- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-21
- Bylos Nr.
- 2-5446-998/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02975-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Bučienė
- Atsakovas
- R. G.
- Ieškovas
- A. G.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Asta Mačernytė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovui R. G. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pakeisti 2015-03-19 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3981-122/2015 priteistą išlaikymo dydį iš R. G. savo nepilnamečiam vaikui E. G., nustatant išlaikymą po 295,00 Eur per mėnesį pradedant nuo pareiškimo padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, pinigus sumokant jai (motinai A. G.), kuri vaiko pinigines lėšas tvarkys uzufrukto teise išimtinai vaiko interesais. Taip pat prašo priteisti iš atsako visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodo, kad 2015-03-19 Klaipėdos miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-3981-122/2015 priėmė sprendimą, kuriuo nustatė (duomenys neskelbtini) gimusios dukros E. G. gyvenamąją vietą su ja (ieškove) ir priteisė iš atsakovo išlaikymą vaikui po 150,00 Eur kas mėnesį. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis buvo paskirta ji. Ieškiniu prašo pakeisti išlaikymo vaikui dydį, kadangi pasikeitė vaiko poreikiai ir pakeitus išlaikymo dydį bus labiau apsaugoti vaiko interesai.
Ieškovės teigimu, nuo išlaikymo priteisimo momento per daugiau nei 4 metus padidėjo vaiko poreikiai. Įvedus eurą išaugo maisto, drabužių, mokymosi priemonių, komunalinių paslaugų ir kitos kainos, atsirado papildomos išlaidos, susijusios su mokslu, papildomu ugdymu, išlaikymu, kurių nebuvo išlaikymo priteisimo metu, pasikeitė šalies ekonominė padėtis. Ieškovė nurodo, kad šiuo metu jos pajamos yra nepakankamos vaiko poreikiams užtikrinti, jai sunku vienai išlaikyti vaiką, prie vaiko išlaikymo prisideda jos artimieji. Pažymi, jog vidutinė suma reikalinga vaiko išlaikymui per mėnesį yra apie 590,00 Eur.
Ieškovė nurodo, kad šiuo metu jos gaunamas darbo užmokestis yra apie 400,00 Eur, taip pat gauna 150,00 Eur išlaikymą, 50,00 Eur už vaiką. Nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi. Pagal savo išgales, padedama artimųjų, vaiko išlaikymui per mėnesį gali skirti po 295,00 Eur. Atsakovas yra darbingo amžiaus, todėl vaiko išlaikymui kas mėnesį taip pat galėtų skirti po 295,00 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas nurodo, kad ieškovė visiškai neišdėstė vaiko poreikių, nenurodė išlaikymo padidėjimo priežasčių. Atsakovas pažymi, jog jis teikia išlaikymą vaikui ir rūpinasi papildomai netgi tuo, kas nepriteista, rūpinasi nuolat tiek pats, tiek jo tėvų asmeniniu indėliu. Jis pats norėtų auginti dukterį, jeigu ieškovei tai atrodo per sudėtinga.
Atsiliepime nurodoma, kad transporto bilietas vaikui yra nemokamas, o jis (atsakovas) ieškovei nupirko ir paliko vaikui vežioti 2014 m. gamybos automobilį Renault Megane. Atsakovo teigimu, ieškovė nepagrįstai nurodo, kad darželiui per mėn. skiriama 60,00 Eur, 30,00 Eur edukacijai, nes tokie mokesčiai būna nežymūs (po 1-3 Eur). Nepagrįstos 3,00 Eur išlaidos pratyboms, nes kas mėnesį pratybos neperkamos, o darželyje jų apskritai nebūna. Atsakovo teigimu, ieškovė nepagrindžia 170,00 Eur išlaidų vaiko maistui. Atsakovas nurodo, kad vaistus mergaitė gauna nemokamai, nes biologiniai vaistai dėl vaiko reumatoidinio artrito yra pilnai kompensuojami. Imuninei sistemai prižiūrėti išlaidų nėra. Atsakovas nurodo, kad būtent jis vaikui perka drabužius bei avalynę. Vasara mergaitė vyko su močiute į Daniją pas jį (tėtį). Be to, jis kas mėnesį moka į kaupiamąjį dukters draudimo fondą po 30,00 Eur, dėl ko ji yra apdrausta ir suaugusi gaus sukauptą išmoką studijoms.
Atsakovo teigimu, ieškovė yra darbinga, tačiau nededa pastangų daugiau uždirbti.
