Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi 1980-09-02 Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė, devynių klasių išsimokslinimo, ištekėjusi, šeimoje auginanti du nepilnamečius, besilaukianti, nesimokanti, nedirbanti, registruota darbo biržoje, gyvenanti Gurių sodų l5 - oji g. 5, Vilniuje, teista 2010-07-08 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį - 10 MGL dydžio bauda, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,

S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi 1974-04-07 Vilniuje, be pilietybės, turintį leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, devynių klasių išsimokslinimo, nesimokanti, nedirbanti, registruota darbo biržoje, netekėjusi, gyvenanti Gurių sodų 26 – oji g. 25, Vilniuje, neteista,

kaltinamos BK 180 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. I. ir S. R. kaltinamos panaudodamos fizinį smurtą pagrobusios svetimą turtą, o būtent:

jos, 2011 m. kovo 27 d., apie 2 val. 30 min., būdamos apsvaigusios nuo alkoholio (T. I. nustatytas 1.00 promilių, o S. R. – 1.12 promilių girtumas), veikdamos bendrininkų grupėje, prie miškelio, esančio R. D. g., netoli 28 namo, Vilniuje, panaudodama fizinį smurtą, T. I. sugriebusi J. A. už plaukų ir striukės, ištempė nukentėjusiąją J. A. iš automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris TO 6944, ir prispaudusi prie žemės iš striukės kišenės pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6300“, 173 Lt vertės ir „SIM“ kortelę „Tele-2 pildyk“, 10 Lt vertės, po to J. A. atsisėdus į automobilį, S. R. kaire ranka sugriebė J. A. už striukės ties kaklu ir dešine ranka sudavė 3 smūgius J. A. į galvą ir iš nukentėjusiosios rankų ištraukė rankinę bei iš rankinėje buvusios piniginės pagrobė 210 litų, tokiu būdu veikdamos bendrininkų grupėje panaudodamos fizinį smurtą pagrobė J. A. turto už 393 litus. Šiais veiksmais T. I. ir S. R. kaltinamos padariusios nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat T. I. ir S. R. kaltinamos pažeidusios viešąją tvarką, o būtent:

2011 m. kovo 27 d., apie 02.51 val., būdamos apsvaigusios nuo alkoholio (T. I. nustatytas 1.00 promilių, o S. R. – 1.12 promilių girtumas), veikdamos bendrininkų grupėje, viešoje vietoje - degalinėje „Orlean“, esančioje J. K. g. 32, Vilniuje, elgėsi įžūliai, pribėgdamos prie J. A. tampė nukentėjusiąją už plaukų ir drabužių, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams, degalinėje „Orlean“ dirbusiems darbuotojams, ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, nes prieš nukentėjusiąją J. A. buvo panaudotas fizinis smurtas ir sutrikdytas degalinės „Orlean“ darbuotojų darbas. Šiais veiksmais T. I. ir S. R. kaltinamos padariusios nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio l dalyje.

Dėl J. A. apiplėšimo

Kaltinamoji T. I. teisiamajame posėdyje savo kaltės dėl J. A. apiplėšimo nepripažino ir parodė (t. 2, b. l. 36 – 37), kad dienos nepamena, buvo namuose, kai atsibudo po 24 val. ir pastebėjo, kad jos vyro nėra namuose. Sužinojo, kad buvo atvažiavusi Julia, kuri su jos vyru nuvažiavo pas Svetą. Paskambino taksistui Alfredui paprašė, kad jis ją nuvežtų pas Svetą. Atvažiavusi pas Svetą rado J. A. su dviem vaikais, Svetlaną ir savo vyrą G. I., kurie gėrė. Įėjusi į kambarį sukėlė skandalą, per veidą sudavė savo vyrui ir vieną kartą su ranka sudavė Julijai už tai, kad ji su jos vyru geria. Su Julija kambaryje negėrė. Tai buvo nebe pirmas kartas, kai jos vyras gerdavo su Julija, negrįždavo namo po 3 paras. Kai sudavė vyrui vyras iš karto nuėjo namo. Ji atsisėdo į mašiną, kad Alfredas ją nuvežtų namo. Tuo metu prie Alfredo priėjo Sveta su Julia ir paprašė jo, kad jas nuvežtų į naktinę parduotuvę alkoholinių gėrimų. Jos įsėdo į mašiną: ji sėdėjo priekyje, o jos atsisėdo ant galinės sėdynės. Į naktinę parduotuvę važiavo per Kalnėnus, nes taip buvo arčiau. Atvažiavus prie naktinės parduotuvės Sveta su Julia išlipo ir nuėjo į parduotuvę, nupirko vyno, alaus. Tada jie išvažiavo namų link. Važiuojant ji su Julija barėsi, bet jokiame miške sustoję nebuvo. J. A. tikrai neapiplėšė, nematė jos telefono. Tik 4 policijos komisariate sužinojo, kad Julija parašė pareiškimą dėl dingusio jos telefono ir pinigų. Prievartos Julijos atžvilgiu nenaudojo. Nei pinigų, nei jos telefono nematė. Įvykio dieną buvo šiek tiek apsvaigusi nuo alkoholio. Degalinėje Julijos nemušė, tik norėjo, kad ji sėstų į automobilį ir važiuotų pasiimti savo vaikų, kurie buvo palikti pas Svetą. Pas Svetlaną namuose sudavė Julijai vieną kartą ranka. Nematė, kad S. R. būtų mušusi Juliją.

