Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

trečiojo asmens – uždarosios akcinės bendrovės „Kelmės vietinis ūkis“ - atstovui Romualdui Drukteniui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui D. J., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, A. K. ir uždarajai akcinei bendrovei „Kelmės vietinis ūkis“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš būsto draudimo liudijimo matyti, kad draudėjas trečiasis asmuo A. K. ir ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ sudarė būsto draudimo sutartį, pagal kurią laikotarpiu nuo 2015-01-24 iki 2016-01-23 buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini). 2015 m. rugsėjo 17 d. ieškovės surašytame turto sugadinimo akte nurodyta, jog 2015 m. rugsėjo 15 d. grįžusi namo A. K. pastebėjo vandens dėmes ant koridoriaus lubų, pranešė namo administratoriui, kuris informavo „Kelmės vietinį ūkį“, atvykę darbuotojai nusprendė, kad žalos atsiradimo priežastis – nesandarus lietaus kanalizacijos vamzdis laiptinėje; apžiūrint įvykio vietą, matomos dėmės ant vienos patalpos lubų. Turto sunaikinimo akto priede nurodyta, kad abgadintos lubos, 0,8 kv. m. plote matomos vandens bėgimo žymės, reikalingas lubų perdažymas, bendras lubų plotas 33,2 kv.m. Ieškovė, atlikusi žalos administravimo procedūrą, apskaičiavo draudėjai padarytos žalos dydį ir 2015-09-28 išmokėjo jai 394 Eur dydžio draudimo išmoką. UAB „Kelmės vietinis ūkis“ 2015 m. spalio 1 d. raštu Nr. S-202 (1.1.4) pateikė ieškovei informaciją, kurioje nurodė, kad dėl avarijos 2015-09-16 kreipėsi daugiabučio namo kontaktinis asmuo P. L., vanduo liejosi iš (duomenys neskelbtini) buto vonios patalpose esančių nesandarintų kanalizacijos jungčių su sifonu, avarijos šaltinis priklauso buto savininkui. 2015 m. lapkričio 6 d. raštu Nr. S247 UAB „Kelmės vietinis ūkis“ informavo ieškovę, kad jis nesutinka atlyginti padarytos žalos dėl įvykio, per kurį nukentėjo pastatų draudimas - butas, priklausantis savininkei A. K., gyvenančiai (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad AB „Lietuvos draudimas“ išsiųsta įrodomoji medžiaga, kad vandens nuotėkis užfiksuotas (duomenys neskelbtini) bute, o ne bendro naudojimo objekte – laiptinėje. Kaip matyti iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų visumos, ieškovės atstovės paaiškinimų teisme, gavusi informaciją iš UAB „Kelmės vietinis ūkis“ ieškovė pateikė pretenziją atsakovui D. J. – buto, esančio (duomenys neskelbtini). savininkui dėl žalos atlyginimo - A. K. išmokėtos 394 Eur draudimo išmokos padengimo. Atsakovas nesutinka ieškovei sumokėti šią sumą kaip žalos atlyginimą.

Lietuvos Respublikos CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu kitaip nenustatyta draudimo sutartyje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą dėl žalos, atsiradusios dėl buto užliejimo vandeniu, atlyginimo atsakovo veiksmai yra laikomi neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008).

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-428/2010, Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Teismo įsitikinimui nepasiekus nurodyto laipsnio, įrodinėjama aplinkybė laikoma neįrodyta. Neįrodžius ieškinio faktinį pagrindą sudarančių aplinkybių, ieškovo reikalavimas turi būti atmestas. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniu, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Deliktinės atsakomybės atveju pareiga įrodyti neteisėtus veiksmus, žalą bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos tenka ieškovui. Taigi, ieškovė šioje byloje turi įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą.

