Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovams vadovei J. J., advokatui Mantui Mikalopui, atsakovui G. D., atsakovų G. D., D. D., D. D. advokatui Nerijui Katiliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovams D. D., D. D., G. D. dėl defektų šalinimo išlaidų ir patirtų nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

II. Atsakovų atsikirtimų argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Teismo nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

16. Byloje nustatyta, kad 2024 m. vasario 20 d. šalys sudarė prikimo-pradavimo sutartį (el. b. 1 failas, l. 78-98), kuria atsakovai (pardavėjas) pardavė, o ieškovė (pirkėjas) nupirko butus Nr. 1 ir Nr. 2, gyvenamajame name 1A2/b , bei 0,0801 ha žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). Sutarties 5.3.1 p. nustatyta, kad pirkėjas įgyja statytojo (užsakovo) teises.ir pareigas tęsti statinio projekte numatytus Butol ir Buto2 statybos darbus. Kartu su nuosavybės teise į Turtą pardavėjas perleidžia pirkėjui statytojui teises į išduotą statybą Žemės sklype leidžiantį dokumentą bei teises į techninį projektą ir kitą projektinę dokumentaciją, kurios pagrindu minėtas statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas, kiek tai susiję su Buto1 ir Buto2 statyba. Sutarties 6.6.6 p. nustatyta, kad pirkėjui yra žinoma, kad Butų ir gyvenamojo namo, kuriame yra Butai, baigtumas yra 85 procentai. Pirkėjas savo sąskaita įsipareigoja užbaigti Butų statybos darbus ir nekilnojamojo turto registre įregistruoti 100 procentų Butų baigtumą. Pirkėjas pa reiškė, patvirtino ir garantavo, kas sutarties sudarymo dieną susipažino su Turto būkle bei įvertino jo kokybę; Turto būklė ir kokybė yra pirkėjui priimtina ir tinkama, Pirkėjas tinkamai nustatė visus akivaizdžius Turto defektus ir trūkumus <...> dėl Turto būklės ir kokybės pirkėjas jokių pastabų ir/ar pretenzijų pardavėjui neturi. Pardavėjas Sutarties 6.2.12 p. pareiškė, patvirtino ir garantavo, kad Turtas atitinka įprastinę jo paskirtį ir įprastus reikalavimus, yra tinkamas naudoti pagal paskirtį ir nėra jokių akivaizdžių, esminių ar paslėptų trūkumų, dėl kurių jo nebūtų galima naudoti pagal tiesioginę paskirtį arba dėl kurių jo naudingumas sumažėtų taip, kad Pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas nebūtų jo pirkęs arba nebūtų už tiek mokėjęs. Pardavėjas įsipareigojo savo sąskaita iki 2024 m. gegužės 30 d. užbaigti gyvenamojo namo fasado darbus, išlyginti žemės sklypą, iškloti trinkeles ir sumontuoti šildymo įrenginius (Sutarties 6.2.12.3 p.).

19. Ieškovė 2024 m. liepos 11 d. (el. b. l. 1 failas, l. 21-24) atsakovui1 pareiškė pretenziją, kuria, be kitų ginčui neaktualių reikalavimų, pareikalavo iki 2024 m. liepos 18 d. įrengti gyvenamojo namo techninio projekto sprendinius atitinkantį lietaus nuotekų rezervuarą. Ieškovė 2024 m. lapkričio 20 d. kreipėsi į atsakovą1 su pretenzija reikalaudama atlyginti statybos darbų ir defektų šalinimo išlaidas (el. b. 1 failas, l. ). Atsakovams nesutikus pašalinti defektų, ieškovė ieškiniu teismo prašo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą jos teisių gynimo būdą – priteisti iš atsakovų nuostolių atlyginimą, t. y. defektų šalinimo išlaidas.

20. CK 6.327 straipsnio 1–2 dalys numato, kad parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. Pardavėjas neatsako pagal šio straipsnio 1 dalies reikalavimus už bet kokį daiktų neatitikimą, jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tokį neatitikimą.

21. Pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, taip pat už bet kokį neatitikimą, kuris atsiranda po nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui ir kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės pažeidimo pasekmė, įskaitant garantijos, kad tam tikrą laiką prekės bus tinkamos naudoti pagal jų įprastą ar specialiai nurodytą paskirtį arba išlaikys aptartas savybes ar charakteristikas, pažeidimą (CK 6.327 straipsnio 3, 4 dalys). Kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos ( CK 6.333 straipsnio 3 dalis).

22. Aplinkybė, dėl kokios kokybės daiktų susitarta pirkimo-pardavimo sutartyje, gali būti nustatoma ne tik tiesiogiai iš sutarties sąlygų, bet ir išsiaiškinus sutarties sudarymo aplinkybes, šalių elgesį iki sutarties sudarymo ir pan., jei tai leidžia nustatyti šalių suderintą valią dėl pirkimo - pardavimo sutartimi perduodamo daikto kokybės. Jei kokybės reikalavimai neaptarti sutartyje ir jų negalima nustatyti iš kitų su sutarties sudarymu susijusių aplinkybių, daiktų kokybė nustatoma vadovaujantis CK 6.333 straipsnio 4 dalyje nurodytais objektyviais kriterijais – tikslais, kuriems parduodami daiktai turi būti naudojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2011). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį ( CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

23. Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarčiai bendrosios pirkimo-pardavimo sutartinius santykius reglamentuojančios normos taikomos tiek, kiek kitaip šių santykių nereglamentuoja CK 6.392–6.401 straipsniai. Pagal 6.399 straipsnį, jeigu pagal nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį pardavėjas perduoda pirkėjui netinkamos kokybės daiktą, taikomos šio kodekso 6.344 straipsnio taisyklės, išskyrus pirkėjo teisę reikalauti netinkamos kokybės daiktą pakeisti tinkamu. Ieškovė – pirkėja, reiškiamu ieškiniu savo pažeistas teises prašo apginti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu būdu. Atsakovų argumentas, jog ieškovė turi pirmiausia pareikalauti pardavėją neatlygintinai per protingą terminą pašalinti daikto trūkumus, tačiau šiuo gynybos būdu ieškovė nesinaudoja, atmetamas kaip nepagrįstas, kadangi atsakovas1, atsakydamas į ieškovės pretenzijas, dėl ieškovės nurodytų trūkumų nesutiko, trūkumus pašalinti ar atlyginti jų šalinimo išlaidas atsisakė, o defektų šalinimo sąmata atsakovų pateikta jau bylą iškėlus teisme (atsiliepimo 14 priedas).

24. Kilus ginčui tarp pirkimo-pardavimo sutarties šalių dėl parduoto daikto kokybės, daikto trūkumų faktą, t. y. kad daiktas neatitinka sutartyje numatytų kokybės reikalavimų turi įrodyti pirkėjas. Tuo tarpu pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, turi įrodyti jo civilinę atsakomybę šalinančius pagrindus, t. y. kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus, nes trūkumai buvo atskleisti arba kad trūkumai buvo akivaizdūs.

26. Dvibučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos techniniame projekte numatyta įrengti du lietaus nuotekų surinkimo rezervuarus, kurių kiekvienas DN2000 mm skersmens, 8 kub. m talpos. Projekte taip pat numatyta: 1) įrengti lietaus nuotekų šulinį d315 mm L1; 2) įrengti du trapus važiuojamajai kelio dangai su grotelėmis Tr.1 ir Tr.2; 3) įrengti 38,10 m lietaus nuotekų vamzdžių PVC N diametras 110 mm (el. b. 1 failas, l. 139-146, l. 227).

