Utenos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. M. skundą dėl Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus L. B. nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus L. B. 2012 m. balandžio 27 d. nutarimu A. M. paskirta administracinė nuobauda 400,00 Lt bauda su pažeidimo įrankių – vieno bespalvio valo tinklo 70 m ilgumo, 1,6 m aukštumo ir vieno melsvo valo tinklo 50 m ilgumo, 1,6 m aukštumo, 40 mm akytumo - konfiskavimu už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 87 straipsnio 3 dalyje, padarymą, t.y. už tai, kad A. M. 2012 m. balandžio 25 d., apie 13 val., kartu su A. A. Ignalinos rajono savivaldybėje, Drūkšių ežere žvejojo draudžiamais tinkliniais ne mėgėjiškos žūklės įrankiais – 2 statomais tinklaičiais, žvejodami tinklais, neteisėtai sugavo 4 lydekas, 63 kuojas ir 8 ešerius ir tuo pažeidė Mėgėjiškos žūklės taisyklių 12.2 punktą (b.l. 31).

Administracinę nuobaudą paskyrusios institucijos atstovas A. V. prašė A. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą, kadangi vyko neteisėta žvejyba, buvo žvejojama tinklais ir pagautos 4 lydekos, kuojos ir ešeriai, pažeidimas užfiksuotas ir vaizdo įrašuose. Skiriant nuobaudą, atsižvelgta į lengvinančias aplinkybes ir paskirtas baudos vidurkis, nors pažeidėjas nelabai gailėjosi.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnis). ATPK 256 straipsnis numato, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 301 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas siejamas su administracine atsakomybe.

Teismas, įvertinęs administracinės bylos medžiagą, patraukto administracinėn atsakomybėn A. M., administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusio bei administracinę nuobaudą paskyrusio pareigūno L. B., liudytojų A. A., E. V., E. K. ir M. G. paaiškinimus teisme bei teismo posėdžio metu peržiūrėtą filmuotą medžiagą, daro išvadą, kad administracinė nuobauda paskirta A. M. pagrįstai, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinių nuobaudų skyrimo tvarkos. Liudytojas E. K. paaiškino, kad 2012 m. balandžio 25 d. apie 9 valandą jam paskambino nežinomas asmuo ir pranešė, kad apie 11 valandą, Drūkšių ežere prie Šaškių kaimo asmenys trauks tinklus. Jis kartu su pareigūnais M. G., L. B. ir E. V. nuvyko į vietą, jis matė atvažiavusį raudoną automobilį, vyrai iškrovė valtį, pasiėmė tuščią plastikinę dėžę ir iškart išplaukė, už irklų buvo A. M. Jis toliau valties nematė, bet pažeidėjus stebėjo M. G., kuris pranešė, kad vyrai traukia tinklą, po kažkiek laiko pranešė, kad traukia antrą tinklą. Kai vyrai grįžinėjo, į priplauką atplaukė du žvejai - mėgėjai, todėl pažeidėjai dreifavo ir neplaukė prie kranto. Kai tie žvejai - mėgėjai nuėjo, pažeidėjai priplaukė prie kranto, A. M. paėmė maišą su tinklais ir nunešė į automobilio bagažinę, po to buvo įformintas pažeidimas. Krante A. A. turėjo telefoną ir kažkam skambinėjo, nors nebuvo priėjęs prie automobilio. Liudytojas E. V. paaiškino, kad į pažeidimo vietą jis su kitais pareigūnais atvyko apie 10 val. 30 min., apie 11 valandą pamatė atvažiavusį raudonos spalvos automobilį „Niva“, ant ratukų buvo valtis. Atvažiavusieji A. M. ir A. A. įleido valtį į vandenį, paėmė spiningą, žalią dėžę ir išplaukė. A. A. rankose turėjo spiningą, neva mėtė, o A. M. irklavo ir toliau jis pažeidėjų nematė, bet M. G. pranešė, kad juos aiškiai mato. Tada jis su E. K. užsiėmė geresnes pozicijas ir laukė. Praėjus kuriam laikui, M. G. pranešė, kad mato kaip yra traukiamas tinklas, kad pagavo keletą lydekų, kuojų, paskui per raciją vėl antrą pranešė ir jie jau pradėjo matyti pažeidėjus, kurie plaukė link jo ir E. K. Tačiau prie kranto buvo prisišvartavusios dvi guminės valtys, žvejai džiovino valtis apie valandą ir pažeidėjai visą laiką dreifavo, kažką