Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) pagrindinio išsilavinimo, teistas:

1. 2012 m. gruodžio 19 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, laisvės apribojimo 9 mėn. bausme,

2. 2013 m. gruodžio 31 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo 1 metams bausme,

3. 2014 m. sausio 31 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo 1 metams 3 mėnesiams bausme,

4. 2014 m. vasario 20 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo 10 mėnesių bausme,

5. 2014 m. vasario 24 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo 6 mėnesiams bausme; 2014 m. balandžio 28 d. Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi subendrintos 2014 m. vasario 20 d. ir 2014 m. vasario 24 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtos bausmės, paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo 2 metams bausmė,

6. 2015 m. balandžio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo 3 metams 6 mėnesiams bausme,

7. 2021 m. sausio 22 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų baudžiamuoju įsakymu, pagal BK 145 straipsnio 1 dalį 56 MGL (2800 Eur) bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Č. grasino nužudyti. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: E. Č. 2021 m. kovo 3 d., apie 00.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), antrojo aukšto bendro naudojimo koridoriuje, ties butu, pažymėtu Nr. 204, kilus žodiniam konfliktui, agresyviai artėjo link D. K., sakydamas, kad ją papjaus, supjaustys gabalais, išskers visą jos šeimą, tokiu būdu sukėlė pakankamą pagrindą nukentėjusiajai manyti, kad jo grasinimai gali būti įvykdyti. Šiais savo veiksmais E. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis E. Č. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad supranta, kuo yra kaltinamas, savo kaltę pripažįsta iš dalies, sutinka duoti parodymus. Su kaimyne D. K. nesutardavo, kadangi kaimynai nuolat juos kaltindavo, kad netvarko koridoriaus. Buvo komandiruotėje Mažeikiuose, kai jam paskambino jo tuometinė draugė A. J. ir skundėsi, kad D. K. negražiai su ja kalba, kad tarp moterų kilo konfliktas, kad A. bijo būti namuose, skundėsi, kad jai skauda pilvą (tuo metu ji laukėsi). Po kurio laiko gydytoja A. pasakė, kad vaisiaus širdelė neplaka, tai sužinojęs labai susinervino, savaitę laiko vartojo alkoholį. Įvykio dieną buvo gėręs kelias paras. E., A. ir jis išėjo į koridorių, į tualetą nuėjo parūkyti. Išėjusi neblaivi D. pradėjo reikšti pretenzijas, kad jie triukšmauja, kad rūko, dėl to kilo konfliktas, todėl jis, išėjęs iš tualeto patalpos, pradėjo ant D. rėkti. Nuėjęs namo pasiėmė peilį ir vėl išėjo į koridorių, tačiau koridoriuje jau nieko nebuvo. Grįžo atgal į namus, padėjo peilį ir po kiek laiko atvažiavo policijos pareigūnai. Prisimena, kad prie pareigūnų rėkė ant D., grasino jai, iš pykčio galėjo ką nors pasakyti. Prisimena, kad pareigūnai jį ramino. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, kaltinamasis parodė, jog pripažįsta, kad grasino D., kad ją papjaus, tačiau taip sakydamas peilio rankoje jis neturėjo. Buvo nuėjęs D. atsiprašyti, tačiau jam niekas neatidarė durų. Kaltinamasis atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Liudytojas E. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad, kiek prisimena, buvo gautas iškvietimas dėl grasinimo. Atvykusius pareigūnus pasitiko nukentėjusioji. Su įtariamuoju E. Č. bendravo, kiek pamena, jis grasino. Pagarsinus liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas juos patvirtino.

Liudytojas E. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. kovo 3 d., apie 00.06 val., gavo iškvietimą Vilniuje, atvykusius nurodytu adresu pasitiko pranešėja D. K., kuri paaiškino, kad ją užpuolė E. ir parodė jo buto duris. Duris atidarė vyro sugyventinė paaiškino, kad jos draugas miega. Paprašius pakviesti E., jis išėjo į bendro naudojimo koridorių. Pranešėja stovėjo prie savo gyvenamojo buto durų, o E. - prie savo, tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas. E. sakė, kad konfliktas kilo dėl tvarkos bendro naudojimo patalpoje, tačiau neigė kaimynę puolęs peiliu. E. atrodė akivaizdžiai neblaivus. Dar kartą uždavus klausimą dėl grasinimo peiliu, E. Č. atsakė, kad buvo paėmęs peilį su dantukais, kad turi vieną peilį, jis guli stalčiuje. Jo draugė A. ištraukė peilį iš stalčiaus ir padėjo ant stalo. E. su juo ir jo kolega bendravo lietuvių ir rusų kalbomis. E. buvo įspėtas, kad jo žodžiai yra įrašomi, jis yra filmuojamas. Kai informavo E., kad jis sulaikomas, uždėjus antrankius, E. pasakė, kad kai grįš iš komisariato gabalais ją papjaustys. Suprato, kad šie žodžiai buvo skirti kaimynei D. E. ne vieną kartą išsakė grasinančio pobūdžio žodžius kaimynės D. atžvilgiu (65-67 b. l.).

Nukentėjusioji D. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gyvena bendrabutyje, kuriame yra bendro naudojimo tualetas, virtuvė, dušas. Virtuvė yra prieš jų duris. E. gyvena iš karto už jos buto durų. Tą vakarą jie šventė, ji dėl to nebuvo neigiamai nusiteikusi. Užėjus į tualetą pamatė, kad jis visas prišnerkštas. Eidama kalbėjo telefonu ir virtuvėje pamačiusi sėdinčią E. kompaniją, E. pasakė, kad po savęs viską sutvarkytų. Jis necenzūriniais žodžiais jai atsakė ir nubėgo namo peilio. Ji išsigando, matė, kad E. kažką turėjo rankoje. Užsidariusi iškvietė policijos pareigūnus, kurie netrukus ir atvažiavo. Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus nukentėjusioji parodė, kad tuo metu, kai E. pasakė po savęs viską susitvarkyti, E. stovėjo nuo jos apie vieno metro atstumu. Nieko nesakęs jis nubėgo iki savo namų. K. E. išėjo, ji buvo prie savo buto durų, matė, kad E. rankoje laikė peilį, pagalį ar dar kažkokį daiktą. Negali tiksliai pasakyti, kad matė peilį. Ji staigiai uždariusi duris kvietė policijos pareigūnus. Atvažiavusiems policijos pareigūnams E. rodė peilį. Tvirtinti, kad matė peilį, negali. Jai buvo šokas, reikėjo kviesti medikus. Žodžius „papjausiu“, „išskersiu tavo šeimą kaip kiaules“, „mane uždarys, aš grįšiu ir kas įrodys“ girdėjo jos vyras, dukra ir policijos pareigūnai. Iki atvykstant policijos pareigūnams E. jai nieko nesakė. Šie žodžiais buvo pasakyti girdint policijos pareigūnams. E. ne pirmą kartą taip elgiasi. Kitą rytą E. buvo atėjęs pas ją, tačiau durų ji neatidarė. Pagarsinus nukentėjusiosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusioji patvirtino, kad tokie žodžiai, kokie pagarsinti, buvo pasakyti, grasinimas buvo žodinis.

Nukentėjusioji D. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. kovo 2 d., apie 19.00 val., būdama namie, išgirdo, kaip kaimynų bute Nr. 205 vyksta išgertuvės, groja garsi muzika. Apie 23.55 val. nuėjo į bendro naudojimo tualetą antrame aukšte. Kadangi tualetas buvo prišnerkštas, pastebėjusi prie bendro naudojimo virtuvės durų stovintį E., jam davė pastabą dėl tvarkos. Vyras tapo agresyvus, pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais ir nubėgęs į savo butą, pasiėmė į dešinę ranką kažkokį daiktą, panašų į peilį, greitu žingsniu ėjo link jos, tačiau ji nedelsdama atsidarė savo buto duris ir užėjusi į kambarį jas užrakino. Tas vyras eidamas link jos pasakė, kad ją papjaus, supjaustys ją gabalais, išskers jos visą šeimą. Dėl šių jo grasinimų labai išsigando, jautė realią grėsmę savo sveikatai ir gyvybei. Paskambino 112 ir iškvietė policijos pareigūnus. Ji labai bijojo ir dėl savo saugumo, ir dėl savo vaikų sveikatos, kadangi šis asmuo yra neprognozuojamas. Šis vyras yra jai anksčiau grasinęs, kad ją papjaus ir nužudys, tačiau į policiją ji nesikreipė. Atvykus policijos pareigūnams, ji parodė asmenį, kuris jai grasino susidorojimu. Policijos pareigūnai jį sulaikė. Stovint koridoriuje, sulaikytas asmuo jai ir jos sugyventiniui grasino susidorojimu, todėl ji nuėjo į savo butą (37-39, 45-47 b. l.).

Liudytoja E. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad atvažiavo pas draugę A. išgerti, nuėjus parūkyti, moteris (nukentėjusioji) pradėjo rėkti, keiktis, pulti jas su A. E. jas užstojo, ginčijosi su nukentėjusiąja. Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytoja parodė, kad buvo išgėrusi ir visų detalių tiksliai neprisimena. Girdėjo, kai E. sakė necenzūrinius žodžius D., grasinimų negirdėjo, peilio nematė.

Liudytoja A. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji, E. A. ir E. Č. šventė Naujininkuose, kur ji nuomoja butą. Visi buvo išgėrę. Nuėjus į tualetą su drauge, išėjusi kaimynė D. pradėjo ant jos rėkauti, kad jie tualete prišiukšlino, pradėjo ją vadinti visokiais žodžiais. Išėjęs sugyventinis pradėjo ją ginti, ginčytis su D., D. vadino negražiais žodžiais. Visi susibarė. Draugė ruošėsi važiuoti namo. Ji nuramino E. ir liepė jam eiti namo. Negirdėjo, kad E. būtų išsakęs kokius grasinimus, nematė, kad būtų turėjęs peilį. Vėliau atvyko policijos pareigūnai. E. pradėjo konfliktuoti su D. prie pareigūnų.

BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2021 m. kovo 3 d., 00.06 val., pranešėja D. K. nurodė, kad pas kaimynus vyksta vakarėlis, triukšmas, bendro naudojimo virtuvėje asmenys puolė pranešėją ir grasino peiliu. Pranešėja iš 204 buto užsirakino. (4-6 b. l.).

2021 m. kovo 3 d. įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys patvirtina, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – bendro naudojimo koridorius, adresu (duomenys neskelbtini), esantis šalia 205 buto durų. Įvykio vietoje buvo fotografuota, fotonuotraukos pateiktos byloje (12-29 b. l.).

2021 m. balandžio 14 d. kitų objektų apžiūros protokolo duomenys patvirtina, kad buvo apžiūrėtas peilis, jis nufotografuotas, fotonuotraukos pateiktos byloje (68-72 b. l.).

Iš Bendrojo pagalbos centro (toliau - BPC) gautas telefoninio pokalbio garso įrašas ir padaryta jo išklotinė, iš kurios matyti, kad į BPC skambinanti moteris, prisistatanti D. K., kviečia policiją nurodytu adresu, nurodo, kad bute Nr. 204 triukšmaujama. Prie bendro naudojimo koridoriaus ji buvo užpulta, jai buvo grasinta. Pokalbio metu paklausus, ar „jie turėjo peilį“, moteris atsako teigiamai (79-80 b. l.).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota pareigūnų uniformų kamerų vaizdo įrašų apžiūra. Nustatyta, kad D. K. pareigūnams nurodo, kad jai buvo grasinta peiliu, pasakyta, kad papjaus visą jos šeimą. Vėliau užfiksuotas pokalbis tarp A. J. ir policijos pareigūnų. Kitame vaizdo įraše užfiksuotas E. Č. ir policijos pareigūnų pokalbis (83-87 b. l.).

Alkoholio kiekio matuoklio Drager Alcotest 6810 Nr. ARFM-00129 rodmenys patvirtina, kad 2021 m. kovo 3 d., 1.10 val., E. Č. nustatytas 1.10 prom. girtumas (131 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Teismų praktikoje nustatyta, kad taikant baudžiamąją atsakomybę pagal šią BK normą, būtina nustatyti tiek konkretų grasinimo turinį, t. y., kad buvo grasinama būtent atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, o ne kokiais nors kitais neigiamais padariniais, tiek ir pakankamą pagrindą bijoti jo įgyvendinimo (realumą). Tokiais atvejais svarbu įvertinti, kaip grasinančiojo žodžius ir elgesį suprato nukentėjusysis, tačiau pažymėtina, kad nukentėjusio asmens suvokimas nėra vienintelis grasinimo fakto, turinio ir realumo nustatymo kriterijus. Nukentėjusiojo manymas turi būti pagrįstas ir objektyviais duomenimis, iš kurių galima spręsti, jog šis asmuo iš tikrųjų buvo bauginamas mirtimi ar sunkiu sveikatos sutrikdymu. Nors grasinimo realumui konstatuoti nėra būtina, jog grasinantysis realiai ketintų įgyvendinti grasinimą, tačiau visada reikia įsitikinti, kad nukentėjusysis turėjo objektyvų pagrindą bijoti dėl savo gyvybės ar sveikatos, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-172-788/2017).