27. Statybos tyrimų instituto 2024 m. spalio 10 d. Tyrimo aktu Nr. 24-59 (el. b. 1 failas, l. 102-131) nustatyta, kad faktiškai įrengtas vienas 0,77 kub. m talpos rezervuaras (šulinys), į kurį nuo pastato stogo atvestas tik vienas vamzdis, t. y. lietaus vandens nuvedimas nuo sklypo (trinkelių dangos) nėra niekaip išspręstas – nėra įgyvendinta jokių lietaus vandens nuvedimo nuo trinkelių dangos sprendinių. Aktu nustatyta, kad faktiškai įrengtas rezervuaras galėtų sutalpinti tik apie 10-11 min. trunkančio lietaus vandenį. Tai reiškia, kad labiausiai tikėtina, jog jeigu smarkus lietus truktų pvz. 15 min., rezervuaras persipildytų, vanduo pradėtų tekėti (trykšti) į viršų. Jeigu vanduo „nerastų“ būdo ištekėti iš perpildyto rezervuaro, liūties metu kiltų vandens lygis pastato lietvamzdžiuose, nuo stogo nenuvedamas vanduo galėtų užlieti stogą, o vėliau ir pastato patalpas. Akto išvadoje nurodyta, kad faktiškai įrengta lietaus nuotekų surinkimo sistema neatitinka Projekto sprendinių ir statybos techninio reglamento 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ 431 p. reikalavimų, kad nuotakynas turi būti saugus nuo ištvinimo ir perkrovų ištikus nustatyto intensyvumo ir dažnio liūtims (el. b. 1 failas, l. 102-131). Tyrimo akto išvados patvirtina, kad atsakovų įrengtas 0,77 kub. m talpos rezervuaras vietoje numatytų įrengti dviejų po 8 kub. m, neturi savybių, būtinų Pasato tinkamam eksploatavimui ir naudojimui, t y. ieškovei parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų, kadangi jis neturi tų savybių, kurių ieškovė protingai tikėjosi ( CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

28. Atmetami kaip nepagrįsti atsakovų argumentai, kad atsakovų įrengtas šulinys nėra nei trūkumas nei defektas ir ieškovei netrukdė eksploatuoti Pasato ir gali būti toliau naudojamas, kadangi ieškovė sutvarkė gerbūvį, įregistravo 100 proc. Pastato baigtumą. Bylos medžiaga patvirtina, kad kilus įtarimui dėl lietaus nuotekų sistemos dydžio ieškovė iškart kreipėsi į specialistus, buvo atlikta apžiūra ir surašytas Apžiūros aktas, kreipėsi su pretenzijomis į atsakovus, vėliau kreipėsi dėl nuodugnaus situacijos ištyrimo, t. y. ieškovės aktyvūs veiksmai aiškiai rodo, jog ieškovės netenkino situacija, kuomet dėl lietaus nuotekų sistemos pilnai nesurenkamų lietaus nuotekų ieškovė patiria išlaidas už paviršinio lietaus nuotekų surinkimo darbus. Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad turėjo imtis gerbūvio tvarkymo darbų, kuo skubiau įregistruoti Pasato baigtumą, kadangi Turtas įgytas vaikų darželio veiklai, todėl buvo būtina iki mokslų metų pradžios gauti visus reikiamus leidimus, sutvarkyti dokumentaciją, priešingu atveju, ieškovei grėsė baudos, kas būtų sukėlę dar didesnius nuostolius ieškovei.

29. Atsakovai neginčijo, kad vietoj lietaus nuotekų sistemos įrengtas šulinys neatitinka Projekto sprendinių, tačiau nuo reiškiamų reikalavimų gynėsi argumentuodami, jog 1) nuotekų šulinys buvo laikinas statinys ir apie tai ieškovė žinojo, kadangi ieškovė aiškiai informuota dar iki pasirašant sutartį, 2) ieškovė įgijusi statytojo teises turėjo pati įrengti lietaus nuotekų rezervuarą savo lėšomis ir rizika, 3) ieškovė pirkimo-pardavimo sutartimi nuotekų šulinio neįgijo.

30. Remiantis kasacinis teismo praktika, pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018).

33. Aplinkybę, kad ieškovei nebuvo pasakyta apie laikino rezervuaro įrengimą patvirtino pats atsakovas1 teismo posėdyje paaiškindamas, kad apie rezervuarą jo klausė agentė ir jai buvo pasakyta, kad nuotekų šulinio įrengimas tik laikinas sprendimas, kuri apie tai ir informavo ieškovę. Teismo posėdyje atsakovų agentė V. G. apklausta liudytoja paaiškino, kad ieškovei pateikė pastato dalinės apdailos planą, ieškovei ir jos sutuoktiniui nurodė, kad yra įvesta elektra, vanduo, o kad lietaus nuotekos yra laikinos, tai labai aiškiai matėsi sklype, kad įrengtas laikinas šulinukas ji nurodė susitikime su ieškovės vadove ir jos sutuoktiniu; ieškovė nusipirko žemės sklypą su laikina nuotekų sistema, t. y. nusipirko objektą tokį, kokį matė žemės sklype; liudytojai žinoma, kad atsakovas1 su ieškove apie laikiną rezervuarą nebuvo kalbėjęs.

34. Šalių sudarytoje preliminarioje Turto pirkimo-pardavimo sutartyje (el. b. 2 failas, l. 17, neskaitmenizuoto DOK-19293 priedas 13), pagrindinėje Turto pirkimo-pardavimo sutartyje jokios informacijos apie tai, kad vietoj Projekte suprojektuoto lietaus nuotekų rezervuaro yra įrengtas laikinas šulinys ir kad ieškovė turės pati pagal Projektą įsirengti lietaus nuotekų tinklus (rezervuarą) nėra. Atsakovas1 teismo posėdyje patvirtino, kad jis su ieškove apie laikiną nuotekų šulinį nebuvo kalbėjęs. Liudytojos paaiškinimus apie tai, kad ji viename iš susitikimų ieškovei nurodė, jog yra įrengtas laikinas šulinukas, teismas vertina kritiškai, kadangi agentė iš atsakovų yra gavusi atlyginimą, šie teismo posėdyje liudytojos teikti paaiškinimai prieštarauja pačios liudytojos ieškovei raštu pateiktai informacijai apie lietaus nuotekų tinklus – į ieškovės paklausimą konkrečiai dėl lietaus nuotekų liudytoja ieškovei el. paštu patvirtino, kad yra įrengta atskira lietaus nuotekų sistema, jokių pastabų, aplinkybių, kad ji įrengta ne Pagal projektą, ar įrengta kaip laikinas sprendimas ir kad ieškovė turės pati įsirengti Projekte numatytą nuotekų sistemą atsakyme ieškovei nėra nurodyta (el. b. 2 failas, l. 25).

35. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovai iki ieškovei pateiktos atsakymo į jos pretenzijas dėl faktiškai įrengto lietaus nuotekų šulinio neatitikties Projektui būtų nurodę, kad žemės sklype įrengtas 3 kub. m talpos rezervuaras su perpildymu, nuvestu į šalia esant gatvės griovį, yra laikinas sprendimas (el. b. 1 failas, l. 99-101). Tačiau ir atsakovės atsakyme pateikti duomenys dėl rezervuaro talpos neatitiko tikrovės, kadangi Tyrimo akte konstatuota, kad atsakovų atsakyme nurodomas laikinas šulinys yra ne 3 kub. m, o tik 0,77 kub. m. talpos. Tai reiškia, kad vietoj 16 kub. m talpos rezervuaro yra įrengtas 0,77 kub. m., t. y. beveik 20 kartų mažesnis, rezervuaras. Atsakovai jokių įrodymų, paneigiančių ieškovės užsakymu atkliktame Tyrimo akte nustatytų aplinkybių nepateikė. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti šio Tyrimo išvadomis ar juo nesiremti kaip įrodymu atliekant visų byloje nustatytų aplinkybių teisinį vertimą (CPK 177, 178, 180, 185 straipsniai).

