- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-04-15
- Bylos Nr.
- I-664-283/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00724-2012-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dalia Pranckienė, Dalytė Zlatkuvienė, Nijolė Čekanauskienė
- Pareiškėjas
- A. V.
- Atsakovas
- Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
- Kategorijos
- 1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Pranckienės ir Nijolės Čekanauskienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. V. skundą dėl sprendimo panaikinimo atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjas A. V. skundu ir patikslintu kreipėsi į administracinį teismą, prašydamas panaikinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Šiaulių AVPK) viršininko pavaduotojo patvirtintą 2012 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl ginklo, šaudmenų ir leidimo laikyti ginklą paėmimo“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta paimti iš A. V. jam priklausantį šaunamąjį ginklą IŽ-27EM, 12x76/12x70 kalibro, Nr. (duomenys neskelbtini), turimus šaudmenis ir leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 86. A. V. nurodė, kad skundžiamas Sprendimas buvo priimtas policijos įstaigai gavus duomenų apie pareiškėjui įstatymų nustatyta tvarka pareikštą įtarimą padarius nusikalstamą veiką, dėl ko jis nebegali būti nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu. Pareiškėjas akcentavo, kad jis buvo įtariamas įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką - aplaidžiai vedęs buhalteriją (b. l. 2, 15-16). Teismo posėdyje A. V. ir jo atstovas R. J. prašė tenkinti skundą, iš esmės naujų aplinkybių, argumentų ir motyvų dėl skundžiamo Šiaulių AVPK Sprendimo nepateikė. A. V. nurodė, kad jis, pasibaigus baudžiamųjų bylų nagrinėjimui, laukė teismo sprendimo ir į atsakovą prašymu grąžinti ginklą, šaudmenis ir leidimą laikyti ginklą nesikreipė.
Atsakovui Šiaulių AVPK apie teismo posėdžio datą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka. Šiaulių AVPK atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepime nurodė, kad policijos atstovas bylos nagrinėjime nedalyvaus (b. l. 45). Šiaulių AVPK atsiliepimu prašė A. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Šiaulių AVPK nurodė, kad pareiškėjo skundžiamas Sprendimas buvo priimtas, nustačius, jog A. V. 2012-04-19 įstatymų nustatyta tvarka buvo pranešta apie įtarimą padarius BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, dėl ko jis negalėjo būti laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Ginklų kontrolės įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog leidimo įsigyti ir turėti ginklus bei šaudmenis negali turėti asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos. Pagal Ginklų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka įtariamas arba kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. Atsakovas taip pat nurodė, kad 2012-07-20 buvo gauta duomenų apie A. V. 2012-04-27 įteiktą pranešimą apie įtarimą įvykdžius BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Dėl šios aplinkybės pareiškėjas taip pat negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu (b. l. 44-45).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
Remiantis Pakruojo rajono policijos komisariato parengtos A. V. „Asmens, turinčio ribotos civilinės apyvartos civilinį ginklą, bylos Nr. (duomenys neskelbtini)“ (toliau – Asmens byla Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitų rašytinių bylos dokumentų duomenimis, nustatyta, kad A. V. 2008-05-19 buvo išduotas medžiotojo bilietas Nr. (duomenys neskelbtini), jo vardu yra registruotas medžioklei skirtas ginklas IŽ-27EM, 12X76/12X76 kalibro Nr. (duomenys neskelbtini) (Asmens byla Nr. (duomenys neskelbtini), Ginklų apskaitos kortelė). Šio ginklo laikymui (nešiojimui) Šiaulių AVPK Pakruojo rajono policijos komisariatas 2009 m. gegužės 12 d. A. V. išdavė leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti (nešioti) ginklus (Asmens byla Nr. (duomenys neskelbtini), l. 1, 4). Taip pat Asmens byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esantys dokumentai patvirtina, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių apygardos valdyba (toliau – FNTT Šiaulių apygardos valdyba) Šiaulių AVPK 2012-05-10 pateikė duomenis apie šios ikiteisminio tyrimo institucijos atliktą ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame A. V. 2012 m. balandžio 19 d. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (Asmens byla Nr. (duomenys neskelbtini), l. 43-45). Šiaulių AVPK, nustatęs, kad pareiškėjas, įstatymų nustatyta tvarka įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, todėl negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, 2012 m. gegužės 18 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė paimti iš A. V. jam priklausantį šaunamąjį ginklą IŽ-27EM, 12x76/12x70 kalibro, Nr. (duomenys neskelbtini), turimus šaudmenis ir leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini) iki sprendimo baudžiamojoje byloje priėmimo (Asmens byla Nr. (duomenys neskelbtini), l. 46-47). Šiaulių AVPK Sprendimą priėmė, remdamasis Ginklų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 18 straipsnio 2 dalies 8 punktu. A. V. apie 2012 m. gegužės 18 d. Sprendimą buvo informuotas 2012 m. gegužės 21 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (Asmens byla Nr. (duomenys neskelbtini), l. 48). Šiaulių AVPK Pakruojo rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininko 2012-05-29 daiktų paėmimo protokolu iš pareiškėjo buvo paimti jo turimi ginklas, šaudmenys, leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2012-05-30 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo perduoti Šiaulių AVPK ( Asmens byla Nr. (duomenys neskelbtini), l. 50,51).
