- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-02-20
- Bylos Nr.
- Iv-1532-244/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02637-2011-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- P. S.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
- Trečiasis asmuo
- Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, sekretoriaujant Olgai Uljanovai, dalyvaujant pareiškėjui P. S., jo atstovei N. A., atsakovo atstovui Leandrui Pociui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo P. S. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl išvados dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas P. S. skunde (b. l. 1–5) prašo panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus VPK) 2011-11-02 tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 10-7-IS6-83 dalį, kurioje tarp pareiškėjo patirto sužalojimo ir tarnybinių funkcijų vykdymo, kuris būtų susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, nenustatytas tiesioginis priežastinis ryšys (kad patirtas sužalojimas neatitinka Vidaus tarnybos statuto 40 str. 3 d. nustatytų sąlygų), ir įpareigoti atsakovą Vilniaus apskr. VPK paskirti ekspertizę jo sveikatos sutrikdymo laipsniui nustatyti, o ją atlikti pavesti Centrinei medicinos ekspertizės komisijai.
Skunde paaiškino, kad dirba Vilniaus VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 3-iojo būrio patruliu. 2011-11-02 Vilniaus apskrities VPK, atlikęs tarnybinį patikrinimą dėl traumos, kurią pareiškėjas patyrė 2011-08-31 vykdydamas tarnybinę užduotį, t. y. bandydamas sulaikyti įtartiną asmenį, parengė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 10-7-IS6-83 „Dėl Vilniaus VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patrulio P. S. traumos tarnybos metu“, kurioje konstatavo, kad pareiškėjo susižalojimas neatitinka Vidaus tarnybos statuto 40 str. 3 d. nustatytų sąlygų, todėl kompensacijos mokėjimo klausimas nespręstinas. Pareiškėjas 2010-08-31 patruliuodamas kartu su patruliu I. P. apie 00.30 val. iš Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad Stanevičiaus g., Vilniuje, prie mokyklos iš automobilio garsiai groja muzika, yra triukšmaujama. Atvykę į iškvietimo vietą, nuėjo ieškoti triukšmaujančių asmenų. Besivydamas įtartiną asmenį, pareiškėjas užkliuvo už neapšviestų laiptų, vedančių link Stanevičiaus g. 9 namo, ir griuvo ant kairės rankos. VšĮ Vilniaus universitetinėje ligoninėje jam buvo padaryta rentgeno nuotrauka ir nustatytas krūtinės raumens įplyšimas bei išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, kad tarnybinio patikrinimo metu negauta objektyvių duomenų, įrodančių tarnybinių pareigų vykdymą, susijusį su padidėjusiu pavojumi pareigūno gyvybei ar sveikatai, ir šis įvykis vertintinas kaip nelaimingas atsitikimas. Taip pat negauta duomenų, liudijančių, kad būta pasipriešinimo valstybės tarnautojui atvejo, pareigūnas susižalojo dėl paties veiksmų, o ne dėl padidinto pavojaus ar rizikos, nes ėjimas paskui įtartiną asmenį pats savaime nesukelia nei rizikos, nei pavojaus pareigūno sveikatai ar gyvybei. Nustatyta, kad tiesioginio kontakto su kitu asmeniu nebuvo, t. y. pareigūno sunkią traumą lėmė ne bandančio pasprukti vaikino neteisėti veiksmai, o paties patrulio P. S. neatsargumas. Pareiškėjas susižalojo, vykdydamas tarnybines pareigas, nustatytas pareigybės aprašyme, t. y. saugodamas viešąją tvarką ir užkirsdamas kelią nusikaltimui. Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 18 str. 1 d. yra nustatyta, kad policijos pareigūnas, užtikrindamas jam pavestų policijos uždavinių įgyvendinimą, turi teisę pagrįstai įtardamas, jog padarytas administracinis teisės pažeidimas ar nusikalstama veika, tikrinti su tuo susijusio asmens, transporto priemonės, krovinių dokumentus ir laikinai, kol bus priimtas sprendimas, juos paimti. Pareiškėjas, būdamas statutinis valstybės tarnautojas, negalėjo pasielgti kitaip, o tik dėti visas pastangas sulaikyti įtarimą sukėlusį asmenį ir patikrinti jo dokumentus. Trauma patirta vykdant tarnybines pareigas, kai aplinkybės, kurioms esant sužalojimas buvo patirtas, atsirado ne dėl pareigūno laisvo apsisprendimo elgtis tam tikru būdu, o dėl to, kad jis turėjo taip elgtis, vykdydamas tarnybines pareigas, numatytas jo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, pareigybės aprašyme ir kituose teisės aktuose, bei vykdydamas atitinkamus institucijos, kurioje jis tarnauja, vadovybės nurodymus arba patvarkymus. Todėl nesutinka su tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytu teiginiu, jog sužalojimą lėmė jo paties neatsargumas, o ne bandančio išvengti sulaikymo asmens neteisėti veiksmai. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas, dirbdamas operatyvinėje grupėje, ignoravo atsargaus elgesio tarnyboje standartus, todėl tarnybinio patikrinimo išvada, kad pareiškėjas susižalojo dėl savo neatsargumo, yra nepagrįsta.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus apskrities VPK atsiliepime į skundą (b. l. 15–16) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą paaiškino, kad tarnybinio patikrinimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad P. S. traumą patyrė vykdydamas savo, kaip policijos pareigūno pareigas – siekdamas patikrinti įtarimą sukėlusį asmenį bei vykdydamas tiesiogines tarnybines funkcijas, nurodytas jo pareigybės aprašyme. Tarnybinio patikrinimo metu negauta duomenų, liudijančių, jog būta pasipriešinimo valstybės tarnautojui atvejo, pareigūnas susižalojo dėl savo paties veiksmų, o ne dėl padidėjusio pavojaus ar rizikos (ėjimas paskui įtartiną asmenį pats savaime nesukelia nei rizikos nei pavojaus pareigūno sveikatai ir gyvybei). Taip pat nustatyta, kad tiesioginio kontakto su kitu asmeniu nebuvo, t.y. pareigūno sužalojimą nulėmė ne bandančio pasprukti vaikino neteisėti veiksmai, o paties patrulio P. S. neatsargumas. Vidaus tarnybos statuto 40 str. 3 d. nustato kompensacijas pareigūno sveikatos sutrikdymo atvejais. Šiuo atveju pareigūno sveikata buvo sutrikdyta tarnybos metu, tačiau ne dėl minėtame straipsnyje nurodytų priežasčių. Šiuo atveju nėra pagrindo išmokėti Vidaus tarnybos statuto 40 str. nustatytos kompensacijos. Kompensacijų mokėjimo paskirtis, atsižvelgiant į jų dydžius ir skyrimo sąlygas, yra kompensuoti galimą sveikatos sutrikdymą ar gyvybės praradimą, atsiradusį būtent dėl tarnybos ypatumų, o ne dėl įprastų (normalių) tarnybos sąlygų, kuriomis savo pareigas atlieka visi kiti valstybės tarnautojai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl atsakovo Vilniaus apskrities VPK 2011-11-02 tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 10-7-IS6-83 dalies, kuria pripažinta, kad pareiškėjo patirtas sužalojimas neatitinka Vidaus tarnybos statuto 40 str. 3 d. nustatytų sąlygų, pagrįstumo ir teisėtumo.
