Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2015-03-02 · Civilinė byla Nr. 2A-470-823/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-03-02
Bylos Nr.
2A-470-823/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-06964-2014-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Burdulienė, Vidas Stankevičius, Goda Ambrasaitė-Balynienė (pran.)
Ieškovas
SĮ „Vilniaus miesto būstas“
Atsakovas
G. K.
Kategorijos
  • 50.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. Nr. 2A-470-823/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06964-2014-1Procesinio sprendimo kategorija: 50.11.2 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Godos Ambrasaitės - Balynienės, kolegijos teisėjų Rūtos Burdulienės ir Vido Stankevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo ieškinį atsakovui G. K. dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, bei skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ kreipėsi į teismą, prašydamas nutraukti 2001 m. gegužės 18 d. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, sudarytą tarp UAB „Verkių ūkis“ ir G. K.; iškeldinti atsakovą su jam priklausančiu turtu iš gyvenamųjų patalpų, priklausančių Vilniaus miesto savivaldybei, esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos; priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 2 251,96 Lt už gyvenamųjų patalpų nuomą ir 1 760 Lt skolos už šilumos energiją, karštą vandenį ir su tuo susijusias paslaugas; priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3 Lt už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką duomenų bazėje ir registro išrašo peržiūrėjimą ekrane.

Šalies argumentai

Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 perdavė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdyti visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. 2001 m. gegužės 18 d. UAB „Verkių ūkis“ ir G. K. sudarė Gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, kurios pagrindu atsakovui buvo išnuomotos gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). 2008 m. vasario 8 d. SĮ „Vilniaus butai“ ir G. K. sudarė Susitarimą dėl teisių ir pareigų perėmimo Nr. 1.41-S08/3920/684. Atsakovas savo įsipareigojimų pagal nuomos sutartį nevykdo. Įsiskolinimas už buto nuomą laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. yra 2 092,89 Lt, taip pat už termino praleidimą sumokėti nuomos mokestį yra paskaičiuoti 159,07 Lt dydžio delspinigiai. 2010 m. spalio 8 d. buvo pasirašyta šilumos pirkimo-pardavimo sutartis tarp UAB „Vilniaus energija“, Vilniaus miesto savivaldybės ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“, kurios pagrindu šilumos tiekėjas įsipareigojo tiekti šilumos vartotojui šilumos energiją butui šildyti, šaltam vandeniui pašildyti iki teisės aktais nustatytos karšto vandens temperatūros, ir karšto vandens temperatūrai palaikyti pastato karšto vandens sistemoje, karštą vandenį, o šilumos vartotojas – priimti tokias paslaugas bei už jas atsiskaityti. Minėtos sutarties pagrindu sąskaitas už šilumos energiją ir su tuo susijusias paslaugas nuo 2010 m. spalio 1 d. teikia SĮ „Vilniaus miesto būstas“, tačiau šių sąskaitų atsakovas neapmokėjo, todėl laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. susidariusi skola už šildymą, karštą vandenį bei su tuo susijusias paslaugas sudaro 1 760 Lt. Iš pateikiamų pažymų apie įsiskolinimą už buto nuomą, šildymą ir karštą vandenį matyti, kad atsakovas nuolat nemoka už būsto nuomą bei šilumos energiją. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2012 m. rugsėjo 28 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo iš G. K.. 2012 m. lapkričio 12 d. teismo sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-17534- 803/2012 teismas ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovo 1 353,04 Lt už būsto nuomą ir 5 674,62 Lt už šildymą ir karštą vandenį, tačiau atsakovas šio teismo sprendimo geruoju neįvykdė. Atsakovas, naudodamasis Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiomis patalpomis, perduotomis ieškovui patikėjimo teise, nemokėdamas nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčių, pažeidė ieškovo, kaip jam patikėto turto valdytojo, teises. Dėl tokių atsakovo veiksmų pažeidžiami ir kitų asmenų interesai, nes Vilniaus miesto savivaldybė negali suteikti minėtų patalpų teisėtai naudotis asmenims, atitinkantiems Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo nustatytus kriterijus.

