Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Audronė KartanienėTeisėja Jovita EinikienėBaudžiamoji byla Nr. 1A-762/2012Teisminio proceso Nr. 1-15-1-00170-2011-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.4.2.(S)

2012 m. spalio 5 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Audronės Kartanienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. nuosprendžio, kuriuo T. I. ir S. R. išteisintos iš kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. I. ir S. R. buvo kaltinamos tuo, kad jos, panaudodamos fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, t.y. 2011-03-27, apie 2 val. 30 min., būdamos apsvaigusios nuo alkoholio (T. I. nustatytas 1.00 promilės, o S. R. – 1.12 promilių girtumas), veikdamos bendrininkų grupėje, prie miškelio, esančio R. D. g., netoli 28 namo, Vilniuje, panaudojant fizinį smurtą, T. I. sugriebus J. A. už plaukų ir striukės, ištempė ją iš automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir prispaudus prie žemės, iš striukės kišenės pagrobė mobiliojo ryšio telefoną Nokia 6300, 173 Lt vertės, ir „SIM“ kortelę „Tele-2 pildyk“, 10 Lt vertės, po to J. A. atsisėdus į automobilį, S. R. kaire ranka sugriebė ją už striukės ties kaklu ir dešine ranka sudavė 3 smūgius į galvą ir iš nukentėjusiosios rankų ištraukė rankinę, o iš rankinėje buvusios piniginės pagrobė 210 Lt, tokiu būdu pagrobė iš J. A. 393 Lt vertės turtą, t.y. T. I. ir S. R. buvo kaltinamos, padariusios nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat T. I. ir S. R. buvo kaltinamos tuo, kad jos pažeidė viešąją tvarką, t.y. 2011-03-27, apie 02.51 val., būdamos apsvaigusios nuo alkoholio (T. I. nustatytas 1.00 promilės, o S. R. – 1.12 promilių girtumas), veikdamos bendrininkų grupėje, viešoje vietoje, t.y. degalinėje „Orlean“, esančioje Juodasis Kelias g. 32, Vilniuje, elgėsi įžūliai, pribėgdamos prie J. A. tampė ją už plaukų ir drabužių, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams, degalinėje „Orlean“ dirbusiems darbuotojams, ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, nes prieš nukentėjusiąją J. A. buvo panaudotas fizinis smurtas ir sutrikdytas degalinės „Orlean“ darbuotojų darbas, t.y. T. I. ir S. R. buvo kaltinamos, padariusios nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio l dalyje.

Apelianto nuomone, skundžiamame nuosprendyje išdėstytos išvados, kuriomis teismas rėmėsi, išteisindamas T. I. ir S. R. iš kaltinimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, neatitinka bylos aplinkybių. Teismo išvados padarytos įvertinus tik T. I. ir S. R. parodymus, tačiau nepakankamai išanalizavus kitus bylos duomenis, t. y. liudytojų parodymus, pačios nukentėjusiosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu bei bylos nagrinėjimo teisme metu, taip pat neatsižvelgus į apžiūros protokolus. Teigia, kad būtent išteisintųjų duoti parodymai buvo neobjektyvūs ir turėjo būti vertinami kaip jų gynybinė pozicija, tuo tarpu nukentėjusiosios nurodyti faktai yra pakankami T. I. ir S. R. kaltei pagrįsti.