Kaltinamoji S. R. teisiamajame posėdyje savo kaltės dėl J. A. apiplėšimo nepripažino ir parodė (t. 2, b. l. 37, 41 - 42), kad įvykio dieną pas ją atvažiavo Julija su sugyventiniu Januku, kurio pavardės nežino, atsivežė išgerti. Ji buvo po sugyventinio laidotuvių, todėl kartu su jais išgėrė. Tai buvo apie 21 valanda, jos mažasis vaikas jau miegojo, vyresnis kitame kambaryje sėdėjo prie kompiuterio. Išgėrė su jais du butelius vyno ir du butelius kažkokio žalio alkoholinio gėrimo, iš viso 4 butelius. Pasirodė per mažai, todėl dviese su Julia nuėjo į parduotuvę, kur nusipirko dar 3 butelius vyno po 0,7 litro talpos ir 2 butelius po 2 litrus talpos sidro. Pakeliui sutiko Grinią, Tanios vyrą, kuris irgi turėjo butelį vyno ir butelį alaus. Visi nuėjo pas ją gerti. Po to paskambino Tania ir paklausė, ar Grinia pas ją, po ko atvažiavo ir puolė barti savo vyrą ir Julią. Šiek tiek sudavė savo vyrui. Ji juos sutaikė. Paskui dar buvo per mažai alkoholio, todėl nusprendė nuvažiuoti į naktinę parduotuvę. Tania nuėjo prie mašinos ir paprašė Alfredo, kuris ją atvežė, kad nuvežtų jas į naktinę parduotuvę. Alfredas sutiko pavežti. Važiavo į naktinę parduotuvę keturiese – ji, Julia, Tania ir Alfredas. Alfredas buvo už vairo, priekyje šalia jo sėdėjo Tania, o ji su Julia sėdėjo gale. Julia su savimi turėjo rankinuką ir telefoną, važiuojant visą kelią klausėsi muzikos. Naktinė parduotuvė, į kurią nuvažiavo, buvo Dzūkų gatvėje. Naktinėje parduotuvėje nusipirko 4 butelius vyno, butelį alaus ir vieną sidro. Už visus pirkinius mokėjo J. A., kuri dar būdama naktinėje parduotuvėje pasakė, kad baigiasi pas ją pinigai. Iš nukentėjusiosios pinigų neėmė, ji pati mokėjo už alkoholį. Po to nuvažiavo namo. Prie Kalnėnų miškelyje sustoję nebuvo, automobilyje prie Julijos niekas nesikabinėjo. Pati anksčiau buvo sugavusi Juliją su savo sugyventiniu, todėl gal už tai jai ir sudavė delnu per pakaušį, kai važiavo atgal iš naktinės parduotuvės. Nematė, kad Tatjana jai ką nors būtų dariusi.

Teisiamajame posėdyje apklausta nukentėjusioji J. A. parodė (t. 2, b. l. 37 - 41), jog kaltinamosios yra jai pažįstamos. Įvykio aplinkybes dabar prisimena geriau negu ikiteisminio tyrimo metu. Pas ikiteisminio tyrimo teisėją duoti parodymai jai buvo išversti, ikiteisminio tyrimo metu papasakojo viską, ką prisiminė tuo metu, duodama parodymus labai jaudinosi. Įvykio dieną ji su vaikais ir sugyventiniu J. D. atvažiavo pas S. R.; atsivežė du butelius sidro „Zip“, kuriuos kartu išgėrė. Po to nusprendė, kad per mažai alkoholio, todėl nuėjo į parduotuvę ir dar nusipirko pakelį cigarečių ir butelį alaus. Pakeliui sutiko Tatjanos vyrą Grišą, kurį Sveta pasikvietė pas save išgerti. Pas Svetą atėjo trise – ji, Griša ir Svetlana, kartu gėrė alkoholinius gėrimus. Atrodo, nebaigė gerti, kai su „VW Passat“ taksi automobiliu atvažiavo T. I.. Įbėgusi į kambarį nei iš šio, nei iš to ji sudavė jai, po to savo vyrui ir pradėjo įžeidinėti visokiais žodžiais. Vaikai miegojo. Tatjana išgėrė iš jų talpos, o paskui išėjo parūkyti su Svetlana ir taksistu Fiodoru, kuris atvežė ją. Jie kažką tarpusavyje pasišnibždėjo, ji tuo metu liko kambaryje. Fiodoras ir Tatjana jau sėdėjo automobilyje, kai atėjusi Svetlana pasakė, kad ji važiuotų su jais į naktinę parduotuvę. Ji pasakė, kad nevažiuos, bet Svetlana pradėjo tempti ją už rankos sakydama, kad ji važiuotų. Ji nuėjo kartu su Svetlana ir visi atsisėdo į automobilį, nuvažiavo į naktinę parduotuvę, kur nusipirko vyno, o ko dar, jau nepamena. Važiuojant atgal sustojo prie Kalnėnų. Išlipusi iš automobilio Tatjana atidariusi automobilio dureles, sugriebė už striukės ir per prievartą ištraukė ją iš automobilio ant žemės, sudavė delnu į veidą ir į nugarą, dar už plaukų patempė. Tuo metu jos mobilusis telefonas buvo jos striukėje, užsegtas su užtrauktuku kišenėje, gerai tai pamena, nes prieš tai, kai Tatjana sugriebė ją, automobilyje klausėsi muzikos, o paskui pati įdėjo telefoną į striukės kišenę ir užsegė užtrauku. Iš automobilio nukrito ant kairio šono, ten kur buvo telefonas ir gulėjo ant kairės pusės. Paskui Tatjana ją paleido ir ji atsisėdo atgal į automobilį ant galinės sėdynės į savo buvusią vietą. Prie jos sėdėjo Svetlana. Priekyje sėdėjo vairuotojas Fiodoras ir šalia jo Tatjana. Automobilyje pastebėjo, kad telefono kišenėje nėra. Kaip dingo mobilus telefonas, nepastebėjo. Pati nematė, kad Tatjana būtų paėmusi jos telefoną. Savo telefono pas kaltinamąsias nematė. Prie Kalnėnų sustojus, Svetlana visą laiką sėdėjo automobilyje, išlipusi nebuvo, o Fiodoras buvo už vairo. Su savimi turėjo rankinuką, o ar turėjo pinigų, nepamena, nes buvo gerai išgėrusi, bei visą laiką pati mokėjo už alkoholį. Iš karto, kai atvažiavo pas Svetlaną, su savimi turėjo apie 300 Lt grynais. Tyrėjai pasakodama, jog buvo pavogti pinigai, gerai neatsiminė visų įvykio aplinkybių. Tik vėliau prisiminė, kad visur mokėjo už gėrimus, todėl galėjo visus pinigus išleisti. Kai atsisėdo į automobilį, automobilyje Tatjana liepė jai nusiauti batus, kad paskui juos jai atveš, bet ji atsisakė nusiauti. Rankinukas ir jame buvę daiktai nedingo, išskyrus telefoną. S. R. ir T. I. pretenzijų neturi. Telefoną jai grąžino policijoje. Pas teismo medikus dėl fizinio smurto panaudojimo jos atžvilgiu nesikreipė. Įvykio metu buvo trijų mėnesių nėštumo. Alkoholinius gėrimus visi gėrė po lygiai. Alkoholio iš viso buvo: iš pradžių 2 buteliai sidro po 1,5 l talpos, po to dar ėjo pirkti du butelius sidro „Zip“ po 1,5 l, kai viską išgėrė, nuvažiavo į naktinę parduotuvę, kur nusipirko 2 ar 3 butelius vyno po 0,7 l talpos. Visa tai gėrė keturiese: ji, Tatjana, Svetlana ir Fiodoras. Vairuotojas irgi gėrė.