Atsakovas G. K. su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad neprieštarauja dėl skolos, kurią nurodo ieškovas, priteisimo, tačiau nesutinka su reikalavimu nutraukti 2001 m. gegužės 18 d. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartį ir iškeldinti jį su jam priklausančiu turtu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Atsakovo teigimu, įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu, t.y. nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., jis pagal savo finansines galimybes mokėjo komunalinius mokesčius pagal iš UAB „Verkių būstas“ gaunamas sąskaitas-faktūras, tą patvirtina atsiskaitymo knygelėje esantys įrašai ir kvitai. Ilgą laiką sąskaitų-faktūrų iš ŠĮ „Vilniaus miesto būstas“ bei UAB „Vilniaus energija“ atsakovas negavo, taip pat ne visuomet gaudavo sąskaitas ir už kitus komunalinius mokesčius. Atsakovas nurodė, kad UAB „Vilniaus energija“ lankėsi prieš daugiau nei metus, kai reikėjo atnaujinti/pasirašyti sutartį, tačiau jos neleido pasirašyti, kol atsakovas nesumokės ankstesnių skolų. Prašymas sudaryti sutartį dėl skolos išmokėjimo dalimis taip pat nebuvo tenkintas. Nuo 2011 m. rugpjūčio 4 d. iki 2013 m. rugsėjo 2 d. atsakovas buvo užregistravęs darbo biržoje kaip bedarbis ir jo vienintelės pajamos buvo socialinė pašalpa, t.y. 350 Lt. Minimame bute atsakovas gyvena nuo 2001 m. Butas yra sename, prieš beveik keturiasdešimt metų pastatytame pastate. Atsakovas savo lėšomis butą sutvarkė, rūpinasi butu pagal savo finansines galimybes, iš pastato administratoriaus niekuomet negavo jokių pinigų už remontą. Laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 31 d. iki šio atsakovas mokėjo kas mėnesį po 50 Lt susidariusią skolą už elektros energiją. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ įsiskolinimas susidarė ne atsakovo piktavališkų veiksmų, vengimo sąžiningai, tinkamai bei laiku vykdyti savo prievoles, o dėl to, kad jis ilgą laiką neturėjo darbo ir jokių kitų pajamų. Susirasti darbą nekvalifikuotam, jokių mokslų nebaigusiam, asmeniui labai sunku. Dėl susidariusios sunkios materialinės padėties atsirado ir asmeninių rūpesčių, tačiau paskutiniu metu atsakovas moka komunalinius mokesčius ir įsipareigoja mokėti ir buto nuomą bei mokesčius už šilumą, jei tik bus savalaikiai teikiamos sąskaitos-faktūros. Šiuo metu atsakovas įstojo mokytis į profesinę mokyklą, ketina užsiimti individualia veikla pagal verslo liudijimą ir gauti pajamų, iš kurių per tam tikrą laiką galėtų padengti visus įsiskolinimus. Atsakovo vertinimu, ieškovo reikalavimai nutraukti socialinio būsto nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovą iš gyvenamosios patalpos neadekvatūs ieškovo teisių pažeidimui ir pažeistų atsakovo teisę į socialinį būstą.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 24 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo G. K. 2 251,96 Lt už gyvenamųjų patalpų nuomą laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., 1 760 Lt už šilumos energiją ir su tuo susijusias paslaugas laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo 4 011,96 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. vasario 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3 Lt už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką duomenų bazėje ir registro išrašo peržiūrėjimo ekrane ieškovo savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ naudai; kitus ieškinio reikalavimus atmetė; priteisė iš atsakovo G. K. 90 Lt žyminio mokesčio valstybei.

