Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-12-01 · Administracinė byla Nr. I-5887-281/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-12-01
Bylos Nr.
I-5887-281/2014
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00472-2014-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Mefodija Povilaitienė
Pareiškėjas
S. L.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-5887-281/2014Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00472-2014-3Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 21; 74. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, dalyvaujant pareiškėjui S. L., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, atstovui Irmantui Markevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. L. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, ir Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas S. L. 2014-01-22 teismui paštu padavė skundą, prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – LAVL) ir iš Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) priteisti 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 1).

Pareiškėjas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų LAVL ir tokį reikalavimą grindžia tuo, kad 2013-09-08 už nusižengimus jis buvo 4 mėnesiams patalpintas į LAVL Pravieniškės-2 kamerų tipo patalpas, kurių vėdinimas (prasta oro cirkuliacija), natūralus apšvietimas (per mažas), santykinė oro drėgmė (per didelė), temperatūra (per žema) ir sanitarinė būklė neatitiko higienos normos HN76:2010 reikalavimų. Kadangi pareiškėjas serga tuberkulioze, buvimas minėtose patalpose nurodytomis sąlygomis, pablogino jo sveikatos būklę, todėl jis ne kartą kreipėsi į LAVL ir Kalėjimų departamentą su prašymais pakeisti jam paskirtą nuobaudą į švelnesnę, tačiau į jo prašymus atsižvelgta nebuvo. Kamerų tipo patalpų būklės neatitikimas higienos normos HN76:2010 reikalavimams yra konstatuotas atsakingų pareigūnų ir LAVL administracijai pavesta juos ištaisyti, tačiau atmetant jo prašymus pakeisti paskirtą nuobaudą švelnesne jam buvo nurodoma priešingai, t. .y., kad kamerų būklė šių reikalavimų nepažeidžia. Tokiais veiksmais buvo šiurkščiai pažeidžiamos jo teisės, jam sukeliami nepatogumai, pažeminimai bei dvasiniai išgyvenimai.

Per teismo posėdį pareiškėjas prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama LAVL, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 33-35).

Nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra neteisėtų LAVL veiksmų, todėl nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos. Pažymi, kad LAVL patalpos remontuojamos eilės tvarka, remontas atliekamas pagal poreikį minimaliausiais terminais, nepažeidžiant higienos normos HN 76:2010 reikalavimų. Ligoninės patalpų deratizavimo ir dezinsekcijos darbai atliekami kartą per mėnesį, prireikus - ir dažniau. Patalpų valymo ir dezinfekcijos darbus atlieka paskirti sanitarai, darbų dažnis atitinka Lietuvos higienos normos HN 47-1:2010 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai" reikalavimus. LAVL kamerų tipo patalpose esantys sanitariniai mazgai atitinka Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 35 punkto reikalavimus, o higienos norma HN 76:2010 taikoma tik naujai rekonstruojamiems arba naujai statomiems laisvės atėmimo vietų pastatams, todėl sanitarinių mazgų įrengimui LAVL netaikoma (HN 76:2010 2 p.). Unitazo (klozeto) uždengimo galiojantys teisės aktai nenumato. LAVL turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2011-06-07 išduotą Leidimą-Higienos pasą Nr. (12-6)12.12-375 (Naujas 2013 m. liepos 29 d. Nr. (12-6)12.12-690), kas įrodo, kad jos patalpos atitinka visus teisės aktuose įtvirtintus kriterijus bei normas. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą nepagrįstas įrodymais, pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais ir nepagrindė priežastinio ryšio tarp LAVL veiksmų ir/arba neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, taip pat niekuo nepagrindė ir prašomos priteisti ieškinio sumos.

Per teismo posėdį atsakovės atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus.

Atsakovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 7-9).

Paaiškino, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, kurie patvirtintų teiginį, jog LAVL sąmoningai siekė nežmoniškai su juo elgtis, o aplinkybė, kad jis buvo laikomas kamerų tipo patalpose, patvirtina, kad kalinimo sąlygos iš esmės buvo patenkinamos ir negalėjo sukelti pareiškėjui žymių nepatogumų. Pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepateikia jokių objektyvių jam tariamai padarytą žalą patvirtinančių įrodymų bei nenurodo, kuo grindžiamas padarytos žalos dydis, taip pat nepagrindžia priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo (neveikimo) ir kilusių pasekmių. Todėl, neįrodžius būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, žalos atlyginimui teisinio pagrindo nėra.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kyla dėl atsakovų pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė laikotarpiu nuo 2013-09-08 iki 2014-01-08, t. y. keturis mėnesius netinkamomis sąlygomis kalinamas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje kamerų tipo palatose.

