Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Donatas Jatužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracine tvarka nubausto E. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) atstovės advokatės Kristinos Rutkauskienės apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 5 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

skundžiamu nutarimu E. Č. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 3 d., 130 str. 1 d. ir 130² str. nubaustas galutine subendrinta administracine nuobauda – 30 parų administraciniu areštu su transporto priemonės Seat Ibiza, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu už tai, kad jis 2015-12-05 apie 05.18 val. (duomenys neskelbtini), pakartotinai, kai jam buvo paskirta administracinė pagal ATPK 129 str., būdamas neblaivus (jam buvo nustatytas 1,49 promilių girtumas), neturėdamas teisės vairuoti, vairavo automobilį Seat Ibiza, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepakluso teisėtiems pareigūno reikalavimams sustabdyti transporto priemonę, sprukdamas nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į namą; eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis bei namo pamatas; žmonės eismo įvykio metu nenukentėjo ir tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 p., 14 p., 16 p. reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

Apeliaciniame skunde kaltė padarius administracinius teisės pažeidimus nėra ginčijama, todėl aukštesnysis teismas, sutikdamas su pirmos instancijos teismo įrodymų vertinimu ir išvadomis, skundžiamo nutarimo motyvų nekartoja. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas nuobaudos individualizavimo klausimas. E. Č. atstovės advokatės Kristinos Rutkauskienės įsitikinimu teismas nepagrįstai E. Č. paskyrė administracinį areštą bei konfiskavo transporto priemonę, todėl prašo nuobaudą sušvelninti ir už pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 3 d., 130 str. 1 d. ir 130² str., skirti piniginę baudą.

Aukštesnysis teismas, susipažinęs su apeliaciniu skundu bei administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, sutikti su skundo motyvais dėl nuobaudos švelninimo neturi pagrindo ir mano, kad apylinkės teismas nuobaudos skyrimo ir individualizavimo taisyklių nepažeidė, ATPK 30 str., 31 str., 32 str., 30² str. nuostatas aiškino ir taikė tinkamai ir administracinį areštą pagal ATPK 127 str. 3 d., 130 str. 1 d. ir 130² str. paskyrė pagrįstai.

ATPK 127 str. 3 d. numatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, padarytas neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, neturinčio teisės vairuoti transporto priemones, ir nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą nuo 1448 Eur iki 1592 Eur su transporto priemonės konfiskavimu ar be jo arba administracinį areštą nuo 10 iki 20 parų su transporto priemonės konfiskavimu. Asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones ir padariusiam ATPK 130 str. 1 d. numatytą teisės pažeidimą gali būti skiriama bauda nuo 1158 Eur iki 1448 Eur su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinis areštas nuo 20 iki 30 parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo. ATPK 130² str. numatyto pažeidimo padarymas asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo 1158 Eur iki 1448 Eur su transporto priemonės konfiskavimu arba administracinį areštą nuo 20 iki 30 parų su transporto priemonės konfiskavimu. Taigi pagal ATPK 130 str. 1 d. administracinis areštas yra numatytas kaip alternatyvi nuobauda, o pagal ATPK 127 str. 3 d., jei skiriamas areštas, ir pagal ATPK 130² str. – kaip privaloma. Bet kuriuo atveju nuobaudos rūšies ir dydžio parinkimas yra bylą nagrinėjančio organo, šiuo atveju teismo, prerogatyva. Apylinkės teismas, skirdamas E. Č. administracinį areštą, nuobaudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes įvertino tinkamai.