Teismas nustatė, kad atsakovas pagrindinės skolos susidarymo laikotarpiu buvo įrašytas į bedarbių sąrašą, buvo socialiai remtinas, nuomos ir komunalinių mokesčių nemokėjo dėl objektyvių priežasčių: nedarbo, profesijos neturėjimo. Atsakovas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ilgai gyvena ir kitos gyvenamosios patalpos neturi, čia deklaravo savo gyvenamąją vietą. Mokėti įsiskolinimo atsakovas neatsisako. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, kad ieškovo ieškinio reikalavimai nutraukti nuomos sutartį bei iškeldinti atsakovą iš gyvenamosios patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, yra neproporcinga teisinė priemonė, prieštaraujaanti protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principams.

Apeliacinio skundo argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 24 d. sprendimą ir tenkinti ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ reikalavimą nutraukti 2001 m. gegužės 18 d. su atsakovu G. K. sudarytą Gyvenamosios patalpos nuomos sutartį; iškeldinti atsakovą G. K. su jam priklausančiu turtu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1) Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, vadovavosi Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo nuostatomis, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, nagrinėjant ginčus, kylančius iš socialinių gyvenamųjų patalpų nuomos teisinių santykių, svarbus jų kilimo, t. y. nuomos sutarties sudarymo, momentas, nes socialinio būsto nuomos sutarties sudarymo, vykdymo, nutraukimo tvarkos bei sąlygų reguliavimas kito. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių, sudarytų iki 2002 m. gruodžio 31 d., nutraukimui taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK), o ne Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti i daugiabučiams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo normos. CK 6.611 straipsnis numato, kad, jei nuomininkas nuolat nemoka buto nuompinigių ar mokesčių už komunalines paslaugas, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamų patalpų, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Pagal su atsakovu sudarytos 2001 m. gegužės 18 d. Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties 4 punktą nuomos sutartis prieš terminą nutraukiama, o nuomininkas iškeldinamas, jeigu per šešis mėnesius nesumoka nuomos mokesčio. Būtent šiuo pagrindu ieškovas ir prašė tenkinti ieškinį.

2) Atsakovas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, siekdamas pagerinti susidariusią situaciją, nebuvo suinteresuotas kreiptis į ieškovą ir informuoti apie sunkią savo materialinę padėtį bei su ieškovu tartis dėl skolos padengimo t. y. neatliko jokių veiksmų, kurių analogiškoje situacijoje imtųsi rūpestingas, apdairus ir atidus asmuo, siekdamas sumažinti esamas skolas bei tinkamai vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra pakankamai jaunas, sveikas ir darbingas žmogus, tačiau nuo 1997 m. nesusirandantis darbo, kuris užtikrintų bent materialinį minimumą bei būtų pakankamas ir nuomos mokesčiui, manytina, kad atsakovas sąmoningai piktnaudžiauja socialinėmis garantijomis.

3) Atsakovo įsiskolinimas už buto nuomą 2014 m. gegužės 21 d. yra 11 781,99 Lt, o įsiskolinimas už šildymą ir karštą vandenį - 9 479,44 Lt. Atsižvelgiant į susidariusios skolos dydį, matyti, kad buvo vykdomi nuolatiniai nuomos sutarties pažeidimai, kurie yra pagrindas nutraukti nuomos sutartį, tačiau pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nevertino. Netinkamas teisės normos aiškinimas lemia ydingos praktikos suformavimą, t.y. asmenys, nuomojantys savivaldybės būstą ir nemokantys nustatytų mokesčių, galės, net ir nevykdydami imperatyvių įstatymo nuostatų, naudotis gyvenamosiomis patalpomis, kas pažeis ir ieškovo (apelianto), ir viešąjį interesą.

4) Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomininko, pažeidusio gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sąlygas, iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, t. y. CK 6.611 straipsnyje įtvirtintų nuomos sutarties pažeidimų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas pažeidė sutartyje įtvirtintą pareigą mokėti buto nuomos mokesčius, o tai sudaro pagrindą nutraukti gyvenamosios patalpos sutartį ir iškeldinti atsakovą iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Neiškeldinus atsakovo, kuris pažeidžia nuomos sutarties sąlygas, neužtikrinami asmenų, laukiančių eilėje būstui išsinuomoti, teisės ir teisėti interesai, be to, atsakovas, naudodamasis savivaldybei nuosavybės teise priklausančiomis gyvenamosiomis patalpomis ir nemokėdamas nuomos bei komunalinių paslaugų mokesčių, pažeidžia savininko teises, nes tiekėjai savo reikalavimus reiškia būsto savininkui, kuris faktiškai negauna jokių paslaugų, o turi padengti susidariusius įsiskolinimus. Asmens teisės į būstą apsauga neturėtų būti suabsoliutinta. Tokio pobūdžio bylose turėtų būti vertinami ir kiti teisės principai, ypač asmenų lygiateisiškumo principas, nuomojant savivaldybės socialinį būstą.

Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.

Ginčas byloje kilęs dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovo reikalavimas iškeldinti atsakovą iš ieškovui nuosavybės teise priklausančių patalpų, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Byloje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos, priklausančios Vilniaus miesto savivaldybei, esančios (duomenys neskelbtini), atsakovui išnuomotos 2001 m. gegužės 18 d. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi (b.l. 5). Kaip pagrįstai nurodo apeliantas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija yra pažymėjusi, kad savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių, sudarytų iki 2002 m. gruodžio 31 d., nutraukimui taikytinos CK, o ne Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo normos. Nurodytoje byloje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad, nors gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, sudarytos iki 2002 m. gruodžio 31 d., nutraukimo teisėtumo vertinimui taikytinos CK normos, tačiau ginčo šalis siejant išskirtinio pobūdžio nuomos sutarčiai – socialinio būsto nuomai, teismai turi atsižvelgti į ginčo sutarties pobūdį ir sudarymo tikslus, kurie suponuoja didesnę labiau pažeidžiamų visuomenės grupių apsaugą, be nacionalinės teisės normų subsidiariai garantuojamą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) nuostatų, dėl kurių Lietuva įsipareigojo. Teismai kiekvienu konkrečiu atveju privalo spręsti dėl teisės į būstą apribojimo proporcingumo ir atitikties būtinumui asmens nenaudai taikyti griežčiausią teisinę sutarties pažeidimo priemonę – iškeldinimą iš gyvenamųjų patalpų nesuteikiant kitų (CK 6.611 straipsnis). Už pažeidimą griežčiausiai taikomą teisinę priemonę – būsto netekimą – teismas taiko individualiai, taigi teismas turi diskrecijos teisę taikyti šią priemonę ar ne, kartu įvertindamas galimybes taikyti kitus prievolinės teisės pažeidimų pašalinimo būdus, pavyzdžiui, nustatyti terminą, per kurį laiką pažeidimas turi būti pašalintas, prievolės įvykdymą išdėstyti dalimis ir kt. (CK 6.38 straipsnis, 6.39–6.40 straipsniai). Kiekvienu atveju teismo turi būti vertinama, ar nuomotojo teisės taip pažeidžiamos, kad jų gynyba galima tik sutarties nutraukimu, o ne nuomininko teisės į būstą išsaugojimu. Tam turi reikšmės nuomininko ryšio su ginčo patalpa teisėtumas, trukmė, priežastys, kodėl buvo padaryta sutarties pažeidimų, veiksmai, kurių ėmėsi nuomininkas tam, jog sumokėtų nuompinigius ir (ar) komunalinius mokesčius (pvz., pateikė prašymą juos sumažinti, atidėti) ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012). Vertinant taikomos priemonės proporcingumą gali būti svarbūs įvairūs aspektai – iškeldinamų asmenų pažeidžiamumo laipsnis (sveikatos būklė, amžius, nepilnamečiai vaikai), gyvenimo atitinkamame būste trukmė, kito būsto neturėjimas, nuomos mokesčio mokėjimas, tvarkingos kaimynystės užtikrinimas, kito reikšmingo intereso į būstą nebuvimas, iškeldinimu suinteresuoto subjekto pozicija iškeldinamojo atžvilgiu (kokį laikotarpį ignoruotas teisių pažeidimas), valstybės įsipareigojimų suteikti kitą būstą nesilaikymas ir (ar) pan. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra atkreipęs dėmesį į tai, kad Konvencijos 8 straipsnyje nėra aiškiai įtvirtintos teisės būti aprūpintam būstu (namais), taigi valstybės neturi pozityviosios pareigos visiems asmenims suteikti gyvenamąją vietą, joms taip pat nenustatomas draudimas iškeldinti asmenį iš gyvenamųjų patalpų vien dėl to, jog asmuo ilgai gyveno atitinkamame būste (pastaroji aplinkybė labiau svarbi vertinant, ar konkrečiu atveju Konvencijos 8 straipsnis apskritai gali būti taikomas) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2014).