Remdamasis byloje nustatytų aplinkybių analize, apeliantas daro išvadą, jog nukentėjusiosios duoti parodymai, yra objektyvūs, o faktas, jog ant telefono aparato nebuvo rastas nei vieno iš įvykyje dalyvavusių asmenų piršto pėdsakas, reikšmės neturi. Atkreipia dėmesį į tai, kad viso proceso metu nukentėjusioji jautė spaudimą dėl paduoto pareiškimo, tačiau visas aplinkybes nurodė pakankamai išsamiai ir objektyviai, nors nagrinėjamo įvykio metu ir buvo neblaivi. Be to, apklausta teisiamojo posėdžio metu, nukentėjusioji iš esmės patvirtino visus savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Vertinant nukentėjusiosios parodymus dėl S. R. veiksmų, prokuroro nuomone, teisingais laikytini parodymai, pastarosios duoti ikiteisminio tyrimo metu. Skunde pažymima, jog apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją nukentėjusioji visas anksčiau nurodytas aplinkybes patvirtino, dar ir patikslindama jos atžvilgiu įvykdyto nusikaltimo detales. Tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu S. R. atžvilgiu duoti parodymai turi būti vertinami kaip melagingi. Apelianto nuomone, byloje esančių duomenų analizė leidžia teigti, kad nukentėjusiosios J. A. nurodyti faktai apie jos atžvilgiu padarytą nusikaltimą nėra paneigti, todėl galima pagrįstai daryti išvadą, kad T. I., panaudodama fizinį smurtą pagrobė iš užsegtos nukentėjusiosios striukės mobiliojo ryšio telefoną, o S. R., taip pat panaudodama fizinį smurtą, t. y. suduodama smūgius nukentėjusiajai, pagrobė 210 Lt, kurie buvo piniginėje, ir tokiu būdu visiškai realizavo nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje sudėtį.

Apibendrindamas skunde išdėstytas aplinkybes, apeliantas daro išvadą, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje buvo surinkta pakankamai duomenų, kurie leistų teigti, kad T. I. ir S. R. įvykdė nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą patenkinti, išteisintųjų T. I. bei S. R. gynėjai prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012-05-31 nuosprendis dalyje dėl T. I. išteisinimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį naikintinas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (BPK 328 straipsnio 3 punktas, 329 straipsnio 2 punktas).

BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Kaip fizinis smurtas suprantamas bet koks fizinis-smurtinis poveikis nukentėjusiojo kūnui, nepriklausomai nuo to, kokie sveikatos sutrikdymai jam buvo padaryti. Veika kvalifikuojama kaip plėšimas ir tuo atveju, jei dėl fizinio smurto poveikio nukentėjusiajam teisiškai reikšmingų sveikatos sutrikdymų nebuvo padaryta, bet smurtininko veiksmai sukėlė fizinį skausmą. Kita vertus, plėšimas gali būti padaromas panaudojant ir psichinį smurtą, tame tarpe pasinaudojant ar sukuriant situaciją, kuri yra bauginanti, kelianti nerimą ir saugumo trūkumą nukentėjusiajam.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2011-03-27, 4.14 val., į policiją nukentėjusioji J. A. kreipėsi dėl to, kad iš jos buvo pagrobtas mobilaus ryšio telefonas bei pinigai (1 t. b.l. 3-4, 46-47, 49). Pareiškėjos teigimu, nurodytą turtą, panaudodami fizinį smurtą, iš jos pagrobė asmenys, su kuriais ji leido laiką nuo 2011-03-26, maždaug 16.00 val.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. A. aiškino, kad 2011-03-26, ji su sugyventiniu atvyko pas S. R., kur visi vartojo alkoholinius gėrimus. Vėliau į S. R. namus atvažiavo taksistas Fiodoras, kaip nustatyta A. S., ir T. I.. Pastaroji buvo supykusi, kad kompanijoje, kurioje buvo J. A., buvo ir jos vyras. Nurimusi T. I. bei pastarąją atvežęs A. S. taip pat prisijungė prie visų ir kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 1.30–2.00 val. nakties, T. I., S. R., J. A. ir A. S., pastarojo automobiliu, išvažiavo nusipirkti daugiau alkoholinių gėrimų į visą parą dirbančią parduotuvę. Kelionės atgal metu, T. I. pradėjo prie J. A. „kabinėtis“, konfliktuoti, reikalavo atiduoti batus, nusivilkti drabužius, o automobiliui sustojus prie miško, iš jo iššoko ir apėjusi jį iš priekio, priėjo prie galinių automobilio durelių iš vairuotojo pusės, t.y. kur sėdėjo nukentėjusioji J. A., pastarąją sugriebė už plaukų ir striukės, ištempė iš automobilio ir kurį laiką laikė ją prie žemės. Nukentėjusiosios teigimu, po to, kai ji buvo paleista ir vėl atsisėdo į automobilį, pastebėjo, jog iš jos striukės kišenės, kuri prieš tai buvo užsegta, dingo mobilaus ryšio telefonas. Kaip apie tai ji pasakė, į S. R. klausimą kur telefonas, T. I. nusijuokė. Tada S. R., delnu sudavusi nukentėjusiajai keletą smūgių į galvą, iš pastarosios atėmė rankinę ir, joje suradusi piniginę, išėmė pinigus. Nukentėjusiosios teigimu, ji sėdėjo ir tylėjo, bijodama kad jos daugiau nemuštų. Pasitaikius progai, t.y. tuomet, kai automobilis sustojo degalinėje, išlipo. T. I. ir S. R., naudodamos ir smurtinius veiksmus, bei vairuotojas A. S. nors ir bandė ją grąžinti į automobilį, tačiau ji toliau su pastaraisiais važiuoti atsisakė. Likusi degalinėje, darbuotojų paprašė pagalbos ir šie paskambino į policiją (1 t. 27-28, 30-34, 38-43).