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas P. D. parodė (t. 2, b. l. 42 - 43), jog dirba Vilniaus apskrities VPK vyr. patruliu. Patruliuojant kartu su vyr. patruliu E. K., kuris šiuo metu jau pensijoje, iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo pranešimą, kad J. K. 32, Vilniuje, prie degalinės lauks nukentėjusioji, kurią sumušė. Atvykus į įvykio vietą, į juos kreipėsi nukentėjusioji J. A., kuri paaiškino, kad atvažiavo į svečius kažkur namuose sodų bendrijoje, šventė, paskui iš jos paėmė pinigus, telefoną, įsodino į taksi automobilį ir norėjo išvežti į mišką išprievartauti. Dėl kokios priežasties užvažiavo į degalinę, paaiškinti negalėjo. Degalinėje ištrūko ir paskambino policijai. Ji nurodė asmenų požymius ir, kad jie nuvažiavo Šumsko link. Jie pavažiavo į nurodytą pusę, bet nieko nerado. Paskui ji paminėjo, kad tuose namuose, kur ji šventė, liko jos du mažamečiai vaikai. Nuvažiavo į sodų bendriją prie to namo, įsileido savininko sūnus, nukentėjusioji pasiėmė vaikus ir grįžtant Juoduoju keliu nurodė baltos spalvos taksi automobilį „VW Passat“. Privažiavus prie taksi automobilio, nukentėjusioji nurodė vairuotoją ir keleivę, kad jie visame tame dalyvavo. Įvertinę situaciją, kad nukentėjusioji su dviem mažamečiais vaikais, uždarė taksi automobilį, nuvažiavo į Vilniaus miesto 3 policijos komisariatą, kur paliko sulaikytuosius, po to grįžo prie taksi automobilio, kurį apžiūrėjo, ko pasėkoje atsirado dar viena moteris, kuri dalyvavo šitoje situacijoje, nes nukentėjusioji buvo apibūdinusi, kaip ji atrodė. Moteris buvo sulaikyta. Apžiūrėjus taksi automobilį, jame buvo rastas mobilusis telefonas, kurį buvo apibūdinusi nukentėjusioji, kuris buvo pristatytas į 3 policijos komisariatą. Įvykio metu nukentėjusioji buvo išgėrusi, o ar buvo girtumas jai nustatytas, nežino, kadangi ją tik pristatė į 3 policijos komisariatą. Ant nukentėjusiosios veido sumušimo žymių nebuvo, nors buvo gautas pranešimas, kad prie degalinės lauks sumušta moteris. Nukentėjusioji paaiškino, kad iš jos paimtas mobilus telefonas, pinigai, kas konkrečiai tą padarė, neįvardijo, tik pasakė, jog tai buvo tie žmonės, kurie kartu šventė.

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas J. D. parodė (t. 2, b. l. 74 - 75), jog kaltinamąsias pažįsta, nukentėjusioji yra jo sugyventinė. Įvykio dieną atvažiavo į svečius pas S. R., pas kurią trise gėrė alkoholį. Nemažai alkoholio buvo suvartota, nes nuo suvartoto alkoholio labai apsvaigo ir nuėjo miegoti. Kiek alkoholio suvartojo sugyventinė, nežino. Įvykio metu miegojo pas pažįstamą Žaną ir nieko nematė, vakarėlyje nedalyvavo. Kur tuo metu buvo sugyventinė, nežino. Vaikai buvo su sugyventine. Sugyventinė jam nepasakojo, kad kažkas vežė ją į mišką išprievartauti.

