- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-25
- Bylos Nr.
- e2A-1328-565/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36343-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Neringa Švedienė, Rosita Patackienė
- Ieškovas
- UAB „Legal Balance“
- Atsakovas
- V. I.
- Kategorijos
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rositos Patackienės ir Neringos Švedienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 24 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovui V. I. dėl skolos priteisimo.
I. Ginčo esmė
1. ieškovė UAB „Legal Balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo V. I. 4 826,66 Eur negrąžinto kredito, 612,32 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 573,91 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 31 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4 826,66 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2024 m. rugpjūčio 30 d.), 31 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4 826,66 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2024 m. rugpjūčio 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, jog 2019 m. liepos 30 d. atsakovas V. I. ir pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“, kurios reikalavimo teises perėmė ieškovė, sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - ir Sutartis), kuria atsakovui buvo suteiktas 5 057,73 Eur vartojimo kreditas 60 mėnesių terminui. Atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą bei sumokėti 4 947,87 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma 31 proc.). Atsakovas laiku nemokėjo mėnesinių kredito grąžinimo įmokų, todėl 2020 m. liepos 30 d. Sutartis buvo nutraukta. Atsakovas liko skolingas 4 826,66 Eur kredito. Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo 612,32 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų nuo 2020 m. kovo 30 d. iki 2020 m. liepos 30 d. sudėties būdu pagal Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą grafiką. Ieškovės negautas pajamas (nuostolius) sudaro: 573,91 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, kurias ieškovė pagrįstai būtų gavusi, jeigu atsakovas nebūtų pažeidęs Sutarties. Palūkanos paskaičiuotos nuo 2020 m. liepos 30 d. (Sutarties nutraukimo data) iki 2020 m. gruodžio 17 d. (ieškinio parengimo data), viso už 140 dienų, už 4 826,66 Eur negrąžintą kreditą; 31,00 proc. mokėjimo (pelno) palūkanos už 4 826,66 Eur negrąžintą kreditą nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2024 m. rugpjūčio 30 d.), kurias ieškovė pagrįstai būtų gavusi, jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs Sutartį; 31,00 proc. mokėjimo (pelno) palūkanos už 4 826,66 Eur negrąžintą kreditą nuo Sutarties termino pabaigos (2024 m. rugpjūčio 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Jeigu atsakovas jam suteiktos vartojimo kredito sumos negrąžins ir po Sutarties termino pasibaigimo, tai neteisėti veiksmai bus tęsiami, bus prarandama galimybė skolinti pinigus už tokią pačią ar net didesnę palūkanų normą, ir nebus gaunamos pajamos.
3. Atsakovas V. I. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 24 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte įtvirtintą sąlygą, kuria nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamų pagal Sutarties specialiojoje dalyje nustatytą 31 proc. dydžio metinę palūkanų normą, taikymas. Priteisė ieškovei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo V. I. 4 826,66 Eur negrąžinto kredito, 612,32 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 353,91 Eur negautų pajamų, skaičiuojamų nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020-07-30) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021-02-24), 31 proc. negautų pajamų, skaičiuojamų nuo pagal Sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio: 2021-01-30 - 4 353,57 Eur, 2021-02-28 - 4 299,28 Eur, 2021-03-30 - 4 243,59 Eur, 2021-04-30 - 4 186,46 Eur, 2021-05-30 - 4 127,86 Eur, 2021-06- 30 - 4 067,74 Eur, 2021-07-30 - 4 006,07 