Apylinkės teismas atsižvelgė į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę charakterizuojančius duomenis, tame tarpe ir į tai, kad E. Č. 2005-2015 metais sistemingai buvo baudžiamas administracine tvarka – iš byloje esančio išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus matyti, kad asmuo minėtu laikotarpiu iš viso administracine tvarka baustas 20 kartų, iš kurių daugiausia už šiurkščius KET pažeidimus, t.y. ne kartą baustas už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam ir neturint tam teisės, taip pat už greičio viršijimą (7-17 b.l.), už kuriuos buvo skirtos administracinės nuobaudos – baudos, įspėjimai, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, ir padarė išvadą, kad šiuo atveju už itin pavojingų pažeidimų padarymą skirtina griežtesnė administracinė nuobauda – administracinis areštas. Tokiai išvadai aukštesnysis teismas pritaria, kadangi iš aukščiau paminėtų duomenų akivaizdu, jog E. Č. sistemingai ir piktybiškai daro administracinius teisės pažeidimus, iš paskirtų administracinių nuobaudų nepasimoko ir nesistengia elgtis tinkamai, daromi pažeidimai vis sunkėja. Tokiu savo elgesiu E. Č. kelia pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams asmenims bei jų turtui. Tuo tarpu visiškai nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad apylinkės teismas, skirdamas galutinę nuobaudą, nepagrįstai atsižvelgė į minėtas nuobaudas, kurios, apeliantės teigimu, jau yra negaliojančios, todėl E. Č. nagrinėjimų pažeidimų padarymo metu administracine tvarka nebuvo baustas. Visų pirma pažymėtina, kad E. Č. 2015-10-02 buvo nubaustas pagal ATPK 129 str. ir ši nuobauda 2015-12-05 pažeidimų padarymo metu buvo galiojanti. Antra, ATPK 36 str. numatyta, kad jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda. Iš jau minėtos pažymos (7-17 b.l.) matyti, kad E. Č. 2005-2015 metais administracinius teisės pažeidimus darė nuolat ir, neišnykus baustumui už ankstesnius, toliau darė vis naujus, taigi nuolat turėjo galiojančių administracinių nuobaudų, todėl apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi šiomis aplinkybėmis, kaip neigiamai charakterizuojančiomis administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį bei pagrįstai tai pripažino jo atsakomybę sunkiančia aplinkybe. Atsižvelgiant į tai, kad administracinės nuobaudos paskirtis yra ne tik nubausti teisės pažeidimą padariusį asmenį, bet ir sulaikyti jį nuo naujų teisės pažeidimų darymo, administracinio arešto bausmė nagrinėjamu atveju yra būtina siekiant paminėtų administracinės nuobaudos tikslų ir nėra aiškiai per griežta ar neproporcinga padarytiems pažeidimams.

Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad E. Č. dėl padarytų pažeidimų prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, jau buvo įvertintos pirmos instancijos teismo skiriant bausmę, todėl jas vertinti dar kartą ir jomis remiantis švelninti paskirtą administracinę nuobaudą aukštesnysis teismas neturi pagrindo. Skundo autorės nurodyta aplinkybė, kad paskyrus 30 parų administracinį areštą, E. Č. negalės padėti savo gyvenimo draugei rūpintis vaiku bei išlaikyti materialiai, aukštesniojo teismo vertinimu, nėra pagrindas skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyt, nuobaudą. Pažymėtina, kad ši šeimyninė aplinkybė apeliantui buvo žinoma ir prieš darant teisės pažeidimus, tačiau tai jo nuo teisei priešingo veikimo nesulaikė, o neigiamų pasekmių kilimas asmeniniams ar turtiniams pažeidėjo ar jo šeimos narių interesams pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Nepagrįstu aukštesnysis teismas laiko ir apeliacinio skundo teiginį, kad pirmos instancijos teismas be pagrindo konfiskavo transporto priemonę. Kaip minėta, transporto priemonės konfiskavimas ATPK 127 str. 3 d. ir 130² str. numatytas ne kaip papildoma, o kaip privaloma administracinė nuobauda, kuri skiriama kartu su administraciniu areštu. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad automobilio savininkė R. D. teismo posėdžio metu apylinkės teisme paaiškino, kad savo automobilio E. Č. vairuoti neleido, o šį automobilį buvo perdavusi E. Č. draugui V., kad jis nuvairuotų mašiną į remontą. Kartu išvažiavo ir E. Č., kuris vėliau automobilį pasiėmė be jos ir be V. žinios. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai šią R. D. versiją atmetė kaip išgalvotą ir neparemtą jokiais faktais. Kaip matyti, R. D. teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti daugiau jokių V. asmens ir kontaktinių duomenų, kas, aukštesniojo teismo vertinimu, laikytina nepatikimu paaiškinimu, kadangi asmuo, atitinkantis vidutiniškai protingo ir apdairaus asmens standartą, mažai pažįstamam žmogui, žinodamas tik jo vardą, savo automobilio nepatikėtų. Be to, jeigu R. D. V. pavardės ir nežino, šią pavardę bei kitus kontaktinius duomenis pateiktame apeliaciniame galėjo nurodyti pats E. Č. ar jo atstovė bei prašyti minėtą asmenį apklausti apie įvykio aplinkybes, tačiau to padaryta nebuvo, kas papildomai sustiprina aukštesniojo teismo įsitikinimą tokio asmens apskritai nebuvus. Taigi R. D., žinodama, kad jos gyvenimo draugas nuolat daro KET pažeidimus, sudarė sąlygas jam ir toliau naudotis savo automobiliu, nors turėjo ir galėjo numatyti, kad ir vėl gali būti padaryti teisei priešingi veiksmai.

