Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. K. , a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), šeim. padėtis - (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kaltinamasis T. K.2023-12-22, apie 15:00 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bute, veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia sudavė ranka nukentėjusiajai I. Ž. vieną smūgį į veidą, tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą bei dėl dešinio žandinio ančio priekinės-viršutinės-apatinės-išorinės sienelių ir dešinės akiduobės šoninės sienelės lūžių nesunkiai sutrikdė I. Ž. sveikatą.

2. Apklaustas teisiamojo posėdžio 2024-07-31 metu kaltinamasis T. K. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, nurodė, jog moka ligonių kasai už nukentėjusiosios gydymą. Parodė, kad 2023 m. gruodžio 22d. buvo prieš kalėdas, nukentėjusioji paskambino, kvietė ateiti. Draugavo artimai, ateidavo pas ją, kartu išgėrinėdavo, dėl narkozių yra bloga atmintis, neatsimena aplinkybių, buvo tik draugai, pas ją lankydavosi dažnai. Tą vakarą jam išniro klubo sąnarys, negali suduoti stiprų smūgį, su nukentėjusiąja nebuvo susipykęs per pusę metų, kaltę pripažino, kad ranka sudavė. Kito teismo posėdžio metu prašo jį išteisinti, nes nukentėjusiosios nesumušė, ji galėjo į baldus griūdama susižaloti.

3. Nukentėjusioji I. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog , jos parodymai, kuriuos ji davė ikiteisminio tyrimo metu yra teisingi. Nurodė, jog ji nieko neatsimena dėl įvykio, su kaltinamuoju bendro ūkio nevedė, jis ne sugyventinis, o draugas. 2023-12-22 nemažai laiko gėrė, kokį mėnesį, nieko neatsimena, įtaria, kad griuvo, nes ir būdama blaivi dažnai griūna, turi atminties problemų, nes turėjo galvos traumą. Buvo sužalota dešinė veido pusė.

4. Liudytoja L. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusioji yra kaimynė. Kaltinamąjį yra tekę matyti , atvažiuodavo su dviračiu, taip suprato, kad pas ją.

5. Liudytojas R. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusioji yra jo mama. Kaltinamąjį T. K. matė keletą kartų , su juo nepalaiko ryšių.2023-12-22 jam pranešė sesė, o jai pranešė mama, kad yra kažkas negerai. Paskambino mamai ir pamatė, kad mamos veidas sutrenktas, paklausė kas nutiko, iš pradžių sakė, kad griuvo, buvo sunkaus girtumo, paskui pasakė, kad T. Ji neapsisprendė ar griuvo, ar T. Po šios informacijos jis iškvietė greitąją medicinos pagalbą.

6. Specialistas T. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog nukentėjusiajai nustatytų kūno sužalojimų padarymas nėra būdingas vienkartiniam griuvimui. Tai yra plokštuma, sužalojimas nebūdingas griuvimui. Jei griūtų, atsiremtų į antakį arba kitas atsikišusias veido vietas, akies ir akiduobės sužalojimas įmanomas vienu smūgiu. Sužalojimas padarytas kontaktuojant kietu buku daiktu, kumštis priskiriamas prie bukų kietų daiktų.

7. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje daugiabutis gyvenamasis namas.(b.l. 14-25).

8. Iš alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo kopijos matyti, kad 2023-12-23 16:53 val. T. K. nustatytas 2.87 prom. neblaivumas I. Ž. nustatytas 3,02 prom. neblaivumas.(b.l. 29-30).

9. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad I. Ž. nustatytas veido sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva apie dešinę akį, dešinio žandinio ančio priekinės-viršutinės-apatinės-išorinės sienelių ir dešinės akiduobės šoninės sienelės lūžiai, sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ Radviliškio ligoninę 2023-12-23, galimai užduotyje nurodytomis įvykio aplinkybėmis ir laiku. I. Ž. nustatyti kūno sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu: buku daiktu (-ais). I. Ž. nustatyti kūno sužalojimai padaryti mažiausiai 1 trauminio poveikio metu. Sužalojimų, nustatytų I. Ž. padarymo metu, įprastomis sąlygomis yra jaučiamas fizinis skausmas. Tikėtina, kad sužalojimų nustatytų I. Ž., padarymo metu jos padėtis su traumuojančiu daiktu buvo priešprieša, ar artima šiai. Atsižvelgiant į sužalojimų lokalizaciją, pobūdį, išsidėstymą tarpusavio atžvilgiu, I. Ž. nustatytų kūno sužalojimų visumos padarymas nėra būdingas vienkartiniam griuvimui, vienmomentiškai kontaktuojant su kietu buku paviršiumi. I. Ž. nustatyti kūno sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymų, kadangi dėl veido kaulų lūžių jos sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Vertinant sužalojimus atskirai, I. Ž. nustatyta poodinė kraujosruva apie dešinę akį atskirai kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu. (b.l. 89-90).

10. Iš 2024-01-24 tarnybinio pranešimo matyti, kad nukentėjusiosios dukra N. M. apie mamos I. Ž. sužalojimo aplinkybes nieko nėra žinoma, mama jai nieko nepasakojo. (b.l. 117-118).

11. Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint policijos pareigūnų ekipažo prie kūno tvirtinamos vaizdo kameros "Bodycam" užfiksuotus vaizdo įrašus įvykio vietoje 2023-12-23, (duomenys neskelbtini), matyti, kad iš viso yra 2 vaizdo įrašai. Pirmas vaido įrašas pavadinimu “ (duomenys neskelbtini)” 18:54 min. trukmės. Vaizdo įrašas spalvotas, darytas šviesiu paros metu, patalpose. Vaizdo įrašas yra su garsu, filmuotas iš vieno reagavusių į pranešimą apie įvykį pareigūno pozicijos. Įrašų pradžia yra 16:40 val. policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą. Peržiūrint įrašus naudota vaizdo peržiūrėjimo programa. Fiksuoti momentai, turintys įtakos ikiteisminiame tyrime. Nuo vaizdo įrašo pradžios matyti, kad policijos pareigūnai atvyksta prie daugiabučio namo. Įeina į butą trečiame aukšte. Buto duris atidaro greitosios medicinos pagalbos darbuotojas. Įėjus į kambarį, matyti lovoje gulintis nuogas T. K., ant lovos krašto sėdi I. Ž. su apatiniais. Moters veido dešinė pusė sužalota, ištinusi. GMP gydytoja pasako, kad moteris pagalbos atsisako. I. Ž. paklausus, kas atsitiko, ši nieko nepasakoja. Nusivedus moterį į kitą kambarį, ji nedrąsiai papasakoja, kas atsitiko. Nurodo, kad T. K. yra jos sugyventinis, kad sudavė jai netyčia, abu buvo neblaivūs, sako, kad pati prisiprašė, prašo jo neišvežti, nurodo, kad jai sudavė vieną kartą rankos delnu. Moteris painiojasi, negali nurodyti, kokią dieną jai sudavė, kokiu laiku, sako, kad jai rytas nuo vakaro nesiskiria. Įvykio laiką pareigūnas aiškinasi spėjimo būdu. Moteris nurodo, kad nuo smūgio jai sumirgėjo akyse. Skauda ir šiuo metu. Po smūgio iš nosies smarkiai bėgo kraujas. Smūgis jai buvo suduotas abiems su T. K. sėdint lovoje, būnant neblaiviems. Alkoholį vartoja daug dienų, gal savaitę. Bendraujant su nukentėjusia, kartu dalyvauja GMP gydytoja. Toliau matyti, kad T. K. nustatomas neblaivumas. Nustatyta 3,09 prom. Kambaryje matyti esantis pradarytas degtinės “Finliandia” butelis. Moteris rengdamasi, atsigeria iš butelio. Toliau GMP gydytoja paklausia T. K. gal šis atsimena, kada moteris buvo sužalota. T. K. atsako, kad vakar. Sako “pakėliau akis, o ji visa kruvina”. Daugiau tyrimui reikšmingų aplinkybių vaizdo įraše nėra.

12. Antras vaizdo įrašas pavadinimu (duomenys neskelbtini), 30 min. trukmės. Vaizdo įrašas spalvotas, darytas šviesiu paros metu, patalpose. Vaizdo įrašas yra su garsu, filmuotas iš vieno reagavusių į pranešimą apie įvykį pareigūno pozicijos. Įrašų pradžia yra 16:40 val. policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą. Peržiūrint įrašus naudota vaizdo peržiūrėjimo programa. Fiksuoti momentai turintys įtakos ikiteisminiame tyrime. Matyti, kai tai yra iš kito, reagavusio į pranešimą apie įvykį policijos pareigūno pozicijos, darytas vaizdo įrašas, anksčiau aprašytoje įvykio vietoje. Fiksuoti momentai, kurie nebuvo matomi ir aprašyti ankstesniame vaizdo įraše. Moteriai išėjus iš kambario, policijos pareigūnas pasilieka su T. K.. Ant T. K. rankų nematyti sužalojimų ar nubrozdinimų. T. K. neigia smurtavęs prie I. Ž., sako, kad dvi dienas vartojo alkoholį, pramerkė akis, prabudo ir pamatė, kad moteris sužalota. Nurodo, kad nėra su moterimi sugyventiniai, atėjo pas ją į svečius. Pats gyvena (duomenys neskelbtini). Aplink lovą, kur guli T. K. matyti tuščių alkoholio butelių. T. K. atsisako nusistatyti neblaivumą. Matyti, kad nustatomas neblaivumas I. Ž. Nustatyta 3,02 prom. Moteris nurodo, kad (duomenys neskelbtini) gyvena T. K. tėvai, o jis pats gyvena čia, su ja. Jie yra sugyventiniai. Moteris nurodo, kad kraujosruvos ant jos kaklo (kraujosruvas vadina "nasosais") yra padarytos kito vyro- M. I. Ž. nurodo, kad jai smūgis į veidą skausmo nesukėlė. Smūgis į veidą jai buvo suduotas žodinio konflikto metu. T. K. sako moteriai "girdi I. tigi tu pati griuvai, užsigavai". Moteris sako "girti susipykom, viskas dėl draugo". Matyti, kad atliekama I. Ž. kūno apžiūra. T. K. nurodo, kad klubą išsinarino šiandien, ką tik. Sako, kad nėra prieš moterį pakėlęs rankos. Įrašo pabaigoje bendrauja apie su tyrimu nesusijusius dalykus. Daugiau tyrimui reikšmingų aplinkybių nėra. (b.l. 32-34).

13. Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint garso įrašą iš Bendrojo pagalbos centro, kuriame užfiksuotas pranešimas apie įvykį 2023-12-23 d. 16:22 val. matyti, kad garso įrašas išsaugotas skaitmeniniame faile, pavadinimu "(duomenys neskelbtini)" . Garso įrašo trukmė 4:33 min. Operatorei atsiliepus, vyras pasako, kad nori pranešti apie įvykį. Vyriškis paklausia, ar gali pranešti apie įvykį anonimiškai. Operatorė pasako, kad gali. Vyras praneša, kad jo mamą stipriai sumušė jos sugyventinis. Adresas (duomenys neskelbtini). Mama stipriai sumušta, mano, kad gali būti sulaužytas žandikaulis, ištinęs visas veidas. Mama jam sakė, kad jie susitaikė. Operatorė pasitikslina adresą. Vyras nurodo, kad sumušė šiandien, prieš maždaug 2 valandas. Mama ir sugyventinis abu neblaivūs. Jis pats neturi galimybės nuvykti pasižiūrėti. Operatorė paklausia, gal pranešėjas žino, kokiu būdu buvo sumušta mama. Vyras atsako, kad tiksliai nežino, bet pagal mamos veido išvaizdą galvoja, kad smūgiuota buvo rankomis, stipriai. Mamos vardas I. Ž., (duomenys neskelbtini) m. Paklausus pranešėjo, kaip jis sužinojo apie įvykį, vyras pasako, kad mama jam atsiuntė nuotraukas. Iš pradžių mama sakė, kad ją sumušė kažkas kitas, bet galiausiai pasakė, kad sumušė sugyventinis, bet jie susitaikė. Operatorei pasiteiravus, ar jie abu namuose yra. Vyras atsako, kad ką tik skambino ir jie yra namuose, dviese. Vyras gali neigti smurtavęs, tačiau jie tik dviese buvo namuose ir niekas kitas negalėjo sumušti mamos. Mama jam dar sakė, kad pargriuvo, tačiau jis mano, kad negalėjo taip griūti. Vyras prisistato R. M., tačiau prašo nepranešti jiems (mamai ir jos sugyventiniui) jo vardo. Operatorė paklausia ar tai pirmas kartas, kai sugyventinis smurtauja prie mamą. Vyras atsako, kad tikriausiai ne, nes jie kartu tik 3 mėn. gyvena. Sako, kad mama jam nuotraukas atsiuntė šiandien ryte, matyti smarkiai sumuštas veidas. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos nėra.(b.l. 35-37).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

14. Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. Bylos duomenimis nustatyta, jog tarp kaltinamojo T. K. ir nukentėjusiosios I. Ž. buvo susiklostę draugiški santykiai, kartu leido laisvalaikį, vartojo alkoholį, susitikinėdavo epizodiškai, kartu būdavo , bet kartu niekada negyveno. Teismas laiko, jog nebuvo nukentėjusioji kaltinamojo šeimos narys ar partneris, kuriuos rišo bendra buitis, bendras šeimos biudžetas, bendra gyvenamoji vieta. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, apklaustos liudytojos L. L. parodymų, kur ji nurodė, jog matydavo atvažiuojantį kaltinamąjį dviračiu pas nukentėjusiąją, bet nėra duomenų, jog kaltinamasis ir nukentėjusieji buvo sugyventiniai ir nėra duomenų, jog po šio įvykio tęstų bendrą gyvenimą. Esant šioms aplinkybėms kaltinamojo padaryta veika kvalifikuojama pagal BK 138 str.1d.

