- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-20
- Bylos Nr.
- 2A-756-102/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02252-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Birutė Valiulienė, Romualdas Januška
- Ieškovas
- J. J.
- Trečiasis asmuo
- K. J.
- Atsakovas
- J. J.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdo Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Birutės Valiulienės ir Ramunės Čeknienės, sekretoriaujant Editai Šinkūnienei, dalyvaujant ieškovui J. J., trečiajam asmeniui K. J., apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo J. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3148-452/2011 pagal ieškovo J. J. ieškinį atsakovei J. J., tretysis asmuo K. J., išvadą teikianti institucija – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, dėl tėvystės nuginčijimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas J. J. Panevėžio miesto apylinkės teismui pateiktu ieškiniu prašė pripažinti, kad jis nėra U. J., gimusio 1996 m. gegužės 24 d., tėvas, tėvystės nustatymui paskirti DNR ekspertizę ir nutraukti 2010 m. spalio 15 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4688-452/2010 iš jo priteistą išlaikymą U. J.. Nurodė, kad jis negali būti 1996 m. gegužės 24 d. gimusio U. J. tėvu, nes jis nuo 1995 m. rugsėjo mėnesio iki 1995 m. gruodžio mėn. dirbo Rusijoje, per tą laikotarpį į Lietuvą nebuvo grįžęs. Atsakovė J. J. 2004 m. buvo pareiškusi ieškinį dėl išlaikymo priteisimo T. J. ir U. J., vėliau reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo U. J. atsisakė, nurodydama, kad jis nėra U. tėvas. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010 m. spalio 15 d. sprendimu patenkino Panevėžio miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro ieškinį, priteisė iš jo U. J. išlaikymą po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. birželio 22 d. sprendimu J. J. ieškinį atmetė ir priteisė iš jo 38 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas konstatavo, kad U. J. gimė esant J. J. ir J. J. santuokoje, kuri nutraukta 1997 m. sausio 15 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 15 d. sprendimu ieškovui yra laikinai apribota tėvo valdžia U. J., gim. 1996 m. gegužės 24 d., ir T. J., gim. 2000 m. sausio 22 d., atžvilgiu. Ieškovas Ugnių kaip savo vaiką pripažino nuo pat jo gimimo, juo rūpinosi ir augino kaip savo, neišskirdamas iš kitų vaikų. Ieškovas patvirtino, kad su vaiku bendrauja net ir po to, kai jam vaikų – U. ir T.- atžvilgiu buvo laikinai apribota tėvo valdžia, U. jį vadina tėčiu. Byloje nustatytas ieškovo teisinis ir faktinis vaiko pripažinimas ir ryšys su vaiku ir šių aplinkybių ieškovas neneigia (CPK 179 str.,185 str.).
Pagal CK 3.152 straipsnį kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo galima per vienerius metus. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai besikreipiantis į teismą asmuo sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo liudijime, arba paaiškėjo aplinkybės, leidžiančios teigti, kad šie duomenys neatitinka tikrovės. Nustatyta, jog ieškovui nuo pat vaiko gimimo buvo žinoma, kad U. nėra jo sūnus. Todėl yra pagrindas konstatuoti, jog ieškinio senaties terminas dėl tėvystės nuginčijimo praleistas daugiau kaip 14 metų, o atnaujinti šį terminą nėra pagrindo. Šiuolaikinė šeimos teisė pripažįsta, kad biologinis vaiko ir tėvo ryšys nebėra vienintelis tėvystės pagrindas. Dėl to tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas. Sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę ( CK 3.146 straipsnio 2 dalis).