Nustatęs, kad byloje duomenų apie tai, jog transporto priemonė iš R. D. buvo paimta neteisėtai, prieš jos valią, nėra, apylinkės teismas neturėjo pagrindo svarstyti galimybės transporto priemonės nekonfiskuoti ir ją konfiskavo pagrįstai. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisės ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-05-26 nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1742/2008). Be to, nagrinėjamu atveju pažymėtina ir tai, kad automobilio savininkas, pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 1 d. būdamas atsakingas už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę ir duodamas ją kitam asmeniui naudotis, prisiima visą su tuo susijusią riziką. Kaip jau minėta anksčiau, duomenų apie tai, kad transporto priemonė iš R. D. buvo paimta neteisėtai, prieš jos valią, byloje nėra, todėl apylinkės teismas, konfiskuodamas ne pažeidėjui, o trečiajam asmeniui priklausančią transporto priemonę, vadovavosi įstatymo nuostatomis bei aktualia teismų suformuota praktika ir pažeidimų nepadarė.

Atsakydamas į apeliacinio skundo argumentą, kad konfiskuojamu automobiliu R. D. vežiojo nepilnametę dukrą į šokių pamokas bei pas gydytoją, o netekus transporto priemonės vaikas nebegalės lankyti šokių būrelio, aukštesnysis teismas pažymi, kad R. D. pagal bylos duomenis gyvena mieste ((duomenys neskelbtini)), todėl turi galimybę naudotis visuomeniniu transportu.

Aptartų duomenų pagrindu aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas, skirdamas E. Č. administracinę nuobaudą, ją individualizavo tinkamai, paskirta subendrinta nuobauda nelaikytina per griežta ar neproporcinga padarytiems pažeidimams. Nors apeliaciniame skunde prašoma nuobaudą švelninti, skirti baudą, aukštesniojo teismo vertinimu, tam pagrindo nėra. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad ATPK 30¹ str. taikymas yra sąlygojamas išskirtinių individualių (sietinų tik su traukiamu atsakomybėn asmeniu) aplinkybių, kurios teisingumo ir protingumo požiūriu akivaizdžiai parodytų būtinumą paskirti mažesnes nuobaudas negu atitinkamose sankcijose numatytos, nustatymu. Tokių aplinkybių, aukštesniojo teismo manymu, šioje byloje nėra, todėl apylinkės teismo nutarimas paliekamas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

palikti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 5 d. nutarimą nepakeistą ir E. Č. atstovės advokatės Kristinos Rutkauskienės apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.