- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-18
- Bylos Nr.
- e2-12173-608/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06689-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lidija Valentukonytė
- Atsakovas
- L. R.
- Ieškovas
- „PlusPlus Capital“ AS
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė, rašytinio proceso tvarka už akių atsakovės L. R. atžvilgiu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „PlusPlus Capital“ AS ieškinį atsakovei L. R. dėl skolos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ,,PlusPlus Capital“ AS kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašo priteisti iš atsakovės L. R. 75,84 EUR skolos, 56,31 EUR mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, 10,99 EUR delspinigių, 40,20 procentų metinių mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų nuo 64,64 EUR (nesumokėtos finansavimo sumos) nuo 2018-02-27 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 5,00 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau –CPK) 123 straipsnio 3 dalis). Atsakovė teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovei išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas dėl atsakovės rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, teismas daro išvadą, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, ieškinys tenkintinas visiškai.
Atsakovė L. R. su pradiniu kreditoriumi uždarąja akcine bendrove „mogo LT“ 2014 m. rugpjūčio 19 d. sudarė Atgalinio lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. FLG19082014/0002, pagal kurią pradinis kreditorius atsakovei suteikė teisę valdyti ir naudotis atgalinio lizingo pagrindu bei išpirkti (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) o atsakovė priėmė transporto priemonę iš uždarosios akcinės bendrovės ,,mogo LT“ ir ją valdė, naudojosi atgalinio lizingo pagrindu su teise išpirkti bei įsipareigojo mokėti lizingo įmokas uždarajai akcinei bendrovei ,,mogo LT“. Atsakovė nemokėjo įmokų sutartyje numatyta tvarka, todėl vadovaujantis sutarties 14.3 punktu 2015 m. gruodžio 29 d. sutartis buvo nutraukta, o transporto priemonė sugrąžinta teisėtam automobilio savininkui – uždarajai akcinei bendrovei ,,mogo LT“. Apie sutarties nutraukimą atsakovė informuota 2015 m. gruodžio 29 d. rašytiniu pranešimu. Uždaroji akcinė bendrovė ,,mogo LT“ 2016 m. sausio 26 d. pardavė transporto priemonę, todėl atsakovės bendras įsiskolinimas buvo sumažintas. Po transporto priemonės pardavimo atsakovės įsiskolinimas sudarė 85,49 EUR.
Uždaroji akcinė bendrovė „mogo LT“ 2017 m. vasario 28 d. Skolų perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą naujam kreditoriui Risk Management Services OU, kuris 2017 m. kovo 1 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2017/03/01 perleido reikalavimo teises į atsakovę įsiskolinimą ieškovui „PlusPlus Capital“ AS. Reikalavimo perleidimo dieną bendra skolos suma sudarė 75,84 EUR, iš jų – 64,64 EUR sudaro negrąžinta finansavimo suma. Ieškovas 2017 m. balandžio 27 d. pranešimu informavo atsakovę apie reikalavimo teisės į atsakovės įsiskolinimą perleidimą ir paragino sumokėti įsiskolinimą ieškovui.
Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju, atsakovė apie reikalavimo perleidimą buvo informuota 2017 m. balandžio 27 d. pranešimu. Pažymėtina ir tai, jog teismų praktikoje laikomasis pozicijos, kad išsiuntus atsakovei ieškinio su priedais kopijas, tarp kurių yra ir reikalavimo teisės perleidimo sutarties kopiją, laikytina, jog atsakovė tinkamai informuota apie reikalavimo teisės perleidimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011; CK 6.109 straipsnio 7 dalis), taigi laikytina, kad atsakovė buvo tinkamai informuota apie kreditoriaus pasikeitimą.
Pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK XXX skyriaus Lizingas (finansinė nuoma) normos mutatis mutandis taikomos ir tais atvejais, kai lizingo davėjas yra nuomojamo turto savininkas (CK 6.567 straipsnio 1 dalis). CK 6.574 straipsnyje numatyta, jog tuo atveju, kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi raštu pareikalauti, kad per protingą terminą lizingo gavėjas šį pažeidimą pašalintų, jeigu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes tai yra įmanoma. Jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį.