Eur, 2021-08-30 - 3 942,81 Eur, 2021-09-30 – 3 877,91 Eur, 2021-10-30-3 811,33 Eur, 2021-11-30-3 743,03 Eur, 2021-12-30-3 672,97 Eur, 2021-01-30 - 3 601,10 Eur, 2022-02-28 - 3 527,37 Eur, 2022-03-30 - 3 451,74 Eur, 2022-04- 30 - 3 374,16 Eur, 2022-05-30 - 3 294,57 Eur, 2022-06-30 - 3 212,93 Eur, 2022-07-30 - 3 129,18 Eur, 2022-08-30 - 3 043,26 Eur, 2022-09-30 - 2 955,12 Eur, 2022-10-30 - 2 864,71 Eur, 2022-11-30 - 2 771,96 Eur, 2022-12-30 - 2 676,81 Eur, 2023-01-30 - 2 579,21 Eur, 2023-02- 28 - 2 479,08 Eur, 2023-03-30 - 2 376,37 Eur, 2023-04-30 - 2 271,00 Eur, 2023-05-30 – 2 162,91 Eur, 2023-06-30 - 2 052,03 Eur, 2023-07-30 - 1 938,29 Eur, 2023-08-30 - 1 821,61 Eur, 2023-09-30 - 1 701,91 Eur, 2023-10-30 - 1 579,12 Eur, 2023-11-30 - 1 453,16 Eur, 2023-12- 30-1 323,95 Eur, 2024-01-30-1 191,40 Eur, 2024-02-29-1 055,42 Eur, 2024-03-30-915,93 Eur, 2024-04-30 - 772,84 Eur, 2024-05-30 - 626,05 Eur, 2024-06-30 - 475,47 Eur, 2024-07-30 - 321,00 Eur, 2024-08-30 - 162,54 Eur, 5 proc. metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (5 792,89 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-01-05) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 245,76 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė.
5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:
5.1. atsakovas pažeidė sutartines prievoles, tai yra nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. iki 2019 m. gruodžio 1 d. atliko mokėjimus, kurių bendra suma 1 000,86 Eur. Šiais mokėjimais atsakovas iš viso grąžino 231,07 Eur kredito, todėl ieškovė prašo priteisti 4826,66 Eur negrąžinto kredito (5 057,73 Eur - 231,07 Eur). Todėl iš atsakovo priteisiama 4 826,66 Eur negrąžinto kredito;
5.2. atsakovas, sumokėjęs dalį įmokų, padengė 769,49 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, todėl palūkanų suma sudaro 612,32 Eur (1 381,91 Eur (mokėjimo palūkanų suma iki Sutarties nutraukimo) - 769,49 Eur (sumokėtos palūkanos)). Todėl ieškovės prašymas priteisti 612,32 Eur palūkanų iki Sutarties nutraukimo dienos tenkinamas;
5.3. atsakovas dalį palūkanų yra sumokėjęs, t. y. 769,49 Eur. Byloje taip pat nustatyta, kad iki Sutarties nutraukimo (2020 m. liepos 30 d.) mokėjimo (pelno) palūkanos sudarė 612,32 Eur. Kadangi atsakovas Sutartimi įsipareigojo sumokėti ieškovei iš viso 4 947,87 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, laikytina, kad ieškovės negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) nuo Sutarties nutraukimo (2020 m. liepos 30 d.) iki Sutarties įvykdymo termino pabaigos (2024 m. rugpjūčio 30 d.) sudarytų 3 566,06 Eur (4 947,87 Eur - 769,49 Eur- 612,32 Eur). Tik tokią sumą ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu Sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Taigi, ieškovei priteisiamos negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 30 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. vasario 24 d.), kurių suma - 353,91 Eur (nuo 2020 m. liepos 30 d. iki 2021 m. sausio 30 d. 305,90 Eur (47,79 Eur + 49,02 Eur + 50,29 Eur + 51,59 Eur + 52,92 Eur + 54,29 Eur) ir nuo 2021 m. sausio 30 d. iki 2021 m. vasario 24 d. 48,01 Eur (55,69 Eur / 29 d. x 25 d.)). Ieškovei taip pat priteisiamos 31 proc. negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. vasario 24 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2024 m. rugpjūčio 30 d.), nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio;