Nustatyta, kad pareiškėjas kalinimo LAVL Pravieniškių padalinyje metu buvo uždarytas į baudos izoliatorių ir kamerų tipo patalpas šiais laikotarpiais: 2013-09-10 (11.00 val.) už padarytą drausmės pažeidimą (grubų elgesį) 8 paroms uždarytas į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 1 (15,8 m²); 2013-09-13 (15.15 val.) iš kameros Nr. 1 pervestas į kamerą Nr. 2 (15,18 m²); 2013-09-16 išvyko konvojumi į Kauno tardymo izoliatorių; 2013-10-07 (11.00 val.) uždarytas į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 4 (15,18 m²) atlikti likusią nuobaudos dalį; 2013-10-10 (9.30 val.) už padarytą drausmės pažeidimą (grubų elgesį ir necenzūrinių žodžių vartojimą) 12 parų uždarytas į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 4 (15,18 m²); 2013-10-17 val. (9.00 val.) išvyko konvojumi į Kauno tardymo izoliatorių; 2013-10-24 (10.30 val.) uždarytas į izoliatoriaus kamerą Nr. 3 (15,40 m²) atlikti likusią nuobaudos dalį; 2013-10-25 (14.25 val.) perkeltas iš kameros Nr. 3 (15,40 m²) į kamerą Nr. 10 (14,84 m²); 2013-10-28 (11.05 val.) išvyko konvojumi į Kauno tardymo izoliatorių; 2013-10-31 (10.40 val.) uždarytas į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 10 (14,84 m²) atlikti likusią nuobaudos dalį. 2013-10-09 už padarytą drausmės pažeidimą (grubų elgesį, necenzūrinių žodžių vartojimą ir įstaigos turto sugadinimą) 4 mėnesiams buvo uždarytas į kamerų tipo patalpų kamerą Nr. 4 (15,18 m²); 2013-11-21 (11.35 val.) išvyko konvojumi į Kauno tardymo izoliatorių. 2013-11-28 (11.10 val.) uždarytas į kamerų tipo patalpų kamerą Nr. 10 (14,84 m²) atlikti likusią nuobaudos dalį; 2013-12-05 (11.15 val.) išvyko konvojumi į Kauno tardymo izoliatorių. 2013-12-12 (10.30 val.) uždarytas į kamerų tipo patalpų kamerą Nr. 10 (14,84 m²) atlikti likusią nuobaudos dalį. 2014-01-20 (11.00 val.) išvyko konvojumi į Kauno tardymo izoliatorių; 2014-01-23 (10.30 val.) uždarytas į kamerų tipo patalpų kamerą Nr. 10 (14,84 m²) atlikti likusią nuobaudos dalį (atsiliepimo duomenys, b. l. 33-35).

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - ir EŽTT) praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą, 871/02).

Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukelia šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 str. reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 str. yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė jį su Konvencijos 3 str. nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95).

Teismui pateiktame skunde pareiškėjas skundėsi prasta kamerų sanitarine būkle (palatose nebuvo ventiliacijos, per mažas natūralus apšvietimas, per didelė santykinė oro drėgmė ir per žema patalpos oro temperatūra).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas humanizmo principas reiškia, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Kadangi analizuojamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų, taip pat yra aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas.

Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir sveikatos priežiūros organizavimą reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010), patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241, kurios bendrosiose nuostatose, be kita ko, nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, užtikrinta sveikatos priežiūra. Higienos normos 5 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vieta apima ir laisvės atėmimo vietos ligoninę, kurioje gydomi suimtieji, nuteistieji. HN 76:2010 nurodoma, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka (6 p.); gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx; gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (24 p.); gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatūra, santykinė drėgmė ir oro judėjimo greitis turi atitikti šiuos reikalavimus: šiltuoju metų periodu – patalpos oro temperatūra 18–28 ⁰C, santykinė oro drėgmė - 35–65 %, oro judėjimo greitis - 0,15–0,25 m/s; šaltuoju metų periodu atitinkamai -18–22 ⁰C, santykinė oro drėgmė – 35-60 %, oro judėjimo greitis - 0,05- 0,15 m/s; laisvės atėmimo vietų ligoninė ir laisvės atėmimo vietų sveikatos priežiūros tarnybos privalo turėti leidimą-higienos pasą (46 p.); laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį (62 p.).