15. Kaltinamasis T. K. bylos nagrinėjimo metu keitė savo parodymus. Pirmojo teisiamojo posėdžio metu parodė, jog kaltu prisipažįsta , moka civilinės žalos atlyginimą, prašė nutraukti baudžiamąją bylą kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius, tik baigiamosiose kalbose išreiškė abejonę dėl jo padarytos nusikalstamos veikos. Kaltinamojo teiginys, jog nukentėjusioji susižalojo griūdama ir atsitrenkama į baldus yra paneigta specialisto išvada, kuri yra pateikta į bylą ir kurią ekspertas T. Š. patvirtino ir nurodė, jog nukentėjusiajai nustatytų kūno sužalojimų padarymas nėra būdingas vienkartiniam griuvimui. Jei nukentėjusioji būtų griuvusi, atsiremtų į antakį arba kitas atsikišusias veido vietas. Nukentėjusiajai padarytas akies ir akiduobės sužalojimas įmanomas vienu smūgiu. Sužalojimas padarytas kontaktuojant kietu buku daiktu, kumštis priskiriamas prie bukų kietų daiktų. Šias aplinkybes patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiosios parodymai, kur ji savo sūnui liudytojui R. M. pasakė, jog griuvo ir taip pat nurodė, jog T. ją sužalojo. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji taip pat parodė, jog jie su kaltinamuoju abu būdami neblaivūs sukonfliktavo dėl jos buvusio draugo. Šios aplinkybės nėra paneigtos bylos medžiaga ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtais liudytojų, ekspertų, kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymais ir teismas neturi pagrindo jais netikėti. Teismas kaltinamojo parodymus, jog jis dėl patirtų narkozių turi blogą atmintį ir negali atsiminti visų įvykio aplinkybių vertina kaip jo pablogėjusios atminties vartojant alkoholį pasekmę, o ne siekimu suklaidinti teismą. Bylos duomenimis nėra nustatyti kiti asmenys, kurie buvo kartu su kaltinamuoju ir nukentėjusiąja , todėl teismui nekyla abejonių, jog tarpusavio konflikto metu, esant ilgalaikiui alkoholio vartojimui, kaltinamasis sužalojo nukentėjusiąją, dėl ko jai buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

16. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo aktuose (pvz., 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2010 m. vasario 3 d., 2015 m. balandžio 16 d. nutarimai) yra suformavęs plačią oficialiąją konstitucinę žalos atlyginimo doktriną, grindžiamą esmine nuostata, jog būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas, kurį įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus atlyginta.

17. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.263 straipsnį, asmeniui, dėl kurio veiksmų ar neveikimo atsirado žala, kyla pareiga ją atlyginti. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje išsprendžiamas laikantis pirmiausia BPK nuostatų (BPK 113 straipsnio 1 dalis). Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos (BPK 113 straipsnio 2 dalis).

1. Civilinis ieškovas Šiaulių teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 1596,68 Eurų už suteiktas gydymo išlaidas dėl turtinės žalos atlyginimo. Civilinis ieškinys yra pagrįstas rašytiniais įrodymais.

Bausmės skyrimas

18. Remiantis BK 41 straipsniu, bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

19. Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

20. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, Nr. 2K-118/2011, Nr. 2K-148/2014, Nr. 2K-492/2014). Taigi, baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, kad taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones (bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones, priverčiamąsias medicinos priemones) būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę.

21. Dėl nusikalstamos veikos , numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje padarymo T. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

22. T. K. padarė nusikalstamą veiką, įstatymo leidėjo priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis neteistas, administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų, jam nustatytas neįgalumas. Atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusioji neturi pretenzijų kaltinamajam, konfliktas kilo būnant abiems neblaiviems, ilgą laiką vartojant alkoholį, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam T. K. paskiriant švelniausią sankcijoje numatytą bausmę - laisvės apribojimo bausmę, nesiekiančią bausmės vidurkio, numatyto straipsnio sankcijoje, uždraudžiant bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Teismas laiko, jog šia bausmės rūšimi bus pasiekti bausmės tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, teismas

nusprendžia:

T. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir skirti laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Tenkinti Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir priteisti iš kaltinamojo T. K. 1596,68 Eurų ( vieną tūkstantį penkis šimtus devyniasdešimt šešis eurus 68 ct) Privalomojo Sveikatos draudimo fondui už nukentėjusiosios gydymą, įskaitant atlygintą žalą iki teismo nuosprendžio.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.