Analizuojant byloje surinktus įrodymus, ir visų pirma nukentėjusiosios parodymus matyti, kad T. I. agresyvių, smurtinio pobūdžio veiksmų J. A. atžvilgiu pasėkoje buvo pagrobtas pastarajai priklausantis mobilaus ryšio telefonas Nokia. J. A. teigimu, telefonas, prieš tai buvęs jos striukės kišenėje (kišenė buvo užtrauktuku užsegta), dingo tuomet, kai jos atžvilgiu smurtavo T. I. (2 t. b.l. 38-39). Ir nors, sprendžiant iš nukentėjusiosios parodymų, telefono pagrobimo fakto ji nematė, tačiau byloje nustatytų objektyvių faktinių aplinkybių visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog T. I., priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, turi būti pripažinta kalta dėl J. A. telefono pagrobimo.

Analizuojant byloje esančius duomenis - automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-03-27 apžiūros protokolą matyti, kad po automobiliu, ant žemės, arčiau prekinių durelių buvo rastas telefonas Nokia be SIM kortelės (1 t. b.l. 5-8). Šiuo automobiliu, kurį, kaip nustatyta byloje, vairavo A. S., nagrinėjamo įvykio naktį važiavo T. I., S. R. ir J. A. Automobilis rastas ir pareigūnų apžiūrėtas adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur, sprendžiant iš A. S., T. I. bei S. R. parodymų, pastarieji į šią vietą atvažiavo jau po konflikto su nukentėjusiąja, kai ši liko degalinėje (1 t. b.l. 79, 95, 129, 169; 2 t. b.l. 37, 41, 119). Nurodytu adresu gyvena pastarųjų bendra pažįstama Ž. L., kuri patvirtino, kad 2011-03-27, apie 3.00 val. nakties, taksi automobiliu pas ją atvažiavo A. S., T. I. ir S. R. Kad kartu su pastaraisiais nukentėjusiosios J. A. nebuvo, parodė ir pas Ž. L. tuo metu buvęs nukentėjusiosios sugyventinis J. D. (1 t. b.l. 75-76, 69-71). Be to, iš byloje surinktų duomenų matyti, kad nagrinėjamo įvykio dieną, važinėdama automobiliu VW Passat, T. I. sėdėjo priekyje, šalia vairuotojo (1 t. b.l. 40, 66, 78, 128, 167). Iš liudytoju apklausto policijos pareigūno P. D. parodymų matyti, kad nukentėjusioji, kuri buvo paimta iš degalinės, važiuodama su pareigūnais (duomenys neskelbtini) gatve, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pamatė stovintį baltos spalvos taksi automobilį VW Passat, kuriuo važinėjant, iš pastarosios, šios teigimu, buvo pagrobti daiktai. Privažiavus prie automobilio, buvo nustatyta, kad jame už vairo sėdi A. S., o šalia jo T. I. Abu buvo sulaikyti (1 t. b.l. 73-74; 2 t. b.l. 42-43). Tai, kad nukentėjusioji dar iki konflikto miške mobilaus ryšio telefoną turėjo su savimi, be pačios nukentėjusiosios parodymų, patvirtina ir S. R. parodymai (1 t. b.l. 161, 168; 2 t. b.l. 42). Visos šios aukščiau išvardintos aplinkybės savo seka leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nukentėjusiajai priklausantį mobilaus ryšio telefoną, pastarosios nurodytomis aplinkybėmis, pagrobė išteisintoji T. I.