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas A. S. parodė (t. 2, b. l. 118 - 119), jog palaiko savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad 2011-03-27, apie 1.30 val., jam į mobiliojo ryšio telefoną paskambino T. I., kuri paprašė nuvežti ją pas S. R., gyvenančią Gurių sodų 26 - oji g. Nr. 25, Vilniuje. Savo automobiliu „VW Passat“, valstybinis Nr. TO 6944, baltos spalvos kartu su T. I. nuvažiavo pas S. R., kur buvo J. A.. Visi gėrė alkoholinius gėrimus. Vėliau J. A. paprašė nuvežti į parduotuvę nusipirkti alkoholio. Keturiese: jis, T. I., S. R. ir J. A., automobiliu „VW Passat“, valstybinis Nr. TO 6944, nuvažiavo į parduotuvę, esančią Dzūkų g. 107, Vilniuje. Į parduotuvę nuėjo J. A. su S. R.. Parduotuvėje nusipirko 3 butelius vyno. Grįžtant iš parduotuvės, automobilyje tarp T. I. ir J. A. įvyko žodinis konfliktas. Viena iš jų, kuri būtent nepamena, paprašė sustoti. Sustabdęs automobilį jis išlipo ir nuėjo į miškelį. Kas vyko prie automobilio nematė, tik girdėjo triukšmą. Kai grįžo prie automobilio visi susėdo ir važiuojant vėl kilo žodinis konfliktas. Ar kas mušė J. A., jis nematė. Tatjana automobilyje elgėsi agresyviai, o jis norėdamas išvengti konflikto, sustojo degalinėje „Orlean“, esančioje J. K. g. 32, Vilniuje, išleisti J. A.. Degalinėje palikę J. A. nuvažiavo pas Ž. L., gyvenančią J. K. g. 43, Vilniuje, kur toliau gėrė alkoholinius gėrimus. Išėjus į lauką su T. I. parūkyti, privažiavo policijos pareigūnai ir juos sulaikė. Policijos pareigūnai, apžiūrinėdami jo automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. TO 6944, automobilyje rado mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“. Kaip telefonas atsirado automobilyje, jis nematė ir nežino. Apie J. A. mobiliojo ryšio telefono „Nokia“ ir pinigų pagrobimą nieko nežino. Kai buvo pas Ž. L., nei T. I., nei S. R. apie tai, kad iš J. A. pagrobė telefoną ir pinigus nepasakojo. Papildomai paaiškino, kad prieš tai, iki degalinės, moterys tik barėsi automobilyje. Miškelyje muštynių taip pat nebuvo. Išlipus iš automobilio, jis nuėjo į vieną pusę, o jos – į kitą pusę, bet jis toli nenuėjo, ir gerai girdėjo, kad jos tik barėsi. Įsėdus atgal į automobilį, J. A. nebuvo apdraskyta ar apdraskyta, tik barėsi, o dėl ko, nekreipė dėmesio, nes gerai išgėrusios buvo. Apie telefoną išgirdo pirmą kartą iš policijos pareigūnų.

2011-04-15 parodymų patikrinimo vietoje metu A. S. patvirtino savo parodymus ir parodė vietą Gurių sodų 15-oji g. Nr. 5, Vilniuje, iš kur paėmė T. I., po to parodė Gurių sodų 26-oji g. Nr. 25, kur nuvežė T. I. pas S. R., kur buvo J. A., parodė parduotuvę Dzūkų g. 107, Vilniuje, kur J. A. su S. R. pirko alkoholinius gėrimus, parodė vietą R. D. g., Vilniuje, netoli namo Nr. 28, Vilniuje, kur buvo sustojęs prie miškelio, parodė vietą degalinėje, kur T. I. ir S. R. susistumdė su J. A., bei parodė J. K. g. 43, Vilniuje, kur pastatė automobilį „VW Paesat“, valstybinis Nr. TO 6944 ir kur policijos pareigūnai surado mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ (t. 1, b. l. 81 - 88).

Iš byloje esančio automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. TO 6944, apžiūros protokolo matyti, kad šio automobilio apžiūros metu po automobiliu ant žemės, arčiau priekinių durelių, buvo rastas ir išimtas nukentėjusiajai J. A. priklausantis mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“ be SIM kortelės, kuris buvo apžiūrėtas ir aprašytas Daiktų apžiūros protokole bei po apžiūros grąžintas nukentėjusiajai (t. 1, b. l. 5 – 8, 9 – 13, 26).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako asmuo, kuris panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Pažymėtina, kad kaltinamosios savo kaltės dėl nukentėjusiosios apiplėšimo nepripažino. Kaltinamoji T. I. prisipažino, kad būnant pas Svetlaną namuose sudavė Julijai vieną kartą ranka, tačiau važiuojant automobilyje su nukentėjusiąja tik barėsi, jokio smurto prieš ją nenaudojo, telefono nevogė. Kaltinamoji S. R. prisipažino sudavusi nukentėjusiajai delnu per pakaušį, kai važiavo atgal iš naktinės parduotuvės, tačiau neigė pagrobusi iš jos pinigus. Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji J. A. savo parodymus dėl esminių įvykio aplinkybių nuolat keitė, tarp pačios nukentėjusiosios parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu, yra daug esminių neatitikimų ir prieštaravimų, kurių buvimas duoda pagrindą abejoti jos parodymų patikimumu ir galimybe jais grįsti teismo nuosprendį.

