- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-12
- Bylos Nr.
- e2S-1485-866/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19887-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Pikelienė
- Atsakovas
- VšĮ „Vaikų ateitis“
- Kategorijos
- 3.1.7Civilinio proceso įstatymai, jų aiškinimas ir taikymas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės VšĮ „Vaikų ateitis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 26 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė UAB „Unco“ kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama pripažinti, kad atsakovė VšĮ „Vaikų ateitis“ neteisėtai nutraukė 2018 m. birželio 15 d. Patalpų nuomos sutartį su ieškove UAB „Unco“, priteisti iš atsakovės VĮ „Vaikų ateitis“ 5 931, 60 Eur baudą, 2 500 Eur negrąžintą užstatą, 155 Eur delspinigių, 6 proc. metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojimą atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti ir įpareigoti atsakovę leisti ieškovei naudotis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), dėl kurių nuomos šalys buvo sudariusios 2018 m. birželio 15 d. Patalpų nuomos sutartį.
2. 2019 m. liepos 19 d. nutartimi prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo atmestas.
3. 2019 m. liepos 24 d. gautas ieškovės pakartotinis prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovę VšĮ „Vaikų ateitis“ iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo užtikrinti UAB „Unco“ patekimą į patalpas, kurių unikalus numeris yra (duomenys neskelbtini), bendras plotas 119,54 m², esančias adresu (duomenys neskelbtini), taip pat uždrausti Atsakovei VšĮ „Vaikų ateitis“ atlikti bet kokius veiksmus, galinčius apriboti ir (ar) apsunkinti UAB „Unco“ teisę naudotis negyvenamosiomis patalpomis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 26 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino iš dalies ir nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę VšĮ „Vaikų ateitis“ iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo užtikrinti UAB „Unco“ patekimą į patalpas, kurių unikalus numeris yra (duomenys neskelbtini), bendras plotas 119,54 m², esančias adresu (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
5. Teismas nustatė, kad pateiktu patikslintu prašymu prašoma pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, t.y. įpareigoti atsakovę VšĮ „Vaikų ateitis“ iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo užtikrinti UAB „Unco“ patekimą į patalpas, kurių unikalus numeris yra (duomenys neskelbtini), bendras plotas 119,54 m², esančias adresu (duomenys neskelbtini) ir uždrausti atsakovei VšĮ „Vaikų ateitis“ atlikti bet kokius veiksmus, galinčius apriboti ir (ar) apsunkinti UAB „Unco“ teisę naudotis negyvenamosiomis patalpomis. Pažymėta, kad ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalis, kuria prašoma uždrausti atsakovei VšĮ „Vaikų ateitis“ atlikti bet kokius veiksmus, galinčius apriboti ir (ar) apsunkinti UAB „Unco“ teisę naudotis negyvenamosiomis patalpomis yra abstrakti ir nekonkreti, nenurodoma, kokių veiksmų konkrečiai atsakovė neturėtų atlikti, neaišku, kaip nutartis, kuria atsakovei būtų uždrausta atlikti bet kokius veiksmus galinčius apriboti ir (ar) apsunkinti UAB „Unco“ teisę naudotis negyvenamosiomis patalpomis turėtų būti vykdoma. Teismas nurodė, kad esant šiai situacijai, ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintinas iš dalies - atsakovė VšĮ „Vaikų ateitis“ įpareigotina iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo užtikrinti UAB „Unco“ patekimą į patalpas, kurių unikalus numeris yra (duomenys neskelbtini), bendras plotas 119,54 m², esančias adresu (duomenys neskelbtini). Prašymo dalis dėl uždraudimo atsakovei VšĮ „Vaikų ateitis“ atlikti bet kokius veiksmus, galinčius apriboti ir (ar) apsunkinti UAB „Unco“ teisę naudotis negyvenamosiomis patalpomis, netenkinta (CPK 144 straipsnis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu apeliantas VšĮ „Vaikų ateitis“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-25864-918/2019 ir ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones visa apimtimi atmesti.