Ir nors T. I. teigimu, grįždami iš parduotuvės jie buvo sustoję tik degalinėje, netikėti viso proceso metu nuosekliais nukentėjusiosios parodymais apie tai, kad A. S. automobilį buvo sustabdęs prie miško, kur T. I. nukentėjusiosios J. A. atžvilgiu panaudodama fizinį smurtą, pagrobė pastarajai priklausantį mobilaus ryšio telefoną, kolegija neturi pagrindo, juolab, kad tokius T. I. parodymus paneigia kita byloje surinkta medžiaga. Liudytoju apklaustas nagrinėjamo įvykio naktį taksi automobilį vairavęs A. S. paaiškino, kad važiuojant atgal Tatjana žodžiais vėl užsipuolė Juliją, priekaištaudama, kad ši su pastarosios vyru gėrė, be to, ji daugiausia šaukė ir rėkė. Kažkam paprašius sustoti (kas prašė nepamenantis), sustabdė automobilį ir nuėjo į miškelį. Pastebėjo, kad moterys taip pat iš automobilio buvo išlipusios, girdėjo triukšmą, moterys šaukė viena ant kitos.

Parodymų patikrinimo vietoje metu A. S. parodė vietą, esančią (duomenys neskelbtini) gatvėje netoli namo Nr. (duomenys neskelbtini), prie miškelio, kur jis buvo sustojęs ir visi, t.y. jis, S. R., T. I. bei J. A., buvo išlipę (1 t. b.l. 79, 81-88; 2 t. b.l. 119).

Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog T. I., 2011-03-27, apie 2.30 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio (T. I. nustatytas 1.00 promilės girtumas), prie miškelio, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, panaudodama fizinį smurtą, t.y. sugriebusi J. A. už plaukų ir striukės, ištempė ją iš automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir prispaudusi prie žemės, iš striukės kišenės pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6300“, 173 Lt vertės, ir „SIM“ kortelę „Tele-2 pildyk“, 10 Lt vertės. Šie T. I. veiksmai, kaip pagrįstai teigiama apeliaciniame skunde, atitinka BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

Skiriant T. I. bausmę, atsižvelgiama į tai, kad ji praeityje teista, teistumas neišnykęs, administracine tvarka nebausta, augina mažamečius vaikus, psichiatrijos ligoninėje negydyta, į narkologinę įskaitą neįrašyta (1 t. b.l. 132, 135, 150, 154, 155).

T. I. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

T. I. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veiką ji padarė apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 1.00 % promilės girtumas, 1 t. b.l. 116) ir tai be jokių abejonių turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Taigi, įvertinus visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, jo pavojingumo laipsnį, T. I. asmenybę, jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę, taip pat tai, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, T. I. skirtina laisvės atėmimo bausmė, savo dydžiu artima straipsnio sankcijoje už jos padarytą nusikaltimą numatytos laisvės atėmimo bausmės minimumui. Be to, tai kad pastaroji augina mažamečius vaikus, pagrįstai leidžia manyti, jog bausmės tikslai jos atžvilgiu bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Todėl, kaip ir prašo savo skunde prokuroras, BK 75 straipsnio 1, 2 dalių pagrindu, T. I. skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymas turi būti atidėtas vieneriems metams, įpareigojant T. I. per bausmės vykdymo atidėjimo terminą būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, buvimu gydymo įstaigose, taip pat be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Kitoje dalyje, t.y. dalyje, kuria prašoma S. R. pripažinti kalta pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, prokuroro apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas ištyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą išteisindamas S. R. iš kaltinimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, nepadarius jai veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tokią išvadą objektyviai patvirtina byloje surinkta medžiaga.