Atsakovė nėra pripažinta neveiksnia, tačiau išrašai iš medicininių dokumentų patvirtina, kad ji serga, jai diagnozuotas organinis asmenybės sutrikimas bei lengvas protinis atsilikimas. Dėl atsakovės ligos U. J. ir T. J. teismo sprendimu yra atskirti nuo motinos. Atsakovė nenurodė tikrojo vaiko tėvo, o ieškovas atsisakė reikalavimo skirti DNR ekspertizę. Tėvystės nuginčijimas po 15 metų, siekiant patenkinti ieškovo materialinį interesą – nemokėti priteisto išlaikymo, traumuotų paauglio vaiko sampratą apie tėvus ir prieštarautų vaiko interesams. Įvertinus per ilgą laiką susiformavusius vaiko ir tėvo santykius, vaiko amžių, šalių elgesį, teismas laiko, kad biologinė tėvystė šiuo atveju praranda aktualumą, nes svarbesni yra vaiko jausmai. Teismas, vertindamas bylos įrodymus ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, padarė išvadą, kad tėvystės nuginčijimas neatitiktų U. J. interesų ir poreikių(CK 1.5 , 3.150 straipsniai, CK 3.152 straipsnio 1 dalis).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas J. J. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti. Nurodo, kad atsakovė teisme su ieškiniu sutiko, patvirtino, kad jis nėra U. J. tėvas, todėl jis atsisakė reikalavimo skirti DNR ekspertizę tėvystei nuginčyti. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi tėvystės nuginčijimo senatimi (CK 3.152 str.), t. y., kad ieškinio senaties terminas praleistas daugiau negu 14 metų. CK 1.126 str. 2 d. nustatyta, kad ieškinio senaties terminą teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja. Ginčo šalys taikyti ieškinio senaties terminą neprašė, todėl senaties terminas ir neturėjo būti taikomas. Teismas, atmesdamas ieškinį, pažeidžia Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją, kurioje konstatuota, kad kiekvienas vaikas turi teisę žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Nors U. J. turi jo pavardę, nuo vaikystės gyvena šeimoje, tačiau vaikas žino, kad nėra jo sūnus. Todėl pirmosios instancijos teismo teiginys, kad tėvystės nuginčijimas po 15 metų traumuos paauglio vaiko sampratą apie tėvus yra nepagrįstas. Vaiko motina J. J. taip pat sutiko, kad U. nėra jo vaikas. Tuo pagrindu byloje ji atsisakė reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo U.. Dabar jis yra socialiai remtinas ir negali U. teikti išlaikymo, o nenuginčijus tėvystės, U. negali gauti pilnaverčio išlaikymo iš savo tikrojo tėvo.
Be to, teismas nepagrįstai priteisė 38 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei, nes Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 2011 m. sausio 13 d. sprendimu jam suteikta 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba, jis yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Europos Žmogaus Teisių teismas yra pasisakęs, kad siekdamos užtikrinti teisinį šeimos santykių tikrumą ir saugumą, valstybės pagrįstai taiko bendrąją prezumpciją, pagal kurią vedęs vyras yra laikomas sutuoktinės vaikų tėvu, o šios prezumpcijos paneigimas galimas tik esant rimtam pagrindui.
CK 3.140 str. 1 d. įtvirtinta tėvystės prezumpcija, kad vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis, jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi. Jeigu manoma, kad toks vaiko kilmės nustatymas neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo, vaiko gimimo liudijime nurodyti duomenys gali būti nuginčijami CK 3.149 – 3.153 str. nurodyta tvarka.
CK 3.152 str. 1 d. nustatyta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo galima per vienerius metus, taip pat nustatyta ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžia bendraisiais kreipimosi į teismą atvejais. Šio straipsnio 1 dalyje numatyti du ieškinio senaties pradžios skaičiavimo momentai: 1) kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše; 2) paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Pirmuoju atveju vienerių metų termino eiga prasideda nuo sužinojimo apie subjektyvinės tėvystės (motinystės) teisės pažeidimą. Subjektyvinė tėvystės (motinystės) teisė pažeidžiama įrašu, bet apie teisės pažeidimą ir apie įrašą ne visada sužinoma tuo pačiu metu. Taigi vienerių metų termino eiga prasideda nuo sužinojimo apie subjektyvinės tėvystės (motinystės) teisės pažeidimą. Antruoju atveju senaties termino skaičiavimo pradžia yra diena, kai asmeniui, kuris kreipėsi į teismą, paaiškėjo aplinkybės, leidžiančios teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Ieškininės senaties termino esmę sudaro tai, kad subjektyvinė teisė egzistuoja visą laiką, bet jos pažeidimo atveju ji ginama ieškininės senaties termino ribose.