7. Nurodo, kad atsižvelgiant į ieškovės suformuluotus ieškinio reikalavimus, darytina išvada, jog nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės savo esme apskritai nėra susijusios su ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo vykdymu. Teigia, kad ieškovė ieškiniu prašo pripažinti, kad atsakovė neteisėtai nutraukė 2018 m. birželio 15 d. patalpų nuomos sutartį su atsakove, priteisti iš atsakovės 5 931, 60 Eur baudą už neva neteisėtą patalpų nuomos sutarties nutraukimą, priteisti iš atsakovės 2 500 Eur negrąžintą užstatą, priteisti iš atsakovės 155 Eur delspinigių, 6% metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas.
8. Nurodo, kad ieškinio reikalavimai yra išimtinai turtinio pobūdžio. Mano, kad iš ieškinio turinio akivaizdu, kad ieškovė nesiekia, jog būtų išsaugota ir toliau vykdoma patalpų nuomos sutartis, modifikuojant atskiras jos sąlygas. Ieškovė nereiškia reikalavimo, susijusio su sutartinių santykių su atsakove tęsimu ir/ar ieškovės veiklos patalpose tęstinumu. Ieškovė ieškiniu nesiekia toliau plėtoti savo veiklą patalpose, o reikalavimą pripažinti patalpų nuomos sutarties nutraukimą neteisėtu reiškia kaip pagrindą prisiteisti baudą iš atsakovės už tokį neva neteisėtą patalpų nuomos sutarties nutraukimą. Taigi, ieškovės reikalavimai yra išimtinai turtiniai (piniginiai) ir sudaro iš viso 8 431 Eur (neskaitant delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų).
Atsiliepimas
9. Atsakovė nurodo, kad negali sutikti su tuo, jog ieškovės nepatekimas į patalpas iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo kokiu nors būdu užkirstų kelią/apsunkintų ieškovės galimybes išieškoti iš atsakovės turtinių reikalavimų pagal ieškinį patenkinimą. Atsakovė taip pat nesutinka su tuo, kad ieškovės nepatekimas patalpas iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo padarytų ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo vykdymą netikslingu. Taigi, atsakovės įsitikinimu, nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka būtinosios jų taikymo sąlygos - jos niekaip negali įtakoti ieškovės galimybės patenkinti savo turtinius reikalavimus pagal ieškinį.
10. Pažymi, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas nevertino, kokius objektyvius veiklos apsunkinimus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės sukuria atsakovei. Iš nutarties turinio yra absoliučiai neaišku, kokia yra atsakovei taikomo teismo įpareigojimo apimtis. Atsižvelgiant į laikinųjų apsaugos priemonių instituto esmę ir paskirtį, toks įpareigojimas turėtų užtikrinti galimybę įvykdyti ieškovei galimai palankų teismo sprendimą. Nutartyje nurodyta: <...> įpareigoti VšĮ „Vaikų ateitis“ <...> užtikrinti ieškovės patekimą į patalpas <...>. Nutartį priėmęs teismas nenurodė, ką konkrečiai atsakovė turėtų padaryti - kaip dažnai, kokiu būdu, kokiu laiku ir pan. turėtų leisti ieškovei patekti į patalpas, siekiant užtikrinti ieškovės turtinių reikalavimų pagal ieškinį patenkinimą.
11. Nurodo, kad atsakovė, ieškovei nevykdant patalpų nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir dėl ieškovės veiksmų negalėdama naudotis patalpomis patiria vis didesnius nuostolius. Atsakovė ne kartą tiek raštu, tiek žodžiu ragino ieškovę išsikraustyti iš patalpų, t. y. ieškovei patogiu metu išsivežti patalpose esančią ieškovei priklausančią įrangą. Ieškovė šių raginimų nepaisė, nors ilgą laiką jokios veiklos, net ir tuomet, kol patekimas į patalpas jai nebuvo apribotas, patalpose nevykdė, o patalpas naudojo kaip savo įrangos sandėlį. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovė šią civilinę bylą nagrinėjančiam teismui pateikė tik 2019 m .liepos 24 d., praėjus 19 dienų nuo ieškinio šioje civilinėje byloje pareiškimo dienos ir tik po to, kai gavo pranešimą apie planuojamą ieškovei priklausančios įrangos demontavimą. Mano, kad iš išdėstytų aplinkybių akivaizdu, jog laikinosios apsaugos priemonės šioje byloje ieškovei reikalingos ne kaip būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas, o kaip būdas patalpas naudoti kaip jai priklausančios įrangos sandėlį, tokiu būdu, be kita ko, esmingai apsunkinant atsakovės veiklą ir užkertant kelią atsakovei patalpas naudoti savo reikmėms ir iš tokio naudojimo gauti pelno.