5.4. ieškovė prašo priteisti 31 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kreditą (4 826,66 Eur) nuo Sutarties termino pabaigos (2024 m. rugpjūčio 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatyta, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos; visiško skolos sumokėjimo diena laikoma bendrovės darbo diena, kurią darbo valandomis laiku neapmokėta suma yra įskaitoma į bendrovės banko sąskaitą. Ši Sutarties nuostata suformuluota neaiškiai. Nors kalbama apie palūkanų mokėjimą, kai laiku nesumokama mėnesinė įmoka, tačiau kartu nurodoma, jog šios palūkanos skaičiuojamos „nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi suteikta pinigų suma“, t. y. pateikiamas paaiškinimas, atitinkantis mokėjimo palūkanų sampratą. Vertinant aptariamą Sutarties sąlygą kitų jos sąlygų kontekste, galima daryti išvadą, kad Sutarties 6.1 punkte nustatytas kompensuojamųjų palūkanų taikymas, jų dydį siejant su Sutarties specialiojoje dalyje nurodyta metine palūkanų norma - 31 proc., t. y. nustatant, kad kompensuojamosios palūkanos bus tokio paties dydžio, kaip ir mokėjimo palūkanos, skaičiuojamos už naudojimąsi vartojimo kredito suma (Sutarties bendrųjų sąlygų 1.16 punktas). Ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, jog Sutarties sąlyga dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio su atsakovu (vartotoju) buvo aptarta individualiai, kad vartotojui buvo tinkamai atskleista, jog, pažeidus įmokų mokėjimo terminą, jis be 31 proc. dydžio mokėjimo palūkanų, privalės mokėti ir analogiško dydžio (31 proc.) kompensuojamąsias palūkanas;
5.5. pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir šie mokėjimai negali būti skaičiuojami už ilgiau kaip 180 dienų. Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatytas atsakovo, kaip vartojimo kredito gavėjo, atsakomybės dydis, taikomas pagal kredito sutarties specialiosiose sąlygose nurodytų 31 proc. dydžio metinę palūkanų normą, viršija Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą maksimalų 18,25 procentų (0,05 proc. x 365 d.) dydį. Atsižvelgiant į tai, ieškinio reikalavimai priteisti 31 proc. dydžio kompensuojamųjų palūkanų, skaičiuojamų nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. rugpjūčio 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, yra nepagrįsti. Taip pat tai sudaro pagrindą konstatuoti, jog kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 nuostata, atsižvelgiant į Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą netesybų dydį, yra laikytina nesąžininga bei negaliojančia nuo kredito sutarties sudarymo momento (CK 1.80 straipsnis, 6.2284 straipsnio 8 dalis);
5.6. vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui - proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė priteisti 135 Eur dydžio žyminį mokestį ir 121 Eur už procesinių dokumentų parengimą, iš viso 256 Eur. Teismui patenkinus ieškinį iš dalies (96 proc.), iš atsakovo ieškovei priteisiama 245,76 Eur (256 Eur x 96 proc.) bylinėjimosi išlaidų.
6. Ieškovė UAB „Legal Balance“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 24 d. sprendimą už akių dalyse: dėl 573,91 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki sprendimo už akių priėmimo dienos, priteisimo, ir priteisti ieškovei iš atsakovo 573,91 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos; dėl 31,00 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kreditą (4 826,66 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2024 m. rugpjūčio 30 d.) priteisimo, ir priteisti ieškovei iš atsakovo 31,00 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kreditą (4826,66 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2024 m. rugpjūčio 30 d.); dėl 31,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kreditą (4 826,66 Eur) nuo Sutarties termino pabaigos (2024 m. rugpjūčio 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo, ir priteisti ieškovei iš atsakovo 31,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kreditą (4 826,66 Eur) nuo Sutarties termino pabaigos (2024 m. rugpjūčio 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei iš atsakovo 256,00 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme; kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 24 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos esminius argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
6.1. teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi Sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad apeliantės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik Sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Teismas neatsižvelgė į tai, kad Sutartis buvo nutraukta, todėl nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas. Taip pat neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimą, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma. Taigi, apeliantei gali būti priteisiama tiek mažesnė, tiek didesnė negautų pajamų (nuostolių) suma, priklausomai nuo individualių aplinkybių. Šiuo atveju apeliantei turėjo būti priteistos didesnės negautos pajamos (nuostoliai), nei pagal Sutartį planuotos gauti pelno palūkanos;
6.2. Sutarties 1.9 punkte nurodoma, kad „Kaina apskaičiuojama preziumuojant, kad Vartojimo kredito gavėjas visas iš šios Sutarties kylančias prievoles vykdys laiku ir tinkamai ir neapima mokėjimo palūkanų, kurias Vartojimo kredito gavėjas moka Bendrovei už pradelstą laikotarpį“. Sutarties 1.12 punktas numato, kad „Grąžintina suma apskaičiuojama preziumuojant, kad Vartojimo kredito gavėjas visas iš šios Sutarties kylančias prievoles vykdys laiku ir tinkamai“. Taip pat Sutarties 1.31 punkte numatyta, kad įmokų mokėjimo grafikas sudaromas laikantis anuiteto metodo. Tai reiškia, kad palūkanų suma mokėjimų grafike apskaičiuojama preziumuojant, kad kredito gavėjas laiku moka įmokas ir negrąžinta kredito dalis mažėja, t. y. palūkanos kiekvienai įmokai apskaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies, kuri, laiku vykdant Sutartį, mažėja;
6.3. atsakovas Sutarties tinkamai nevykdė, atliko tik šešias įmokas pagal dar galiojusį Sutarties grafiką. Atsižvelgiant į tai, kad negrąžinta kredito dalis nekinta, t. y. nemažėja, nes atsakovas toliau nemoka įmokų, bei į tai, kad šalys susitarė, kad, atsakovui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamos Sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos), apeliantė turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, skaičiuojant 31,00 proc. mokėjimo (pelno) palūkanas už negrąžintą vartojimo kreditą (4 826,66 Eur) nuo Sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, neapibrėžiant priteisiamos negautų pajamų (nuostolių) sumos konkrečia suma ir nepririšant prie Sutarties grafiko;
6.4. teismas apeliantės reikalavimą dėl 31,00 proc. dydžio negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4 826,66 Eur) nuo Sutarties termino pabaigos (2024 m. rugpjūčio 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos savo iniciatyva prilygino kompensuojamosioms palūkanoms. Apeliantė neprašė priteisti kompensuojamųjų palūkanų, kadangi jos šiuo metu patiriami nuostoliai negautų pajamų pavidalu ir tie nuostoliai, kuriuos apeliantė patirs pasibaigus Sutarties, jeigu ji nebūtų nutraukta, terminui, yra ir bus kur kas didesni nei Vartojimo kredito įstatymo (toliau - ir VKĮ) 11 straipsnyje, 8 straipsnyje ar kitame įstatyme įtvirtinto dydžio netesybos/kompensuojamosios palūkanos už termino įvykdyti prievolę pagal vartojimo kredito sutartį praleidimą. Nei CK, nei VKĮ, nei Lietuvos teismų praktika nedraudžia apeliantei prašyti teismo priteisti didesnius nuostolius, nei tuos, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai. Negautos pajamos (nuostoliai) gali būti priteisiamos ne tik Sutarties termino laikotarpiu, bet ir po Sutarties termino pasibaigimo. Tokių negautų pajamų (nuostolių) pagrįstumo ir jų dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles;
6.5. negautas pajamas (nuostolius) sieti su Sutarties termino pabaigos data nėra jokio pagrindo, kadangi atsakovui ir po Sutarties termino pabaigos negrąžinus kredito, apeliantė ir toliau patirs tuos pačius nuostolius, kaip ir iki Sutarties termino pabaigos. Apeliantė ir toliau neatgaus atsakovui suteikto vartojimo kredito, atsakovas ir toliau šia suma arba už ją įsigytais daiktais naudosis bei laisvai disponuos, o apeliantė ir toliau negalės atsakovo valdomų pinigų perskolinti bei iš jų perskolinimo gauti realias pajamas. Būtent su visos vartojimo kredito sumos grąžinimu, o ne Sutarties termino pabaiga, jeigu ji nebūtų nutraukta, teismas turėtų sieti negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo pabaigą. Viena vertus, toks negautų pajamų (nuostolių) reikalavimų formulavimas ieškinyje atlieka prevencinę ir skatinamąją funkciją, kadangi kuo anksčiau atsakovas grąžina visą vartojimo kredito sumą, tuo mažiau jam tenka sumokėti apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių). Kita vertus, pasibaigus Sutarties terminui, apeliantei nereikia dar kartą kreiptis į teismą dėl tolimesnių negautų pajamų (nuostolių) priteisimo. Tokiu būdu yra išvengiama papildomų bylinėjimosi bei vykdymo proceso išlaidų;