Ieškovė nepateikė objektyvių, patikimų ir pakankamų rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad 2015-09-15 atsakovui priklausančiame bute įvyko vandens nutekėjimas, dėl ko buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). ir užliejimo žymės buto lubose yra būtent šio įvykio pasekmės. Ieškovė savo teiginius, kad vanduo liejosi iš atsakovo buto grindė tik UAB „Kelmės vietinis ūkis“ pateikta informacija. Tačiau faktiškai joks vandens nutekėjimas ar liejimasis atsakovo bute iš jam priklausančių objektų, įrengimų nebuvo užfiksuotas. Objektyvių duomenų, kad ieškovė kreipėsi į atsakovą dėl buto apžiūros su tikslu nustatyti užliejimo šaltinį ir kad atsakovas vengė ar trukdė tai padaryti, ieškovė nepateikė.

Trečiasis asmuo UAB „Kelmės vietinis ūkis“ teismui pateikė 2015m. rugsėjo 16 d. statinio apžiūros aktą Nr. 79, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) bute pastebėtos drėgmės dėmės lubose, apžiūrėjus viršutinio aukšto 20 buto vonios patalpas pastebėtas, kad bute esantys kanalizacijos vamzdžių jungtys su vonia nesandarios, praleidžia vandenį. Aktą pasirašė statybos inžinierius T. P. ir santechnikas A. S.. Teisme apklaustas liudytoju T. P. parodė, kad statinio apžiūros aktas buvo surašytas įmonės buveinėje, jis pats asmeniškai atsakovo buto vonios patalpos neapžiūrėjęs, tai atlikęs įmonės santechnikas A. S., kuris informavo jį apie nustatytus defektus atsakovo bute. Liudytojas A. S. parodė, kad jis po A. K. buto užliejimo lankėsi atsakovo D. J. bute, per vonios apdailos sienelėje išardytą skylę jis ranką įkišęs ir apčiuopdamas patikrino kanalizacijos vamzdžio jungtis su vonia, jungtys buvusios nesandarios, klibėjo, lengvai atjungiamos, nesutvirtintos, todėl jis padaręs išvadą, kad per nesandarią jungtį galėjo išsilieti vanduo. Iš šių liudytojų parodymų ir trečiojo asmens UAB „Kelmės vietinis ūkis“ 2015-09-16 apžiūros akto galima daryti išvadą, kad UAB „Kelmės vietinis ūkis“, nustatęs defektus atsakovo bute, padarė išvadą, kad būtent per nesandarias jungtis išsiliejęs vanduo apgadino žemiau esančio buto lubas. Tačiau tai tik niekuo nepagrįsta prielaida, spėjimas, kad taip galėjo įvykti. Neginčijamų įrodymų apie vandens išsiliejimo faktą - atsakovo buto apžiūros akto, kuriame būtų užfiksuotas išsiliejęs vanduo, atliktas bandymas, kurio metu būtų užfiksuotas bėgantis vanduo per nesandarią jungtį, ir kt. – nepateikta. Iš atsakovo paaiškinimų, pateiktų nuotraukų matyti, kad ir jo buto lubose matosi drėgmės dėmės, kas suteikia pagrindo manyti, kad drėgmės šaltinis, kaip nurodė atsakovas, kaip nurodyta ieškovės turto sugadinimo akte, galėjo būti ir lietaus kanalizacijos vamzdis. Tačiau ieškovė šių aplinkybių netyrė ir nevertino. Aplinkybė, kad vanduo į ieškovės draudėjos butą galėjo patekti dėl lietaus pro sienų plyšius, iš bendros nuotėkų sistemos nepaneigta. Juolab, kad UAB „Kelmės vietinis ūkis“ po draudiminio įvykio atliko lietaus kanalizacijos vamzdžio sandarinimo darbus, ką patvirtino trečiojo asmens atstovas teisme.

Aptartų įrodymų visuma suponuoja išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog A. K. priklausančio buto lubų sudrėkimo židinys buvo būtent atsakovo butas, t. y. neįrodė visumos būtinų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti - atsakovo neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir žalos. Neįrodžius ieškinio faktinį pagrindą sudarančių aplinkybių, ieškovės ieškinys atmestinas.

Kadangi ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos, kurias šioje byloje sudaro išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.), - 4,80 Eur, priteistinos valstybei iš ieškovės (CPK 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsniu, 185 straipsnio 1 dalimi, 259, 263-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisi iš akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ 4,80 Eur (keturis eurus 80 euro ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.