12. Nurodo, kad 2019 m. birželio 25 d. Kauno apylinkės teismas c. b. Nr. e2-16262-962/2019 atsakovės ieškinį ieškovei tenkino visiškai ir VšĮ „Vaikų ateitis“ priteisė iš UAB „Unco“ 7 880,30 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteisiamos sumos (7 880,30 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. birželio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 89,00 Eur žyminį mokestį.
13. Atsiliepimu ieškovė UAB „Unco“ su atskiruoju skundu nesutinka. Nurodo, kad vienas iš UAB „Unco“ reikalavimų - pripažinti, kad VšĮ „Vaikų ateitis“ neteisėtai nutraukė 2018 m. birželio 15 d. patalpų nuomos sutartį su ieškove. Tokį reikalavimą ieškovė kelia dėl to, kad UAB „Unco“ niekada pati nesiekė nutraukti patalpų nuomos sutarties su atsakove, tinkamai ir laiku atsiskaitydavo už nuomojamas patalpas, taip pat nuomojamose patalpose nuolatos vykdė veiklą, t. y. teikė vaikų lavinimo, saviraiškos poreikių skatinimo paslaugas (tiek atsakovei, tiek kitiems tretiesiems subjektams), specialiai šių paslaugų teikimui buvo įrengusi patalpas. Ieškovei ginčo patalpos yra strategiškai patogioje vietoje, ieškovė, siekdama sėkmingos komercinės veiklos, yra investavusi į ginčo patalpas, jų vietos reklamą ir populiarinimą, todėl atsakovės iniciatyva neteisėtai įvykdytas patalpų nuomos sutarties nutraukimas ir ieškovės patekimo į ginčo patalpas apribojimas (atsakovė nuo 2019 m. birželio 27 d. neteisėtai apribojo ieškovės teisę patekti į nuomojamas patalpas ir vykdyti veiklą) sukėlė itin dideles neigiamas pasekmes ieškovės veiklai. Dėl neteisėtų atsakovės veiksmų ieškovė neteko galimybės užsiimti savo komercine veikla, gauti pajamas, taip pat ieškovės nuomotose patalpose liko visa jos įranga bei įrenginiai, reikalingi vaikų lavinimo, saviraiškos poreikių skatinimo veiklai. Dėl tokių neteisėtų atsakovės veiksmų UAB „Unco“, negalėdama vykdyti savo veiklos, kasdien patiria nuostolius negautų pajamų forma. 2019 m. liepos 24 d. atsakovė atsiuntė pranešimą dėl ieškovei priklausančių daiktų bei įrenginių demontavimo ir pristatymo į ieškovės vadovo gyvenamąją vietą. Tokiu atveju atsakovei netinkamai demontuojant įrenginius atsirastų rizika, kad šie įrenginiai būtų sugadinti, dėl ko ieškovė patirtų dar didesnius nuostolius. Be to, atsakovė tyčia siekia, kad ieškovė patirtų kuo daugiau nuostolių ir elgiasi piktybiškai.
14. Nurodo, kad neįpareigojus atsakovės VšĮ „Vaikų ateitis“ iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo užtikrinti ieškovės patekimą į ginčo patalpas, ieškovė jose negalėtų vykdyti savo veiklos, dėl to būtų patiriami didesni nuostoliai. Be to, nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių atsakovei iš esmės būtų sudarytos sąlygos minėtas patalpas išnuomoti, perleisti panaudos sutarties pagrindu kietiems subjektams. Tokiu būdu neabejotinai būtų pažeisti teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise principai, nes būtų paneigti pagrįsti ir teisėti ieškovės lūkesčiai naudotis ginčo patalpomis, o atsakovei būtų sudarytos galimybės piktnaudžiauti teise.