tvarkėsi valtyje. Kai tik žvejai - mėgėjai pasišalino, pažeidėjai iškarto priplaukė į krantą, A. M. paėmė maišą, vėliau paaiškėjo, kad su tinklais, ir įdėjo bagažinę, žuvis buvo atskirai dėžėje ant kranto, o A. A. visą laiką buvo prie kranto. Jie palaukė apie 10 minučių, kol pažeidėjai pradėjo valtį tempti į krantą, ir pribėgo prie pažeidėjų. Apžiūrėjus tinklus, nustatė, kad jie buvo pastatyti ne daugiau kaip prieš parą laiko, nes nebuvo nei vienos pripuvusios žuvies, ant vienos lydekos aiškiai matė tinklo nuspaudimo žymės, blizgių žymių nematė. Liudytojas M. G. paaiškino, kad 2012 m. balandžio 25 d. išvažiavo prie Drūkšių ežero, L. B. buvo likęs mašinoje. Jiems nuėjus prie ežero, apie 11 valandą E. K. paskambino žmogus ir pranešė, kad atvažiavo žmones, kurie plauks trauk tinklus. E. V. su E. K. matė kaip pažeidėjai nuleidinėjo valtį ir jam pranešė, kad leidžia valtį, ima daiktus ir plaukia link jo, jis atsakė, kad juos mato. A. M. irklavo, matė, kaip A. A. užkabino blizgę ant spiningo žiedelio, po to A. M. buvo išlipęs ant kranto, po to A. A. užsidėjo kapišoną ir jis pamatė kaip A. A. pradėjo traukti tinklą, jis stebėjo pažeidėjus, būdamas nuo jų apie 30-40 metrų atstumu, pasislėpęs už medžio. Kai baigė vieną tinklą traukti, pažeidėjai plaukė palei nendryną ir jis matė kaip A. A. išrinkinėjo žuvį. Baigę išrinkinėti, pažeidėjai paplaukė už nendryno ir pradėjo traukti kitą tinklą, jis matė kuojas, lydekas, visą laiką žiūrėjo ir filmavo. Po to pažeidėjai plūduriavo ir nejudėjo, kolegos jam per raciją pasakė, kad krante yra žmones, valtis. Paskui pažeidėjus sulaikė E. K. su E. V., atėjo ir jis atėjo. Žuvys buvo žaliame inde, jis pats skaičiavo žuvis, jos buvo šviežios, ant lydekos matė tinklų žymes. Paaiškino, kad matė, jog spiningas buvo padėtas šone A. M., o kol atplaukė iki jo, spiningą laikė rankoje. Liudytojas L. B. paaiškino, kad su kitais pareigūnais važiavo prie Drūkšių ežero, kadangi buvo informacija, kad turėtų atvažiuoti du piliečiai ir yra pastatyti tinklai, kad tie piliečiai nebe pirmą kartą tinklais žvejoja toje įlankoje. Jis pasiliko atokiau automobilyje, o kolegos nuėjo į tą vietą ir, jam bebūnant automobilyje, radijo ryšiu pranešė, kad įtariamieji atvyko, tvarkosi ant kranto. Jis periodiškai paklausdavo, kas vyksta, jam atsakydavo apie tai, kas vyko vandeny, kad kažką tai traukė, kad buvo pašaliniai žmones krante, kad su laimikiu ir įrankiais plaukia į krantą. Kai jis atvažiavo, tinklai buvo padėti ant žemės, buvo indas su žuvimis. Žuvys buvo suskaičiuotos pagal rūšį ir jis surašė A. M. ir A. A. protokolus. Jis po dviejų dienų išnagrinėjo bylą, jam jokių abejonių dėl A. M. ir A. A. kaltumo nekilo. Bylos nagrinėjimo metu jie gailėjosi padarę pažeidimą, ir buvo skirtos šiek tiek mažesnės nei vidurkis baudos. Teismui netikėti šių Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnų parodymais nėra jokio pagrindo, nes paminėti pareigūnai paaiškino, jog iki šio įvykio jie su A. M. ir A. A. pažįstami nebuvo, to neneigė teisme ir pats A. M., todėl šie pareigūnai neturi jokio pagrindo neobjektyviai liudyti apie šios bylos aplinkybes. Teisme apklaustas kartu su A. M. buvęs ežere jo draugas liudytojas A. A. paaiškino, kad balandžio 25 d. plaukė kartu su A. M. valtimi, jis irklavo, o A. M. spiningavo, sugavo 4 lydekas ir A. M. užkabino tinklą, kurį jie pritraukė prie valties. Tinklą tempė prie valties, atplaukus tinklas buvo ant žemės, jį norėjo sudeginti, žuvis buvo gyva, buvo ir papuvusios. Jiems surašė pareigūnai protokolus ir jis taip pat nubaustas. Jis žinojo, kad turėjo iškart paskambinti ir pranešti apie tinklus, tada atvažiuotų pareigūnai ir surašytų aktą, bet tai padaryti neturėjo galimybių, nespėjo. Teismas vertina šio liudytojo parodymus kritiškai, kaip duotus siekiant padėti savo draugui A. M. išvengti administracinės atsakomybės. Teismas įvertinęs visų šių liudytojų parodymus, taip pat įvertinęs peržiūrėtą teismo posėdžio metu, administracinę nuobaudą paskyrusios institucijos pateiktą, filmuotą medžiagą, kuri patvirtina Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnų parodymus teisme, konstatuoja, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių skundą pateikusio A. M. kaltę dėl šio pažeidimo padarymo. Jokių įrodymų, kad A. M. ir kartu su juo buvęs A. A., žvejodami spiningu, netyčia užkabino kažkieno pastatytus ežere tinklus, nėra, iš esančių byloje įrodymų matyti, jog jie atvyko prie ežero su tikslu ištraukti tinklus ir pasiimti žuvį, nes aiškiai žinojo vietas ežere, kur tie tinklai buvo pastatyti, pirma ištraukė vieną tinklą, o paskui kitoje vietoje - kitą, su savimi turėjo dėžę žuvims sudėti, bijodami krante buvusių pašalinių asmenų, apie valandą laiko neplaukė prie kranto, o atplaukus tinklus padėjo į automobilio bagažinę. Visa tai paneigia A. M. ir A. A. paaiškinimus apie atsitiktinį tinklų suradimą, A. M. paaiškinimą apie tai, kad iškarto negalėjo apie rastus tinklus pranešti bei A. A. paaiškinimus, kad norėjo sudeginti rastus tinklus. Jų paaiškinimus apie tai, kad keturias lydekas sugavo spiningu, paneigia liudytojų aplinkos apsaugos pareigūnų paaiškinimai, taip pat iš esančių prie bylos fotonuotraukų matyti, kaip traukiamas tinklas su jame esančia lydeka. Pareigūnai paneigė ir A. M. paaiškinimus, jog negalėjo apie tinklus pranešti aplinkos apsaugos darbuotojams, nes su savimi valtyje neturėjo telefonų, nes liudytojas E. V. paaiškino, kad pažeidėjams atplaukus, A. A. visą laiką buvo krante, o liudytojas E. K. paaiškino, kad A. A., nors nebuvo priėjęs prie automobilio, būdamas krante kažkam skambinėjo. Todėl teismas mano, kad A. M. pagrįstai surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl pažeidimo, numatyto ATPK 87 straipsnio 3 dalyje, numatančioje atsakomybę už Mėgėjiškos žūklės taisyklių pažeidimą, padarytą panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamu būdu (išskyrus elektros energiją ir ultragarsą), nes vadovaujantis Mėgėjiškos žūklės taisyklių 12.2. punktu, draudžiama žvejoti draudžiamais žvejybos įrankiais ar būdais, o pagal šių taisyklių 4.7 punktą, tinkliniai ne mėgėjiškos žūklės įrankiai priskiriami prie draudžiamų žvejybos įrankių. Taip pat teisėtai ir pagrįstai Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius L. B. 2012 m. balandžio 27 d. nutarimu paskyrė už šį pažeidimą A. M. administracinę nuobaudą 400,00 Lt baudą ir konfiskavo pažeidimo įrankius, nes, vadovaujantis ATPK 242 straipsniu, aplinkos apsaugos organų vardu nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti nuobaudas už pažeidimus, numatytus ATPK 87 straipsnyje, turi teisę vyriausieji ir vyresnieji valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai. Šis pareigūnas nustatė, jog yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nėra sunkinančių, ir laikantis ATPK 30² straipsnio reikalavimų, paskyrė nuobaudą baudą, kurios dydis mažesnis nei šios nuobaudos vidurkis, numatytas įstatymo sankcijoje už padarytą pažeidimą. Todėl teismas neturi jokio pagrindo naikinti paminėtą nutarimą, jį keisti ir skirti švelnesnę nuobaudą, taip pat nėra pagrindo keisti A. M. padaryto administracinio teisės pažeidimo kvalifikaciją ir paskirti nuobaudą, atitinkančią pažeidimo kvalifikaciją.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 300-302 straipsniais, teisėjas

nutaria:

Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus L. B. 2012 m. balandžio 27 d. nutarimą A. M. administracinėje byloje palikti nepakeistą ir A. M. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Ignalinos rajono apylinkės teismui.