Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėjas Aleksandras Jakubovskis Adm. teisės pažeidimo byla Nr. ATP-559-719/2012

2012 m. lapkričio 19 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Artūras Ridikas., rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. M. skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutarties, kuria nutarta palikti nepakeistą Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus L. B. (toliau – Institucijos) 2012 m. balandžio 27 d. nutarimą A. M. administracinėje byloje ir A. M. skundo netenkinti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-08-14 Ignalinos rajono apylinkės teismas nutartimi Institucijos 2012 m. balandžio 27 d. nutarimą A. M. administracinėje byloje paliko nepakeistą ir A. M. skundo netenkino. Nutartyje teismas, įvertinęs administracinės bylos medžiagą, patraukto administracinėn atsakomybėn A. M., administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusio bei administracinę nuobaudą paskyrusio pareigūno L. B., liudytojų A. A., E. V., E. K. ir M. G. paaiškinimus teisme bei teismo posėdžio metu peržiūrėtą filmuotą medžiagą, darė išvadą, kad administracinė nuobauda paskirta A. M. pagrįstai, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinių nuobaudų skyrimo tvarkos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliantas pagal ATPK 87 str. 3 dalį nubaustas už tai, kad protokole nurodytu laiku ir vietoje žvejojo draudžiamais tinkliniais ne mėgėjiškos žūklės įrankiais - statomais tinklais, taip pažeisdamas Mėgėjiškos žūklės taisyklių 12.2 p. reikalavimus. ATPK 87 str. 3 d. numatyta už mėgėjiškos žūklės taisyklių pažeidimą, padarytą panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamu būdus. Mėgėjiškos žūklės taisyklės nustato mėgėjiškos žūklės objektus, įrankius, būdus, režimą, mėgėjiškos žūklės organizavimo tvarką, reglamentuoja kitą su mėgėjiška žūkle susijusią veiklą. Nustatyti, ar asmenys žvejoja teisėtai ir kokius tam naudoja įrankius ar būdus, Institucija gali vykdyti specialius reidus, stebėti žvejojančių asmenų veiksmus ir pan. Taigi, vieni iš pagrindinių įrodymų tokios kategorijos bylose būtent ir yra pareigūnų užfiksuoti neteisėtai žvejojančių asmenų veiksmai vandens telkinyje. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės aiškinimo aspektais, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Teismas pagrįstai rėmėsi pareigūnų paaiškinimais bei administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga ir atmetė A. M. parodymus, kaip prieštaringus. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareigūnai, turėdami informaciją apie tai, kad asmenys Drūkšių ežero įlankoje nebe pirmą dieną žvejoja ir yra pastatę tinklus, iš anksto nuvykę stebėjo ir filmavo atvykusius A. M. ir A. A.. Pareigūnai nurodė matę, kaip A. M. ir A. A. traukė du tarpusavyje nesurištus tinklus, kuriuose buvo lydekų ir kuojų, o pastebėję, kad be jų yra ir dar kiti žvejai mėgėjai, dreifavo apie valandą laiko laukdami, kol pastarieji pasišalins. Pareigūnų taip pat buvo pastebėta ir tai, kad A. M., išlipęs į krantą, maišą, kuriame buvo tinklai, nunešė ir padėjo į automobilio bagažinę (58-61 b.l.). Be to, A. A. tinklus, esančius prie nendryno, paėmė rankomis, o ne surado užkabinę spiningu, plaukdami nuo vieno tinklo prie kito valtyje iš tinklo ištrauktą žuvį dėjo į iš anksto paruoštą plastikinį indą, o įvykio metu A. A. su savimi turėjo mobiliojo ryšio telefoną, kuriuo, būdamas neetatiniu aplinkos apsaugos inspektoriumi, galėjo pasinaudoti ir pranešti Institucijai apie įvykį. Sutinkamai su ATPK 256 straipsnio nuostatomis, įrodymais laikomi ne tik daiktai, bet ir administracinio teisės pažeidimo protokolas, liudytojų parodymai, kurie nagrinėjamoje byloje yra pakankami atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti.

Įvertinęs byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog byloje nebuvo nustatyta jokių objektyvių duomenų, jog minimų pareigūnų veiksmai būtų buvę šališki apelianto atžvilgiu ar juo labiau neteisėti. Pareigūnų parodymai nėra prielaidos ar spėliojimai, o objektyvūs įrodymai, nustatant pažeidimo subjektą bei sprendžiant jo kaltės klausimą. Netikėti ar abejoti pareigūnais apylinkės teismui nebuvo jokio pagrindo. A. M. bei kartu žvejojusio A. A., parodymai pagrįstai buvo vertinti kritiškai ir paneigti byloje ištirtų ir vienas kitą patvirtinančių įrodymų visetu – liudytojų parodymais, fotonuotraukomis bei filmuota medžiaga (65-66 b.l.). Priimdamas skundžiamą nutarimą, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Teismas argumentavo, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus pripažįsta kaip neobjektyvius.

Apeliantas skunde nurodo, kad byla išnagrinėta pažeidžiant ATPK 256 str. ir 257 str. reikalavimus, netinkamai išaiškinant Mėgėjiškos žūklės taisykles ir dėl to yra netinkamai taikyta ATPK 87 str. 3 d. Šis apelianto teiginys yra nepagrįstas, nes A. M., gaudęs žuvį tinklais, žvejojo draudžiamais žvejybos įrankiais, dėl ko jo veiksmai yra tinkamai kvalifikuoti pagal ATPK 87 str. 3 d.

Apeliantas skunde taip pat teigia, jog bylos duomenys patvirtina, kad jis su A. A. žvejojo spiningu, o taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta įrodymų, patvirtinančių jo kaltę padarius administracinį teisės pažeidimą, o teismai, nagrinėdami panašias bylas ne kartą yra konstatavę, jog nepakanka įrodymų, patvirtinančių asmenų kaltę. Šis apelianto teiginys nepagrįstas, nes įrodinėjimo procesas nėra begalinis. Įrodymų turi būti surenkama tiek, jog jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui pakako byloje surinktų įrodymų neabejotinai išvadai, kad pareiškėjas neteisėtai žvejojo statomais tinklais, padaryti. Taigi, byloje proceso šalys turėjo visas galimybes pateikti turimus įrodymus, kviesti liudytojus, teikti paaiškinimus ir prašymus. Savo teisėmis pasinaudojo ir apeliantas. Kita vertus, ir Institucija pateikė visus turėtus įrodymus byloje, kurių, apeliacinės instancijos teismo nuomone, visiškai pakanka.

Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepatvirtina išvados dėl teismo nutarties nepagrįstumo, todėl naikinti nutartį ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai nėra teisinio pagrindo. Esant nurodytoms aplinkybėms, remdamasis išdėstytais argumentais teismas daro išvadą, jog Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl keisti ją ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁰ str., 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas,

nutarė:

Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. M. skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.