Atsakovas nurodo, kad 2016-2017 m. dirbo Anglijoje ir Škotijoje vairuotoju. Dabar dirba Danijoje. Atlyginimas 3000,00 Eur. Mokesčiai sudaro: būsto nuoma 1600,00 Eur be komunalinių mokesčių, auto mokesčiai 100,00 Eur, kuras 100,00 Eur, telefono išlaidos.
Apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką byloje dalyvaujantiems asmenims pranešta tinkamai. Apie paskirtą teismo posėdį ieškovė informuota tinkamai. Į teismo posėdį ieškovė neatvyko. Ieškovė prašymo bylos nagrinėjimą atidėti nepateikė, neatvykimo priežastys nežinomos. Ieškovei pakartotinai nevykstant į teismo posėdžius, byla nagrinėtina ieškovei nedalyvaujant.
Teismo posėdyje atsakovo R. G. atstovė advokatė Asta Mačernytė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė neišdėstė ir nepagrindė vaiko poreikių padidėjimo. Ieškovė neturi užtektinai pajamų, kad teiktų tokį išlaikymą vaikui. Atsakovas nuolat rūpinaisi savo dukra, perka rūbus, finansuoja keliones ir pan. Vaikui skiriami vaistai yra nemokami. Tiek atsakovas, tiek ieškovė yra darbingi, todėl abu proporcingai turi prisidėti prie vaiko išlaikymo. Vaikas pradėjo lankyti mokyklą. Atsakovas kitų išlaikytinų neturi, ieškovė taip pat. Pažymėjo, kad ieškovė, prašydama padidinti išlaikymą, siekia materialinės gerovės sau, o ne vaikui.
Teismo posėdyje išvadą teikiančios institucijos atstovas nurodė, kad šeimoje nebuvo fiksuoti vaiko teisių pažeidimai, ieškovė dirba epizodiškai, šiuo metu ji vėl registruota užimtumo tarnyboje. Vaikas pradėjo eiti į mokyklą. Pradėjus lankyti mokyklą vaiko poreikiai ženkliai padidėja. Mano, kad būtų tikslinga vaiko išlaikymą padidinti iki 215,00 Eur pagal Kasacinio teismo praktiką.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
bylos duomenimis nustatyta, kad E. G., gim(duomenys neskelbtini), yra ieškovės A. G. ir atsakovo R. G. vaikas. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-03-19 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3981-122/2015 tenkino pareiškėjų A. G. ir R. G. prašymą, santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukė, patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią R. G. nepilnamečio vaiko E. G. išlaikymui iki jos pilnametystės įsipareigojo mokėti kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur, skiriant uzufrukto teise gaunamų lėšų tvarkytoja vaiko motiną A. G..
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo
Ieškovė prašo pakeisti ankstesniu sprendimu priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai dydį ir priteisti iš atsakovo 295,00 Eur per mėnesį dydžio išlaikymą iki vaiko pilnametystės. Nurodo, kad 2015-03-19 sprendimu priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur kas mėnesį yra nepakankamas, kadangi padidėjo vaiko poreikiai, atsirado papildomos išlaidos, susijusios su papildomu ugdymu, išlaikymu, kurių nebuvo išlaikymo priteisimo metu, kadangi vaikui tuo metu buvo beveik 3 metai, o dabar jau 7 metai, pasikeitė šalies ekonominė padėtis, įvestas euras, padidėjo kainos.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje imperatyviai nustatyta tėvų asmeninė pareiga teikti vaikams materialinį išlaikymą, kurios tėvai negali atsisakyti ar perleisti jos vykdymą kitiems asmenims.
CK 3.201 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis ar atsirado papildomos vaiko išlaikymo išlaidos. Vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis. Tokios pozicijos laikosi savo praktikoje ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vaikams augant, didėja ir jų poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kita) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kita) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Kartu pažymėtina, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005; 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).
Nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir panašiai), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.
Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad ieškovė dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo į teismą kreipėsi praėjus 4 metams po teismo sprendimo, kuriuo buvo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis ir susitarta dėl vaiko išlaikymo, priėmimo. Dabar šalių nepilnametei dukrai yra 7 metai, ji pradėjo lankyti mokyklą, kas reikalauja papildomų išlaidų (sąsiuviniai, pratybos, vadovėliai, mokyklinė uniforma ir kt.), yra auganti ir besivystanti asmenybė, dėl ko vaikui reikalingos papildomos išlaidos. Sutiktina su ieškovės argumentais, kad šiuo metu priteistos 150,00 Eur išlaikymo sumos nebepakanka vaiko poreikiams patenkinti (mokslui, aprangai, maistui, kitoms būtinosioms išlaidoms). Be to, pažymėtina, jog visuotinai žinoma, kad per 4 metus pasikeitė šalies ekonominė padėtis, maisto produktų, rūbų, komunalinių patarnavimų, paslaugų kainos. Esant išdėstytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, teismas pripažįsta, jog atsižvelgiant į tokio amžiaus vaiko poreikius, akivaizdu, kad priteista 150,00 Eur suma nebeužtikrina vaiko poreikių patenkinimo, todėl yra pagrindas spręsti klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CPK) 177, 178, 185 straipsniai).
CK 3.192 straipsnio 2 dalyje išlaikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų pajamų dydžiu, tačiau įstatyme nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai – šiais, taip pat įstatyme (CK 1.5, 3.3 straipsniai) įtvirtintais šeimos santykių teisinį reglamentavimą grindžiančiais principais vadovaujamasi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju. Vienas tokių kriterijų – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius (vaikui augant jo poreikiai didėja ir pan.). Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).
Ieškovė nurodė, kad vaiko poreikiai yra padidėję ir kas mėnesį jos išlaikymui reikia ne mažiau kaip 590,00 Eur.
Teismas atkreipia dėmesį, jog Civilinis procesas inter alia grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 177, 178, 185 straipsniai).
Ieškovė pateikė teismui vaiko poreikių lentelę, iš kurios matyti, kad vidutiniškai vienam mėnesiui vaikui išlaikyti ieškovė nurodo, kad reikalinga 587,00 Eur suma, kurią sudaro 100,00 Eur būsto nuoma, 50,00 Eur komunaliniai mokesčiai, 20,00 Eur transporto išlaidos (darželis, gydytojas, seneliai, būreliai), 60,00 Eur darželio mokestis, 30,00 Eur edukacija darželyje (spektakliai, lavinamieji užsiėmimai, paskaitėlės), 1,00 Eur darželio grupės fondas, 3,00 Eur pratybos, užduočių knygelės, 3,00 Eur kanceliarinės prekės, 170,00 Eur maistas (namuose), 40,00 Eur vaistai, vitaminai, 10,00 Eur higienos reikmenys, 20,00 Eur viršutiniai drabužiai, 5,00 Eur apatiniai drabužiai, 20,00 Eur striukės, 10,00 Eur avalynė žiemai, 5,00 Eur avalynė vasarai, 20,00 Eur atostogos, 20,00 Eur gimtadieniai.
Ieškovė įrodymų, pagrindžiančių išlaidas vaiko išlaikymui, nepateikė.
Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas daro išvadą, kad A. G. neįrodė, nepilnametei dukrai patiriamų išlaidų per mėnesį pagrįstumo, kadangi ieškovė neturi nuolatinio darbo, per mėnesį vidutiniškai ji gauna 300,00 Eur pajamų, o vaiko išlaikymą, atmetus atsakovo teikiamą 150,00 Eur išlaikymą, 50,00 Eur vaiko pinigus, sudaro 387,00 Eur suma, todėl yra akivaizdu, jog ieškovė neturi realių finansinių galimybių patenkinti poreikių, nurodytų tenkinimo lentelėje. Tai leidžia daryti išvadą, jog nepilnametės dukros poreikiams skiriama suma yra žymiai mažesnė nei nurodoma teismui. Taip pat ieškovės A. G. teiginiai, jog prie dukros išlaikymo ganėtinai ženkliai prisideda jos artimieji, vertintini kritiškai, kadangi byloje nėra šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų.
Pažymėtina, jog siekiant įrodyti didesnius vaikų poreikius, teismo nuomone, nepakanka deklaratyvių paskaičiavimų. CPK 178 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo naštos paskirstymas. Jame įtvirtinta bendroji taisyklė, kad įrodinėja tas, kas tvirtina. Jeigu asmuo nurodo tam tikrą aplinkybę, jis privalo ją patvirtinti faktiniais duomenimis.
Kaip jau minėta, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Vertinant nepilnamečio vaiko būtinuosius poreikius teismas turi teisę vadovautis, kaip orientaciniu, MMA kriterijumi, kuris paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius. Nuo 2019 metų minimali mėnesinė alga yra 555,00 Eur (neperskaičiuota būtų 430,00 Eur), todėl, teismo vertinimu, 430,00 Eur išlaikymo suma vaikui negali būti vertinama, kaip nepagrįstai didelė, reikalaujanti ypatingo, išsamaus pagrindimo (pateikiant dokumentus, pateisinančius išlaidas). Vertinant vaikui reikalingų išlaidų dydį, turėtų būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir neturėtų būti susietas išimtinai tik su dokumentais pagrįstų išlaidų buvimu. Šiuo atveju vertintina, kad 430,00 Eur išlaikymas vaikui užtikrintų jo poreikius bei atitiktų protingumo principą (CPK 177, 178, 185 straipsniai, CK 3.192 straipsnis).