15. Pažymi, kad UAB „Unco“ nesutinka su atsakovės argumentu, kad laikinosios apsaugos priemonės šiuo atveju neužtikrina galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Teismui galutiniu sprendimu pripažinus, jog atsakovė VšĮ „Vaikų ateitis“ neteisėtai nutraukė 2018 m. birželio 15 d. patalpų nuomos sutartį, tačiau atsakovei jau sudarius naują patalpų nuomos/panaudos sutartį su trečiąja šalimi ir šioms patalpoms esant užimtoms kito nuomininko, teismo sprendimo įvykdymas būtų akivaizdžiai apsunkintas ar netgi neįmanomas, kadangi ieškovei būtų apsunkinta galimybė atnaujinti patalpų nuomos sutartį. Kaip minėta, ieškovė niekada neieškojo kitų patalpų savo vykdomai komercinei veiklai, be to, ieškovė yra investavusi tiek į pačių patalpų įrengimą, tiek į jų lokacijos reklamą. Pati atsakovė yra pripažinusi ieškovei, kad patalpos bus išnuomotos kitiems subjektams ir, kad bus siekiama maksimaliai apsunkinti/padaryti neįmanomą ieškovės veiklą šiose patalpose. Atsižvelgiant į tai, teismui pripažinus, kad UAB „Unco“ tinkamai vykdė patalpų nuomos sutartį ir nusprendus, kad VšĮ „Vaikų ateitis“ įvykdytas patalpų nuomos sutarties nutraukimas buvo neteisėtas, UAB „Unco“ įgytų teisę atnaujinti patalpų nuomos sutartį palyginus su kitais asmenimis. Šiuo atveju patenkinus ieškovės ieškinį patalpų nuomos sutartis būtų galiojanti, jos nereikėtų atnaujinti. Taigi teismui šioje byloje netaikius laikinųjų apsaugos priemonių tokia galimybė ieškovei būtų apsunkinta ar apskritai paneigta, kadangi atsakovė turėtų galimybę ginčo patalpas perleisti kitiems asmenims.
Šalies argumentai
16. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė atskirajame skunde taip pat nurodė, jog 2019 m. birželio 25 d. Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-l6262-962/2019 tenkino VšĮ „Vaikų ateitis“ ieškinį UAB „Unco“ ir priteisė iš UAB „Unco“ 7 880, 30 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteisiamos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 89 Eur žyminį mokestį. Šiuo klausimu pažymėta tai, kad minėtoje Kauno apylinkės teismo byloje ieškovės UAB „Unco“ atžvilgiu buvo priimtas preliminarus sprendimas, dėl kurio UAB „Unco“ yra pareiškusi prieštaravimus.
17. Pažymi, kad šiuo atveju Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-16262- 962/2019 VšĮ „Vaikų ateitis“ reikalavimas grindžiamas 2018 m. birželio 15 d. tarp VšĮ „Vaikų ateitis“ ir UAB „Unco“ sudaryta patalpų nuomos sutartimi, pagal kurią UAB „Unco“ išsinuomojo iš VšĮ „Vaikų ateitis“ patalpas, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini) bei dvi parkavimo vietas teritorijoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), ir įsipareigojo VšĮ „Vaikų ateitis“ naudai kiekvieną mėnesį mokėti 988,60 Eur dydžio nuomos mokestį bei komunalinius mokesčius. Atsižvelgus į išdėstytą, tikėtina, kad civilinės bylos Nr. e2-l 6262-962/2019 ir e2-25864-1101/2019 bus sujungtos. Taigi šiuo atveju atsakovės VšĮ „Vaikų ateitis“ atskirajame skunde nurodyta aplinkybė dėl Kauno apylinkės teisme priimto preliminaraus sprendimo neturi jokios teisinės reikšmės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsnių nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl papildomų rašytinių įrodymų.
19. Apeliantė pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus bei papildomus įrodymus. Kadangi naujų įrodymų pateikimas apeliaciniame teisme ribojamas, pateiktus rašytinius paaiškinimus bei naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismas atsisako prijungti (CPK 314 straipsnis).
Dėl teismo nutarties pagrįstumo.
20. Byloje kilęs ginčas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 26 d. nutarties dalies, kuria iš dalies patenkintas ieškovės rašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nutarta įpareigoti atsakovę VšĮ „Vaikų ateitis“ iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo užtikrinti UAB „Unco“ patekimą į patalpas, kurių unikalus numeris yra (duomenys neskelbtini), bendras plotas 119,54 m², esančias adresu (duomenys neskelbtini).
21. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme nustatytos dvi privalomosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti prima facie (tikėtinai) pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas (žr.pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1547-180/2018).