Žemesnės instancijos teismas
6.6. teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia žalos atsiradimo tikimybe. Pradinė kreditorė, sudarydama Sutartį su atsakovu, pagrįstai tikėjosi gauti 31,00 proc. mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas ne tik Sutarties galiojimo laikotarpiu, bet ir tuo atveju, jeigu atsakovas Sutarties galiojimo laikotarpiu nespėtų ar tyčia negrąžintų visos jam suteiktos vartojimo kredito sumos. Kitaip tariant, pradinės kreditorės, kurios teises perėmė apeliantė, teisėtas lūkestis buvo sudarytas iš dviejų dalių: 1) lūkestis, pagrįstas tuo, kad atsakovas visą Sutarties laikotarpį prievolę vykdys tinkamai ir nustatytais terminais; 2) lūkestis, kad jeigu atsakovas tinkamai Sutarties nevykdys ir ji bus nutraukta, tai atsakovas padengs visas dėl tokio netinkamo Sutarties vykdymo pradinės kreditorės patirtas negautas pajamas. Sutartis buvo nutraukta, apeliantė planuotų pajamų negavo, patyrė ir tol, kol atsakovas negrąžins visos jo valdomos vartojimo kredito sumos, patirs nuostolius. Kadangi nėra žinoma, kada atsakovas įvykdys savo prievolę grąžinti visą vartojimo kredito sumą apeliantei, nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti, kokias tikslias negautas pajamas (nuostolius) apeliantė patirs ateityje, todėl šiuo atveju veikia antroji teisėto lūkesčio dalis;
6.7. nustačius, jog apeliantės reikalavimai tenkintini visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisiamos visos jos pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, tai yra 256,00 Eur.
7. Atsakovas V. I. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Apeliacinio proceso paskirtis - laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
9. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
10. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog 2019 m. liepos 30 d. tarp pradinės kreditorės UAB „BnP Finance“ ir atsakovo V. I. buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (Sutartis), pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 5 057,73 Eur vartojimo kreditas 60 mėnesių terminui. Atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą bei sumokėti 4 947,87 Eur mokėjimo pelno palūkanas (metinė palūkanų norma 31 proc.) Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovas laiku nemokėjo mėnesinių įmokų, todėl 2020 m. liepos 14 d. rašytiniu pranešimu Sutartis buvo nutraukta nuo 2020 m. liepos 30 d. Atsakovas liko skolingas 4 826,66 Eur kredito. Pagal 2020 m. kovo 3 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2020-03/01 pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą. Apie reikalavimo perleidimą atsakovas informuotas 2020 m. rugpjūčio 17 d. pranešimu. CK 6.101 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės.
11. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 4 826,66 Eur negrąžinto kredito; 612,32 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo dienos; 573,91 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos; 31 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kreditą (4 826,66 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2024 m. rugpjūčio 30 d.); 31 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kreditą (4 826,66 Eur) nuo Sutarties termino pabaigos (2024 m. rugpjūčio 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 5 proc. metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas (135 Eur žyminį mokestį ir 121 Eur advokato pagalbos išlaidas).