Kaip matyti iš nukentėjusiosios J. A. parodymų bei kitų bylos medžiagoje užfiksuotų duomenų analizės, kreipdamasi į policiją dėl jos atžvilgiu padarytos nusikalstamo veikos, nukentėjusioji nurodė, kad asmenys, su kuriais ji nagrinėjamo įvykio dieną bei naktį buvo kartu, iš jos pagrobė ne tik mobilaus ryšio telefoną, bet ir apie 250 Lt (1 t. b.l. 46, 54). Tą pačią dieną apklausta policijos komisariato patalpose J. A. nurodė, kad iš jos buvo pagrobta 250 Lt (200, 20, 20 ir 10 Lt kupiūromis,1 t. b.l. 3-4, 27-28). Papildomų apklausų metu J. A. aiškino, jog piniginėje įvykio metu ji turėjo apie 210 Lt., kadangi parduotuvėje „Iki“ iš savo pinigų ji buvo pirkusi alkoholinių gėrimų maždaug už 40 Lt. Be to, nagrinėjamo įvykio naktį, parduotuvėje, į kurią ji važiavo kartu su A. S., T. I. ir S. R., alkoholiniams gėrimams išleido dar apie 18 Lt, tačiau šie pinigai buvo paimti iš striukės kišenės (20 Lt po dvi 10 Lt kupiūras,1 t. b.l. 30-34, 38-43).

Akistatos su S. R. metu nukentėjusioji parodymus pakeitė, tvirtindama, kad pinigų S. R. iš jos nepagrobė bei kad apsvaigimo nuo alkoholio pasėkoje ji pati galėjo turėtus pinigus išleisti parduotuvėse alkoholinių gėrimų pirkimui. Tokios savo pozicijos J. A. laikėsi ir teisminio bylos nagrinėjimo metu (1 t. b.l. 112; 2 t. b.l. 39). Aplinkybę, kad pastaroji ne kartą iki nagrinėjamo įvykio pirko alkoholinius gėrimus, patvirtino ir kartu su ja buvę asmenys.

Tokie nenuoseklūs šioje dalyje nukentėjusiosios parodymai pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo įvertinti kaip prieštaringi ir nepakankami konstatuoti, jog nagrinėjamo konflikto metu buvo pagrobti nukentėjusiajai J. A. priklausantys grynieji pinigai, juolab, kad jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog nukentėjusioji J. A. realiai turėjo kaltinime nurodytą pinigų sumą, be nenuoseklių pačios nukentėjusiosios parodymų, byloje nėra. Be to, reikia atkreipti dėmesį ir tai, kad S. R., pripažindama, jog tarp jos ir nukentėjusiosios automobilyje iš tiesų buvo kilęs konfliktas, pinigų pagrobimo faktą nuosekliai neigė, ir, nors ši, kaip ir kiti nagrinėjamo įvykio metu automobilyje buvę asmenys - A. S. bei T. I., neužilgo po to buvo sulaikyti, nei pas vieną iš jų, nukentėjusiosios nurodyta neva tai pagrobtų pinigų suma, nebuvo surasta (1 t. b.l. 112-113, 160-161, 167-169; 2 t. 41-42).

Todėl, įvertinus į tai, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o kiekvienas inkriminuojamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tokiu atveju, kai jo buvimą pagrindžia įrodymai, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką, S. R. iš kaltinimo, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį išteisinta pagrįstai, nepadarius veikos turinčios šio nusikaltimo požymių. Tuo pačiu, pinigų pagrobimo dalyje, mažinama ir T. I. nusikalstamų veiksmų apimtis bei šalinama pastarajai inkriminuota atsakomybę sunkinanti aplinkybė, t.y. tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje ji padarė veikdama bendrininkų grupe.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

nusprendė:

Panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. nuosprendį dalyje, kuria T. I. išteisinta pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį: T. I. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti ją laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Pritaikius BK 75 straipsnį, laisvės atėmimo bausmės vykdymą T. I. atidėti vieneriems metams, įpareigojant ją per bausmės vykdymo atidėjimo terminą būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, buvimu gydymo įstaigose, taip pat be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Kitą nuosprendžio dalį, apeliacinio skundo ribose, palikti nepakeistą.