Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimundo Jurgaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Zigmo Kavaliausko ir Nijolės Matuzevičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019-06-12 nuosprendžio, kuriuo:

D. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį laisvės atėmimu 10 (dešimt) mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

D. M. išteisintas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, neįrodžius, jog jis padarė inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laikai nuo 2017 m. rugsėjo 28 d. 21.05 val. iki 2017 m. rugsėjo 29 d. 13.25 val. (2 t., b. l. 37-41) ir suėmimo laikas nuo 2019 m. sausio 2 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, D. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo (BK 68 straipsnio 4 dalis).

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, D. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotina nusikalstamos veikos padarymo priemonės (automobilio „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 1 800 Eur (vienas tūkstantis aštuoni šimtai eurų).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. M. apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamą pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Kadangi apeliaciniu skundu nuteistasis D. M. neginčija jam inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybių, kaltės bei kvalifikacijos, o nesutinka tik su jam paskirta bausme, prašo paskirtą laisvės atėmimo bausmę sušvelninti bei pritaikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas, apeliacinės instancijos teismas baudžiamąją bylą patikrina neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų.

6. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bausmė, tai valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojanti nuteistojo teises ir laisves. Bausme valstybė siekia perauklėti nuteistąjį. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Komentuojamo straipsnio 2 dalis numato, jog skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio, nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.

7. Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (straipsnio redakcija nuo 2017-01-01) atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, D. M. pirmos instancijos teismas už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, skyrė 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

8. Teisėjų kolegija, išanalizavusi skundžiamo nuosprendžio motyvus, susijusius su D. M. paskirta bausme, pažymi, jog pirmos instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas vienas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą. Nuteistajam paskiriant bausmę atsižvelgta ir į nuteistojo asmenybę - praeityje teistas 12 kartų, nagrinėjamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarė teistumui neišnykus, praėjus dviem dienoms nuo jo paleidimo į laisvę atlikus laisvės atėmimo bausmę, jis daug kartų baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 155-158), nėra registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, niekur nedirba (2 t., b. l. 159-161). Šios aplinkybės aukštesnės instancijos teismui leidžia pripažinti, jog D. M. neigiama vertybių orientacija yra susiformavus jau anksčiau ir nusikalstama veika, dėl kurios nuteistojo atžvilgiu buvo priimtas skundžiamas nuosprendis, nebuvo atsitiktinė ir įvykdyta nepalankiai susiklosčius aplinkybėms. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę už nusikalstamą veiką, įvertino, kad yra viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kad D. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai pripažinta tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

9. Šių duomenų kontekste apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas nuteistajam D. M. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, pagrįstai paskyrė bausmę, susijusią su laisvės atėmimu, kadangi, įvertinus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, yra akivaizdu, jog alternatyvios bausmės (bauda, areštas) šiuo atveju, nepasiektų bausmei keliamų tikslų. Šiuo atveju, atsižvelgus į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visumą, konstatuotina, jog nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurios duotų pagrindą sušvelninti nuteistojo D. M. teisinę padėtį paskiriant jam švelnesnę bausmę, nei paskyrė apylinkės teismas.

10. Pažymėtina, kad nuteistasis D. M. apeliaciniu skundu prašo jam taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti 1/3.

11. BK 64¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Taigi, minėtas įstatymas taikomas esant dviem sąlygoms: 1) baudžiamoji byla išnagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą arba priėmus baudžiamąjį įsakymą; 2) asmuo prisipažįsta kaltas. Sutrumpintą įrodymų tyrimą reglamentuoja BPK 273 straipsnis. Toks įrodymų tyrimas įmanomas esant šioms sąlygoms: 1) jei kaltinamasis nėra padaręs labai sunkaus ar sunkaus nusikaltimo; 2) jei kaltinamasis visiškai prisipažįsta kaltas; 3) jei sutinka proceso šalys – prokuroras ir gynėjas; 4) sutrumpintas įrodymų tyrimas atliekamas teismo sprendimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-264-697/2017).

12. Iš apylinkės teismo teisiamojo posėdžio protokole užfiksuotų duomenų matyti, kad baudžiamoji byla buvo išnagrinėta vadovaujantis bendrosiomis nagrinėjimo teisme nuostatomis, t. y. byla nebuvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, joje nebuvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, byla nebuvo užbaigta baudžiamuoju įsakymu. Todėl spręsti skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės mažinimo klausimą ir taikyti nuteistojo D. M. atžvilgiu BK 64¹ straipsnio nuostatas bei vienu trečdaliu sumažinti paskirtą bausmę, nėra teisinio pagrindo.

13. Atsižvelgdamas į aukščiau paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nei savo rūšimi, nei dydžiu paskirta bausmė D. M. nėra per griežta, ji paskirta įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, atitinka nuteistojo asmenybę bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Apeliacinio skundo argumentai nesuteikia pagrindo abejoti pirmos instancijos teismo sprendimo teisėtumu bei pagrįstumu, todėl tenkinti nuteistojo skundą ir keisti 2019-06-12 Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nuosprendį nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. M. apeliacinį skundą atmesti.