Pažymėtina, kad HN 76:2010 2 punkte nurodoma, jog ši higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas 2013-09-16, 2013-09-18, 2013-10-14 skundais dėl netinkamų LAVL pacientų laikymo sąlygų (nuteistieji yra diskriminuojami (kai kuriems iš jų suteikiant galimybę turėti muzikinius centrus), nėra poilsio kambario, virtuvėlės, dušuose nėra veidrodžio, nėra atskiros persirengimo kabinos) kreipėsi į LAVL direktorių, kuris, išnagrinėjęs 2013-09-16, 2013-09-18 skundus, į juos atsakė 2013-10-09 raštu Nr. 7PR-38, kuriame konstatavo, kad pareiškėjo teiginiai, jog kai kuriems nuteistiesiems yra suteikiamos lengvatos, neatitinka tikrovės; pareiškėjui yra leidžiama lankytis virtuvėlės ir laisvalaikio kambario patalpose, todėl skunde nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės; LAVL Pravieniškių padalinio Nuteistųjų baudos izoliatoriaus patalpos atitinka Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimus, kadangi dušo patalpoje turi būti dušo sietelis, lentynėlė higienos priemonėms ir guminis kilimėlis, ir visi šie daiktai nuteistųjų duše yra, todėl skunduose nurodyti faktai neatitinka tikrovės (b. l. 29, 32, 65, 66, 67). Pareiškėjas 2013-10-07, 2013-11-07, 2013-11-29, 2013-12-27, 2013-12-20, 2013-12-30, 2014-01-07, 2014-01-31 skundais, kuriuose nurodė, kad jis maitinamas netinkamos kokybės maistu, baudos izoliatoriaus duše nedega viena elektros lemputė, o kamerų tipo patalpų būklė neatitinka higienos normos HN76:2010 reikalavimų (nėra veidrodžio, iškritus plytelėms virš praustuvo matyti neizoliuoti elektros laidai, nėra spintelės, šiukšlių dėžės be dangčių, nėra ventiliacijos, kameroje per šalta ir per drėgna, nesandarūs langai, per lubas laša vanduo), kreipėsi į LAVL direktorių, kuris 2013-12-13, 2014-01-15, 2014-01-15 raštuose nurodė pareiškėjui, kad baudos izoliatoriaus duše perdegusi elektros lemputė pakeista; Kauno visuomenės sveikatos centras pagal 2012-08-24 gautą skundą dėl gyvenamųjų patalpų oro mikroklimato, vadovaudamasis HN 76:2010, patikrinimo metu nustatė mažą oro judėjimo greitį, tačiau patalpos atitinka minėtos higienos normos 24 punkto reikalavimus, nes jas galima vėdinti atidarant langus arba orlaides, kamerose įrengtos natūralios ventiliacijos angos; šaltuoju metų laiku patalpų reikimai oro temperatūrai palaikyti papildomai duodami elektriniai šildytuvai; faktas, kad baudos izoliatoriaus kameroje po lietaus laša stogas, nenustatytas; dušo patalpoje įrengta natūralios ventiliacijos anga; langas užsidaro sandariai; kameroje yra šiukšlių dėžė, tačiau teisės atkati nenumato, kad ji turi būti su dangčiu; virš praustuvo esantis elektros laidas yra izoliuotas; nuteistiesiems tiekiamas tinkamos kokybės maistas, (b. l. 76, 77, 80, 81, 87, 88, 89, 90, 91, 92, 102, 103, 110, 113-115).

Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas 2013-10-10, 2013-10-14 ir 2013-12-27 skundais kreipėsi į Kalėjimų departamentą dėl netinkamų laikymo sąlygų LAVL. Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2013-10-14 skundą, atsakė 2013-11-22 raštu Nr. 2S-5789, kuriame konstatavo, kad pareiškėjui pateiktas LAVL direktoriaus 2013-10-09 atsakymas Nr. 7PR-38 į jo skundą yra pagrįstas ir teisėtas (b. l. 10-12, 18-21, 24, 25-28, 32). Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka neskundė Kalėjimo departamento 2013-11-22 rašto Nr. 2S-5789, o 2013-10-10 ir 2013-12-27 skundų atsisakė (b .l. 14, 15, 22, 23, 98, 99-101).