22. Pažymėtina, kad pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 puntą, 178 straipsnį prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais. Asmuo, pagrįsdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalo nurodyti teismui ne tik prielaidas, bet konkrečias aplinkybes ir įrodymus, patvirtindamas, jog laikinųjų apsaugos priemonių nesiėmimas sukels CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatytas pasekmes.
23. Remiantis CPK 145 straipsnio 2 dalimi, laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo ir proporcingumo principais, t. y. jos turėtų būti parenkamos taip, kad nė vienai iš šalių nebūtų suteiktas nepagrįstas pranašumas ir nebūtų varžomos vienos proceso šalies teisės daugiau, negu yra būtina jų taikymo tikslams pasiekti. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, lemia teismo pareigą vienodai įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti prioriteto, o ekonomiškumo bei teisingumo principai reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą. Be kita ko, laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos (parenkamos) taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ir nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Tai suponuoja būtinumą užtikrinti, jog taikomos laikinosios apsaugos priemonės būtų proporcingos jomis siekiamiems tikslams (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1035-178/2017).
24. Grįsdama atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių nepagrįstumo, apeliantė nurodo, jog taikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su ieškinio dalyku.
25. Byloje nustatyta, kad ieškovė reiškia šiuos reikalavimus atsakovei VšĮ „Vaikų ateitis“: pripažinti, jog atsakovė 2018 m. birželio 15 d. patalpų nuomos sutartį nutraukė neteisėtai, priteisti iš atsakovės VšĮ „Vaikų ateitis“ pinigines sumas (5 931, 60 Eur baudą, 2 500 Eur negrąžintą užstatą, 155 Eur delspinigių, 6 proc. metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas). Pagal skundžiamą nutarties dalį matyti, jog buvo taikyta laikinoji apsaugos priemonė - atsakovė VšĮ „Vaikų ateitis“ įpareigota iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo užtikrinti UAB „Unco“ patekimą į patalpas, kurių unikalus numeris yra (duomenys neskelbtini), bendras plotas 119,54 m², esančias adresu (duomenys neskelbtini).
26. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentu, jog taikyta laikinoji apsaugos priemonė nėra susijusi su ieškinio dalyku. Pagal ieškinio pagrindą matyti, jog ieškovė apeliuoja į tai, kad sutartis iš esmės nutraukta nepagrįstai vertinant, jog ieškovė netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, tačiau iš esmės tiek pagal ieškinio pagrindą, tiek pagal ieškinio dalyką, galima daryti išvadą, jog nuomos sutartinius santykius siekiama užbaigti ir pasibaigus sutartiniams santykiams gauti visas sutartimi sulygtas garantijas, t. y. atgauti sumokėtą užstatą bei prisiteisti sutartimi sulygtus nuostolius baudos forma (patalpų nuomos sutarties 12.5 punktas). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, įpareigojant atsakovę užtikrinti ieškovės pateikimą į ginčo patalpas, sudarytų prielaidas ieškovei ieškinio patenkinimo atveju gauti bendrąja prasme nuostolių atlyginimą ir tuo pačiu toliau naudotis patalpomis, kas apeliacinės instancijos teismo vertinimu nėra pagrįsta. Nors kaip teisingai nurodo ieškovė civilinė byla dėl nuomos mokesčio priteisimo nagrinėjama Kauno apylinkės teisme dar nėra išnagrinėta, tačiau akivaizdu, kad vyksta ginčas dėl ieškovės prievolės vykdymo tinkamumo. Be kita ko, pagal ginčo nuomos sutarties duomenis matyti, jog nuomotojai yra du, t. y. ne tik atsakovė VšĮ „Vaikų ateitis“ bet ir fizinis asmuo T. M., kuris nėra šioje byloje dalyvaujantis asmuo ir kuriam Nekilnojamojo turto registro duomenimis ir priklauso ginčo patalpos (minėta, kad šis asmuo yra patalpų savininkas nurodyta ir ginčo sutartyje). Taigi, taikant laikinąsias apsaugos priemones būtų pažeistos byloje nedalyvaujančio asmens teisės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su galimo palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsme, taigi nėra vienos iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų.
27. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog yra pagrindas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 26 d. nutartį skundžiamoje dalyje ir klausimą išspręsti iš esmės ieškovės UAB „UNCO“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
28. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 26 d. nutartį skundžiamoje dalyje ir klausimą išspręsti iš esmės ieškovės UAB „UNCO“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkinti.