- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-07
- Bylos Nr.
- 2-1083/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Čekanauskaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ECAA Europe, uždarajai akcinei bendrovei EACAA Europe
- Ieškovas
- East China Automobile Association LTD
- Trečiasis asmuo
- ACEMARK ENTERPRISES LIMITED
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ECAA Europe atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 26 d. nutarties, kuria atmestas jo prašymas dėl nuostolių, galimų dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimo civilinėje byloje Nr. 2-3731-565/2013 pagal ieškovo East China Automobile Association LTD ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei EACAA Europe, trečiasis asmuo ACEMARK ENTERPRISES LIMITED, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio Lietuvos arbitražo teismui pateikimo ir išnagrinėjimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas East China Automobile Association LTD, vadovaudamasis Komercinio arbitražo įstatymo 27 straipsnio 1 dalies nuostatomis, 2013-03-07 kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašydamas areštuoti atsakovui ECAA Europe UAB priklausančias 1 429 133,59 Lt (414 001,62 EUR) pinigines lėšas, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, išskyrus atsiskaitymų atlikimą ieškovo naudai, o piniginių lėšų esant nepakankamai – areštuoti nekilnojamuosius, kilnojamuosius daiktus, uždraudžiant jais disponuoti. Prašymą ieškovas argumentavo didele reikalavimų suma ir tikėtinai prasta atsakovo įmonės finansine padėtimi. Nurodė, kad atsakovas nesilaikė 2012-02-17 sutartyje nustatytų įsipareigojimų mokėti už pristatytas prekes ir su juo neatsiskaitė.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 12 d. nutartimi nutarė šį ieškovo prašymą tenkinti iš dalies ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1 429 133,59 Lt (414 001,62 EUR) sumai areštuoti atsakovui ECAA Europe UAB priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą ir turtines teises, šio turto nesant ar nepakankant, areštuoti lėšas, leidžiant atsakovui iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškovu pagal pareikštą ieškinį, mokėti darbo užmokestį, mokesčius valstybės ir VSDF biudžetams.
Šalies argumentai
Atsakovas ECAA Europe UAB kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimo, prašydamas įpareigoti ieškovą Seišelių Respublikos įmonę East China Automobile Association LTD per penkias darbo dienas į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 6 720 501,48 Lt jo nuostolių, galinčių atsirasti dėl minėtų priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, arba pateikti Lietuvos Respublikoje registruoto ir veikiančio banko garantiją.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 3 d. nutartimi nutarė šį atsakovo ECAA Europe UAB prašymą atmesti. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartimi atmetė atsakovo atskirąjį skundą ir paminėtą teismo nutartį paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Atsakovas ECAA Europe UAB pateikė teismui pakartotinį prašymą, kuriame prašė įpareigoti ieškovą pateikti 926 686,90 Lt nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Nurodė, jog šie nuostoliai susideda iš: 1) 120 205,92 Lt palūkanų kreditoriui UAB „Vaivorykštė“ už suteiktą paskolą prekėms įsigyti (negalėdamas prekiauti areštuotomis prekėmis, negali gauti iš jų pajamų ir grąžinti paskolos); 2) 39 464,94 Lt išlaidų UAB „Tikroji vaivorykštė“ už areštuotų prekių saugojimą muitinės sandėlyje (atsakovo teigimu, jis prekių saugotoju paskirtas nepagrįstai, todėl jam turi būti atlygintos šios išlaidos); 3) 714 562,07 Lt areštuotų prekių vertės, sumažintos 50 procentų (prekių vertė mažėja jų nerealizuojant dėl jų garantinių terminų pabaigos, sumažėjusios paklausos ir kt.); 4) 52 453,97 Lt palūkanos nuo 874 232,93 Lt nuostolių sumos.
Atsiliepimas
Atsakovas teigė, jog jo nuostolių atlyginimo išieškojimas bus apsunkintas, nes ieškovas yra užsienio juridinis asmuo, registruotas Seišelių Respublikoje, ofšorinė bendrovė, neturinti Lietuvos Respublikoje jokio turto, išskyrus 35 procentus atsakovo areštuotų akcijų. Nurodė, jog dėl antstolio neteisėtų veiksmų, kuriais areštuojamų prekių vertė nustatoma neatsižvelgiant į jų rinkos vertę, nuostoliai tik didėja, be to, jis yra šališkas, suinteresuotas priimti ieškovui palankius sprendimus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 26 d. nutartimi atmetė kaip nepagrįstą atsakovo ECAA Europe UAB prašymą užtikrinti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą.
