- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Data
- 2014-06-02
- Bylos Nr.
- I-1460-257/2014
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Martinavičius, Žanas Kubeckas, Laisvutė Kartanaitė (pran.)
- Pareiškėjas
- A. V.
- Atsakovas
- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš posėdžio pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Laisvutės Kartanaitės, kolegijos narių teisėjų Arvydo Martinavičiaus ir Žano Kubecko,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo A. V. skundą ir patikslintą skundą atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl 2014 m. vasario 28 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato sprendimo Nr. 14-IL-40-01667-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklą panaikinimo“ panaikinimo ir įpareigojimo grąžinti ginklą bei šaudmenis.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. V. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas panaikinti 2014 m. vasario 28 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Šiaulių AVPK) sprendimą Nr. 14-IL-40-01667-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklą panaikinimo“, įpareigoti Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą grąžinti jam ginklą ir šaudmenis, kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu išspręsti, ar Lietuvos Respublikos ginklų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui.
Pareiškėjas A. V. posėdžio metu nurodė, kad palaiko skundą ir patiksliną skundą. Pareiškėjas A. V. skunde (b. l. 2) ir patikslintame skunde (b. l. 56) nurodė, kad 2014 m. vasario 28 d. Šiaulių AVPK sprendimu „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklą panaikinimo“ pasiūlė panaikinti jam Šiaulių AVPK Pakruojo rajono policijos komisariato išduotą leidimą Nr. 86 laikyti (nešiotis) šaunamąjį ginklą medžioklės tikslams ir A. V. priklausantį šaunamąjį ginklą IZH-27EM 12x76/12x76 kal. Nr. 082751711 perduoti Šiaulių AVPK ginklų tinkamumo tolimesniam naudojimui nustatymo komisijai. 2014 m. balandžio 3 d. kreipėsi į Šiaulių AVPK Viešosios tvarkos biuro licencijavimo poskyrį prašydamas grąžinti ginklą ir šaudmenis, nes tapo nepriekaištingos reputacijos. 2014 m. balandžio 8 d. Šiaulių AVPK Viešosios tvarkos biuro licencijavimo poskyris raštu Nr. 40-12-S-162 atsisakė grąžinti ginklą ir šaudmenis. Mano, kad Šiaulių AVPK 2014 m. vasario 28 d. sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Taip pat mano, jog Šiaulių AVPK 2014 m. balandžio 8 d. atsisakymas grąžinti ginklą ir šaudmenis yra neteisėtas bei nepagrįstas. Nurodė, kad yra nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo, tačiau paaiškina, jog buhalterinę apskaitą tvarkė jo motina Ramutė Vaitekūnienė. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje yra įtvirtintas teisinės valstybės principas. Mano, jog Lietuvos Respublikos ginklų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punktas prieštarauja minėtam principui, todėl prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu išspręsti, ar Lietuvos Respublikos ginklų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 8 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui, nes nėra padarytos išimtys dėl netyčinės veikos. Mano, jog nėra pavojingumo aplaidžiai tvarkant buhalterinę apskaitą. Be to, nebuvo išsiaiškintos visos galimai padarytos veikos aplinkybės, nepasidomėta, jog buhalterinę apskaitą tvarkė jo įgaliotas asmuo ir jis, turėdamas įgaliotinį buhalterinės apskaitos tvarkymui, jokių veiksmų, netgi aplaidžių, neatliko.
Pareiškėjo A. V. atstovė Ramutė Vaitekūnienė teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą.
