- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-23
- Bylos Nr.
- T-15-312/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-51215-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.)
- Nuteistasis
- I.
- Advokatai
- Raimondas Garlauskas, Raimondas Garlauskop
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo I. (I.) P. gynėjo advokato Raimondo Garlausko prašymą pratęsti I. P. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos sumokėjimo terminą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-157-312/2020 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-51215-2019-9) I. P. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 390 (trijų šimtų devyniasdešimties) MGL dydžio, t. y. 19 500 Eur (devyniolikos tūkstančių penkių šimtų eurų), bauda. Pritaikius BK 64¹ straipsnį paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir I. P. nustatyta galutinė bausmė - 260 (dviejų šimtų šešiasdešimties) MGL dydžio, t. y. 13 000 Eur (trylikos tūkstančių eurų), bauda. Nustatytas 12 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos baudos sumokėjimo terminas. Teismo įsakymas įsiteisėjo 2020 m. kovo 16 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teisme gautas nuteistojo I. P. gynėjo advokato Raimondo Garlausko prašymas atidėti I. P. paskirtos likusios nesumokėtos baudos dalies sumokėjimo terminą 24 mėnesiams.
3. Prašyme nurodoma, kad iki šio prašymo pateikimo I. P. sumokėjo daugiau nei pusę paskirtos baudos – 7 010 Eur ir prideda tai patvirtinančius įrodymus. Pažymima, kad nuteistasis I. P. Baltarusijos Respublikoje yra registravęs privačią prekybos įmonę „(duomenys neskelbtini)“, kuriai vadovauja nuo 2015 m. iki šiol, tačiau dėl pandemijos ir dėl to įvestų verslo bei darbinės veiklos apropojimų nuteistojo pajamos 2020 metais ženkliai sumažėjo. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad 2019 metais nuteistojo pajamos iš verslo sudarė 8 086,52 Eur (t. 2, b. l. 82), o 2020 metais – 2 662,48 Eur (prideda pažymą apie pajamas). Šie duomenys leidžia pripažinti, kad I. P. materialinė padėtis esminiai pablogėjo.
4. Gynėjo teigimu, įvertinus pateiktus rašytinius įrodymus, pripažintina, kad nuteistasis nevengia ir sutinka įvykdyti jam paskirtą piniginę bausmę, tačiau dėl pablogėjusios materialinės padėties negaunant pakankamai pajamų, tai padaryti per teismo nustatytą terminą itin sunku. Aukščiau nurodytos aplinkybės yra pagrindas nustatyti ilgesnį terminą savanoriškam baudos sumokėjimui. Nuteistajam pratęsus baudos sumokėjimo terminą, jis turės realią galimybę savanoriškai sumokėti jam teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudą, išvengiant neproporcingai neigiamų priverstinio baudos išieškojimo pasekmių. Mano, jog I. P. likusią paskirtos baudos dalį – 5 990 Eur galėtų sumokėti per 24 mėnesius, t. y. iki 2023 m. kovo 16 d.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į prašymą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkinamas iš dalies
6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 352 straipsnyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda.
7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnyje reglamentuoti baudos bausmės įvykdymo būdai. BVK 22 straipsnio 1 dalyje numatyti du baudos bausmės įvykdymo būdai – savanoriškai arba priverstinai. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį, o 4 dalyje nurodyta, kad teismas privalo pasirašytinai įspėti nuteistąjį, jog nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.
Žemesnės instancijos teismas
8. Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad sisteminė BPK 352 straipsnio ir BVK 22 straipsnio normų analizė leidžia daryti išvadą, jog įstatymų leidėjas prioritetą teikia savanoriškam nuosprendžio įvykdymo būdui ir teismo nuosprendis pirmiausia vykdomas nuteisto asmens laisva valia pagal konkrečią teismo nuosprendyje ar įstatyme nustatytą tvarką. Nepriklausomai nuo teismo nuosprendžio įvykdymo būdo, teismo procesinis sprendimas, priimtas bylą išnagrinėjus iš esmės, privalo būti įvykdytas (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnis, BPK 346 straipsnio 1 dalis). Dėl to nuteistas asmuo yra/turi būti suinteresuotas tinkamai ir laiku įvykdyti teismo nuosprendį, nes tik tokiu būdu įgyvendinama baudžiamojo proceso paskirtis. Tik teismo nuosprendžio neįvykdžius savanoriškai, pradeda veikti teisės normos, reguliuojančios priverstinį jo įvykdymą, ir teismo procesinis sprendimas vykdomas pagal įstatymo leidėjo aiškiai nustatytas prievartinio teismo nuosprendžio įvykdymo mechanizmo taisykles. Prašymas dėl baudos sumokėjimo termino pratęsimo (baudos išdėstymo) gali būti patenkintas, esant aplinkybių, patvirtinančių nuteistojo siekį savanoriškai sumokėti jam nuosprendžiu paskirtą baudą, ir galimybių ją sumokėti per teismo nustatytą terminą sumažėjimo visumai. Tokiu atveju, pratęsus nuteistajam baudos sumokėjimo terminą, bausmės paskirtis nebus paneigta, kadangi nei nuteistajam skirtos bausmės rūšis, nei jos dydis nepasikeis (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-88-177/2018).