Teismas sprendė, jog atsakovas nepagrįstai teigia, kad nuostolius patiria būtent dėl jam taikytų minėtų priemonių. Tokią išvadą grindė aplinkybe, jog jos buvo taikytos ne visoms atsakovo prekėms (detalėms), skirtoms perparduoti, kurių vertė, jo paties teigimu, sudaro 3 653 042,46 Lt, o areštuotos tik 1 429 133,59 Lt vertės prekės. Todėl, teismo nuomone, atsakovas gali vykdyti veiklą realizuodamas neareštuotas prekes, kitas atsargas, kurios sudaro 7 930 188,23 Lt arba kreiptis į antstolį su prašymu areštuoti prekes, kurioms netaikomas realizavimo terminas.
Teismas sprendė, jog atsakovas neįrodė nuostolių, susijusių su paskolos mokėjimu, pagrįstumo. Pažymėjo, jog atsakovas pirminiame prašyme dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo buvo nurodęs aplinkybę, jog iš UAB „Vaivorykštė“ skolinosi pinigų automobilių detalėms įsigyti, tačiau teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog už automobilių detales sumokėjo skolintomis lėšomis. Nurodė, jog pagrindas teikti pakartotinį prašymą yra naujai paaiškėjusios aplinkybės, reikšmingos vertinant nuostolių atsakovui atsiradimą dėl tokių priemonių, tuo tarpu paskolos teisiniai santykiai jau egzistavo pirminio prašymo pateikimo metu, nes UAB „Vaivorykštė“ ir atsakovo paskolos sutartis sudaryta 2012-02-24. Teismas nustatė, jog 2013-03-18 UAB „Vaivorykštė“ pažymoje nurodyta, jog paskola atsakovui prekėms iš Kinijos įsigyti suteikta iki 2013-01-23, t. y. atsakovas turėjo grąžinti paskolą dar iki minėtų priemonių taikymo.
Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstus atsakovo teiginius, susijusius su nuostoliais dėl areštuotų prekių saugojimu muitinės sandėliuose. Remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas 2013 m. gruodžio 23 d. nutartimi konstatavo, jog atsakovas pagrįstai paskirtas areštuotų prekių saugotoju.
Teismas nurodė, kad atsakovas aplinkybes, susijusias su prekių vertės mažėjimu dėl jų nerealizavimo, garantiniais terminais, gedimu, paklausa jau buvo išdėstęs priminiame prašyme dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, tačiau jį nagrinėję teismai nustatė, kad įrodymai, patvirtinantys šiuos teiginius, nepateikti. Remdamasis antstolio A. L. 2013-08-01 patvarkymo dėl turto aprašo pakeitimo duomenimis, nustatė, kad pats atsakovas sudarė areštuotino kilnojamojo turto (prekių) sąrašą, todėl sprendė, jog jis turėjo realias galimybes įvertinti šio turto (prekių) pobūdį, kainas, paklausą ir kitas reikšmingas aplinkybes bei išvengti galimų nuostolių atsiradimo.
Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo teiginius, jog antstolis prekes įkainojo 5 079,48 Lt mažiau nei prekių įsigijimo kaina, todėl tokiu būdu iš esmės areštavo didesnės vertės prekių nei nurodyta teismo nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodė, jog atsižvelgiant į turimų prekių kiekį (3 653 042,46 Lt), įmonės pardavimų mastus (pagal pateiktą įmonės 2014-02-08 buhalterinę pažymą Nr. 14/02/28/A per 2013 m. pirmus tris ketvirčius prekių parduota už 838 775 Lt) vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo teigti, kad tai lemia atsakovo nurodytų nuostolių atsiradimą.
Teismas sprendė, jog atsakovo reikalavimas priteisti palūkanas už nuostolių atlyginimo sumą yra nepagrįstas. Nurodė, jog CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatytos palūkanos mokamos už termino prievolei įvykdyti praleidimą, tuo tarpu ginčo atveju bylos šalių prievoliniai santykiai nesieja.
Pažymėjo, jog kiti atsakovo argumentai dėl antstolio veiksmų įkainojant turtą, jo šališkumo, vykdomosios bylos sustabdymo, ieškinio pagrįstumo sprendžiant klausimą dėl nuostolių užtikrinimo nėra aktualūs, todėl dėl jų nepasisakė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas ECAA Europe UAB atskirajame skunde prašo panaikinti paminėtą Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 26 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo patenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Teismas nesilaikė teismų praktikos šiuo klausimu ir nepagrįstai sprendė, jog atsakovas neįrodė savo nuostolių pagrįstumo. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog tokiu atveju nereikalaujama, kad asmuo pateiktų įrodymus apie būsimus nuostolius, pakanka įrodyti, jog jie yra realiai prognozuojami. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovui nepalankaus teismo sprendimo atveju, atsakovo nuostolių atlyginimo išieškojimas bus apsunkintas, nes ieškovas yra užsienio juridinis asmuo, registruotas Seišelių Respublikoje, ofšorinė bendrovė, neturinti jokio turto, išskyrus 35 procentus atsakovo areštuotų akcijų. Tai patvirtina aplinkybės, jog nėra galimybės iš ieškovo išieškoti kitose bylose atsakovui priteistų bylinėjimosi išlaidų. Teismas pažeidė šalių interesų pusiausvyros, lygiateisiškumo principus, nes prioritetas teikiamas ieškovo nepagrįstiems prašymams, o apelianto prašymai, susiję su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra netenkinami. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir neteisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nurodytas aplinkybes, neatsižvelgė į jų visumą.Teismas neatsižvelgė į tai, jog atsakovo nuostoliai kyla dar ir dėl to, jog Lietuvos arbitražiniame teisme nagrinėjama byla, kurioje pareikštų reikalavimų patenkinimo užtikrinimui šioje byloje buvo taikytos minėtos priemonės, yra sustabdyta, o Šiaulių apylinkės teisme yra nagrinėjama byla dėl arbitražinės išlygos, kurios pagrindu ieškovas kreipėsi į minėtą teismą, pripažinimo negaliojančia (civilinė byla Nr. 2-4754-772/2013). Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas piktnaudžiauja proceso teisėmis, nepagrįstu ieškiniu, neteisėtais prašymais, nušalinimais siekia kaip įmanoma ilgiau vilkinti ne tik šios, bet ir kitų bylų tarp ginčo šalių nagrinėjimą ir tokiu būdu apsunkinti įmonės veiklą, finansinę padėtį.Teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovas reikšdamas pakartotinį prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, nenurodė jokių naujų aplinkybių. Atsakovas dėl objektyvių priežasčių kartu su pirminiu prašymu nepateikė vienokių ar kitokių paaiškinimų, tačiau tai savaime nepaneigia jo teisės pateikti rašytinius įrodymus ir paaiškinimus, susijusius su vykdomosios bylos ir kitų civilinių bylų procesu. Atsakovas pateikė teismui 2014-01-21 antstolio R. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 98-17 kopiją, kuris patvirtina, jog šiuo metu galiojantis antstolio A. L. 2013-08-01 patvarkymas Nr. AN053356 aprašytų atsakovo prekių vykdomojoje byloje Nr. 0163/13/02399 vertė ir reali prekių rinkos kaina yra žymiai didesnė negu Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas. Priešingai nei nurodė teismas, UAB ,,Vaivorykštė“ ir atsakovas susitarė, jog paskola turi būti grąžinta iki 2014-04-30. Atsakovas pateikė 2013-03-18 UAB „Vaivorykštė“ pažymą, kad iki 2013-01-23 ši įmonė yra suteikusi 2 668 187,05 Lt kreditą. Taigi atsakovas privalo vykdyti savo įsipareigojimus mokėti palūkanas, tačiau dėl areštuotų prekių negaudamas pelno, patiria nuostolių.Nepagrįsta teismo išvada, jog atsakovas nepateikė įrodymų, kad už prekes jis sumokėjo skolintomis lėšomis, nes byloje yra pateikti atsakovo akcininko ir vadovo J. D. prašymai UAB „Vaivorykštė“ suteikti kreditą ir pinigus pervesti tiesiogiai atsakovui ECAA Europe UAB, 2013-03-18 pažyma apie suteiktą ir išmokėtą kreditą atsakovui, konkretūs mokėjimo pavedimai. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas turi teisę skųsti antstolio veiksmus ar teikti prašymus dėl konkrečių prekių areštavimo ir tokiu būdu išvengti nuostolių. Atsakovas yra pateikęs daugybę įvairių prašymų vykdomojoje byloje, susijusių su neteisėta antstolio veikla, tačiau išskyrus nušalinimą antstoliui A. L., jie nebuvo patenkinti. Teismas neatsižvelgė į tai, jog aprašytų atsakovo prekių, kurios skirtos itin senos eksploatacijos laidos automobiliams, paklausa mažėja atitinkamai dėl jų nerealizavimo termino. Teismas neatsižvelgė į tai, kad dėl taikytų minėtų priemonių atsakovas prarado galimybę prekiauti tam tikros rūšies prekėmis, o tai itin mažina atsakovo apyvartą, paklausą rinkoje ir pelną. Šią išvadą patvirtina papildomai pateiktos atsakovo 2014-02-28 buhalterinės pažymos (sudaryta buhalterinės apskaitos duomenų ir pirminių dokumentų pagrindu) duomenys, jog atsakovo prekių apyvarta 2013-ųjų metų I-III ketvirčiais sumažėjo nuo 490 000 Lt iki 50 000 Lt.
Atsiliepimas
Ieškovas East China Automobile Association LTD atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo šiuos teiginius:
1. Apeliantas nei pareiškime dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, nei atskirajame skunde neįrodė savo teiginių, jog netenkinus šio prašymo, realus nuostolių atlyginimo išieškojimas gali būti apsunkintas, nes atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie sunkią ieškovo finansinę padėtį.
Šalies argumentai
2. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog teismo nutartis yra nemotyvuota, o byloje pateikti įrodymai įvertinti netinkamai.
3. Apeliantas be pagrindo teigia, jog ieškovas siekia vilkinti šios ir kitų bylų nagrinėjimą ir apsunkti įmonės veiklą. Ieškovas nepasitiki teismais, todėl naudojasi jam suteiktomis proceso teisėmis reikšti nušalinimus.
4. Nepagrįsti apelianto teiginiai, jog jo nuostoliai dėl mokėtinų palūkanų už suteiktą paskolą yra susiję su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nes šias palūkanas atsakovas turi mokėti ir jų netaikius. Be to, apeliantas nepateikė įrodymų, jog jau yra sumokėjęs šių palūkanų dalį. Jo teigimu, prekių, skirtų perparduoti, suma siekia 3 653 042,46 Lt, taigi apeliantas gali vykdyti neareštuotų automobilių detalių prekybą, gauti pelną ir mokėti palūkanas bei atlikti kitus mokėjimus.
5. Apeliantas nepagrįstai nurodo, jog ieškovas privalo atlyginti nuostolius, susidariusius dėl prekių saugojimo muitinės sandėlyje. Byloje nėra įrodymų, jog apelianto nurodomame sandėlyje yra laikomos būtent areštuotos prekės, kurios saugomos tik dėl šių priemonių. Apeliantas, skaičiuodamas savo tariamus nuostolius dėl areštuotų prekių saugojimo, vadovaujasi muitinės sandėlyje saugomų visų atsakovo prekių kaina, tačiau neaišku, kokią įtaką tai turi šių prekių saugojimo išlaidoms. Be to, pats atsakovas nesutiko, kad areštuoto turto saugotoju būtų paskirtas ieškovas, kuriam būtų tekusi pareiga rūpintis turto saugojimo išlaidomis. Apeliantas teigia, jog patiria šias išlaidas, tačiau nepateikė įrodymų, kad sąskaitos yra apmokėtos.
6. Apelianto teiginiai, jog jis patiria nuostolių dėl prekių nuvertėjimo, yra nepagrįsti. Ieškovas pirmosios instancijos teismui pateikė ACEMARK ENTERPRISES LIMITED tiekiamų produktų kokybės garantijos laikotarpio pažymą, iš kurios matyti, jog kompanija tiekiamoms prekėms suteikia vienerių metų garantinį laikotarpį nuo automobilių detalių įmontavimo į automobilį. Atsižvelgiant į tai, jog areštuotu turtu yra draudžiama disponuoti, todėl jų garantinis laikotarpis nėra prasidėjęs. Naujos ir nenaudojamos, tinkamai saugomos automobilių detalės nėra greitai gendančios prekės ir nepraranda savo techninių savybių.
7. Nepagrįsti apelianto teiginiai, jog antstolis neteisingai nustatė areštuotinų prekių kainą, nes teismai netenkino apelianto skundų dėl antstolio veiksmų.
Ieškovas East China Automobile Association LTD apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą prijunti papildomus įrodymus, tai yra Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. balandžio 14 d. atsakovo ECAA Europe UAB Mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitos kopija, kuri, anot jo, patvirtina ieškinio, pareikšto arbitražo teisme, reikalavimo dėl 1 429 133,59 Lt priteisimo pagrįstumą, nes šioje ataskaitoje nurodyta, jog ieškovas atsakovui suteikė 1 545 272 Lt paskolą. Ieškovas teigia, jog atsakovas, reikšdamas nepagrįstus prašymus dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, piktnaudžiauja proceso teisėmis, todėl prašo skirti jam 20 000 Lt baudą, 50 procentų šios baudos skiriant ieškovui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 146 straipsnio 1 dalį šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, jog ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl tokių priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Minėta norma yra nukreipta į ieškovo bei atsakovo interesų ir procesinių jų tarpusavio poveikio priemonių pusiausvyros, šalių lygiateisiškumo principo, prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo siekiamiems tikslams, taip pat į ieškovo galimybių padengti dėl jo prašymu taikytų tokių priemonių turėtus nuostolius, užtikrinimą.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovui, šis paprastai patiria tam tikrų suvaržymų, dėl kurių gali egzistuoti reali galimybė jo nuostoliams atsirasti, tačiau svarbu yra tai, kad taikomos priemonės nevaržytų asmenų teisių daugiau, nei būtina ieškiniui užtikrinti. Tam, jog teismas nustatytų tokių nuostolių užtikrinimą, pagal bylos duomenis turi būti realiai prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas (nuostoliai yra dideli, ieškovas yra finansiškai nepajėgus jų padengti, neturi turto, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan.), o atsakovas turi pateikti duomenis apie galimų nuostolių dydį, preliminarų jų paskaičiavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2269/2011 ir kt.). Taigi nuostolių atlyginimo užtikrinimo taikymui yra būtinos dvi sąlygos – nuostoliai gali atsirasti ir nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas. Tokį galimų nuostolių realumą turi pagrįsti ir įrodyti asmuo, reiškiantis tokį prašymą (CPK 12, 13 str., 178 str.).
Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo ECAA Europe UAB atskirąjį skundą ir susipažinęs su bylos medžiaga, sutinka su minėta pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog jis neįrodė savo pakartotinio prašymo pagrįstumo. Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių teismo nutartis turėtų būti panaikinta ar pakeista atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta (CPK 185 str.).
Visų pirma pažymėtina tai, jog apeliantas yra teisus teigdamas, kad prašymas dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo gali būti reiškiamas bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje, taip pat gali būti teikiamas ir pakartotinis prašymas, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuriuo toks klausimas jau buvo išspręstas, būtina nurodyti naujai paaiškėjusias aplinkybes, kurios būtų reikšmingos vertinant tokio prašymo pagrįstumą. Taip pat apeliantas teisingai nurodo, jog teismas gali įpareigoti ieškovą pateikti nuostolių atlyginimo užtikrinimą ne visai jo prašomai sumai, bet jos daliai. Tačiau teismas tokį prašymą gali tenkinti iš dalies tik nustatęs pirmiau paminėtas tokio prašymo tenkinimo sąlygas.
