Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Lemežio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vladislavo Lenčiko, Stasio Punio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (dėl L. P. turto įgijimo apgaule) laisvės atėmimu 1 metams;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. G. turto įgijimo apgaule) laisvės atėmimu 1 metams;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl J. G. turto įgijimo apgaule) laisvės atėmimu 10 mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių, ir V. D. paskirta subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie didesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės pridedant dalį Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 1 metų 4 mėnesių 19 dienų bausmės, ir V. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 10 mėnesių, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

L. P. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista L. P. naudai iš V. D. 3094,16 eurų turtinės žalos atlyginimo.

V. G. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista V. G. naudai iš V. D. 200 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Priimtas J. G. atsisakymas nuo civilinio ieškinio V. D. ir byla dalyje dėl 434,43 eurų turtinės ir 500 eurų neturtinės žalos priteisimo iš V. D. nutraukta.

AB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista AB „(duomenys neskelbtini)“ naudai iš V. D. turtinė žala, kurią sudaro 1390,40 eurų skolos pagal Lizingo sutartį, 846,86 eurų dydžio lizingo palūkanos, 170,87 eurų dydžio delspinigiai ir 251,70 eurų dydžio netesybos.

V. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. D. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:

jis, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, piktnaudžiaudamas L. P. pasitikėjimu, prisistatęs verslininku, užsiimančiu kosmetikos pardavimu, papasakojęs jai apie pelningo verslo aplinkybes ir pasiūlęs pelningai užsidirbi, 2013 m. gruodžio 3 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje tikslioje vietoje ir nenustatytu tiksliu laiku, įkalbėjo ją paimti greitąjį kreditą, po ko nukentėjusioji L. P. tą pačią dieną (duomenys neskelbtini) skyriuje, (duomenys neskelbtini), sumokėjusi 295 litų administravimo mokestį, iš (duomenys neskelbtini) pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 1341665/96ta gavusi 4205 litų (tai atitinka 1217,85 eurų), tą pačią dieną AB (duomenys neskelbtini) skyriuje, (duomenys neskelbtini), minėtą pinigų sumą nuėmė nuo savo sąskaitos ir perdavė jam, po ko jis, tęsdamas nusikatamą veiką, pasakęs, kad šios pinigų sumos neužteks kvepalų pirkimui Vokietijoje, įkalbėjo L. P. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ salono paimti išsimokėtinai mobiliojo ryšio telefoną, kurį galės parduoti ir tokiu būdu gauti pakankamą pinigų sumą kvepalams, L. P., sutikusi su jo pasiūlymu, 2013 m. gruodžio 4 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, kartu su V. D. nuvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ saloną, esantį prekybos centre (duomenys neskelbtini), kur pagal judriojo ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. 1.43-60259114-2784 gavo 2298 litų (tai atitinka 665,55 eurų) vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 1020 Lumia“, kurį V. D. kartu su sutartimi iškart paėmė, žadėdamas jį parduoti ir gautus už telefoną pinigus investuoti į kvepalų verslą, tačiau gautų pinigų į verslą neinvestavo, nes tokio tikslo neturėjo, juos panaudojo savo reikmėms, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, tuo padarydamas nukentėjusiajai L. P. iš viso 6503 litų (kas atitinka 1883,40 eurų) turtinę žalą.

Tokiais veiksmais V. D. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Be to, V. D. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:

jis, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, piktnaudžiaudamas V. G. pasitikėjimu, įtikinęs, kad užsiima verslu ir yra kosmetikos firmos direktorius, tačiau dėl susidariusių materialinių sunkumų neturi pinigų prekėms ir negali gauti paskolos, nes oficialiai niekur nedirba, įkalbėjo nukentėjusįjį V. G. savo vardu pasirašyti lizingo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, pažadėdamas pats mokėti su lizingo sutartimi susijusias įmokas, šiam sutikus, 2013 m. gruodžio 18 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, kartu nuvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini) ir, minėtą bendrovę atstovaujančiai klientų aptarnavimo skyriaus specialistei N. T. pateikęs melagingą informaciją apie tai, kad tarpininkaujant lizingo bendrovei nori parduoti jam priklausantį automobilį „VW PASSAT“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) V. G., su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. PS 18122013/0129, pagal kurią už neva parduodamą jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „VW PASSAT“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris šios sutarties ir lizingo (išperkamosios nuomos) sutarties Nr. Ll8122013/0129 pagrindu pagal 2013 m. gruodžio 18 d. priėmimo-perdavimo aktą Nr. PA18122013/0129 turėjo būti perduotas lizingo gavėjui V. G., iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo 4200 litų (kas atitinka 1216,40 eurų), kuriuos išleido savo reikmėms, minėto automobilio V. G. neperdavė ir juo naudojosi pats, įsipareigojimo pagal lizingo sutartyje nurodytą grafiką iki 2018 m. gruodžio 18 d. mokėti mėnesines įmokas po 45,95 eurų UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdė, sumokėjęs dalį įmokų, kurių bendra suma - 164,69 eurų, likusios sumos, t. y. 1051,71 eurų UAB „(duomenys neskelbtini)“ negrąžino, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1051,71 eurų turtinę žalą;

tęsdamas savo veiką, jis, įkalbėjęs nukentėjusįjį V. G. savo vardu paimti išsimokėtinai mobiliojo ryšio telefoną, žadėdamas pats apmokėti sąskaitas, o šiam sutikus, 2013 m. gruodžio 19 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, kartu nuvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ saloną, esantį (duomenys neskelbtini), kur V. D. išsirinko 1949 litų (kas atitinka 564,47 eurų) vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung 19295 S4 Active“, o nukentėjusiajam V. G. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašius judriojo ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. 1.3-64899788-22549, paėmė minėtą telefoną su išduota SIM kortele, kurios abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), ir pats juo naudojosi, tačiau įsipareigojimų nevykdė ir už telefoną sąskaitų nemokėjo.