Žemesnės instancijos teismas
12. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. vasario 24 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte įtvirtintą sąlygą, kuria nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamų pagal Sutarties specialiojoje dalyje nustatytą 31 proc. dydžio metinę palūkanų normą, taikymas. Priteisė ieškovei iš atsakovo: 4 826,66 Eur negrąžinto kredito; 612,32 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų; 353,91 Eur negautų pajamų, skaičiuojamų nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 30 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. vasario 24 d.); 31 proc. negautų pajamų už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 24 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2020 m. rugpjūčio 30 d.), skaičiuojamų nuo pagal Sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio; 5 proc. metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (5 792,89 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. sausio 5 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 245,76 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė.
13. Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su teismo sprendimo už akių dalimi, kuria teismas netenkino šių ieškovės reikalavimų: dėl 573,91 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos; dėl 31 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kreditą (4 826,66 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2024 m. rugpjūčio 30 d.), ir 31 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kreditą (4 826,66 Eur) nuo Sutarties termino pabaigos (2024 m. rugpjūčio 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; taip pat dėl bylinėjimosi išlaidų, ieškovės patirtų pirmosios instancijos teisme.
14. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pasisako tik dėl apskųstosios teismo sprendimo už akių dalies teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 320 straipsnis).
15. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti iš atsakovo 353,91 Eur negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 30 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. vasario 24 d.), taip pat dėl 31 proc. negautų pajamų, skaičiuojamų nuo pagal Sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, nurodo, jog teismas nepagrįstai vadovavosi Sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad apeliantės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik Sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Apeliantės vertinimu, teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad Sutartis buvo nutraukta, todėl nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas, taip pat neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimą, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės teiginiais nesutinka.
16. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį - mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 52 punktas).
17. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 54 punktas).
18. Nagrinėjamu atveju Sutartis su atsakovu buvo nutraukta 2020 m. liepos 30 d., todėl, remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkei pagal Sutartį nuo Sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutartį nutraukus, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato.
19. Pagal CK 6.221 straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal CK 6.221 straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal CK 6.221 straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi, sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma - nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018 37 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktiką).
20. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-70/2008).
21. Taigi, kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.
22. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad įrodžius, jog galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, t. y. negautų pajamų faktą, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
23. Nagrinėjamu atveju šalys Sutartyje susitarė dėl atsakovo ieškovei mokėtinos fiksuoto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų sumos, tai yra dėl 4 947,87 Eur (metinė palūkanų norma 31,00 proc.), kurios mokėjimas buvo išdėstytas kiekvieną mėnesį pagal Mokėjimo grafike nurodytas įmokas. Šalys Sutartimi kredito grąžinimo terminą numatė iki 2024 m. rugpjūčio 30 d. Ieškovė, už sutartą mokestį (pelno palūkanas) suteikusi atsakovui kreditą ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (pagal Sutartį mokėtinų kasmėnesinių įmokų nemokėjimo) nutraukusi Sutartį, iki šiol neatgavo nei suteikto vartojimo kredito, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, t. y. negavo to, ko pagrįstai galėjo tikėtis tinkamo vartojimo kredito sutarties vykdymo atveju. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal Sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai Sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgą).
24. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Sutarties nutraukimo metu (2020 m. liepos 30 d.) atsakovo mokėtinos mokėjimo (pelno) palūkanos sudarė 612,32 Eur, todėl šią sumą pagrįstai priteisė iš atsakovo. Įvertinęs aplinkybes, jog atsakovas ieškovei jau buvo sumokėjęs 769,49 Eur palūkanų, taip pat, kad sprendimu ieškovei priteisiama 612,32 Eur palūkanų (susidariusių iki Sutarties nutraukimo), teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovės negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) nuo Sutarties nutraukimo (2020 m. liepos 30 d.) iki Sutarties įvykdymo termino pabaigos (2024 m. rugpjūčio 30 d.) sudaro 3 566,06 Eur (4 947,87 Eur - 769,49 Eur- 612,32 Eur). Taigi, ieškovė nuo Sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos, pagrįstai galėjo tikėtis gauti 31 proc. dydžio palūkanas, skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos kredito sumos, tačiau ne didesnės kaip konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiais pirmosios instancijos teismo skaičiavimais.
25. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, teigia, jog 31,00 proc. dydžio palūkanos kaip negautos ieškovės pajamos jai turėjo būti priteistos už negrąžintą vartojimo kreditą (4 826,66 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos. Nagrinėjamu atveju iš Sutarties specialiosiose sąlygose pateikto Mokėjimo grafiko nustatyta, kad vartojimo kredito suma, nuo kurios skaičiuojamos palūkanos, kas mėnesį mažėja, todėl ieškovės reikalavimas negautas pajamas skaičiuoti nuo visos kredito sumos sudaro prielaidas ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita. Skaičiuojant palūkanas nuo visos kredito sumos, per visą laikotarpį gautųsi didesnė suma, nei ieškovė tikėjosi gauti. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės negautas pajamas skaičiavo ne nuo viso negrąžinto kreditą, bet nuo kiekvienos pradelstos mokėti įmokos pagal Mokėjimo grafiką, skaičiuojant nuo Sutarties nutraukimo dienos iki kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau, kaip iki Sutartyje numatyto kredito grąžinimo termino pabaigos.
26. Aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas ginčo sprendime negautas pajamas konkrečia suma ieškovei priteisė už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo (2020 m. liepos 30 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. vasario 24 d.), o ne iki ieškovės ieškinio parengimo dienos, kaip prašė ieškovė, nesudaro pagrindo daryti išvados, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi 353,91 Eur dydžio negautas pajamas už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo (2020 m. liepos 30 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. vasario 24 d.) pirmosios instancijos teismas priteisė nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio. Toks negautų pajamų skaičiavimas atitinka aukščiau šioje nutartyje aptartą negautų pajamų apskaičiavimo pagrindimą.
27. Apeliacinio skundo argumentai, jog apeliantė turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, skaičiuojant mokėjimo (pelno) palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo visos negrąžintos skolos (4 826,66 Eur), patys savaime nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, jog apeliantės teisė į mokėjimo palūkanas buvo apibrėžta konkrečia kiekvieną mėnesį mokėtina palūkanų suma, apskaičiuota nuo tą mėnesį likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos, kuri mažėjo kiekvieną mėnesį pagal Mokėjimo grafiką, bei neįrodo, jog ieškovės patirti nuostoliai (negautos pajamos) yra realiai didesni, nei jų dydį nustatė pirmosios instancijos teismas. Nagrinėjamu atveju šalių sudarytos Sutarties sąlygos nenumato galimybės skaičiuoti palūkanas nuo fiksuotos sumos, priešingai - numato galimybę palūkanas skaičiuoti nuo esamo vartojimo kredito likučio dydžio pagal Mokėjimo grafiką. Apeliantė negali turėti teisėto lūkesčio pajamas gauti anksčiau, negu šalys sutarė Sutartimi, taip pat pajamų dydis negali viršyti 4 947,87
Eur (Sutartyje numatytos mokėjimo (pelno) palūkanų sumos). Priešingu atveju būtų sudarytos prielaidos ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita, kadangi, skaičiuojant palūkanas nuo visos kredito sumos, per visą laikotarpį gautųsi didesnė suma, nei ieškovė tikėjosi gauti. Objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog ieškovė realiai patyrė didesnius nuostolius (negautas pajamas), nei juos nustatė teismas, nepateikta. Vien tik deklaratyvūs ieškovės teiginiai neįrodo ieškovės patirtų didesnių nuostolių dydžio.