Kaip minėta, atsakovas jau buvo pareiškęs prašymą dėl 6 720 501,48 Lt nuostolių atlyginimo užtikrinimo, kurį grindė tuo, kad ieškovas yra ne Lietuvoje registruota bendrovė, turto Lietuvoje turi tik 35 procentus atsakovo įmonės akcijų, teigė, jog dėl trumpo prekių, kurios yra areštuotos, garantinio termino patirs nuostolių, nes negali jų parduoti, taip pat nurodė, kad prekės įsigytos skolintomis lėšomis, o antstolis netinkamai aprašė ir areštavo prekes, žymėdamas prekes pažeidė jų pakuotes, neteisingai nustatė jų kainas, todėl faktiškai areštavo didesnės vertės turtą nei nurodė teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas, 2013 m. gegužės 3 d. nutartyje nagrinėdamas šį prašymą, o taip pat apeliacinės instancijos teismas 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartyje tikrindamas paminėtos teismo nutarties teisėtumą, sprendė, jog atsakovas neįrodė pirmiau paminėtų teiginių pagrįstumo, tai yra nepateikti įrodymai apie tai, kad galimų nuostolių išieškojimas iš Seišelių Respublikoje įregistruoto asmens nėra galimas; kad atsižvelgiant į areštuoto kilnojamojo turto pobūdį ir jo vertę, turimo turto, apyvartos ir grynojo pelno santykį, turimų atsargų (prekių) vertė ir turto arešto mastas iš esmės nelemia atsakovo veiklos ir jo gaunamo pelno dydžio; kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie potencialius viso areštuoto turto pirkėjus ir tik dėl šio suvaržymo negali jo realizuoti; kad sudarydamas areštuojamo kilnojamojo turto (prekių) sąrašą atsakovas turėjo realias galimybes įvertinti jų pobūdį, kainas, paklausą ir kitas reikšmingas aplinkybes bei išvengti galimų nuostolių atsiradimo.
Tuo tarpu apeliantas pakartotiniame prašyme dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, iš esmės nurodė tuos pačius argumentus kaip ir pirmajame prašyme, dėl kurių pagrįstumo jau buvo pasisakyta paminėtose nutartyse, tačiau savo reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo detalizavo ir papildomai nurodė, jog jo patiriamus nuostolius sudaro 120 205,92 Lt palūkanų kreditoriui UAB „Vaivorykštė“ už suteiktą paskolą prekėms įsigyti, nes negalėdamas prekiauti areštuotomis prekėmis, negali gauti iš jų pajamų ir grąžinti paskolos; 39 464,94 Lt išlaidų UAB „Tikroji vaivorykštė“ už areštuotų prekių saugojimą muitinės sandėlyje; 714 562,07 Lt areštuotų prekių vertės, sumažintos 50 procentų, nes jų nerealizavus kaip įmanoma greičiau, kaina turi būti mažinama; 52 453,97 Lt palūkanos nuo visos nuostolių sumos.
Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog paskoliniai teisiniai santykiai tarp atsakovo ir UAB ,,Vaivorykštė“ egzistavo jau ir pirmojo prašymo pateikimo metu, nes paskolos sutartis sudaryta 2012-02-04, tuo tarpu pateikti įrodymai šiuo klausimu nelaikytini naujai paaiškėjusia aplinkybe. Pažymėtina tai, jog ieškovas atsiliepime į skundą teisingai nurodo, jog atsakovas savo sutartinius įsipareigojimus mokėti sutartyje nustatyto dydžio palūkanas privalo vykdyti nepriklausomai nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, šios išlaidos jo buvo iš anksto suplanuotos, tuo tarpu kaip jau buvo minėta, byloje nustatyta, jog areštuotos ne visos atsakovo turimos prekės, o tik dalis, jis vykdo savo veiklą, kaip pats nurodė atskirajame skunde, gauna pelną, todėl nėra pagrindo teigti, kaip teisingai sprendė teismas, jog 120 205,92 Lt palūkanos už suteiktą paskolą yra atsakovo nuostoliai dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių (CK 6.247 str., CPK 178 str.). Šios išvados pagrįstumo, teismo nuomone, nepaneigia ta apelianto nurodoma aplinkybė, jog už prekes atsakovas mokėjo skolintomis lėšomis.
Teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus apelianto teiginius, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo atmetė jo prašymą dėl 39 464,94 Lt išlaidų UAB „Tikroji vaivorykštė“ už areštuotų prekių saugojimą muitinės sandėlyje atlyginimo užtikrinimą. Šį savo reikalavimą apeliantas iš esmės grindė tuo, jog jis tokias išlaidas patiria dėl to, jog nepagrįstai yra paskirtas areštuoto turto saugotoju. Tačiau visų pirma, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, Šiaulių apygardos teismas 2013 m. gruodžio 23 d. nutartimi konstatavo, jog 2013-04-24 patvarkymu antstolis areštuoto turto saugotoju pagrįstai paskyrė skolininką ECAA Europe, UAB, motyvuodamas tuo, jog perdavus turtą saugoti išieškotojui būtų suvaržytos skolininko teisės į turto valdymą ir jis netektų galimybės vykdyti muitinės sandėlyje esančio areštuoto turto saugojimą, atitinkamai pats planuoti ir kontroliuoti savo vykdomą veiklą. Taigi pats Antra, kaip teisingai atsiliepime nurodė ieškovas, atsakovas nepateikė įrodymų, jog šios išlaidos yra būtinos būtent dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, be to, nėra aišku, ar tik areštuotos prekės yra priverstinai saugomos šiame muitinės sandėlyje (CPK 178 str.). Taigi teismas sprendžia, jog nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, jog jo prašymas dėl šių nuostolių atlyginimo užtikrinimo atmestas nepagrįstai (CPK 185 str.).