9. Iš nuteistojo gynėjo prašymo ir prie jo pateiktų priedų matyti, kad I. P. nuo 2015 metų iki šiol vadovauja privačiai prekybos įmonei „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra registruota Baltarusijos Respublikoje. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad 2019 metais nuteistojo pajamos iš verslo sudarė 8 086,52 Eur, o prie prašymo pateikta pažyma apie I. P. pajamas patvirtina, kad dėl pandemijos ir dėl to įvestų verslo bei darbinės veiklos apribojimų 2020 metais jo pajamos tesudarė 2 662,48 Eur. Byloje nėra duomenų, kad I. P. vengė ar vengia sumokėti baudą, nes, nepaisant gaunamų nedidelių pajamų, jis per 2020 metus sumokėjo didesnę dalį paskirtos baudos – 7 010 Eur. Spręstina, kad nuteistasis dėl naujai atsiradusių objektyvių priežasčių neturi galimybių sumokėti paskirtą baudą per teismo nustatytą 12 mėnesių terminą. Prašymą pratęsti baudos sumokėjimo terminą nuteistojo gynėjas pateikė iki termino pradėti priverstinį baudos išieškojimą pradžios. Tai patvirtina I. P. ketinimą savanoriškai įvykdyti paskirtą bausmę. Įvertinus nuteistajam likusios nesumokėtos baudos dydį (5 990 Eur), nuteistojo pateiktus duomenis apie jo šiuo metu gaunamas pajamas, apygardos teismas sprendžia, kad yra pagrindas nuteistajam nustatyti ilgesnį nei prieš tai nustatytas baudos sumokėjimo terminą.
10. I. P. gynėjas prašo baudos sumokėjimo terminą pratęsti 24 mėnesiams, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad pratęsus baudos sumokėjimo terminą nurodytam laikotarpiui, susidarytų tokia situacija, kai bendras terminas savanoriškai sumokėti paskirtą baudą būtų treji metai, o tai atitinkamai reiškia, kad toks terminas viršytų BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje numatytą tokiais atvejais taikytiną trejų metų apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminą. Vadinasi, jeigu nuteistasis savanoriškai nesumokėtų baudos ir per nustatytą papildomą 24 mėnesių terminą, valstybė jo atžvilgiu nebegalėtų taikyti jokių prievartos mechanizmų, kadangi būtų pasibaigęs apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas ir nuteistasis faktiškai išvengtų teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės įvykdymo. Atsižvelgdamas į tai, teismas šiuo atveju pratęsia savanoriško baudos sumokėjimo terminą aštuoniolikai mėnesių, taip, viena vertus, palikdamas galimybę nuteistajam pačiam įvykdyti paskirtą bausmę, kita vertus, palikdamas galimybę, esant pagrindui, pradėti taikyti priverstinio baudos išieškojimo procedūrą.
11. Teismas nuteistajam išaiškina, kad priverstiniam baudos išieškojimui taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatos (CPK 584 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vykdant baudą priverstinio išieškojimo būdu gali susidaryti vykdymo išlaidos, kurios pagal CPK 610 straipsnio 1 dalį išieškomos iš skolininko (šiuo atveju – nuteistojo). Taigi, priverstinio baudos išieškojimo procedūra nuteistajam būtų finansiškai brangesnė. Be to, priverstinio baudos išieškojimo procedūra nėra griežčiausias teisinis įrankis, kurį būtų galima pasitelkti nuteistajam nevykdant jam paskirtos bausmės. BK 47 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą griežtesne bausme – laisvės apribojimu. Teismo vertinimu, paminėtos aplinkybės turėtų paskatinti nuteistąjį būti suinteresuotu sumokėti paskirti baudą pačiam savarankiškai. Tačiau taip pat teismas išaiškina, kad pagal BK 47 straipsnio 7 dalį, jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis šio kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsnio 4 dalimi, 364 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
nuteistojo I. P. gynėjo advokato Raimondo Garlausko prašymą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-157-312/2020 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-51215-2019-9) nuteistajam I. P. paskirtos 260 MGL (13 000 Eur) dydžio baudos sumokėjimo terminą pratęsti iki 2022 m. rugsėjo 16 d.
Nutartis per 7 dienas nuo šios nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.