36. Aplinkybę, kad Pastatas ieškovei parduotas su visais statinio lauko inžineriniais tinklais sklype ir kad jie įkainoti bei parduoti kaip pilnai įrengti patvirtina 2024 m. sausio 23 d. atlikta parduodamo Turto vertinimo ataskaita (jos 2 p.) (el. b. l. 2 failas, l. 29-122). Atsakovų argumentai, grįsti geodezine nuotrauka, kurioje nepažymėti lietaus nuotekų inžineriniai tinklai, kad ieškovė pirkimo-pardavimo sutartimi neįgijo nuotekų šulinio ir ieškovė pati prisėmė pareigą įrengti lietaus nuotekų rezervuarą savo lėšomis ir rizika, prieštarauja pačių atsakovų paaiškinimams, bylos medžiagai, todėl vertinami kaip jokiais įrodymais nepagrįsta atsakovų gynybinė pozicija ir atmetami. Atsakovai argumentavo, kad ieškovė su statybinių žinių turinčiu sutuoktiniu laisvai galėjo apžiūrėti ir apžiūrėjo sklypą, plika akimi nebuvo įmanoma nepastebėti šulinio dangčio, todėl turėjo suprasti, kad įrengtas laikinas šulinys atmetami kaip nepagrįsti, kadangi nors ieškovė patvirtino, kad jai buvo suteikta galimybė viską apžiūrėti, tačiau, gavusi agentės patikinimą, kad visi inžineriniai tinklai įrengti, ieškovei nekilo būtinybės tikrinti, ar lietaus nuotekų kaupimo rezervuaras įrengtas laikantis Projekto. Pažymėtina, kad ne ieškovė – pirkėja, turėjo pati suprasti kokius nors parduodamo Turto neatitikimus Projektui, o tokią informaciją nurodyti aiškiai ir suprantamai buvo atsakovų – pardavėjų pareiga. Ieškovei gavus atsakovų agentės raštišką patvirtinimą, kad yra įrengta atskira lietaus nuotekų sistema nenurodant jokių pastabų ir informacijos, ieškovei nebuvo jokio pagrindo abejoti atsakovų sąžiningumu ir suprasti ar manyti, kad faktinė situacija neatitinka tikrovės, kad nuotekų sistema įrengta ne pagal Projektą. Pardavėjo veiksmai, t. y. nurodytos informacijos apie daiktą neatskleidimas, laikytini kaip pardavėjo pareigos užtikrinti daikto kokybę ir aptarti daikto trūkumus pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018, 34–35 punktai).

37. Teismas, ištyręs ir įvertinęs šalių, liudytojo paaiškinimus, surinktą byloje rašytinę medžiagą daro išvadą, jog atsakovai byloje neįrodė, jog iki sutarties sudarymo ieškovė buvo aiškiai informuota apie vietoje Projekte numatyto įrengtą nuotekų surinkimo šulinį (CPK 185 straipsnis). Tokiu atveju atsakovams kyla CK 6.327 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė dėl parduoto daikto neatitikimų kokybės reikalavimams. Taip pat šalys sudarydamos pirkimo-pardavimo sutartį susitarė, jog paaiškėjus, kad šioje sutartyje įtvirtinti šalies pareiškimai ir/ar garantijos tikrovės, šalis įsipareigoja savo sąskaita ir rizika atlikti visus reikiamus ir kitos šalies pageidautinus veiksmus, trūkumams pašalinti ir atlyginti kitos šalies bei trečiųjų asmenų visus su tuo susijusius nuostolius ir išlaidas (Sutarties 6.18 p.).

