- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-05-29
- Bylos Nr.
- 1-920-1072/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Venckienė
- Kaltinamasis
- D. A.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus (Ukmergė) prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-17967-19, ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje
D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teistas: 2013 m. gruodžio 30 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį, jam paskiriant 20 parų arešto bausmę, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis D. A. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos narį, o būtent:
jis, 2019 m. balandžio 30 d., apie 22 val. 00 min., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkotesteriu nustatytas 2,60 promilių girtumas), konflikto metu, tyčia, du kartus delnu sudavė savo sugyventinei L. Č. į veidą ir tokiu būdu sukėlė jai fizinį skausmą.
Kaltinamasis D. A. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. balandžio 30 d., apie 20 val. 00 min., iš parduotuvės namo parsinešė 3 l alaus. Šį alų namuose gėrė abu su L. Č., kuri yra jo sugyventinė. Jautėsi apgirtęs. Prasidėjo jo ir L. Č. konfliktas dėl nepagaminto maisto. L. Č. kažką burbėjo, atsikalbinėjo, jį provokavo. Viskas išėjo staigiai. L. Č. sėdėjo ant lovos, kada jis priėjęs prie L. Č., delnu, du kartus jai sudavė į veidą, į kairę veido pusę. Po jo smūgių L. Č. negriuvo, neverkė. Jis pats susinervavo, kad L. Č. sudavė delnu į veidą. L. Č. išėjo į lauką, o jis atsigulė į lovą. Greitai atvažiavo policija ir jį sulaikė. Jis tikrai pripažįsta, kad L. Č. sudavė delnu du kartus į veidą. Stipriai sužaloti L. Č. negalėjo, gal tik suskaudo jai. Jis nori L. Č. atsiprašyti, nori toliau su ja gyventi (b. l. 49-50).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo D. A. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.
Nukentėjusioji L. Č., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. balandžio 30 d., apie 20 val. 00 min., D. A., grįžęs namo, parvežė tris butelius alaus, kartu išgėrė, kiek pamena, du butelius alaus. Jai labai skaudėjo dantį, buvo pikta. Tada tarp jos ir D. A. prasidėjo žodinis konfliktas dėl nepagaminto valgio. Tada jai sėdint ant lovos, prie jos priėjo D. A. ir delnu, tris kartus, sudavė jai per veidą, į dešinį skruostą, bet nestipriai. Kadangi D. A. taip jai padarė pirmą kartą, todėl ji labai išsigando, nesitikėjo. Kai D. A. sudavė, jai skaudėjo truputį. Paėmusi telefoną išėjo iš namų ir, būdama prie namų, laukė policijos. Abu buvo neblaivūs, todėl gal ir kilo žodinis konfliktas. Ant jos veido jokių sumušimo žymių neliko ir nebuvo, nes smūgiai buvo delnu ir nestiprūs, gal D. A. ją tik pagąsdinti norėjo. Kai policija atvažiavo jai pasidarė labai bloga, silpna, todėl ji pasišalino, neturėjo jėgų bendrauti. Pas medikus nesikreipė, nes jokių sužalojimų nebuvo padaryta. Patyrė fizinį skausmą. Ji ir D. A. susitaikė, D. A. jos atsiprašė, ji jam atleido, ir tikrai jokių pretenzijų D. A. neturi (b. l. 14-15).
Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariate 2019 m. gegužės 1 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal informaciją, kad 2019 m. kovo 30 d., apie 22 val. 00 min., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu kilus konfliktui, D. A. delnu sudavė du smūgius į dešinį skruostą savo sugyventinei L. Č., tuo sukeldamas jai fizinį skausmą (b. l. 1).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), namo viduje, patenkama į prieangį, iš jo į virtuvę, iš šios į kambarį. Virtuvėje, prie kairės sienos, stovi virtuvės baldai, priekinėje sienoje yra koklinė krosnis. Kambaryje, prie kairės sienos, stovi paklota lova. Vienas lovos galas pristumtas prie kambario galinės sienos. Kitame lovos gale (tarp lovos galo ir priekinės sienos) stovi stalas, prie stalo pristumta spintelė su stalčiais. Ant stalo, spintelės pridėta higienos priemonių. Prie kambario dešinės sienos stovi stalas, televizorius. Prie kambario galinės sienos, dešinėje, stovi drabužių spinta. Įvykio vietoje daugiau jokių daiktų, pėdsakų ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės įvykiui tirti, nerasta (b. l. 6-12).
Iš alkotesterio panaudojimo registracijos žurnalo, alkotesterio duomenų nustatyta, kad D. A. 2019 m. gegužės 1 d., 00 val. 56 min., nustatytas 2,60 promilių neblaivumas (b. l. 35).
Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuotina, kad kaltinamasis D. A. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinei L. Č. ir tokiais savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
BK 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).
Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis). Fizinio skausmo sukėlimas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui baudžiamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Įvertinęs byloje esančius įrodymus, tiek atskirai, tiek jų visetą, teismas išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra surinkta pakankamai duomenų (nuketėjusiosios, liudytojų parodymai ir kita) pagrįsti D. A. kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis D. A. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdamas su jam siūloma paskirti bausmės rūšimi bei jos dydžiu (b. l. 70-72, 73).
Teismas, priimdamas sprendimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.
Svarstant kaltinamojo D. A. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį. Padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad D. A. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe nustatyta tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – anksčiau teistas, teistumas išnykęs (b. l. 58-59), baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 65-69). Yra bedarbis (b. l. 63), registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 64). Psichiatrijos ligoninėje ar priklausomybės ligų centre negydytas.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas, šiuo atveju, įvertinus kaltinamojo asmenybę bei jį charakterizuojančius duomenis bus pakankamai efektyvi ir pasieks BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 6 dalies 3 punktu, 75 straipsnio 2 dalies 10 punktu, D. A. skirtini įpareigojimai: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, 2) registruotis darbo biržoje arba pradėti dirbti, 3) nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių narkotinių, psichotropinių medžiagų, išskyrus gydytojo paskirtus.
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, D. A. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.
Iš 2019 m. gegužės 1 d. nutarimo nustatyta, kad D. A. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. balandžio 30 d. 22 val. 35 min. iki 2019 m. gegužės 1 d. 11 val. 01 min., t. y. viena laikino sulaikymo diena (b. l. 54), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsnio 2 dalimi, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis BK 67 ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgiant į kaltinamojo D. A. asmenybę, padarytos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam prieš šeimos narį asmeniui, yra paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas probacijos tarnybos organizuojamuose smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2019 m. gegužės 1 d. nutarimu (b. l. 51-52) D. A. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Proceso išlaidų baudžiamojoje byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,
nusprendė:
D. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu, D. A. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaityti D. A. sulaikymą nuo 2019 m. balandžio 30 d. 22 val. 35 min. iki 2019 m. gegužės 1 d. 11 val. 01 min., t. y. vieną laikino sulaikymo dieną, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 6 dalies 3 punktu, 75 straipsnio 2 dalies 10 punktu, per visą bausmės vykdymo laiką:
įpareigoti: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje;
3) nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių narkotinių, psichotropinių medžiagų, išskyrus gydytojo paskirtus.
Paskirti D. A. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 9 (devynis) mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios išklausant visą šių programų kursą (BK 72² straipsnis).
D. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamųjų gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.