Pareiškėjo A. V. atstovas Ramūnas Jankauskas teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą. Atsižvelgiant į tai, kad priimant skundžiamą sprendimą buvo vadovautasi Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punktu, prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl šio straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje išdėstytam teisinės valstybės principui. Nurodė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. sausio 25 d. nutarimą, kuriuo nutarta: 1. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) 18 straipsnio (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija) 2 dalies 4 punktas tiek, kiek jame nustatyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris per pastaruosius 3 metus dėl padaryto neatsargaus nusikaltimo teismo sprendimu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl to, kad susitaikė su nukentėjusiuoju, tiek, kiek ši sąlyga susieta su visais neatsargiais nusikaltimais, nediferencijuojant jų pagal pavojingumą, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui; 2. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) 40 straipsnio 1 dalies 5 punktas (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija) tiek, kiek jame nustatyta, kad leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami atsiradus Įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) 18 straipsnio (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija) 2 dalies 4 punkte numatytai sąlygai, pagal kurią nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris per pastaruosius 3 metus dėl padaryto neatsargaus nusikaltimo teismo sprendimu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl to, kad susitaikė su nukentėjusiuoju, tiek, kiek ši sąlyga susieta su visais neatsargiais nusikaltimais, nediferencijuojant jų pagal pavojingumą, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui. Mano, kad Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punktas be pareiškėjo skunde nurodytų motyvų dar prieštarautų ir dėl to, kad šiame straipsnyje nėra diferencijavimo, t. y. neatsižvelgiama, už kokius nusikaltimus asmuo yra teistas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas ankstesnius klausimus dėl pareiškėjo, buvo išaiškinęs, kad spręstinas klausimas, ar pareiškėjo padaryta veika pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnį yra padaryta tyčia, ar dėl neatsargumo. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-664-283/2014 pasisakė, kad A. V. padarytos veikos turi neatsargų pobūdį. Nurodė, kad iki Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme bus priimtas nutarimas, mano, kad bylą būtų galima sustabdyti. Jei teismas būtų kitos nuomonės ir bylą nuspręstų nagrinėti iš esmės, mano, kad anksčiau paminėtas Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimas turėtų turėti prejudicinę galią ir tuo pagrindu būtų galima panaikinti skundžiamą 2014 m. vasario 28 d. Šiaulių AVPK sprendimą. Sprendimą dėl leidimo panaikinimo Šiaulių AVPK priėmė dėl pareiškėjui nežinomų priežasčių, ir nurodė neaiškius pagrindus. Nurodė, kad atsakovas sprendimą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklą galėjo priimti 2012 m. rugsėjo 19 d., nes, kaip teigia atsakovas, jis duomenis ėmė iš duomenų bazės – pareiškėjo ir jo atstovo žiniomis, visi nuosprendžiai yra registro duomenų bazėje. Nurodė, kad iš Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 23 d. nuosprendžio matyti, kad pareiškėjas yra teistas anksčiau, t. y. 2012 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu. Mano, kad jei tuomet nebuvo reikalingumo panaikinti leidimą turėti šaunamąjį ginklą, tai ir 2014 m. vasario 28 d. reikalingumo panaikinti leidimą nebuvo. Nurodė, kad pareiškėjas leidimą laikyti (nešiotis) ginklą yra gavęs tuo pagrindu, kad jis yra medžiotojas, medžiotojo bilietas iš pareiškėjo nėra atimtas, pareiškėjui teisė medžioti nėra apribota. Pareiškėjas ūkininkauja, nori apsaugoti savo pasėlius nuo laukinių gyvūnų, auginamus paukščius – nuo plėšrūnų.
Atsiliepimas
Atsakovo Šiaulių AVPK atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu (b. l. 55). Atsakovas Šiaulių AVPK atsiliepime (b. l. 48-49) ir patikslintame atsiliepime (b. l. 67-68) nurodė, kad nedalyvaus bylos nagrinėjime.
Atsakovas Šiaulių AVPK atsiliepime (b. l. 48-49) ir patikslintame atsiliepime (b. l. 67-68) nurodė, kad palaiko 2014 m. vasario 28 d. sprendimą Nr. 14-IL-40-01667-e dėl A. V. išduoto leidimo laikyti (nešiotis) šaunamuosius ginklus panaikinimo. Nurodė, kad Šiaulių AVPK Viešosios tvarkos biuro Licencijavimo poskyryje iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro gautas išrašas apie tai, kad A. V. 2013 m. sausio 23 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2012 m. gegužės 7 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė paskirta laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 5 punktu (leidimai nešiotis ir leidimai laikyti ginklus, šaudmenis panaikinami atsiradus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 8, 10 punktuose ir (ar) 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 18 straipsnio 2 dalies 8 punktą numatytoms sąlygoms), 17 straipsnio 1 dalies 5 punktu (B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo nesantis nepriekaištingos reputacijos) ir 18 straipsnio 2 dalies 5 punktu (nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo turintis teistumą) buvo priimtas sprendimas A. V. panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. A. V., remiantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. kovo 1 d. įsakymo Nr. 5-V-172 redakcija) patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių 106 punktu, pasiūlyta pateikti pasiūlymus dėl jam priklausančio ginklo IZH-27EM, 12x76/12x76 kal, Nr. 082751711 realizavimo. 2014 m. kovo 3 d. A. V. raštu Nr. 40-12-S-128 buvo informuotas apie priimtą sprendimą dėl leidimo laikyti (nešiotis) šaunamąjį ginklą panaikinimo. 2014 m. balandžio 3 d. Šiaulių AVPK gautas A. V. prašymas grąžinti jam priklausantį medžioklinį šautuvą, nes, kaip nurodo A. V., šiuo metu yra nepriekaištingos reputacijos. A. V. 2014 m. vasario 28 d. Šiaulių AVPK sprendimu Nr. 14-IL-40-01667-e yra panaikintas leidimas laikyti šaunamuosius ginklus, jam 2014 m. balandžio 8 d. buvo išsiųstas pranešimas Nr.40-12-S-162, kad ginklas nebus grąžintas, ir, kad jis gali pateikti pasiūlymus dėl jam priklausančio ginklo realizavimo. Prašo atmesti pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą kaip nepagrįstus.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo A. V. skundas ir patikslintas skundas netenkintini ir atmestini kaip nepagrįsti.