Ikiteisminio tyrimo metu, pateiktame 2010-03-27 pareiškime ir 2011-03-27 duodant pirminius parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnams (t. 1, b. l. 3–4, 27–28) nukentėjusioji nurodė, kad įvykio dieną atėjo pas S. R.; būnant pas ją, pastaroji jėga įstūmė ją į automobilį, automobilio vairuotojas užrakino automobilio dureles ir pradėjo ją kažkur vežti; važiuojant iš parduotuvės ją nuvežė į mišką, kur mušė rankomis į veido sritį, paskui nuvežė į kitą jai nežinomą vietą, kur vėl ją mušė; po to, kai baigė ją mušti ji pastebėjo, jog dingo mobiliojo ryšio telefonas buvęs jos striukės kišenėje, ir yra pavogti 250 Lt. 2011-04-07 apklausos metu nukentėjusioji pakeitė savo parodymus dalyje dėl priverstinio jos nutempimo į automobilį, nurodydama, kad kai Svetlana pasodino ją į automobilį ji nesipriešino ir nebandė iš automobilio pabėgti, pati sutiko važiuoti. Kitas įvykio aplinkybes nukentėjusioji J. A. paaiškino panašiai kaip ir pirminės apklausos metu, t. y. kad nuvažiavus į naktinę parduotuvę, kur nupirko alkoholio, pokėliui sustojo jai nežinomoje vietoje, kur Tatjana sugriebusi ją už plaukų ir striukės ištempė ją iš automobilio parversdama ant žemės ir laikė ją prispaudusi prie žemės apie dvi minutes, o po kažkiek laiko Svetlana sugriebė ją už striukės ties kaklu ir dešinės rankos delnu suduodama jai apie 3 – 4 smūgius į dešinę galvos dalį ties smilkiniu, atėmė iš jos rankinę su joje esančia piniginę ir 250 Lt (t. 1, b. l. 30 – 34). Analogiškus parodymus nukentėjusioji J. A. davė 2011-04-21 apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu (t 1, b. l. 38 – 43). Tačiau 2011-08-12 akistatos su kaltinamąja S. R. metu nukentėjusioji kategoriškai pakeitė parodymus dėl pinigų vagystės, tvirtindama, jog Svetlana iš jos rankinės neatiminėjo ir jokių pinigų nevogė, o piniginėje buvusius pinigus ji galėjo išleisti, kai pirko alkoholinius gėrimus (t. 1, b. l. 112 – 113). Analogiškos pozicijos kaltinamoji S. R. laikėsi ir teisminio bylos nagrinėjimo metu duodama parodymus teismui bei paaiškino, jog pirminių apklausų metu ji nelabai gerai atsiminė visas įvykio aplinkybes, nes įvykio metu buvo neblaivi, be to, buvo labai susijaudinusi.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes akivaizdu, jog tarp nukentėjusiosios J. A. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu, yra akivaizdžių prieštaravimų ir neatitikimų, kurie kelia abejonių jos parodymų objektyvumu ir patikimumu. Be to, nukentėjusiosios parodymus paneigia kiti byloje esantys ir ištirti įrodymai. Nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes, kad važiuojant automobiliu, sustojus automobiliui miške ir kitoje jai nežinomoje vietoje, taip pat degalinėje ji buvo mušama paneigia byloje apklausto liudytojo – policijos pareigūno P. D. parodymai, kad įvykio metu pati nukentėjusioji buvo neblaivi, jokių sumušimo žymių ant jos veido nepastebėjo. Taip pat degalinės darbuotojai liudytojai V. Š. ir R. M. nepastebėjo jokio pagalbos nukentėjusiajai poreikio. Be to, iš byloje esančio degalinės padaryto vaizdo įrašo aiškiai matosi, jog iš atvažiavusio taksi automobilio nukentėjusioji neišbėga, o išlipa, ir ramiu žingsniu eina link degalinės įėjimo, paskui priėjusi prie degalinės darbuotojo jam kažką aiškina. Tai rodo, kad įvykio miškelyje metu aplinkybės nukentėjusiosios buvo hiperbolizuotos ar iškreiptai suvoktos dėl per didelio alkoholio kiekio. Nukentėjusioji medicinos pagalbos nesikreipė.

Iš pačios nukentėjusiosios parodymų ir byloje esančių blaivumo patikrinimo rezultatų matyti, jog įvykio dieną tiek nukentėjusioji J. A., tiek kaltinamosios T. I. ir S. R. ir net taksi automobilio vairuotojas A. S. buvo neblaivūs (t. 1, b. l. 89, 116, 156). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios dingęs telefonas buvo rastas po apžiūrimu automobiliu „VW Passat“, valstybinis Nr. TO 6944; automobilio apžiūros ir telefono išėmimo metu kaltinamosios nedalyvavo (t. 1, b. l. 5 – 8). Atlikus automobilio apžiūros metu rasto nukentėjusiosios mobiliojo ryšio telefono „Nokia“ tyrimą, 2011-04-18 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje buvo nustatyta, jog ant mobiliojo ryšio telefono „Nokia“ yra paliktas ne A. S., ne S. R., ne T. I., ne J. A. vienos rankos piršto pėdsakas (t. 1, b. l. 20 – 21). Bylos nagrinėjimo metu tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodant parodymus teisme nukentėjusioji J. A. parodė, kad nematė, jog kaltinamosios būtų ištraukusios iš jos kišenės mobiliojo ryšio telefoną bei nematė dingusio telefono pas kaltinamąsias po įvykio. Tik numano, jog mobiliojo ryšio telefoną pagrobė kaltinamosios, nes jis dingo po to, kai Tatjana per prievartą ją buvo ištraukusi iš automobilio ir sudavusi delnu į veidą ir į nugarą. Važiuojant automobiliu tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiosios jokio pokalbio dėl jos mobilaus ryšio telefono nebuvo. Pati nukentėjusioji patvirtino, kad važiuojant automobiliu klausėsi telefonu muzikos, paskui telefoną įsidėjo į kišenę, kurią užsisegė, nukrito ant kišenės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes matyti, jog jokių įrodymų, patvirtinančių, kad būtent kaltinamosios T. I. ir S. R. (kurios nukentėjusioji posėdžio metu apskritai nekaltino) pavogė nukentėjusiosios dingusį mobiliojo ryšio telefoną byloje nėra. Be to, jei ir tikėti nukentėjusiosios parodymais dėl fizinio smurto prieš ją panaudojimo, iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog T. I. panaudotas smurtas prieš nukentėjusiąją J. A. buvo panaudotas ne tikslu užvaldyti jos turtą (mobiliojo ryšio telefoną), o dėl tarp jų kilusio asmeninio konflikto važiuojant automobiliu. Jokių pretenzijų kaltinamosioms dėl jai sukelto fizinio smurto nukentėjusioji neturi. Be to, ant nukentėjusiosios pagrobto mobiliojo ryšio telefono buvo rasti pėdsakai asmens, kuris ikiteisminio tyrimo metu apskritai nebuvo nustatytas. Dėl pinigų pagrobimo nukentėjusioji dar ikiteisminio tyrimo metu, darant akistatą su kaltinamąją S. R., parodė, jog turėtus su savimi pinigus galėjo išleisti, nes kelis kartus atsiskaitinėjo už alkoholinius gėrimus, tačiau apie tai galėjo pamiršti, nes buvo neblaivi. Šias nukentėjusiosios nurodytas teisme aplinkybes patvirtino ir kaltinamosios bei byloje apklaustas liudytojas A. S., kurie parodė, jog kelis kartus važinėjo į parduotuvę ir visus tuos kartus už nupirktus alkoholinius gėrimus atsiskaitinėjo nukentėjusioji.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nesant kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad nukentėjusiosios telefonas ar pinigai buvo pagrobti, jog būtent kaltinamosios pagrobė nukentėjusiosios mobiliojo ryšio telefoną ir pinigus, bei vadovaujantis principu, kad visos abejonės aiškinamos kaltinamųjų naudai, o neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui, - konstatuojama, jog byloje nėra pakankamai įrodymų, galinčių patvirtinti kaltinamųjų T. I. ir S. R. kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, todėl vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu T. I. ir S. R. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį išteisintinos, kaip nepadariusios veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Dėl viešosios tvarkos pažeidimo