Ginčijamoje išvadoje atsakovas nustatė, kad 2011-08-30 apie 0.25 val. patruliai P. S. ir I. P. gavo iškvietimą į Stanevičiaus g., Vilniuje. Būdami netoli iškvietimo vietos patruliai pastebėjo įtartiną vaikiną apžiūrinėjantį automobilių salonus. Nusprendęs jį patikrinti ir sekdamas iš paskos patrulis P. S. netyčia griuvo ant laiptelių ir susižeidė petį. Tarnybinio patikrinimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad P. S. traumą patyrė vykdydamas savo, kaip policijos pareigūno, pareigas – siekdamas patikrinti įtarimą sukėlusį asmenį bei vykdydamas tiesiogines tarnybines funkcijas, nurodytas jo pareigybės aprašymo 7.3 p. (saugo viešąją tvarką, užkerta kelią nusikaltimams). P. S. įvykio metu galėjo atsirasti nustatytas sveikatos sutrikdymas (kairio žasto raumenų plyšimas), tai buvo nustatyta ir 2011-10-12 atlikto nelaimingo atsitikimo tyrimo metu. Tarnybinio patikrinimo metu negauta objektyvių duomenų, įrodančių tarnybinių pareigų vykdymą, susijusį su padidėjusiu pavojumi pareigūno gyvybei ar sveikatai, šis įvykis vertintinas kaip nelaimingas atsitikimas. Tarnybinio patikrinimo metu negauta duomenų, liudijančių, jog būta pasipriešinimo valstybės tarnautojui atvejo, pareigūnas susižalojo dėl savo paties veiksmų, o ne dėl padidėjusio pavojaus ar rizikos (ėjimas paskui įtartiną asmenį pats savaime nesukelia nei rizikos, nei pavojaus pareigūno sveikatai ir gyvybei). Taip pat nustatyta, kad tiesioginio kontakto su kitu asmeniu nebuvo, t.y. pareigūno sužalojimą nulėmė ne bandančio pasprukti vaikino neteisėti veiksmai, o paties patrulio P. S. neatsargumas, kas lėmė, jog pareigūnas patyrė sunkią traumą (b. l. 6-9).
Ginčydamas tarnybinio patikrinimo išvadą pareiškėjas siekia gauti Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje nustatytą kompensaciją, numatytą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams dėl jų sužalojimo, susižalojimo ar sveikatos sutrikdymo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas analogiško pobūdžio administracines bylas, yra pažymėjęs, kad pagal vidaus tarnybos ypatumų kompensavimo principą vidaus tarnybos pareigūnų tarnybos ypatumai (padidėjęs pavojus gyvybei ar sveikatai, sugriežtinta atsakomybė, ilgesnis darbo laikas ir įvairūs su tarnyba susiję apribojimai) yra kompensuojami šiame Statute bei kituose teisės aktuose nustatytomis socialinėmis garantijomis (Statuto 3 straipsnio 7 dalis). Vidaus tarnybos statute numatytas tarnybos ypatumų kompensavimo principas įgyvendinamas įstatymu (Vidaus tarnybos statutu) nustatytomis sąlygomis, kurių įgyvendinimo tvarką detalizuoja atitinkami su šio Statuto įgyvendinimu susiję poįstatyminiai teisės aktai. Padidėjęs pavojus gyvybei ar sveikatai yra vienas iš vidaus tarnybos ypatumų, tačiau tai savaime nėra pagrindas mokėti statutiniam valstybės tarnautojui kompensaciją kiekvienu sužalojimo, susižalojimo ar sveikatos sutrikdymo atveju. Pagal Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą šio straipsnio 3 dalyje nurodytos kompensacijos gali būti mokamos, jei teisės aktų numatyta tvarka yra nustatoma (Statuto 40 straipsnio 5 dalis), kad vidaus tarnybos sistemos pareigūno sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas priskirtinas vienam iš šio Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytų atvejų ir nėra aplinkybių, numatytų Statuto 40 straipsnio 6 dalyje, kurioms esant kompensacijos nemokamos (žr. 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1149/2010).
Pagal Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalį (byloje aktuali 2008 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XI-122 redakcija) pareigūnui kompensacija dėl sveikatos sutrikdymo gali būti mokama nustačius, jog atitinkama konkreti situacija priskirtina vienam iš šių atvejų: 1) pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai; 2) pareigūno sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai; 3) pareigūno sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso. Taigi, dviem pirmaisiais minėtoje įstatymo normoje numatytais atvejais dėl kompensacijos mokėjimo yra būtina nustatyti, ar konkreti tarnybos pareigų atlikimo situacija, kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta, buvo susijusi su padidėjusiu pavojumi ar rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies taikymo, būtina išsiaiškinti tokias aplinkybes: pirma, ar pareigūno sužalojimas, susižalojimas arba jo sveikatos sutrikdymas atsirado tuo metu, kai jis ėjo savo tarnybines pareigas, arba šių būklių (sužalojimas, susižalojimas, sveikatos sutrikdymas) atsiradimas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu; antra, ar tarnybos pareigos, kurias pareigūnas atliko šių būklių (sužalojimo, susižalojimo, sveikatos sutrikdymo) atsiradimo metu buvo atliekamos padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai sąlygomis. Trečiasis Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytas kompensacijos mokėjimo atvejis (pareigūno sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso) yra skirtas reglamentuoti toms situacijoms, kai pareigūno sveikatą sutrikdo tretieji asmenys dėl atitinkamų pareigūno teisėtai atliktų veiksmų vykdant savo tarnybos pareigas ar pareigūno statuso.