Nustatyta, kad Kauno visuomenės sveikatos centras, 2013-08-09 atlikęs LAVL Pravieniškių padalinio periodinį patikrinimą, Patikrinimo akte Nr. 36-1142(7.8) konstatavo, kad įstaigai Leidimas-higienos pasas Nr. 9-0275(6) išduotas 2012-04-05 ligoninių veiklai, leidimai - higienos pasai Nr. 9-0902(6). Nr. 9-0176(6) išduoti ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklai (pulmonologija, vidaus ligos, psichiatrija, radiologija, odontologija, medicinos gydytojo praktika, bendrosios praktikos slauga, bendruomenės slauga), leidimas-higienos pasas Nr. 9-0177(6) išduotas kitai asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklai (laboratorinė diagnostika). Įstaiga yra sudariusi sutartis dėl centralizuoto skalbinių skalbimo su UAB „Švaros etalonas“. Baudos izoliatoriuje yra 15 kamerų, karantino (izoliavimo) patalpa. Kamerose yra unitazai, praustuvės, veidrodžiai, lentynėlės; baudos izoliatoriuje yra dušo patalpa, kurioje yra 2 dušai, nuteistiesiems sudaromos galimybės praustis ne rečiau, kaip vieną kartą per savaitę. Minėto patikrinimo metu patalpų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, t. y. kamerų tipo patalpų Nr. 1, 2, 3, 4 ir 10, būklės neatitikimas higienos normos HN76:2010 reikalavimams užfiksuotas nebuvo (b. l. 44-47).

Kauno visuomenės sveikatos centras, atsakydamas į pareiškėjo 2014-01-27 skundą dėl laisvės atėmimo vietų ligoninės baudos izoliatoriaus kameros Nr. 10 mikroklimato parametrų (oro temperatūra, santykinė oro drėgmė ir oro judėjimo greitis) atitikimo Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, reikalavimams, 2014-02-25 rašte nurodė pareiškėjui, kad 2014 m. vasario 11 d. buvo atlikta Laisvės atėmimo vietų ligoninės baudos izoliatoriaus kameros Nr. 10 operatyvioji kontrolė, kurios metu nustatyta, kad oro temperatūra ir oro judėjimo greitis neatitiko HN 76:20101 reikalavimų, o santykinės oro drėgmės dydis atitiko higienos normos reikalavimus, tačiau kontrolės metu šioje kameroje nebuvo laikomų asmenų, be to, jiems papildomai yra išduodami oro šildytuvai tinkamai oro temperatūrai palaikyti, taip pat nurodė, kad baudos izoliatoriaus kameros įrengtos senos statybos pastate, kuriam reikalingi pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbai, o HN 76:2010 taikomi tik tie reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais (b. l. 169).

Atsakovės atstovės į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad baudos izoliatoriaus kameros tipo patalpose 2012 – 2013 metais buvo atliktas remontas, kurio metu užglaistyti įtrūkimai sienose, nudažytos sienos ir lubos, pakeisti vamzdynai, pajungtas naujas praustuvas (b. l. 37, 38).

Taigi, byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma paneigia pareiškėjo teiginius, kad jį laikant LAVL Pravieniškių padalinio kamerų tipo patalpose (kamerose Nr. 1, 2, 3, 4, 10), šių patalpų sanitarinė būklė (ventiliacija, natūralus apšvietimas, santykinė oro drėgmė, patalpos oro temperatūra) neatitiko HN 76:2010 reikalavimų. Be to, pažymėtina, kad pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka ginčijo tik vieną LAVL direktoriaus atsakymą į jo skundą dėl netinkamos kamerų, kuriose jis buvo laikomas, būklės, tačiau jo skundas Departamento buvo atmestas kaip nepagrįstas (2013-11-22 raštas Nr. 2S-5789), o šio Departamento sprendimo pareiškėjas taip pat neginčijo ir dalies savo skundų atsisakė.

Kadangi pareiškėjo teiginiai dėl netinkamos LAVL kamerų tipo patalpų sanitarinės būklės yra paneigti byloje esančių objektyvių įrodymų, darytina išvada, kad šiuo atveju nėra neteisėtų LAVL ir Kalėjimų departamento veiksmų, todėl, nesant būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos, teisinio pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą taip pat nėra.

Esant aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, tenkinti skundą, vadovaujantis pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

pareiškėjo S. L. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Mefodija Povilaitienė