Atsakovas nurodė, kad teikia papildomą išlaikymą: perka dukrai rūbus ir pan. Teismo sprendimu vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas savaime nereiškia, kad tėvai negali gera valia teikti vaikui papildomo išlaikymo tiek teismo sprendime nustatyta, tiek ir kitokia forma. Toks tėvų elgesys atitinka CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, taip pat ir geros moralės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016). Todėl tai, jog atsakovas nurodo teikiąs epizodinį didesnį išlaikymą, nepaneigia pareigos nuolatinio išlaikymo priteisimo padidinimui. Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad nors atsakovas teigia, jog jis papildomai išlaiko vaiką (perka rūbus, kelione ir pan.), taip pat vaikas yra aprūpinamas ir jo tėvų (vaiko senelių), tačiau byloje nepateikta įrodymų, grindžiančių tokius teiginius.
Tėvų teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios ir teikti materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo abu tėvai (CK 3.156 straipsnio 1 dalis, 3.192 straipsnio 3 dalis). Siekiant nustatyti, kokiomis dalimis vaiko tėvai gali prisidėti prie išlaikymo, būtina įvertinti abejų tėvų turtinę padėtį ir galimybes prisidėti prie vaiko išlaikymo.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė negauna nuolatinių darbinių pajamų, jos pajamas per mėnesį vidutiniškai sudaro 300,00 Eur (atskaičius mokesčius). Kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi.
Pats atsakovas nurodo, kad 2016-2017 m. dirbo Anglijoje ir Škotijoje vairuotoju. Šiuo metu dirba Danijoje, jo darbo užmokestis 3000,00 Eur, iš kurių yra mokesčiai sudaro (būsto nuoma 1600,00 Eur be komunalinių mokesčių, Auto mokesčiai 100,00 Eur, kuras 100,00 Eur, telefono išlaidos).
Teismas pažymi, jog sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).
Nagrinėjamos bylos atveju atsižvelgiant į tai, jog abi šalys yra darbingos, kitų išlaikytinių neturi, į tai, kad yra tenkinami tik minimalūs vaiko poreikiai ir nustatyta, kad vaikui reikalinga tik 430,00 Eur suma, darytina išvada, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas turėtų proporcingai prisidėti prie dukros išlaikymo. Todėl, konstatavus, jog šalių nepilnametės dukros išlaikymui per mėnesį reikalinga 430,00 Eur suma, įvertinus anksčiau paminėtas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, iš atsakovo priteistas išlaikymo dydis nepilnamečiam vaikui didintinas iki 215,00 Eur per mėnesį nuo ieškinio padavimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės (CPK 177, 178, 185 straipsniai, CK 3.192, 3.201 straipsniai).
Dėl atsakovo teiginių, kad ieškovė vaiko pinigus naudoja savo poreikiams, akcentuotina, kad išlaikymas yra išimtinai skirtas nepilnamečiui vaikui, o kylant abejonėms dėl piniginių lėšų panaudojimo galimai ne vaiko interesams, atsakovas gali prašyti ieškovės ataskaitų kaip ir kur yra panaudojami pinigai skirti vaiko išlaikymui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
Ieškinyje buvo pareikštas vienas materialus reikalavimas, kuris buvo patenkintas iš dalies (44,83 proc.). Byloje už išlaikymo dydžio pakeitimą mokėtinas 52,00 Eur žyminis mokestis (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kadangi ieškinio reikalavimas buvo tenkintas iš dalies (44,83 proc.) iš atsakovo priteisina 23,31 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Atsakovas rašytiniais įrodymais pagrindė 1400,00 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas už atstovo suteiktą teisinę pagalbą bei 314,12 Eur išlaidas už atliktus vertimus. Ieškinį tenkinus iš dalies, iš ieškovės atsakovui priteistina 945,68 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 88, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259, 260, 268, 270, 282 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3981-12/2015 patvirtintą išlaikymo dydį iš R. G. ir nuo ieškinio pateikimo teisme dienos, t. y. nuo 2019 m. balandžio 12 d., iš atsakovo R. G. priteisti dukrai E. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 215,00 Eur (du šimtus penkiolika eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti A. G..
Priteisti iš ieškovės A. G. 945,68 Eur (devynių šimtų keturiasdešimt penkių eurų šešiasdešimt aštuonių centų) bylinėjimosi išlaidų atsakovui R. G..
Priteisti iš atsakovo R. G. 23,31 Eur (dvidešimt tris eurus trisdešimt vieną centą) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.