Motyvuojamoji dalis
CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė, nevykdydama savo įsipareigojimų, pažeidė sutartinę prievolę. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovė su ieškovu ar pradiniu kreditoriumi būtų atsiskaičiusi (CPK 178 straipsnis), vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 1-2 dalimis, 6.81 straipsniu, ieškovui iš atsakovės priteistina 75,84 EUR skola.
Ieškovas prašo priteisti 56,31 mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų nuo likusios nesumokėtos finansavimo sumos (64,64 EUR) nuo 2015 m. gruodžio 29 d. (sutarties nutraukimo) iki 2018 m. vasario 27 d. Šalių sudarytos atgalinio lizingo sutarties bendrųjų nuostatų 7.1 punkte įtvirtinta, jog lizingo gavėjas moka lizingo (išperkamosios nuomos) įmokas (t. y. fiksuotą įmokų dalį ir palūkanas) nuo neišmokėtos lizingo (išperkamosios nuomos) sumos per visą lizingo terminą. Lizingo sutarties pagrindinių nuostatų 5 punkte nustatyta metinė palūkanų norma – 40,20 procentai. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas tenkintinas ir ieškovui iš atsakovės priteistina 56,31 EUR palūkanų.
Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog netesybos, kaip prievolės užtikrinimo būdas, turi būti nustatytos sutartyje ar įstatyme. Atsakovė atgalinio lizingo sutarties 13.2 punktu įsipareigojo už skolos grąžinimo termino praleidimo dieną mokėti 0,05 procento dydžio delspinigius. Kadangi atsakovė sutartinės prievolės tinkamai nevykdė, ieškovo reikalavimas priteisti jam iš atsakovės 10,99 EUR delspinigių už skolos grąžinimo termino praleidimą (už 340 dienų) yra pagrįstas ir tenkintinas. Ieškovui iš atsakovės priteistina 38,82 EUR delspinigių.
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 40,20 procento mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo 64,64 EUR (nesumokėtos finansavimo sumos) nuo 2018 m. vasario 27 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Šis ieškovo reikalavimas tenkintinas ir ieškovui iš atsakovės priteistinos 40,20 procento metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 64,64 EUR (nesumokėtos finansavimo sumos) nuo 2018 m. vasario 27 d. (ieškinio surašymo dienos) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.872 straipsnis).
Ieškovo reikalavimas priteisti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkinamas vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsniu.
Iš atsakovės ieškovui priteisiamos bylinėjimosi išlaidos – 15,00 EUR žyminio mokesčio CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos priteisiamos iš atsakovės valstybės naudai CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 285, 286 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Priimti atsakovės L. R. atžvilgiu sprendimą už akių ir ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės L. R. ieškovo „PlusPlus Capital“ AS naudai 75,84 EUR skolos, 56,31 EUR mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, 10,99 EUR delspinigių, iš viso 143,14 EUR (vieną šimtą keturiasdešimt tris eurus keturiolika euro centų).
Priteisti iš atsakovės L. R. ieškovo „PlusPlus Capital“ AS naudai 40,20 procentų metinių mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų nuo 64,64 EUR (nesumokėtos finansavimo sumos) skaičiuojamas nuo 2018 m. vasario 27 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Priteisti iš atsakovės L. R. ieškovo „PlusPlus Capital“ AS naudai 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 143,14 EUR sumos nuo 2018 m. kovo 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovės L. R. ieškovo „PlusPlus Capital“ AS naudai 15,00 EUR (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės L. R. valstybės naudai 3,72 EUR (tris eurus septyniasdešimt du euro centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660.
Atsakovė neturi teisės apskųsti sprendimą už akių apeliacine nei kasacine tvarka.
Atsakovė sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas per dvidešimt dienų gali skųsti sprendimą už akių Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.