Pažymėtina, jog apelianto teiginiai, susiję su antstolio veikla dėl atsakovo nuotolių, jo šališkumo ir t. t., kaip teisingai sprendė teismas, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes antstolio veiksmų teisėtumas vertinamas vykdomojoje byloje reiškiant skundus dėl jo veiksmų CPK nustatyta tvarka. Kaip matyti iš bylos duomenų, paties apelianto teigimu, jis naudojasi šiomis įstatymų suteiktomis teisėmis, teikia daugybę ir įvairių skundų, prašymų, tačiau vien tai, kad jo skundai nėra patenkinami, teismo nuomone, nėra pagrindo spręsti, jog jis dėl šios priežasties patiria nuostolių, kurių atlyginimo užtikrinimą privalo pateikti ieškovas.
Kaip minėta, apelianto teiginius, susijusius su jo patiriamais nuostoliais dėl to, kad negali parduoti prekių, kurių vertė, paklausa mažėja, taip pat baigiasi galiojimo laikas, garantiniai terminai ir kt., jau yra įvertinę tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, kurie nagrinėjo pirmąjį atsakovo prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, todėl teismas dėl šių argumentų nebepasisako, nes naujų esminių aplinkybių šiuo aspektu, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantas nenurodė (CPK 146 str.).
Atmetus kaip nepagrįstą atsakovo prašymą dėl pirmiau nurodytų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, nėra pagrindo spręsti ir dėl 6 procentų palūkanų atlyginimo užtikrinimo (CK 6.210 str. 2 d., CPK 178 str.).
Teismas sprendžia, jog kiti apelianto argumentai, susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, ieškinio pagrįstumu, atsakovo prekių apyvarta, visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimų vykdymo, ieškovo tikslų sužlugdyti atsakovo veiklą ir kt., neturi teisinės reikšmės šio ginčo išsprendimui ir nėra susiję su nagrinėjamos bylos dalykų, todėl dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).
Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovo ECAA Europe UAB prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, todėl skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 146 str., 329 str. 1 d.).
Kaip minėta, ieškovas East China Automobile Association LTD už piktnaudžiavimą proceso teisėmis prašė skirti ieškovui 20 000 Lt baudą, 50 procentų šios baudos skiriant ieškovui. Jo teigimu, ši bauda skirtina dėl to, kad atsakovas reiškia nepagrįstus prašymus dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo.
Bendroji šalių pareiga procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, yra įtvirtinta CPK 7 straipsnio 2 dalyje, 42 straipsnio 5 dalyje, o CPK 95 straipsnyje įtvirtintos priemonės, taikytinos šaliai, kuri jomis piktnaudžiauja ir veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Taigi teismas, nustatęs, kad šalis piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, jai gali skirti iki 20 000 Lt dydžio baudą (CPK 95 str. 2 d.).
Įvertinęs byloje esančius įrodymus, nustatytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovo teiginiais, jog atsakovas, CPK nustatyta tvarka reikšdamas minėtus prašymus ir naudodamasis jam suteiktomis teisėmis, nagrinėjamu atveju jomis piktnaudžiauja (CPK 185 str.). Teismas atkreipia ieškovo dėmesį į tai, jog vien ta aplinkybė, jog atsakovo prašymai buvo atmesti, nesutiekia pagrindo spręsti, jog jis savo teisėmis piktnaudžiauja. Atsižvelgiant į tai, teismas atmeta ieškovo prašymą kaip nepagrįstą (CPK 178 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Atmesti ieškovo East China Automobile Association LTD prašymą dėl baudos skyrimo.