28. Ieškovė taip pat prašė iš atsakovo priteisti ir 31,00 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą 4 826,66 Eur vartojimo kreditą nuo Sutarties termino pabaigos (2024 m. rugpjūčio 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Šį reikalavimą ieškovė grindė aplinkybėmis, jog tuo atveju, jeigu atsakovas negrąžins jam suteikto vartojimo kredito net ir po Sutarties termino pasibaigimo, tai atsakovo neteisėti veiksmai bus tęsiami, ieškovė negaus pajamų, nebegalės perskolinti pinigų už tokią pačią, ar net didesnę palūkanų normą. Teisėjų kolegija sprendžia, jog šio ieškovės reikalavimo tenkinimo atveju būtų viršytos sutartine teise ginamo teisėto lūkesčio, apimančio tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurių ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, atsakovui Sutartį įvykdžius tinkamai, ribos. Tuo atveju, jeigu atsakovo pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas išliktų iki faktinio kredito sumos grąžinimo net ir tada, kai faktinis kredito negrąžinimo terminas būtų ilgesnis nei kredito grąžinimo terminas, nustatytas Sutartyje, nepagrįstai būtų užtikrinama ieškovės teisė į Sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai Sutartis, tinkamu jos įvykdymo atveju, jau būtų pasibaigusi. Tokia situacija sudarytų prielaidas ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita ta apimtimi, kuria atsakovas yra įpareigojamas ir toliau mokėti pasibaigusioje Sutartyje nustatytą (galimai didesnę nei tuo metu esančią rinkoje) kainą už pasiskolintų pinigų naudojimą.
29. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovui nevykdžius savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties Sutartį nutraukus prieš terminą, ieškovės teisėtas lūkestis galėjo būti ginamas priteisiant ieškovei negautas pajamas, neviršijančias pagal Sutartį planuotų gauti mokėjimo (pelno) palūkanų (už laikotarpį, kai Sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) dydžio.
30. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais ir argumentais nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
31. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių rezoliucinės dalies trečioje pastraipoje yra klaidingai nurodyta pirmoji data ir suma, nuo kurios apeliantei yra priteisiamos 31 proc. negautos pajamos (31 proc. dydžio metinės mokėjimo palūkanų normos forma), skaičiuojamos nuo pagal Sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio. Pagal Mokėjimo grafiką kredito įmokos turėjo būti mokamos kiekvieno mėnesio 30 dieną. Šiuo atveju pradinė kreditorė Sutartį vienašališkai nutraukė 2020 m. liepos 30 d., pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė ieškovei 353,91 Eur negautų pajamų, skaičiuojamų nuo Sutarties nutraukimo (2020 m. liepos 30 d.) iki teismo sprendimo už akių priėmimo (2021 m. vasario 24 d.), todėl pirmoji negautų pajamų įmoka turi būti skaičiuojama nuo negrąžinto kredito dalies 2021 m. vasario mėn. 25 d. (ne nuo 2021 m. sausio 30 d. kaip nurodė pirmosios instancijos teismas), o likusios įmokos - pagal Mokėjimo grafiką, t. y. kiekvieno mėnesio 30 d. (arba atitinkamai vasario 28 d.) iki 2024 m. rugpjūčio 30 d. Atitinkamai pirmoji suma, nuo kurios skaičiuojamos 31 proc. negautos pajamos, taip pat turi būti mažesnė, negu nurodyta sprendime.
32. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas patikslinti pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių rezoliucinės dalies 3 pastraipoje nurodytą pirmąją datą ir sumą, tai yra vietoje klaidingai nurodytos pirmosios datos ir sumos, nuo kurios pradedamos skaičiuoti negautos pajamos (31 proc. metinių palūkanų normos forma): „2021-01-30 - 4 353,57 Eur“, nurodyti teisingą datą ir sumą: „2021-02-25 - 4 306,96 Eur“.
33. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis) ir apeliantei neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 24 d. sprendimą už akių palikti iš esmės nepakeistą.
Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 24 d. sprendimo už akių rezoliucinės dalies 3 pastraipoje nurodytą pirmąją datą ir įmoką, nuo kurios pradedamos skaičiuoti negautos pajamos (31 proc. metinių palūkanų normos forma), ir vietoje klaidingai nurodytos pirmosios datos ir sumos: „2021-01-30 - 4 353,57 Eur“, nurodyti teisingą pirmąją datą ir sumą: „2021-02-25 - 4 306,96 Eur“.