Kaltinamoji T. I. teisiamajame posėdyje savo kaltę dėl viešosios tvarkos pažeidimo nepripažino ir parodė (t. 2, b. l. 36 – 37), kad grįždami iš naktinės parduotuvės, buvo užvažiavę į degalinę, tačiau kokiu tikslu, nežino. Degalinėje Julija išbėgo iš mašinos ir degalinės darbuotojui pasakė, kad jos ją muša. Tada ji pirma išlipo iš automobilio, po to išlipo S. R. ir liepė Julijai sėsti atgal į mašiną ir važiuoti pasiimti savo vaikų, kuriuos paliko pas Svetlaną. Bandė Juliją atitempti ir įsodinti į automobilį. Alfredas išlipo iš automobilio, liepė joms sėsti į automobilį, jos įsėdo ir nuvažiavo namų link, užvažiavo pas kaimynę Žaną, kur juos ir surado policijos pareigūnai.

Kaltinamoji S. R. teisiamajame posėdyje savo kaltę dėl viešosios tvarkos pažeidimo nepripažino ir parodė (t. 2, b. l. 41 - 42), kad į degalinę užvažiavo cigarečių, o paskui užvažiavo pas Žaną, gyvenančią Guriuose, kurios pavardės nežino, pas kurią ji ir užmigo. Į degalinę užvažiavo cigarečių jos iniciatyva, ar nupirko cigarečių degalinėje nežino, nes automobilyje dar išgėrė vyno ir atsijungė. Automobilyje ne visi keturiese gėrė, gėrė tik ji ir nukentėjusioji. Degalinėje iš automobilio buvo išlipusi Julija, o paskui nepamena, kas buvo, nes atsibudo tik pas Žaną. Ar degalinėje buvo pati išlipusi iš automobilio, nepamena. Nepamena, ką darė T. I., ji nemušė nukentėjusiosios. Julija negrįžo su jais kartu, nes pati nenorėjo. Jaučiasi kalta prieš nukentėjusiąją tik dėl to, kad susidėjo su ja, pliaukštelėjo jai per galvą, sukėlė jai fizinį skausmą. Degalinėje nieko nukentėjusiajai negalėjo padaryti, nes buvo užmigusi automobilyje. Žana sakė, kad ją atvedė už parankių ir paguldė į lovą. Prie degalinės už plaukų nukentėjusiosios netampė, tik automobilyje jai pliaukštelėjo per galvą. Jos smūgis nukentėjusiajai nebuvo stiprus.

Teisiamajame posėdyje apklausta nukentėjusioji J. A. parodė (t. 2, b. l. 37 - 41), jog po sustojimo prie Kalnėnų nuvažiavo į degalinės pusę. Sustojo degalinėje, kur ji iššoko iš automobilio ir nubėgo degalinės darbuotojo prašyti pagalbos, iškviesti policiją, nes ją muša ir ji bijo grįžti atgal į automobilį. Tuo metu iš automobilio iššoko Tatjana su Svetlana ir pradėjo ją mušti, tampyti už plaukų Nepamena, kuri pirma sudavė, nes jos dviese vienu metu prie jos priėjo. Atsimena, kad jos sakė važiuoti namo ir pasiimti vaikus, tačiau ji nenorėjo važiuoti su jomis, nes žinojo, kad jos vėl ją muš, nes visi buvo gerai išgėrę. Atsisakė su jais važiuoti, palaukė kol jos išvažiavo ir paprašė degalinės darbuotoją iškviesti policiją.

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas V. Š. parodė (t. 2, b. l. 56 - ), kad dirba degalinėje „Orlean“ adresu J. K. g. 32, Vilniuje, operatoriumi. Įvykio dieną dirbo su porininku naktinėje pamainoje. Kai lauke surašinėjo kolonėlių skaitiklių parodymus, į degalinę įvažiavo taksi automobilis, iš kurio išlipo 3 moterys ir vairuotojas. Visi buvo pakankamai girti, išskyrus vairuotoją. Vairuotojas paklausė, ar galima atsigerti kavos, į ką atsakė, jog dabar negalima, kadangi vyksta naktinė ataskaita, maždaug po pusvalandžio atsidarys. Kai buvo prie 4 kolonėlės, prie jo priėjo viena mergina, kuri jam pradėjo kažką sakyt, tačiau ką jinai jam sakė, jis nesuprato, kadangi ji buvo neblaivi ir kalbėjo labai neaiškiai. Visi taksi automobiliu atvažiavę asmenys buvo kartu, visi tai įlipdavo į automobilį, tai išlipdavo iš jo, nepastebėjo, kad tarp jų kažkas blogo būtų atsitikę. Po to, prie tos merginos priėjo kita mergina, jos kalbėjosi tarpusavyje. Nesuprato, apie ką jos kalbėjosi, kadangi jam reikėjo nesuklystant nurašyti skaitiklio parodymus ir jis nelabai klausėsi jos pokalbio. Merginos nuėjo abi kartu, niekas iš karto nesibarė. Atsisėdo į automobilį, po to vėl išlipo. Nurašęs visų skaitiklio parodymus, nuėjo prie dujų kolonėlės, paskui – į plovyklą, iš kurios nesimato, kas vyksta lauke. Išėjęs iš plovyklos pamatė, kad merginos tamposi, tačiau muštynių tarp jų nebuvo. Tampėsi, stumdėsi trys moterys ir vairuotojas, kuris atrodo, norėjo moteris išskirti. Tampymasis vyko bendroj krūvoj, sunku buvo suprasti, kas ką tampė. Negali pasakyti, nuo ko viskas prasidėjo, nes jam įeinant į plovyklą, viskas buvo normaliai, plovykloje užtruko 1 - 2 minutes ir kai išėjo, jau vyko tampymasis. Besitampydami jie šiek tiek įėjo į vidų, tačiau jis juos išstūmė, kadangi, kai vyksta inkasacija pašalinių žmonių patalpose negali būti. Kai juos išstūmė, jie įsėdo į automobilį ir išvažiavo, o ta mergina, kuri buvo prie jo priėjusi, kai jis buvo prie 4 kolonėlės, pasiliko. Kai sutvarkė pinigus ir atidarė kolonėlę, pasilikusi mergina atėjo į kolonėlę ir pasakė, kad iš jos atėmė pinigus ir telefoną, ir kažkur vaikas pasiliko, kad pas tą vaiką reikia jai važiuoti. Jų degalinės darbo tas incidentas nesutrikdė, tik tuo momentu sutrukdė ramiai atlikti naktinę ataskaitą. Pats nebūtų kreipęs dėmesio ir kvietęs policiją, jei nebūtų priėjusi ir prašiusi iškviesti policiją.