38. Ieškovė prašo iš atsakovų priteisti 16 396,21 Eur defekto šalinimo išlaidas. Atsakovai nesutinka atlyginti ieškovės defektų šalinimo išlaidų ginčydami jų dydį, pateikė lietaus nuotekų sistemos įrengimo sąmatą 6 904,00 Eur sumai. Teismas atsakovų pateikta sąmata nesivadovauja, kadangi nepasirašyta ją sudariusios įmonės, sąmata yra negaliojanti (galiojo iki 2025 m. balandžio 4 d.). Ieškovės defektų šalinimo darbų išlaidos paskaičiuotos atlikto Tyrimo metu, į jas įtraukti visi reikiami atlikti darbai, kainos paskaičiuotos remiantis oficialia „Sistela“ programa, todėl vertinama, jog joje nurodytos darbų kainos atitinka rinkos kainas. Atsižvelgiant į tai, ieškinio reikalavimas vertinamas pagrįstu ir įrodytu, todėl ieškovei iš atsakovų solidariai priteisiama 16 396,21 Eur defekto šalinimo išlaidų.

39. Ieškovė prašo iš atsakovų priteisti 4 331,70 Eur patirtų nuostolių atlyginimą. Nuostolius sudaro išlaidos, ieškovės patirtos už vandens persipylimo padarinių tvarkymą – 950,00 Eur (el. b. 1 failas, l. 15, 40, 2 failas, l. 196-197), Tyrimo akto parengimo išlaidos 1 815,00 Eur (el. b. 1 failas, l. 13, 17), teisinės pagalbos iki kreipimosi į teismą išlaidos 1566,70 Eur (el. b. l failas, l. 18-19, 25-26, 30-33, 38). Ieškovės nurodomas išlaidas patyrė atsakovams pažeidus pareigą užtikrinti parduodamo daikto kokybę ir aptarti jo trūkumus (CK 6.246 straipsnis, Sutarties 6.18 p.). Padarinių šalinimo, Tyrimo akto parengimo išlaidos pagrįstos, įrodytos, todėl ieškovei priteistinos iš atsakovų. Teisinių paslaugų ataskaitose įvertinus ieškovei suteiktas teisines paslaugas, į prašomas priteisti teisinės pagalbos 1566,70 Eur išlaidas neįtraukiamos su ginču dėl lietaus nuotekų rezervuaro nesusijusios 477,50 Eur išlaidos. Atsižvelgiant į tai, ieškinio reikalavimą tenkinant iš dalies, ieškovei iš atsakovų solidariai priteisiama 3 854,20 Eur patirtiems nuostoliams atlyginti (CK 6.249 straipsnis, 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas, Sutarties 6.18 p.). Likusi ieškinio reikalavimo dėl nuostolių priteisimo dalis atmetama kaip neįrodyta.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

40. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

41. Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 468,00 Eur žyminis mokestis, 5 670,75 Eur teisinės pagalbos išlaidos (el. b. 1 failas, l. 27, 2 failas, l. 155-168; 173, 175, 188-193). Įvertinus ataskaitas, ieškovės prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos mažinamos 365,00 Eur (už darželio pavadinimo patikrą, komunikaciją su seniūnu) kaip nesusijusiomis su šiuo ginču. Viso ieškovės byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 5 773,75 Eur. Atsakovai byloje patyrė 3 381,95 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų (el. b. 2 failas, l. 10, 14, 17 (neskaitmenizuoto DOK-19293 priedai), l. 147-156; 3 failas, l. 3-10).

42. Ieškinį tenkinus iš dalies, patenkinta 98 proc., atmesta 2 proc. jo reikalavimų. Iš ieškovės atsakovei tenkančios priteisti bylinėjimosi išlaidos sudaro 5 658,28 Eur (5 773,75 Eur x 98 proc.), o iš atsakovų ieškovei – 67,65 Eur (3 381,95 Eur x 2 proc.). Atlikus įskaitymą, ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 5 590,63 Eur (5 658,28 Eur – 67,65 Eur) išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

43. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų byloje nesusidarė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), solidariai iš atsakovų D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 16 396,21 Eur (šešiolika tūkstančių tris šimtus devyniasdešimt šešis eurus 21 ct) defekto šalinimo išlaidas, 3 854,20 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt keturis eurus 20 ct) nuostolių atlyginimą.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovų D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 5 590,63 Eur, t. y. iš kiekvieno po 1 863,55 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus šešiasdešimt tris eurus 55 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.