Byloje nustatyta, kad vaikas – U. J., dėl kurio tėvystės nuginčijimo nagrinėjama byla, yra gimęs 1996 m. gegužės 24 d. ieškovo ir atsakovės santuokoje. Ieškovas yra įrašytas tėvu U. J. gimimo liudijime(b.l. 8, 22). Santuoka tarp šalių nutraukta 1997 m. sausio 15 d. (b.l. 7). Ieškovas savo apeliacinį skundą grindžia CK 1.126 str. 2 d. nuostata, kad teismas nepagrįstai jo ieškinį atmetė, pritaikęs ieškinio senaties terminą, nes ginčo šalys to nereikalavo. Tačiau šiuo atveju ginčas yra kilęs iš šeimos teisinių santykių, o pagal CK 3.6 str. 1 d. reikalavimams, kylantiems iš šeimos teisinių santykių, taikoma ieškinio senatis, išskyrus CK trečios knygos nustatytas išimtis. Be to, CPK 376 str. 3 d. nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus. CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Taigi kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo yra nustatytas specialus sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kurio pradžia gali būti apibrėžiama dviem alternatyviais momentais: 1) kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše; 2) kada paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Pirmuoju atveju vienerių metų termino eiga prasideda nuo sužinojimo apie subjektinės tėvystės teisės pažeidimą; subjektinė tėvystės teisė pažeidžiama įrašu, bet apie teisės pažeidimą ir apie įrašą ne visada sužinoma tuo pačiu metu. Antruoju atveju senaties termino eigos pradžia yra diena, kai asmeniui, kuris kreipiasi į teismą, paaiškėjo aplinkybių, leidžiančių teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Tokių teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senatį kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo, aiškinimo ir taikymo nuostatų laikomasi teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-460/2007, Nr. 3K-3-312/2010 ir kt.).
Apeliantas ieškinyje ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė, kad jis jau 1996 m. žinojo, jog U. J., gimęs 1996 m. gegužės 24 d., nėra jo sūnus, nes laikotarpiu nuo 1995 m. rugsėjo mėn. iki 1995 m. gruodžio mėn. dirbo Rusijoje ir per nurodytą laikotarpį į Lietuvą nebuvo grįžęs, todėl U. J. negali būti jo sūnus. Be to, atsakovė, 2004 metais atsisakydama reikalavimo priteisti išlaikymą nepilnamečiui U. J., taip pat nurodė, kad J. J. nėra jos sūnaus Ugniaus tėvas (b.l. 4). Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad apeliantas nuo pat U. J. gimimo žinojo, jog jis nėra vaiko tėvas, tačiau dėl tėvystės nuginčijimo per įstatymu nustatytą terminą į teismą nesikreipė.
Byloje nustatyta, kad apeliantas nuo pat U. gimimo jį pripažino, augino ir rūpinosi kaip savo vaiku, neišskirdamas iš kitų vaikų, su juo bendravo ir nutraukus su atsakove santuoką 1997 metais bei Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu jam laikinai apribojus tėvo valdžią nepilnamečių vaikų U. J. ir T. J. atžvilgiu. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo (b.l. 42-43) bei trečiojo asmens K. J. – ieškovo sūnaus parodymų matyti, kad apeliantas ir dabar su U. bendrauja, vaikas jį vadina tėčiu, nuvažiuoja pas jį, t.y. ir paties apelianto tvirtinimu, tarp jo ir U. yra susiklostę tėvo ir sūnaus santykiai, tačiau, pablogėjus jo turtinei padėčiai, į teismą dėl tėvystės nuginčijimo kreipėsi dėl iš jo priteisto išlaikymo U. Tiek Europos Žmogaus Teisių teismas, tiek ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavę, kad tuo atveju, kai praleidžiamas ieškinio senaties terminas, prioritetas suteikiamas vaiko interesams. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principus, susiklosčiusius santykius tarp apelianto ir nepilnamečio U. J. bei praleistą ieškininės senaties terminą tėvystei nuginčyti, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad, patenkinus ieškinį, būtų pažeisti vaiko interesai, teisingai išaiškino ir pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas ir pagrįstai netenkino ieškovo J. J. ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo.
Apeliantas nesutinka dėl iš jo priteistų 38 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. sausio 13 d. sprendimu(b.l. 3) ieškovui J. J. suteikta nemoka antrinė teisinė pagalba, jis atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei. Todėl šioje dalyje apeliacinis skundas tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 22 d. sprendimo dalį, kuria J. J. ieškinys atmestas, palikti nepakeistą, o sprendimo dalį, kuria iš J. J. priteista valstybei 38 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, panaikinti.