Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Nerijaus Masiulio ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo D. M. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. vasario 26 d. nutarties, kuria kaltinamajam D. M. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 1 mėnesiui nuo 2019 m. kovo 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. D. M. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį tuo, kad jis vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o būtent: 2017 metų rugsėjo 28 d. apie 20.50 val. (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (pagal specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) kraujyje nustatyta 1,71 promilės etilo alkoholio), vairavo automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

2. Be to, D. M. kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį tuo, kad jis 2017 m. spalio 30 d. 1.47 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), išdaužęs įėjimo durų stiklą pro duris įsibrovė į MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią greito maisto užkandinę „(duomenys neskelbtini)“ ir iš vidaus pagrobė 60 eurų vertės kasos aparato stalčių su jame buvusiais 30 eurų, iš viso MB ,, (duomenys neskelbtini)“ padarydamas 90 eurų turtinę žalą.

3. D. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka sulaikytas 2017 m. rugsėjo 28 d. 21.05 val. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos A. V. 2017 m. rugsėjo 29 d. nutarimais D. M. buvo paleistas į laisvę ir jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Įtariamajam D. M. pažeidus kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygas, išvykus iš savo gyvenamosios vietos ir pasislėpus nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos A. V. 2017 m. lapkričio 15 d. nutarimu paskelbta jo paieška. 2018 m. rugpjūčio 28 d. įtariamojo D. M. paieška buvo nutraukta, nustačius jo buvimo vietą. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartimi įtariamajam D. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Sulaikius įtariamąjį D. M., Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. sausio 2 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartimi įtariamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas palikta galioti ir nustatytas suėmimo terminas dviem mėnesiams nuo šios nutarties paskelbimo dienos. 2019 m. vasario 19 d. baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu buvo perduota į teismą. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. vasario 26 d. nutartimi kaltinamajam D. M. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 1 mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. kovo 2 d. Teismas, pratęsdamas suėmimo terminą, konstatavo, kad kaltinamasis D. M., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujas nusikalstamas veikas, nurodytas BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 punktas).

4. Skundu, pateiktu Šiaulių apygardos teismui, kaltinamasis D. M. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. vasario 26 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – Šiaulių apylinkės prokuratūros (Kelmė) prokuroro prašymą pratęsti jam (D. M.) kardomąją priemonę – suėmimą 1 mėnesiui nuo 2019 m. kovo 2 d., atmesti. D. M. teigimu, skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad baudžiamosios bylos duomenys – vaizdo medžiagos turinys ir liudytojų parodymai, leidžia manyti, jog jis (D. M.) galimai padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veika, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje. Tačiau, kaltinamojo D. M. nuomone, baudžiamosios bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, pakankamų ir leidžiančių pagrįstai manyti, jog jis galėjo padaryti šią jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir kurių pagrindu galima skirti ir tęsti kardomąją priemonę – suėmimą. Kaltinamasis D. M., skunde cituodamas liudytojo policijos pareigūno Ž. A. parodymus, liudytojo Š. K. parodymus, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo Ž. A. 2018 m. sausio 17 d. tarnybiniame pranešime dėl vaizdo įraše esančio asmens atpažinimo ir vyriausiojo tyrėjo I. K. 2018 m. vasario 2 d. tarnybiniame pranešime dėl asmens atpažinimo nurodytas aplinkybes, pažymi, kad šie duomenys, kuriais rėmėsi pirmos instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, nesudaro pagrindo manyti, jog jis galimai padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

5. Teismo posėdžio metu kaltinamojo D. M. gynėjas advokatas Žydrūnas Rupšys prašė kaltinamojo skundą tenkinti, o prokurorė Elona Korostina prašė kaltinamojo D. M. skundą atmesti.

Skundas atmestinas.

6. Suėmimas yra pati griežčiausia išimtinė kardomoji priemonė, kurią taikant asmeniui iš esmės apribojamos teisės, todėl teismas, skirdamas pačią griežčiausią kardomąją priemonę ar pratęsdamas jos taikymo terminą, turi išsamiai įvertinti kalinimo trukmės pagrįstumą, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Svarstant dėl kardomųjų priemonių taikymo, suimtojo kaltės klausimas iš esmės nesprendžiamas, byloje esantys duomenys vertinami tiek, kiek tai susiję su kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Šiuo atveju svarbu, kad byloje būtų duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Patikrinus teismui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuotina, kad teismui pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų (liudytojų, paties kaltinamojo D. M. parodymai, o taip pat įvykio vietos ir daiktų apžiūros, daiktų pateikimo protokoluose, specialisto išvadoje užfiksuotos aplinkybės bei kiti baudžiamojoje byloje esantys duomenys), leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis D. M. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Nors kaltinamasis D. M. teigia, kad baudžiamosios bylos medžiagoje esantys duomenys nesuteikia pagrindo manyti, jog jis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir šių duomenų pagrindu negalima skirti ir tęsti kardomąją priemonę – suėmimą, tačiau pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos taikymo terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį.

7. Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo (pratęsimo) sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Suėmimo skyrimo (pratęsimo) pagrindas yra pagrįstas manymas, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, trukdys procesui, ar darys naujus nusikaltimus. BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. vasario 26 d. nutartimi pratęsiant kaltinamajam D. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, teismas konstatavo, kad yra šios kardomosios priemonės taikymo ir jos termino tęsimo pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 3 punkte, tai yra, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys naujas nusikalstamas veikas.

8. Apie tikimybę, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis), sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje išvardytų aplinkybių visumą. BPK 122 straipsnio 2 dalis numato, kad, esant pagrįstam manymui, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti paskirtas ar pratęstas suėmimo terminas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Įstatymo leidėjas BPK 122 straipsnio 2 dalyje aiškiai nėra nurodęs, kad sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo taikymo atsižvelgtina į nusikaltimo sunkumą, gresiančios bausmės griežtumą, tačiau pagal formuojamą teismų praktiką tokios aplinkybės, kaip nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, priskiriamos prie BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų kitų aplinkybių. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo teismo, tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

9. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. M. kaltinamas padaręs vieną nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui (BK 281 straipsnio 7 dalis, 11 straipsnio 3 dalis) ir vieną apysunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikalstamą veiką nuosavybei (BK 178 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnis 4 dalis), už kurios padarymą baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę – laisvės atėmimą iki šešerių metų. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad galimai gręsianti griežta laisvės atėmimo bausmė didina tikimybę, jog kaltinamasis D. M., suvokdamas griežtos laisvės atėmimo bausmės paskyrimo realumą, gali siekti išvengti baudžiamosios atsakomybės neteisėtais būdais. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu D. M. pažeidė jam paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygas, tai yra netrukus po jo galimai įvykdytų nusikalstamų veikų išvyko iš savo gyvenamosios vietos į užsienį, dėl to buvo paskelbta jo paieška. Bėgimo (pasislėpimo) tikimybę didina ir tai, kad kaltinamasis D. M. neturi tvirtų socialinių ryšių, yra nevedęs, jauno amžiaus, darbingas asmuo, tačiau iki sulaikymo neturėjo nuolatinio darbo ir legalaus pragyvenimo šaltinio. Atsižvelgus į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai taikė BPK 121 straipsnio 4 dalies, 122 straipsnio 2 dalies ir 8 dalies nuostatas, teisingai įvertino bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės taikymo reikalingumo, ir pagrįstai nustatė, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis D. M. būdamas laisvėje ir suvokdamas jam gresiančios atsakomybės ir bausmės neišvengiamumą, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis).

10. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas ar pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo įtariamas (kaltinamas) bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Kaip jau minėta, D. M. kaltinamas padaręs du nusikaltimus, jam inkriminuojama nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 2 dalyje, patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje reglamentuojamą nusikalstamų veikų sąrašą. Kaltinamasis D. M. iki sulaikymo nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, yra ne kartą teistas, taip pat ir už nusikaltimus nuosavybei, naujas nusikalstamas veikas galimai padarė teistumui neišnykus, praėjus vos dviem dienoms po to, kai buvo paleistas iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos, baustas administracine tvarka. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kaltinamojo D. M. galimai padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 2 dalyje, buvo ne atsitiktinio pobūdžio, o dėsningas jo veikimas siekiant neteisėtai gauti pajamų. Todėl apylinkės teismas pagrįstai nustatė, jog yra pagrindas manyti, kad, būdamas laisvėje, kaltinamasis D. M. gali daryti naujus nusikaltimus, nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 4 dalis).

11. Teisėjų kolegija pažymi, kad kaltinamojo D. M. asmenybę apibūdinančios aplinkybės (anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, nedirba), kaltinamojo galimai padarytų nusikaltimų pavojingumas ir pobūdis (jam inkriminuojami du nusikaltimai – vienas nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui ir vienas apysunkis nusikaltimas nuosavybei), aplinkybė, kad kaltinamasis D. M. jau pažeidė jam paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, sąlygas, leidžia susiformuoti teisėjų kolegijos vidiniam įsitikinimui, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo paleisti suimtą kaltinamąjį D. M. į laisvę ar skirti jam kitą švelnesnę kardomąją priemonę ir (ar) jų kompleksą (BPK 122 straipsnio 7 dalis). Todėl pritartina apylinkės teismo išvadai, kad kaltinamajam D. M. paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai, tai yra užtikrintas kaltinamojo D. M. dalyvavimas procese ir užkirstas kelias naujoms nusikalstamoms veikoms. Apygardos teismas, atsižvelgęs į anksčiau paminėtų kardomosios priemonės skyrimui (pratęsimui) reikšmingų aplinkybių visumą, pažymi, kad šiuo atveju kardomosios priemonės – suėmimo taikymas yra pagrįstas ir vertinant viešąjį interesą yra proporcingas su kaltinamojo patiriamais suvaržymais.

12. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. vasario 26 d. nutartis, kuria kaltinamajam D. M. pratęstas paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas, yra teisėta ir pagrįsta, atitinka baudžiamojo proceso įstatymo tokios nutarties turiniui keliamus reikalavimus (BPK 125 straipsnis), todėl ją naikinti ar keisti kaltinamojo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl to kaltinamojo D. M. skundas dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. vasario 26 d. nutarties atmestinas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo D. M. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. vasario 26 d. nutarties atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.