Ginčas byloje kilo dėl pareiškėjo leidimo laikyti (nešiotis) šaunamąjį ginklą medžioklės tikslams panaikinimo ir įpareigojimo grąžinti ginklą bei šaudmenis.
Pareiškėjui išduotas leidimas laikyti (nešiotis) šaunamąjį ginklą medžioklės tikslams panaikintas ir pareiškėjui priklausantis šaunamasis ginklas perduotas Šiaulių AVPK ginklų tinkamumo tolimesniam naudojimui nustatymo komisijai skundžiamu Šiaulių AVPK 2014 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. 14-IL-40-01667-e, nes buvo nustatyta, kad pareiškėjas nėra nepriekaištingos reputacijos, kadangi turi teistumą: A. V. 2013 m. sausio 23 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2012 m. gegužės 7 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė paskirta laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Atsakovas vadovavosi Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 18 straipsnio 2 dalies 5 punktu bei Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. V-362 (2011-03-01 įsakymo Nr.172 redakcija) patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių 104 punktu.
Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2013-09-30 iki 2014-04-25) 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami atsiradus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 8, 10 punktuose ir (ar) 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 18 straipsnio 2 dalies 8 punktą, numatytoms sąlygoms. Iš esmės analogiškai nustatyta ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių 92.3 punkte.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjo leidimas laikyti (nešiotis) šaunamąjį ginklą medžioklės tikslams buvo panaikintas, nes pareiškėjas sprendimo panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklą priėmimo metu nebuvo laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, kadangi turėjo teistumą (Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punktas).
Įsiteisėjusiu 2013 m. balandžio 18 d. (tai matyti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie asmenį (b. l. 28) Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 23 d. nuosprendžiu (b. l. 31-35) A. V. buvo pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams. Taip pat, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, pastaruoju nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2012 m. gegužės 7 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, galutinę bausmę paskiriant laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Atkreiptinas dėmesys, kad įsiteisėjusiu 2012 m. rugsėjo 19 d. (tai matyti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie asmenį (b. l. 27) Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu (b. l. 73-76) A. V. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnį laisvės apribojimu vieneriems metams. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo atžvilgiu priimti nuosprendžiai yra įsiteisėję, todėl šiuo metu argumentai dėl to, kad pareiškėjas neteisingai buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, nagrinėjamam ginčui neturi teisinės reikšmės. Šioje byloje teismas nenagrinėja, ar teisingai pareiškėjas pripažintas padaręs nurodytą nusikalstamą veiką, nes tai nėra administracinio teismo kompetencija, o spręsdamas dėl atsakovo sprendimo panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklą teisinių pagrindų teismas vadovaujasi minėtais įsiteisėjusiais teismo nuosprendžiais. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje yra privalomas teismui, nagrinėjančiam administracines bylas dėl asmens, kuriam priimtas teismo nuosprendis, veiksmų administracinių teisinių pasekmių.
Dėl to, kokie asmenys laikomi turinčiais teistumą, išaiškinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 97 straipsnyje. Kadangi pareiškėjas Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 23 d. nuosprendžiu (b. l. 31-35) ir Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu (b. l. 73-76) pripažintas padaręs neatsargų nusikaltimą, tai vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 97 straipsnio 3 dalies 2 punktu, jis turinčiu teistumą laikomas bausmės atlikimo laikotarpiu.