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas R. M. parodė (t. 2, b. l. 57 - 58), jog dirba degalinėje „Orlean“, esančioje J. K. g. 32, Vilniuje, operatoriumi. Matė, kad nukentėjusioji buvo užėjusi į vidų, prašė iškviesti policiją. Prieš tai už durų gal buvo kažkoks susistumdymas, bet iš vidaus to nesimatė, nes durys naktį blizga. Kai nukentėjusioji prašė pagalbos, ji verkė, sakė, kad ją mušė, skriaudė, ji atrodė ne visai blaivi, sakė, kad apiplėšė ją, atėmė telefoną. Jos prašymu iškvietė policiją. Įprasto degalinės darbo tas susistumdymas nesutrikdė. Daugiau žmonių degalinėje, berods, nebuvo. Susistumdymas buvo kitoje durų pusėje. Jis tuo metu stovėjo prie kasos. Degalinė dirba visą parą, bet tuo metu durys buvo uždarytos. Matė, kad tampėsi, trise buvo, t. y. trys moterys. Per duris nematė, kas su kuo grūmėsi. Vyras buvo taksi vairuotojas, paskui jis išlipo ir tada visi išvažiavo. Vairuotojas gal bandė jas skirti, jis nelabai suprato. Nepamena, ar nukentėjusioji bandė įeiti į kolonėlę, gal ir bandė, gal tos kitos moterys jos neleido, jis pats nematė. Po grumtynių pasiliko nukentėjusioji ir prašė iškviesti policiją. Atvažiavo du policijos pareigūnai ir su nukentėjusiąja išvažiavo. Tas susistumdymas jiems jokių problemų nesudarė.

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas A. S. parodė (t. 2, b. l. 118 - 119), kad grįžtant iš naktinės parduotuvės, tarp T. I. ir J. A. įvyko žodinis konfliktas, todėl jis norėdamas išvengti konflikto, sustojo degalinėje „Orlean“, esančioje J. K. g. 32, Vilniuje, išleisti J. A.. Degalinėje S. R. ir T. I. pradėjo tampyti ir stumdyti J. A.. Jis pribėgęs bandė jas išskirti. Atitraukęs S. R. ir T. I. nuo J. A., trise išvažiavo pas Ž. L., gyvenančią J. K. g. 43, Vilniuje, degalinėje palikę J. A.. Prie degalinės buvo tik žodinis ginčas, gal viena kitą moterys pastūmė, bet muštynių nebuvo, plaukų niekas nerovė. Nelabai žiūrėjo, kas ką pastūmė, bet nė viena ant žemės nenukrito.

Iš byloje esančio Daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad degalinės „Orlean“ darbuotoja pateikė įvykio metu degalinėje padarytą vaizdo įrašą, kuris buvo apžiūrėtas bei buvo nustatyta, jog 2011-03-27 02.45 val., prie degalinės privažiuoja baltos spalvos automobilis „VW Passat“ su baltos spalvos žymėjimo juostelėmis; iš automobilio pro galines dureles iš vairuotojo pusės išlipa vienas asmuo, po to iš automobilio išlipa dar du asmenys; 02:46:04 nuo automobilio nueina mergina su baltomis kelnėmis ir prieina prie įėjimo į degalinę, po ko nueina nuo degalinės durų ir 02:47:00 prieina prie degalinės darbuotojo, 02:47:12 prie nukentėjusiosios prieina A. S., kuris kalbasi su degalinės darbuotoju ir nueina; 02:47:42 prie nukentėjusiosios prieina tamsių plaukų moteris, kuri nukentėjusiajai kažką sako ir rodo į automobilio pusę, kalba iki 02:49:09 ir nueina į skirtingas puses; 02:49:22 nukentėjusioji vėl prieina prie degalinės įėjimo durų ir tuo metu prie jos prieina kita moteris su džinsiniu švarkelių, kuri 02:50:22 nueina ir atsisėda į taksi automobilį prie vairuotojo; 02:50:43 iš automobilio išlipa moteris su žydru švarkeliu, kuri prieina prie nukentėjusiosios ir moterys tarpusavyje susistumdo; 02:50:50 prie susistumdžiusių moterų pribėga A. S., abi moterys nukentėjusiąją tampo už drabužių, tempia į automobilio pusę; 02:52:06 į degalinę įbėga nukentėjusioji, o jai iš paskos moteris su baltais drabužiais; 02:52:08 iš degalinės patalpų išeina moteris su baltais drabužiais, o jai iš paskos pro duris apsaugos darbuotojas išveda nukentėjusiąją; 02:52:39 taksi automobilis su dviem moterimis ir A. S. už vairo išvažiuoja iš degalinės, o nukentėjusioji lieka degalinėje ir iki 03:04:38 vaikštinėja prie degalinės įėjimo durų (t. 1, b. l. 64 – 68).

Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką ir nori taip veikti (BK 15 str. 2 d. 1 p.). Padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti ir apibrėžta, ir neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, t. y. kai kaltininkas viešoje vietoje elgiasi įžūliai, aplinkinių žmonių akivaizdoje naudoja smurtą prieš kitą asmenį nekonkretizuodamas, kokį poveikį visuomenei turės jo veiksmai, bet bendrais bruožais numato ar, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, privalo numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta, tačiau sąmoningai nepradeda elgtis taip, kad tokie padariniai nekiltų, baudžiamoji atsakomybė kyla už nusikalstamais veiksmais realiai sukeltus padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009). Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. Apie visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta materialinė žala, surikdyta normali veikla ir pan. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad neįrodyta, jog buvo padaryta veika, turinti BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties būtinuosius požymius, o būtent, jog buvo padaryta nusikalstama veika (įžūlus elgesys, grasinimai, patyčios, vandališki veiksmai) ir buvo sukeltos įstatyme numatytos būtinos veikos pasekmės (sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka).

Tokia išvada seka iš nukentėjusiosios J. A. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu, nepatikimumo, esant juose akivaizdžių prieštaravimų ir neatitikimų, keliančių abejonių jos parodymų objektyvumu ir patikimumu, nukentėjusiosios gebėjimu dėl alkoholio vartojimo objektyviai įvertinti įvykio aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo metu, pateiktame 2010-03-27 pareiškime ir 2011-03-27 duodant pirminius parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnams (t. 1, b. l. 3–4, 27–28) nukentėjusioji nurodė, kad sustojus degalinėje ji išbėgo iš automobilio ir norėjo paprašyti pagalbos degalinės darbuotojo, tačiau kaltinamosios ją pasivijo ir vėl pradėjo mušti degalinės darbuotojo akivaizdoje. 2011-04-07 apklausos metu nukentėjusioji pakeitė savo parodymus, nurodydama, kad nuvažiavus į degalinę, kur ji pamačiusi degalinės darbuotoją, iššoko iš automobilio ir nubėgo prašyti pagalbos, tačiau degalinės darbuotojas jai atsisakė padėt, o pribėgusios kaltinamosios pradėjo ją tampyti už drabužių ir plaukų, mušti (t. 1, b. l. 30 – 34). Nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes, kad atvažiavus į degalinę ji pabėgo iš automobilio ir nubėgo prašyti pagalbos, kad pasivijusios ją kaltinamosios degalinėje toliau ją mušė, paneigia teisme apklaustų liudytojų – įvykio metu degalinėje dirbusių darbuotojų V. Š. ir R. M. – parodymai, kurie paaiškino, kad atvykus taksi automobiliui į degalinę nepastebėjo, jog tarp atvažiavusių asmenų būtų kilęs koks konfliktas, tik vėliau pamatė kaip atvažiavę asmenys pradėjo stumdytis, tampytis, tačiau jokių muštynių tarp jų nematė; jeigu nukentėjusioji nebūtų prašiusi iškviesti policiją, tai net nebūtų jos kvietę, nes nematė tam jokio pagrindo; be to, nukentėjusioji prie degalinės darbuotojo V. Š. buvo ne pribėgusi, o priėjusi. Priėjusi ji nesugebėjo nieko aiškaus pasakyti, nes buvo neblaivi, tačiau ir tuomet liudytojai – degalinės darbuotojai - gresiančio pavojaus nepastebėjo. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji pas medikus ar teismo medicinos specialistus nesikreipė. Be to, nukentėjusiosios parodymus vėlgi paneigia degalinės vaizdo įrašas, jo apžiūros protokolas, iš kurio matyti tik kelių neblaivių moteriškių tampymasis, bandant nukentėjusiąją įsodinti į automobilį. Iš prieš susistumdymą užfiksuotų kaltinamųjų gestų matyti, jog kaltinamosios siūlė nukentėjusiajai grįžti į automobilį, tačiau pastaroji nesutiko, kas labiau patvirtina kaltinamųjų poziciją, jog būnant degalinėje jos nukentėjusiosios nemušė, o tik bandė ją įsodinti į mašiną tikslu nuvežti paimti paliktus nukentėjuiosios vaikus.

Dėl to ir šioje kaltinimo dalyje, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nesant kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad degalinėje buvo įvykdyta BK 284 straipsnyje numatyta nusikalstama veika, vadovaujantis principu, kad visos abejonės aiškinamos kaltinamųjų naudai, konstatuojama, jog byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių kaltinamųjų T. I. ir S. R. kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, todėl vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu T. I. ir S. R. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį išteisintinos, kaip nepadariusios veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teismas neturi pagrindo perkvalifikuoti kaltinamųjų veikas pagal kitą baudžiamojo kodekso straipsnį, kadangi toks perkvalifikavimas neatitiktų BK 256 straipsnyje numatytų kvalifikavimo teisme pakeitimo taisyklių, nes byloje nebuvo pateiktas prokuroro ar nukentėjusiosios prašymas keisti kaltinime nurodytas aplinkybes iš esmės skirtingomis. Be to, nukentėjusioji turi teisę ginti savo teises privataus kaltinimo tvarka.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikintinos kaltinamosioms skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 307 str. 1 d. 6 p.; t. 1, b. l. 130 – 131, 170 - 171).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 5 dalimi, teismas

nusprendžia:

išteisinti T. I. ir S. R. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti kaltinamosioms T. I. ir S. R. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą.