- Teismas
- Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-26
- Bylos Nr.
- e2YT-870-418/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-09-3-01019-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Leonora Jakubauskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Vytas Kantaravičius
- Kategorijos
- 3.1.7.1.5Žyminio mokesčio grąžinimas
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydama: 1) paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po savo motinos B. Č., mirusios (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą; 2) paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po savo senelės E. C., mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą. Pareiškime nurodė, kad 2017 m. sausio 15 d. mirė pareiškėjos motina B. Č., kuri iki mirties faktiškai gyveno ir buvo deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos motina santuokos sudariusi nebuvo, pareiškėja yra vienintelė B. Č. dukra ir įpėdinė. Motinos vardu yra įregistruota nuosavybė į 1170/2032 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties pareiškėja, kaip vienintelė įpėdinė, žemės sklypu pradėjo rūpintis, prižiūrėti ir naudotis, kaip savu. Atliko žemės sklypo gerinimo darbus, jį išdirbo, pasodino daržovių, bulvių. Tokiais savo aktyviais veiksmais faktiškai priėmė valdyti ir tvarkyti savo interesais, motinos turtą. Pareiškėja po motinos mirties taip pat pradėjo naudotis visais motinai priklausančiais asmeniniais ir namų apyvokos daiktais (papuošalais, rūbais, baldais, buitine technika, patalyne). Į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes buvo giliai įsitikinusi, kad, priimdama faktiškai valdyti motinos kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, įgyvendino savo, kaip įpėdinės, teises.
Pareiškėjos senelė E. C. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja A. B. ir po senelės mirties liko vienintelė įpėdinė. E. C. vardu yra įregistruota nuosavybė į pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Po senelės mirties pareiškėja, kaip vienintelė įpėdinė, rūpinasi, prižiūri ir naudojasi senelės vardu registruotu nekilnojamuoju turtu ir jame esančiais namų apyvokos daiktais, kaip savais. Atlieka gyvenamojo namo ir ūkinio pastato smulkius remonto darbus, moka už elektros energiją, vasaros metu gyvena. Į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes buvo įsitikinusi, kad, palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti (el. b. l 1-4).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas palaikė pareiškimo reikalavimą ir jame nurodytų aplinkybių pagrindu prašė pareiškimą tenkinti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo dėl pareiškėjos reikalavimų spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodo, kad suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjos pareiškime nurodytas prašymas dėl palikėjos motinos B. Č. palikimo paveldėjimo neturėtų būti patenkintas, nes Testamentų registro išrašo duomenys patvirtina tai, kad dėl mirusiosios palikimo perėjimo valstybei paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo kreipėsi Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Pareiškėjos pareiškimą prašo nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (el. b. l. 29-31).
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė rašytinius paaiškinimus. Paaiškinimuose nurodo, kad Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų skyrius 2017 m. spalio 25 d. gavo antstolės T. G. 2017 m spalio 2 d. patvarkymą dėl duomenų pateikimo Nr. 3.5.-S027144, kuriame pateikta informacija apie B. Č. mirusios (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise Nekilnojamojo turto registre registruotą turtą, kuris galimai paveldėtinas valstybės. Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų skyrius 2017 m. lapkričio 3 d. raštu Nr. 50SD-1678-(14.50.92.) „Dėl valstybės paveldėtino turto“ kreipėsi į notarą dėl B. Č. palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo. Tačiau Druskininkų savivaldybės 1-ojo notaro biuro notarė E. Bagdžiūnaitė 2018 m. vasario 22 d. raštu Nr. S-49 „Dėl valstybės paveldėtino turto“ Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų skyrių informavo, jog Druskininkų savivaldybės 1-asis notaro biuras 2017 m. gruodžio 21 d. gavo B. Č., mirusios (duomenys neskelbtini), pirmosios eilės įpėdinės dukros A. B. prašymą neišduoti paveldėjimo teisės liudijimo kitiems galimiems įpėdiniams, iki bus priimtas teismo sprendimas atstatyti praleistą palikimo priėmimo terminą. Taigi, valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų skyriaus, B. Č. palikimo perėjimo valstybei liudijimas nėra išduotas. Pareiškėjai pateikus įrodymus, patvirtinančius, kad po B. Č. mirties, ji aktyviais veiksmais pradėjo valdyti 1170/2032 dalį 0,2032 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Nacionalinė žemės tarnyba neprieštaraus prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto, kad A. B. po savo motinos B. Č., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti, nustatymui. Pareiškėjos pareiškimą prašo nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (el. b. l. 76-77).