Teistumas – tai teisinė asmens padėties ypatybė, kurią sukelia teismo paskirtos bausmės atlikimas. Ši baudžiamajai atsakomybei būdinga teisinė pasekmė yra dvejopos prigimties: pirmiausia, teistumas turi reikšmės sprendžiant baudžiamosios atsakomybės ar atleidimo nuo jos klausimą teistam asmeniui, padariusiam naują nusikalstamą veiką; taip pat teistumas turi ir bendrų teisinių pasekmių, kurios atsiranda net ir nepadarius naujos nusikalstamos veikos. Pastaruosius žmogaus teisių ir laisvių suvaržymus nustato kitų teisės šakų normos.
Kadangi pareiškėjas įsiteisėjusiu Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 23 d. nuosprendžiu (b. l. 31-35) buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už neatsargų nusikaltimą, atsakovas visiškai teisėtai ir pagrįstai šią aplinkybę pripažino juridiniu faktu, su kuriuo įstatymas sieja teistumo atsiradimą, ir 2014 m. sausio 28 d. priėmė teisės normomis bei faktinėmis aplinkybėmis pagrįstą sprendimą panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) šaunamąjį ginklą medžioklės tikslams, nes pareiškėjas nebuvo laikomas nepriekaištingos reputacijos. Atmestinas argumentas, kad skundžiamas sprendimas buvo priimtas dėl pareiškėjui nežinomų priežasčių ir neaiškių pagrindų.
Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalis yra imperatyvi norma ir ji nesuteikia diskrecijos teisės viešojo administravimo subjektui, kuriam suteikti įgaliojimai taikyti šią normą, pasirinkti kokį nors kitą elgesio variantą, išskyrus šioje normoje nurodytą leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinamą, jei yra nustatomas kuris nors iš 40 straipsnio 1 dalyje išvardytų atvejų. Pagal pastarojo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktą leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami atsiradus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 8, 10 punktuose ir (ar) 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 18 straipsnio 2 dalies 8 punktą, numatytoms sąlygoms. Todėl nurodytos aplinkybės, kad medžiotojo bilietas iš pareiškėjo nėra atimtas, pareiškėjui teisė medžioti nėra apribota, pareiškėjas ūkininkauja ir nori apsaugoti pasėlius nuo laukinių gyvūnų, auginamus paukščius – nuo plėšrūnų, neturi teisinės reikšmės. Be to, tai, kad sprendimas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikyti (nešiotis) šaunamąjį ginklą medžioklės tikslams buvo priimtas ne iš karto atsiradus Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytai sąlygai, nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą, o teiginiai, jog sprendimą dėl leidimo panaikinimo galėjo priimti anksčiau nei 2014 m. vasario 28 d. ir nėra reikalingumo panaikinti leidimą, yra neargumentuoti ir be teisinių motyvų, iš esmės paremti subjektyvia pareiškėjo ir jo atstovo nuomone.
Pareiškėjas prašo panaikinti Šiaulių AVPK 2014 m. vasario 28 d. sprendimą Nr. 14-IL-40-01667-e, kuriuo pareiškėjui išduotas leidimas laikyti (nešiotis) šaunamąjį ginklą medžioklės tikslams buvo ne tik panaikintas, bet ir pareiškėjui priklausantis šaunamasis ginklas perduotas Šiaulių AVPK ginklų tinkamumo tolimesniam naudojimui nustatymo komisijai, ir įpareigoti atsakovą grąžinti ginklą ir šaudmenis. Teisėjų kolegijos vertinimu, yra akivaizdu, kad panaikinus pareiškėjui išduotą leidimą laikyti (nešiotis) šaunamąjį ginklą medžioklės tikslams, ginklas negali būti grąžintas pareiškėjui (Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 2 punktas; Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362, 95 ir 104 punktai; Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimo, tinkamumo naudoti nustatymo, tolesnio jų panaudojimo bei perduotų realizuoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų vertės apskaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 1V-693, 17 punktas).
Pasisakydama dėl argumento, kad Šiaulių AVPK 2014 m. balandžio 8 d. atsisakymas grąžinti ginklą ir šaudmenis yra neteisėtas bei nepagrįstas, nes pareiškėjas tapo nepriekaištingos reputacijos asmeniu, teisėjų kolegija nurodo, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. lapkričio 17 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teistumas lemia asmeniui tik įstatymuose nustatytas specialias baudžiamąsias teisines pasekmes. Tačiau teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas taip, esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pvz., vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Vadinasi, sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi.
Atkreiptinas dėmesys, kad Šiaulių AVPK 2014 m. balandžio 8 d. rašte Nr. 40-12-S-162 „Dėl prašymo grąžinti ginklą“ (b. l. 57) nurodyta, kad pareiškėjas gali teikti pasiūlymus dėl ginklo realizavimo.
Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjui pagrįstai panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) šaunamąjį ginklą medžioklės tikslams, nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėjui šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, kadangi jų legaliai šiuo metu laikyti pareiškėjas neturi teisės.
Pareiškėjo atstovas taip pat nurodė, kad Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-664-283/2014 turi prejudicinę reikšmę ir tai yra pagrindas panaikinti skundžiamą Šiaulių AVPK 2014 m. vasario 28 d. sprendimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-664-283/2014 nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą Šiaulių AVPK 2014 m. vasario 28 d. sprendimą, kadangi Panevėžio apygardos administracinio teismo byloje Nr. I-664-283/2014 ginčas buvo kilęs dėl Šiaulių AVPK 2012 m. gegužės 18 d. sprendimo Nr. 40-12-IL-491 „Dėl ginklo, šaudmenų ir leidimo laikyti ginklą paėmimo“, kuriuo nuspręsta paimti iš A. V. jam priklausantį šaunamąjį ginklą IŽ-27EM, 12x76/12x70 kalibro, Nr. 082751711, turimus šaudmenis ir leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 86, o skundžiamas sprendimas buvo grindžiamas faktiniais duomenimis, jog ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 40-9-025-12 A. V. 2012 m. balandžio 19 d. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-664-283/2014 nėra aktualus nagrinėjamai bylai, nes ginčai yra kilę dėl skirtingų Šiaulių AVPK sprendimų.
Prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu išspręsti, ar Lietuvos Respublikos ginklų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybinės principui netenkintinas ir atitinkamai teismui nėra pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą bei stabdyti bylą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. sausio 27 d. nutartyje administracinėje byloje A662-337/2014 nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, jog tarp asmens teisių ir laisvių iš vienos pusės ir visuomenės interesų – iš kitos neretai kyla konfliktų, o kartais atsiranda ir prieštaravimų. Demokratinėje visuomenėje tokie prieštaravimai sprendžiami derinant skirtingus interesus ir siekiant nepažeisti jų pusiausvyros. Vienas iš interesų derinimo būdų yra asmens teisių ir laisvių ribojimas. Beje, tokią galimybę numato ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Pagal šią Konvenciją ir susiformavusią Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, tokie apribojimai galimi, t. y. laikomi pagrįstais, jeigu atitinka dvi sąlygas: 1) yra teisėti ir 2) būtinai reikalingi demokratinėje visuomenėje. Teisėtumo reikalavimas reiškia, kad apribojimai turi būti nustatomi tik įstatymu, kuris viešai paskelbiamas, o jo normos suformuluojamos pakankamai aiškiai. Įstatymais apibrėžiant teisių įgyvendinimo ribas, būtina atsižvelgti į atitinkamos teisės (ar laisvės) paskirtį bei prasmę ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatytas jos ribojimo galimybes bei sąlygas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d. nutarimas). Pabrėžė, kad ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d. nutarimas). Kaip konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutarime įstatymų leidėjas, turėdamas pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, gali nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką. Tiek, kiek būtina visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai užtikrinti, žmogaus teisėms ir laisvėms ginti, tam tikroms asmenų kategorijoms gali būti nustatytos skirtingos leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje A662-337/2014). Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 1 straipsnyje yra įtvirtintas visuotinai svarbus tikslas – žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumas ginklų apyvartos srityje. Atsižvelgiant į šį tikslą ir į pateiktus išaiškinimus, Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta sankcija – leidimo laikyti (nešiotis) ginklus ir šaudmenis panaikinamas asmeniui, kuris nėra nepriekaištingos reputacijos, nes turi teistumą (už neatsargų nusikaltimą), yra proporcinga poveikio priemonė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punkto neatitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijoje preambulėje įtvirtintam teisinės valstybinės principui.
Atkreiptinas dėmesys, kad klausimas dėl teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija ir pagrindu teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonės) dėl taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai. Administracinių bylų teisenos įstatymo taikymo požiūriu pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą nelaikytinas administracinio skundo reikalavimu, todėl tokiam prašymui išspręsti netaikytinos šio įstatymo 86 straipsnio 3 dalies nuostatos apie būtinumą teismo sprendime atsakyti į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1122/2013).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. V. skundą ir patikslintą skundą atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl 2014 m. vasario 28 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato sprendimo Nr. 14-IL-40-01667-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklą panaikinimo“ panaikinimo ir įpareigojimo grąžinti ginklą bei šaudmenis atmesti kaip nepagrįstus.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per šį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.