Tokiais veiksmais V. D. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Be to, V. D. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:

jis, 2014 m. gegužės 14 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, (duomenys neskelbtini) mikrorajone prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), susitikęs su nukentėjusiąja J. G., kuriai prisistatė V. G., paaiškinęs, kad yra skolingas antstoliams ir įtikinęs nukentėjusiąją, kad dėl šios priežasties negali gauti kredito, įkalbėjo ją savo vardu paimti kreditą, pažadėjęs pinigus grąžinti po mėnesio, šiai sutikus, tą pačią dieną, apie 16.20 val., jo vairuojamu nenustatytos markės automobiliu kartu nuvyko į „(duomenys neskelbtini)“ skyrių, esantį (duomenys neskelbtini), kur nukentėjusioji J. G. pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 9816380001 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo 1500 litų (kas atitinka 434,43 eurų) dydžio kreditą ir minėtus pinigus iškart perdavė jam, o jis, gavęs pinigus surašė paskolos raštelį, įrašydamas apie save tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. nurodydamas savo pavardę „G.“ bei klaidingai nurodydamas savo gyvenamosios vietos adresą „(duomenys neskelbtini)“, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, tuo padarydamas nukentėjusiajai J. G. 1500 litų (kas atitinka 434,43 eurų) turtinę žalą.

Tokiais veiksmais V. D. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. D. nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu. Nuteistasis nurodo, kad argumentus nurodys teismo posėdyje, nes dėl patirto insulto blogai mato, o jo gynėja yra šališka.

Teismo posėdyje nuteistasis V. D. prašė nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti. Nuteistojo gynėjas advokatas Eugenijus Karažinas taip pat prašė nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Prokuroras prašė nuteistojo V. D. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. D. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Dėl kitų bylos aspektų teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

Nors nuteistasis V. D. apeliaciniame skunde ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje nenurodė jokių nuosprendžio paskundimo pagrindų ir motyvų, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, patikrinusi skundžiamą nuosprendį ir susipažinusi su byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, įvertino byloje esančius įrodymus, nuosprendyje išdėstė įrodymus, kuriais pagrindė savo išvadas ir kurie patvirtino V. D. kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas ir pagrįstai V. D. pripažino kaltu apgaule savo naudai įgijus L. P., UAB „(duomenys neskelbtini)“, V. G., J. G. turtą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl V. D. kaltės. Nuteistojo kaltė grindžiama nuosprendyje aptartais bei teisme ištirtais bylos duomenimis, t. y. nukentėjusiųjų L. P., V. G. bei J. G. parodymais, jų protokolais – pareiškimais, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolais, daiktų, dokumentų pateikimo protokolais, lizingo ir vartojimo kredito sutartimis ir kita bylos medžiaga. Šie faktiniai duomenys, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas patikrintas teismo proceso metu BPK numatytomis priemonėmis.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, remdamasis surinktų, teisme ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos analize, pirmosios instancijos teismas padarė išsamiai motyvuotą išvadą, kad V. D. apkaltinamajame nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis padarė tris nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Apeliaciniame skunde neginčijama paskirtos bausmės rūšis bei dydis ir paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas apeliacinės instancijos teismui abejonių nekelia. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam V. D. bausmes, BK 41 straipsnyje ir 54 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų bei bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą ir rūšį, pavojingumą visuomenei, jų padarymo motyvus ir tikslus, atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas V. D. už atskiras nusikalstamas veikas paskyrė tinkamas bausmes bei, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, tinkamai jas subendrino tarpusavyje.

Nors apeliacinės instancijos teisme nuteistasis V. D. teigė, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė nepagrįstai subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme, kadangi jis lankėsi probacijos skyriuje ir atliko bausmę, tačiau skundžiamu nuosprendžiu V. D. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tris veikas, padarytas 2013 m. gruodžio 3-4 d., 2013 m. gruodžio 18-19 d. ir 2014 m. gegužės 14 d. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo matyti, kad ankstesniu Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo 4 metams ir 6 mėnesiams bausmė pradėta vykdyti 2011 m. sausio mėnesį. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad V. D. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 26 d. nutartimi buvo lygtinai paleistas iš Marijampolės pataisos namų, o 2014 m. kovo 18 d. jis buvo išregistruotas iš Vilniaus apygardos probacijos tarnybos savivaldybių probacijos skyriaus registro. Taikant lygtinį paleidimą pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nuosprendį neatlikta bausmės dalis buvo 1 metai 4 mėnesiai 19 dienų.

BK 64 straipsnyje reglamentuojamos bausmių skyrimo, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika, taisyklės. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu V. D. yra nuteistas už dvi BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas padarytas lygtinio paleidimo metu, t. y. kai ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausmė nebuvo atlikta, pirmosios instancijos teismas šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę pagrįstai subendrino su ankstesniu Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti įstatyminio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. D. apeliacinį skundą atmesti.