Bylą nagrinėjant teisme kaltinamasis E. Č. iš esmės neneigė aplinkybės, jog konflikto metu, įvykusio tarp jo ir D. K., jis pasakė D. K. grasinančio pobūdžio žodžius, tačiau nuosekliai neigė, kad tuo metu turėjo rankose peilį.

Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp E. Č. ir D. K. kilo konfliktas, po to, kai ji išsakė E. Č. pastabas dėl netvarkos bendrojo naudojimo tualete, tada E. Č. pradėjo grasinti D. K. nužudymu, dėl ko moteris išsigando, manydama, kad E. Č. savo grasinimus gali įvykdyti.

Analizuojamu atveju teigtina, kad liudytojų E. A. bei A. J. parodymai nėra informatyvūs, jų parodymai tik patvirtina aplinkybę, kad tarp nukentėjusiosios ir E. Č. įvyko konfliktas. Iš pateiktų parodymų matyti, kad liudytojos kartu leido laiką su E. Č., vartojo alkoholį. Alkoholio vartojimo faktą patvirtino ir pati E. A.. Vertinant liudytojų parodymus, reiktų atsižvelgti į tai, kad abi liudytojos pažįstamos su E. Č., A. J. buvo E. Č. gyvenimo draugė ir tai leidžia pagrįstai manyti, kad abi moterys gali turėti suinteresuotumą palankesne bylos baigtimi E. Č..

Liudytojas E. K., kurio parodymai nesikeitė viso proceso metu, patvirtino, kad į įvykio vietą atvyko gavus iškvietimą dėl grasinimo. Nukentėjusioji atvykusiems pareigūnams teigė, kad E. Č. jai grasino, pareigūnams matant tarp D. K. ir E. Č. įvyko žodinis konfliktas. Pareigūnas patvirtino, kad sulaikant E. Č., jis pasakė, kad grįžęs iš komisariato supjaustys [D.] gabalais. Liudytojo teigimu, E. kaimynės atžvilgiu ne vieną kartą išsakė grasinančio pobūdžio žodžius. D. K. teismui patvirtino, kad išsakius pastabą E. dėl netvarkos tualete, kilusio konflikto metu E. jai grasino žodžiais „papjausiu“, „išskersiu tavo šeimą kaip kiaules“, „mane uždarys, aš grįšiu ir kas įrodys“. Nukentėjusiosios teigimu, E. buvo neblaivus ir nusiteikęs labai agresyviai. Ji labai išsigando, toks E. elgesys ir išsakyti grasinimai jai sukėlė šoką. Sistemiški analizuojant nukentėjusiosios bei liudytojo parodymus, matyti, kad E. Č. konflikto metu, būdamas neblaivus, išsakydamas įvardintus žodžius D. K. atžvilgiu, išgąsdino nukentėjusiąją ir sudarė jai realų pagrindą manyti, kad tokie grasinimai gali būti įvykdyti.

Iš pareigūnų uniformų kamerų vaizdo įrašuose užfiksuoto pokalbio spręstina, kad D. K. buvo išsigandusi, susijaudinusi, tai patvirtina, jog D. K. dėl E. Č. išsakytų grasinančių žodžių patyrė emocinį išgąstį ir įrodo E. Č. agresyvaus elgesio pasekmes.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, sprendžia, kad E. Č. savo išsakytais grasinimai įbaugino D. K., moteris turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, todėl E. Č. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

E. Č. buvo pareikštas kaltinimas dėl to, kad jis, kilus žodiniam konfliktui, rankoje laikydamas peilį agresyviai artėjo link D. K. sakydamas, kad ją papjaus, supjaustys gabalais, išskers visą jos šeimą, tokiu būdu sukėlė pakankamą pagrindą nukentėjusiajai manyti, kad jo grasinimai gali būti įvykdyti. Teisme apklausus įvykio liudytojus bei nukentėjusiąją D. K., nebuvo neginčytinai nustatyta, jog E. Č., reikšdamas D. K. grasinimus, turėjo rankoje peilį. E. Č. kaltę dėl D. K. išreikštų garsinimų pripažino, tačiau kategoriškai neigė įvykio metu turėjęs peilį. Kaltinamojo teigimu, kilus konfliktui su D. jis nuėjo namo, pasiėmė peilį, tačiau išėjus iš kambario D. K. jau nebuvo, todėl ji negalėjo matyti peilio. Nors nukentėjusioji D. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, tvirtino mačiusi E. Č. rankoje peilį, tačiau teisme, duodama parodymus apie įvykio aplinkybes, ji teigė nežinanti, ką konkrečiai rankoje turėjo E. Č.: peilį, pagalį ar kokį kitą daiktą. Liudytojas E. K. taip pat negalėjo patvirtinti, jog E. Č. grasinimus reiškė turėdamas rankoje peilį. Teismo vertinimu, kadangi nebuvo tiksliai ir neginčytinai nustatyta, jog E. Č., reikšdamas grasinimus D. K., rankoje turėjo peilį, šios aplinkybės iš E. Č. pareikšto kaltinimo šalintinos. Tokios aplinkybės pašalinimas nekeičia veikos kvalifikacijos pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

Už BK 145 straipsnio 1 dalyje padarytą nusikalstamą veiką asmeniui gali būti skiriama viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmė.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę pripažinta tai, kad E. Č. prisipažino dėl nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo E. Č. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

BK 27 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, tai toks asmuo yra recidyvistas. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo matyti, kad E. Č. paskutinį kartą teistas už tyčines nusikalstamas veikas, t. y. 2020 m. sausio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, o 2019 m. kovo 21 d. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje. Teistumas nėra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka, todėl E. Č. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, nustatytas kaltinamojo atsakomybę sunkinančias bei lengvinančią aplinkybes. E. Č. įvykdė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, yra baigta. Analizuojant E. Č. asmenybę, nustatyta, kad jis pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirba ir gauna nuolatines pajamas, baustas administracine tvarka, teistas, paskutinį kartą teistas už analogišką nusikalstamą veiką, kas rodo, jog asmens elgesys įstatymų laikymosi prasme nesikeičia, jis yra linkęs pažeidinėti visuomenės nusistovėjusias kasdienines elgesio taisykles.

Parinkdamas bausmės rūšį teismas atsižvelgia į nusikalstamą veiką ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti E. Č. paskyrus laisvės apribojimo bausmę, kurios trukmė parinktina nežymiai mažesnė nei BK 48 straipsnyje numatytas laisvės apribojimo bausmės vidurkis. Atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, į tai, kad toks asmens elgesys nebuvo atsitiktinio pobūdžio, E. Č. skirtina intensyvi priežiūra, kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis ir įpareigojant asmenį būti gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 5 val., jeigu tai nėra susiję su darbu, mokymusi ar lankymusi gydymo įstaigoje, tęsti darbą, o jį praradus būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje (šį įpareigojimą pradėti vykdyti ne vėliau kaip per 4 mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo). Teismo vertinimu, tokia bausmės rūšimi ir jos dydžiu kartu su tikslingais ir į E. Č. asmenybę orientuotais įpareigojimais bus tinkamai įgyvendinta bausmės paskirtis, bus padarytas teigiamas poveikis E. Č. bei užtikrintos realios galimybės pasitaisyti.

Dėl kardomųjų priemonių įskaitymo į bausmę ir jų tolesnio taikymo

Vadovaujantis BK 65 - 66 straipsnio nuostatomis, į E. Č. skirtiną bausmę įskaitytinas laikas išbūtas laikinojo sulaikymo metu nuo 2021 m. kovo 3 d., 00.45 val., iki 2021 m. kovo 3 d., 14.40 val.

2020 m. vasario 24 d. nutarimu E. Č. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamojo ir nukentėjusiosios susitarimas dėl turtinės žalos atlyginimo nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi baudžiamojoje byloje Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso tvarka ir terminais civilinis ieškinys nebuvo pareikštas.

Kompaktinį diską palikti saugoti baudžiamojoje byloje Nr. 1-316-992/2022.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas nebuvo. Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

E. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktais, įpareigoti E. Č. laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu, E. Č. laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsnių nuostatomis, į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo metu išbūtą laiką (vieną parą), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

E. Č. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Kompaktinį diską palikti saugoti baudžiamojoje byloje Nr. 1-316-992/2022.

Nuosprendis per dvidešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.