priteista turtinės žalos suma turi būti sumažinta.
Teismo posėdyje gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
BK 56 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, jog recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2003 m. birželio 20 d. nutarimo „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ Nr. 40 3.1.13 punkte išaiškino teismams, jog teismas privalo motyvuoti ne laisvės atėmimo bausmės paskyrimą recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą. Tai reiškia, kad laisvės atėmimas yra tipinė bausmė recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą, leidžianti įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį, o ne laisvės atėmimo bausmė skiriama išskirtiniais atvejais, kuriuos teismas privalo motyvuoti. Kolegija išskirtinių aplinkybių, leidžiančių manyti, jog bausmės tikslai nuteistojo S. T. atžvilgiu gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo arba skiriant švelnesnės rūšies bausmę, šioje byloje nenustatė.
Nuteistasis S. T. yra recidyvistas, nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, tyčinius nusikaltimus, už kuriuos nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė neišnykus teistumui už ankstesnes tyčines nusikalstamas veikas, tarp jų ir nuosavybei, nepraėjus 6 mėnesiams po laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už paskutinį tyčinį nusikaltimą, atlikimo. Tokiu savo elgesiu S. T. demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų bei stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią, piktybinį polinkį daryti priešingus teisei veiksmus. Todėl apylinkės teismas, už naujas nusikalstamas veikas skirdamas jam griežčiausias sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes, BK 56 str. 1 d. nuostatų nepažeidė.
BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Iš nuosprendžio motyvų galima spręsti, jog apylinkės teismo nustatyta S. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis pilnai prisipažino nusikaltęs ir dėl to nuoširdžiai gailisi, taip pat ta aplinkybė, jog jis gydosi priklausomybės ligų centre, ir nulėmė ženkliai mažesnių už sankcijos vidurkį, netgi artimų jos minimumui laisvės atėmimo bausmių paskyrimą S. T. už tyčinius apysunkius nusikaltimus (BK 178 str. 2 d. ir BK 302 str. 1 d. sankcijose laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 3 metai 1 mėnuo 15 dienų), nes nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnis ir pobūdis, taip pat nuteistojo asmenybė (recidyvistas, sistemingai daro tyčines nusikalstamas veikas, nekeičia gyvenimo būdo, niekur nedirba) akivaizdžiai neduoda pagrindo švelninti bausmes. Taigi pirmosios instancijos teismas, skirdamas S. T. bausmes, tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nuteistojo apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti teismo išvadų dėl bausmių už naujas nusikalstamas veikas rūšies bei trukmės parinkimo pagrįstumu. Bendrindamas bausmes tarpusavyje, teismas pasirinko nuteistajam palankiausią įstatymo numatytą bausmių bendrinimo apėmimu būdą, todėl apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo laikyti aiškiai per griežta ir nuteistajam paskirtą galutinę subendrintą bausmę.
Nepagrįsti ir apelianto argumentai, kuriais ginčijamas teismo sprendimas dėl civilinio ieškinio. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 “Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose” 6 p. nurodoma, kad pagrobto turto vertė yra nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu, turto vertė gali būti nustatoma pagal pirkimo - pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus. Tais atvejais, kai nuosavybė į daiktą atsirado pirkimo - pardavimo sandorio pagrindu ir byloje yra duomenys apie daikto įsigijimo kainą, tačiau daiktas pagrobiamas praėjus laikotarpiui, turinčiam reikšmės jo kainai, daikto vertė nustatoma pagal faktinę turto vertę (didmenines, rinkos ar komiso kainas) nusikalstamos veikos padarymo metu. Kai tokių duomenų byloje nėra arba daikto įsigijimas pagal sutartį yra susijęs su papildomomis prievolėmis savininkui (pvz., mobiliojo ryšio telefonas, kurio rinkos vertė 500 Lt, įsigytas už 1 Lt sudarant terminuotą abonementinę sutartį, arba jei savininkas turtą įsigijo mažesne nei vidutinė rinkos kaina akcijos metu ar pritaikant kitokią nuolaidą), pagrobto turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiško ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainą.
Nukentėjusioji K. D. ikiteisminio tyrimo metu pagrobtą automagnetolą įvertino 300 litų, o vaizdo kamerą – 800 Lt, taip pat pateikė vaizdo kameros pirkimo dokumentus, iš kurių matyti, kad šią vaizdo kamerą kartu su DVD disku nukentėjusioji pirko 2008-09-24 už 801 Lt. Nors vaizdo kamera buvo pagrobta praėjus 2 metams nuo jos įsigijimo, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad per šį laikotarpį vaizdo kamera prarado savo prekinę išvaizdą ar funkcines savybes, kurios reikšmingai įtakotų vaizdo kameros vertės sumažėjimą. Beje, pats nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ši kamera buvo įdėta į medžiaginį įdėklą, t. y. pakankamai apsaugota nuo išorės veiksnių. Be to, vaizdo kamera nėra greitai nusidėvintis kasdieninio naudojimo daiktas, todėl abejoti nukentėjusiosios vaizdo kameros įvertinimu nėra pagrindo. Lygiai taip pat nėra pagrindo abejoti ir nukentėjusiosios automagnetolos įvertinimu. Byloje nėra duomenų, kurie įgalintų abejoti nukentėjusiosios parodymais ar daryti prielaidą, jog ji siekia pasipelnyti iš susidariusios situacijos.
Nukentėjusiosios įvertinimo nepaneigia ir nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos mažesnės nei įvertino nukentėjusioji neva šiuo metu parduotuvėse esančios analogiškų daiktų kainos, kadangi nesant pavogto daikto ir neturint jo (šiuo atveju automagnetolos) įsigijimo dokumentų ar netgi ir turint įsigijimo dokumentus ir žinant daikto (šiuo atveju vaizdo kameros) modelį, tačiau nežinant prieš 2 metus pagaminto modelio funkcinių savybių, tokio daikto palyginimas su kitais panašiais modeliais, juolab, kad rinkoje gali būti daugybė panašių modelių modifikacijų (kas neabejotinai įtakoja kainą), nėra tas metodas, kuris leistų tiksliai nustatyti pavogto daikto rinkos vertę jo pagrobimo metu. Pats nuteistasis apylinkės teisme parodė, kad grotuvą pardavė už 100 Lt, o vaizdo kamerą už 150 Lt, kas, atsižvelgiant į vogtų daiktų pardavimo specifiką (kelis kartus mažesnę nei legalioje civilinėje apyvartoje kainą), iš esmės patvirtina nukentėjusiosios įvertinimo pagrįstumą. Tuo būdu keisti nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio išsprendimo taip pat nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo S. T. apeliacinį skundą atmesti.