Byloje neginčijama, kad CK 6.611 straipsnio 1 dalies ir tarp šalių sudarytos 2001 m. gegužės 18 d. Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties 4.3 punkto sąlygos yra tenkinamos, t.y. atsakovas nemoka nuomos mokesčio ilgiau kaip 6 mėnesius. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad, atsižvelgiant į atsakovo gyvenimo ginčo bute trukmę ir jo ryšius su nurodyta patalpa, nagrinėjamoje byloje taikytinas Konvencijos 8 straipsnis, todėl teismo turi būti vertinama, ar atsakovo teisės į būstą ribojimas pareiškėjo reikalaujamu būdu atsižvelgiant į faktines nagrinėjamos bylos aplinkybes yra proporcingas. Kolegija, įvertinusi byloje nustatytų faktinių aplinkybių visetą, sutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, primdamas ginčijamą sprendimą, nepagrįstai atsakovo iškeldinimą pripažino neproporcinga teisine priemone, ir nepagrįstai netenkino šio ieškovo reikalavimo.

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 21 d. sprendimu už akių ieškovui iš atsakovo priteista 1 346,35 Lt skolos ir 91,93 Lt delspinigių už buto nuomą už laikotarpį nuo 2007 m. gruodžio 1 d. iki 2011 m,. balandžio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimu už akių ieškovui iš atsakovo priteista 1 268,19 Lt skolos už buto nuomą, 84,85 Lt delspinigių, 5 674,62 Lt skolos už šilumos energiją, karštą vandenį ir su tuo susijusias išlaidas už laikotarpį iki 2012 m. liepos 31 d. Ieškovo teigimu, šių teismo sprendimų atsakovas nėra įvykdęs, atsakovas bylos nagrinėjimo metu šios aplinkybės neneigė. Nagrinėjamoje byloje ieškovas kreipėsi dėl 2 251,96 Lt už gyvenamųjų patalpų nuomą ir 1 760 Lt skolos už šilumos energiją, karštą vandenį ir su tuo susijusias paslaugas priteisimo už laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Taigi, sutinktina su apelianto argumentu, kad atsakovas nuolat tinkamai nemoka už gyvenamosios patalpos nuomą ir šilumos energiją (b.l. 57-58). Susidariusi atsakovo skola ieškovui (11 781,99 Lt už buto nuomą ir 9 479,44 Lt už šilumą ir karštą vandenį) yra didelė. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas būtų kreipęsis į ieškovą, siekdamas atidėti ar išdėstyti susidariusios skolos sumokėjimą. Priešingai, atsakovo pozicija, kad skola susidarė ir dėl to, jos jis laiku nėra gavęs atitinkamų sąskaitų iš ieškovo, kolegijos vertinimu, liudija atsainų atsakovo požiūrį į pareigą mokėti atitinkamus mokesčius pagal nuomos sutartį. Byloje taip pat nėra duomenų, pakankamai pateisinančių ilgalaikį ir nuolatinį atsakovo sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (pats atsakovas remiasi tik savo kaip bedarbio statusu nuo 2011 m. rugpjūčio 4 d. iki 2013 m. rugsėjo 2 d., tuo tarpu atsakovo įsiskolinimas už buto nuomą susidaręs nuo 2007 m.; pagal į bylą pateiktus duomenis atsakovas registruotas darbo biržoje atitinkamais laikotarpiais 1997 m., 2001 m., 2010 m., 2011 m. – 2013 m. (b.l. 25)). Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu taip pat pažymėjo, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 2 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., t.y. 4 mėnesius, nemokėjo mokesčių be jokių pateisinamų priežasčių.

Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas yra jauno amžiaus (gimęs 1980 m. sausio 22 d.), duomenų apie tai, kad atsakovas būtų prastos sveikatos, nedarbingas, ar iš dalies darbingas, byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad atsakovas turėtų nepilnamečių ar nedarbingų išlaikytinių. Taigi, atsakovo pažeidžiamumo laipsnis nėra aukštas, net ir atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neturi reguliarių pajamų ir kito gyvenamojo būsto. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad socialinio solidarumo principas nepaneigia asmeninės atsakomybės už savo likimą. Socialinė parama neturi sudaryti prielaidų asmeniui pačiam nesiekti didesnių pajamų, savo pastangomis neieškoti galimybių užtikrinti sau ir savo šeimai žmogaus orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas, ji neturi virsti privilegija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-557/2011; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-194/2012). Sprendžiant dėl nuomos sutarties pažeidimo padarinių (jų proporcingumo), vertintina ir tai, ar atsakovas tinkamai naudojasi savivaldybės nuomojamu būstu (plačiąja prasme – jos teikiama parama), ar ši parama jam būtina, ar atitinka siekiamus tikslus, ar nepagrįstai neapriboja kitų asmenų, kuriems reikalinga socialinė parama (ir kurie galimai yra labiau socialiai pažeidžiami nei atsakovas), teisių išsinuomoti būstą. Kolegijos vertinimu, vien asmens registracijos darbo biržoje faktas nepagrindžia savivaldybės teikiamos paramos būtinumo – kiekvienu atveju turi būti įvertinamos ir konkretaus asmens pastangos užtikrinti sau pajamas, atsižvelgiant į jo amžių, sveikatos būklę, ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nors atsakovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nurodė ir ketinantis padengti skolą ieškovui, nes įstojo mokytis į profesinę mokyklą ir ketina užsiimti individualia veikla pagal verslo liudijimą, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių tai, kad atsakovas objektyviai neturėjo galimybių siekti reikiamo išsilavinimo ir pajamų anksčiau, ypač atsižvelgiant į tai, kad skola ieškovui iš jo buvo priteista įsiteisėjusiais teismų procesinias sprendimais jau 2011-2012 m. Švenčionių profesinio rengimo centro mokymo pažymėjimas atsakovui išduotas tik 2014 m. sausio 16 d. (b.l. 52). Vien ta aplinkybė, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu neginčijo savo skolos ieškovui, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas įsipareigojimų pagal nuomos sutartį tinkamai nevykdo ilgą laiką, nevykdo jo atžvilgiu primtų teismų sprendimų, nesiekia taikaus susitarimo su ieškovu, kolegijos vertinimu, nesudaro prielaidų ieškovo teisių pažeidimo vertinti kaip nepakankamai reikšmingo.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus kolegija sprendžia, kad ieškovo reikalaujamas jo pažeistų teisių gynimo būdas – nuomos sutarties nutraukimas ir atsakovo iškeldinimas, pirmosios instancijos teismo nepagrįstai buvo pripažintas neproporcinga teisine priemone, ir dėl šios priežasties pakeičia byloje priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą, tenkindama ieškovo ieškinio reikalavimą iškeldinti atsakovą iš ginčo patalpų, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kolegija

nutaria:

Apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 24 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovo ieškinio reikalavimai, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Nutraukti UAB „Verkių ūkis“ su atsakovu G. K. 2001 m. gegužės 18 d. sudarytą Gyvenamosios patalpos nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovą G. K. su jam priklausančiu turtu iš gyvenamosios patalpos (buto), esančios (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 24 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Goda Ambrasaitė - BalynienėTeisėjai Rūta BurdulienėVidas Stankevičius