Ar pareigūno mirtis, susižalojimas, sužalojimas arba sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu, taip pat ar tarnybinių pareigų atlikimas, susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno ar kursanto gyvybei ar sveikatai, taip pat kompensacijos dydis lengvo sveikatos sutrikdymo atveju nustatoma vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka (Statuto 40 str. 5 d.), o sveikatos sutrikdymo sunkumo mastą nustato Centrinė medicinos ekspertizės komisija (Statuto 40 str. 8 d.). Pagal Taisyklių (patvirtintų vidaus reikalų ministro 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 1V-138) 3-10 punktų nuostatas dėl Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje nurodytų atvejų ištyrimo vidaus tarnybos įstaigoje turi būti atliktas tarnybinis patikrinimas, kurio tikslas nustatyti priežastinį ryšį ar pareigūno sužalojimas, susižalojimas, sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, ar tarnybinių pareigų atlikimas yra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Kaip jau buvo minėta, tarnybinio patikrinimo išvadoje atsakovas pripažino, kad pareiškėjas susižalojo atlikdamas tarnybines pareigas, nurodytas jo pareigybės aprašymo 7.3 punkte (saugo viešąją tvarką, užkerta kelią nusikaltimams). Dėl šios aplinkybės ginčo byloje nėra. Tad pirmoji Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies taikymo sąlyga (pareigūnas susižalojo atlikdamas tarnybines pareigas), neginčytinai nustatyta. Nagrinėjamu atveju ginčas kilęs tik dėl to, ar pareiškėjo tarnybinių pareigų atlikimas, kurias vykdydamas jis susižalojo, buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas dirba Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 3-iojo būrio patruliu. Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta policijos pareigūno pareiga imtis neatidėliotinų priemonių, kad būtų užkirstas kelias daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, kai pareigūnas gauna pranešimą arba pats yra įvykio liudininkas, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką, bei pranešti apie tai policijos įstaigai. Jau buvo minėta, kad vykdyti nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją pareiškėjas privalo ir pagal pareigybės aprašymo 7.3 punktą.
Taigi, pareiškėjo tarnybinių pareigų vykdymo siejimas su padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai buvimu ar nebuvimu priklauso nuo konkrečių faktinių aplinkybių, kurios susiklosto atliekant atitinkamą tarnybos funkciją. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjo tarnybos pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs konkrečias faktines aplinkybes, kurioms esant pareiškėjas patyrė sužalojimą. Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas atvyko pagal iškvietimą ir pastebėjęs įtarimą sukėlusį asmenį, jį vijosi. Atsakovas pripažįsta, kad pareiškėjas traumą patyrė vykdydamas savo, kaip policijos pareigūno, pareigą sulaikyti įtarimą sukėlusį asmenį, kai sekdamas iš paskos P. S. netyčia griuvo ant laiptelių ir susižeidė petį. Tačiau tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad pareigūno sužalojimą nulėmė ne bandančio pasprukti vaikino neteisėti veiksmai, o paties patrulio P. S. neatsargumas, kas lėmė, jog pareigūnas patyrė sunkią traumą (b. l. 6-9).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2011 m. gruodžio 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A756-3010/2011 konstatavo, kad įstatymų leidėjas Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje nenustatė sąlygos, pagal kurią padidėjęs pavojus ar padidėjusi rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai turi būti siejama tik su aktyviu pasipriešinimu pareigūnui, panaudojant prieš jį tam tikrus veiksmus. Pareiškėjas šiuo konkrečiu atveju veikė siekdamas jo tarnybos funkcijomis apibrėžto tikslo (sulaikyti teisės pažeidimu įtariamą asmenį). Todėl persekiodamas bėgantį nuo jo tam tikru pažeidimu įtariamą asmenį pareiškėjas elgėsi adekvačiai susidariusiai situacijai. Teismo vertinimu, policijos pareigūnas tam tikroje situacijoje, kuri buvo nagrinėjamomis aplinkybėmis, bėgdamas paskui bandantį pasprukti nusikalstama veika ar teisės pažeidimu įtariamą asmenį, t. y. jį persekiodamas, veikia ekstremaliomis, normalioms gyvenimo sąlygoms neįprastomis (nebūdingomis) aplinkybėmis, tai pareigūnui kėlė padidėjusį pavojų ar padidėjusią riziką sveikatai ir/ar gyvybei. Tokiomis aplinkybėmis pareigūnas paprastai negali numatyti visų išorinių, nuo jo valios nepriklausančių veiksnių. Atsakovas padarė neteisingą išvadą, kad nebuvo priežastinio ryšio tarp pareiškėjo vykdytų tiesioginių funkcijų ir padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos gyvybei ir sveikatai. Atsakovo argumentai, kad pareiškėjas susižalojo dėl savo neatsargumo ar nepakankamo fizinio pasirengimo, nei tarnybinio patikrinimo išvadoje, nei teisme nebuvo pagrįsti ir įrodyti. Neatsargumo sąvokos Vidaus tarnybos statutas neapibrėžia. Didelis neatsargumas teisine prasme apibrėžiamas kaip paprasčiausių, kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių ignoravimas, kai asmuo numato ar gali numatyti savo veiksmų žalingas pasekmes, tačiau lengvabūdiškai tikisi jų išvengti. Į bylą nepateikta įrodymų, kad pareiškėjas persekiodamas nuo sulaikymo bandantį pabėgti įtariamą asmenį ignoravo atsargaus elgesio tarnyboje standartus, todėl tarnybinio patikrinimo išvada, kad pareiškėjas susižalojo dėl savo neatsargumo, yra nepagrįsta.
Nagrinėjama situacija pagal Statuto 40 straipsnio 3 dalį kvalifikuotina kaip pareiškėjo susižalojimas vykdant tarnybos pareigas, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ir padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ir/ar sveikatai. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2011-11-02 tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 10-7-IS6-83 dalis, kuria pripažinta, kad pareiškėjo patirtas sužalojimas neatitinka Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų, naikinama.
Pareiškėjas taip pat prašo įpareigoti Vilniaus apskrities VPK paskirti ekspertizę jo sveikatos sutrikdymo laipsniui nustatyti, o ją atlikti pavesti Centrinei medicinos ekspertizės komisijai. Tarnybinio patikrinimo išvados panaikinimas teismo sprendimu, kai jame konstatuojama, kad pareigūno sužalojimas, susižalojimas arba jo sveikatos sutrikdymas atitinka Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje nustatytas kompensacijos skyrimo sąlygas, vidaus tarnybos statutinei įstaigai sukuria pareigą siųsti pareigūną (šiuo atveju pareiškėją) į CMEK sveikatos sutrikdymo laipsniui nustatyti, t. y. sukuria pareigą vykdyti administracinę procedūrą dėl kompensacijos skyrimo. Pareiškėjo siuntimo į CMEK klausimą turi spręsti ne teismas, bet atsakovas. Duomenų, kad atsakovas pažeis minėtą pareigą, teismas neturi.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1, 2 p., 127 str.,
nusprendė:
Pareiškėjo P. S. skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2011-11-02 tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 10-7-IS6-83 dalį, kurioje pripažinta, kad pareiškėjo P. S. 2011-08-31 patirtas sužalojimas neatitinka Vidaus tarnybos statuto 40 str. 3 d. nustatytų sąlygų.
Kitą pareiškėjo P. S. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.