Liudytoja O. D. teismo posėdyje patvirtino pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes.
Liudytoja E. R. teismo posėdyje patvirtino pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes.
Liudytojas K. K. teismo posėdyje paaiškino, kad jis 2016 metais pirko dalį žemės sklypo iš pareiškėjos mamos, esantį (duomenys neskelbtini). Tuo metu ir pati pareiškėja gyveno šiuo adresu. Su pareiškėja nusistatė naudojimosi žemės sklypu naudojimosi tvarką, kuria naudosis jis, kuria pareiškėja, nes jam buvo reikalingas įvažiavimas. Pareiškėja 2017 metais, prašė jo, kad padėtų susitvarkyti paveldėjimo reikalus po motinos mirties, jis sutiko, tačiau dėl savo užimtumo pareiškėjos paveldėjimo reikalų nesutvarkė.
Šalies argumentai
Pareiškėja pateikė pareiškimą, kuriuo atsiima pareiškimo dalyje dėl juridinio fakto nustatymo, jog ji priėmė palikimą po senelės E. C. mirties, kadangi po senelės mirties palikimą 2007 m. kovo 27 d. paveldėjo pareiškėjos motina B. Č., todėl prašo jo nenagrinėti (el. b. l. 78).
Atsiliepimas
Teismui įvertinus suinteresuotų asmenų atsiliepime ir paaiškinimuose nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad suinteresuoti asmenys nėra suinteresuoti, kad šis pareiškėjos pareiškimo reikalavimo dalis būtų nagrinėjama, todėl vadovaujantis proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais, pareiškėjos prašymas tenkintinas ir pareiškimo reikalavimas, jog pareiškėja priėmė palikimą po senelės E. C. mirties, paliktinas nenagrinėtas (CPK 139 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pareiškėjos, jos atstovo, liudytojų O. D., E. R., K. K. parodymais, bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjos motina B. Č. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 9, 10-11). B. Č. nuosavybės teise priklausė 1170/2032 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 12-13), taip pat B. Č. 2007 m. kovo 27 d. Paveldėjimo teisės liudijimu pagal įstatymą yra priėmusi palikimą po motinos E. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties (el. b. l. 79). Po B. Č. mirties dėl palikimo perėjimo valstybei paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į Druskininkų savivaldybės 2-ajį notarų biurą 2017 m. lapkričio 3 d. raštu Nr. 50SD -1678-(14.50.92.) kreipėsi Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Paveldėjimo teisės liudijimas Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos neišduotas, kadangi pareiškėja 2017 m. gruodžio 21 d. kreipėsi į notarą prašydama neišduoti paveldėjimo teisės liudijimo, iki bus priimtas teismo sprendimas atstatyti praleistą palikimo priėmimo terminą (el. b. l 77 (priedai)). Druskininkų savivaldybės administracijos Viečiūnų seniūnijos 2020 m. vasario 28 d. pažymoje Nr. PS-7 apie faktinę padėtį nurodyta, kad B. Č. vardu esantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini), po jos mirties 2017 m. sausio 15 d. prižiūrėjo ir juo naudojosi dukra A. B. (el. b. l. 80).
Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalyse nustatyta, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja yra pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą po motinos B. Č. mirties (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pareiškėja nurodė, kad po motinos mirties atsiradusį palikimą ji priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti, tai patvirtino byloje apklausti liudytojai O. Č., E. R. ir K. K. bei kiti byloje esantys bei teismo posėdyje ištirti įrodymai. Iš byloje pateiktos Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis, matyti, kad pareiškėja nuo 2000 m. kovo 23 d. gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 6). Byloje pateiktas įgaliojimas patvirtina, kad pareiškėjos motina B. Č. 2007 m. liepos 18 d. suteikė pareiškėjai įgaliojimą atlikti jos vardu visus teisinius veiksmus su jai priklausančiu kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu (el. b. l. 14). Šios aplinkybės patvirtina, kad dar esant gyvai pareiškėjos motinai, pareiškėjai buvo suteikta teisė motinos vardu disponuoti jai priklausančiu turtu. Minėta, pareiškėjos motina mirė 2017 m. sausio 15 d., o byloje pateiktas žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini), planas patvirtina, jog pareiškėja 2017 m. balandžio 2 d. su buvusiais žemės sklypo bendraturčiais K. K. ir A. K. susitarė dėl šio žemės sklypo naudojimosi tvarkos. Iš šio plano matyti, jog bendraturčiai sutarė, kad pareiškėja naudosis žemės sklypo dalimi pažymėta plane raide „B“, o bendraturčiai K. K. ir A. K. naudosis žemės sklypo dalimi pažymėta plane raide „A“ (el. b. l. 82). Atkreiptinas dėmesys, kad šis susitarimas patvirtintas kiek daugiau nei trys mėnesiai po pareiškėjos motinos mirties, ši žemės sklypu naudojimosi tvarka registruota VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre (el. b. l. 12-13). Be to, sužinojusi apie galimą savo teisių pažeidimą, t. y. kad Nacionalinė žemės tarnyba kreipėsi į notarę dėl palikimo priėmimo po jos motinos mirties likusio turto, pareiškėja, 2017 m. gruodžio 21 d. kreipėsi į notarę su prašymu, kad Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos nebūtų išduotas paveldėjimo teisių liudijimas (el. b. l. 77 (priedai)). Tai patvirtina, kad pareiškėja ir motinai esant gyvai suteikto įgaliojimo pagrindu rūpinosi motinai priklausančiu turtu, o po jos mirties ir toliau tęsė šiuos veiksmus. Tai, kad pareiškėja tęsė šiuos veiksmus patvirtina ir tai, jog pareiškėja 2018 m. liepos 5 d. įgaliojimu įgaliojo K. K. jos vardu vesti paveldėjimo bylą po motinos B. Č. mirties (el. b. l. 56), tačiau teismo posėdyje liudytoju apklausto K. K. paaiškinimu jis dėl savo užimtumo pareiškėjos paveldėjimo reikalų nesutvarkė. Teismo vertinimu vien tai, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos kreipėsi į notarę dėl palikimo priėmimo valstybės vardu, šiuo atveju negali būti pagrindas nepripažinti, kad pareiškėja po motinos mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, kadangi kaip matyti iš byloje esančių duomenų, vertinimą, kad po B. Č. mirties niekas palikimo nepriėmė, Nacionalinė žemės tarnyba padarė gavusi antstolės pranešimą, kad po B. Č. mirties Testamentų registre nėra registruotų palikimo priėmimų faktų, bet ne faktinių aplinkybių išsiaiškinimu ir jų įvertinimu. Formalus valstybės institucijų kreipimasis dėl palikimo priėmimo valstybės vardu, šiuo konkrečiu atveju nepaneigia byloje esančių rašytinių įrodymų bei nustatytų visų faktinių aplinkybių.
Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pareiškėja A. B. po motinos B. Č. mirties naudojosi paveldimu turtu, jį valdė ir juo disponavo kaip savo nuosavybe, tokiu būdu ji aktyviais veiksmais išreiškė savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą, todėl pripažintina, kad ji priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).
Pareiškėjai atsiėmus pareiškimo reikalavimą dalyje dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo po senelės E. C. mirties, jai grąžintina už pareiškimo reikalavimą sumokėto 75 procentai žyminio mokesčio, t. y. 28,50 Eur žyminio mokesčio (38 Eur x 75 proc. / 100) (CPK 87 straipsnio 2 dalis).
Išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu šioje civilinėje byloje sudaro 7,03 Eur, todėl iš pareiškėjos A. B. valstybės naudai turėtų būti priteistos 7,03 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 straipsnio1 dalies 3 punktas).
Įvertinus tai, kad pareiškėja yra sumokėjusi žyminį mokestį, kurio dalis turėtų būti pareiškėjai grąžinama (28,50 Eur), iš pareiškėjos priteistina 7,03 Eur suma už išlaidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, įskaitytina į sumokėto žyminio mokesčio sumą, tuo pagrindu pareiškėjai grąžintina 21,47 Eur (28,50 Eur – 7,03 Eur) dydžio žyminis mokestis, o išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu iš pareiškėjos, nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 87 straipsnio 2 dalimi, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjos A. B. prašymą dėl pareiškimo reikalavimo atsiėmimo tenkinti ir pareiškimą dalyje palikti nenagrinėtu.
pareiškėjos A. B. pareiškimą tenkinti.
Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po motinos B. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios 2017 m. sausio 15 d., mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Grąžinti pareiškėjai A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 21,47 Eur (dvidešimt vieno euro 47 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2019 m. gruodžio 18 d. į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.