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl policijos įstaigos sprendimo paimti iš asmens jam priklausantį šaunamąjį ginklą, šaudmenis ir leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pagrįstumo ir teisėtumo yra kilęs ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos, jos kontrolės teisinių santykių srityje.
Lietuvos Respublikoje ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą, jos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą reglamentuoja Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas (2010 m. lapkričio 1 d. įstatymo Nr. XI-1146 redakcija) bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintos Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklės (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. kovo 1 d. įsakymo Nr. 172 redakcija). Policijos įstaigos veikla vykdant ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos kontrolę yra viešasis administravimas. Dėl šios priežasties vykdant įvardintą policijos įstaigos veiklą, priimamų administracinių sprendimų turiniui ir formai taikomi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsnyje (Lietuvos Respublikos 2008-10-06 įstatymo Nr. X-1743 ir 2010-12-23 įstatymo Nr. XI-1259 redakcija) numatyti reikalavimai. Minėto straipsnio 1 dalis nustato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.
Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimą reglamentuoja Ginklų kontrolės įstatymo 41 straipsnyje įtvirtintos teisės normos. Šio straipsnio 1 dalies 1-10 punktuose yra pateiktas sąrašas atvejų, kai policija ar kitos įstatymų įgaliotos valstybės institucijos yra įgaliotos paimti ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis. Ginklų kontrolės įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, kad ginklai, ginklų priedėliai, šaudmenys, jų dalys paimami, kai asmuo įstatymų nustatyta tvarka įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinę nusikalstamą veiką ar jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytais atvejais ginklai, ginklo priedėliai ir šaudmenys, leidimas laikyti ginklus, leidimas nešiotis ginklus paimami iki ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo arba kardomosios priemonės – suėmimo – asmeniui panaikinimo įstatymų nustatyta tvarka. Teismas, remdamasis nurodytomis teisės normomis, sprendžia, kad policijos įstaiga, gavusi duomenų, jog asmuo, kuriam yra išduotas leidimas laikyti (nešioti) ginklą bei turintis savo žinioje ginklą ir šaudmenų, yra įstatymų nustatyta tvarka įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinę nusikalstamą veiką ar jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, privalo nedelsdama iki ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo arba kardomosios priemonės – suėmimo – asmeniui panaikinimo įstatymų nustatyta tvarka paimti ginklą, ginklo priedėlius, šaudmenis ir leidimą. Toks policijos įstaigos administracinis sprendimas privalo būti grindžiamas surinktais objektyviais duomenimis apie asmeniui įstatymų nustatyta tvarka praneštus įtarimus ar kaltinimus padarius tyčinę nusikalstamą veiką ar jam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą bei teisės normomis - Ginklų kontrolės įstatymo 41 straipsnio 41 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 5 dalimi.
Kaip matyti iš skundžiamo Sprendimo teksto, atsakovas Šiaulių AVPK priimtą administracinį sprendimą grindė faktiniais duomenimis, jog ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) A. V. 2012 m. balandžio 19 d. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. spalio 30 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-261-1120/2013, pažymėjo, kad asmens, kuris įtariamas padaręs BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kaltės forma priklauso nuo, kokios konkrečios rūšies veikas yra padaręs asmuo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktu BK 223 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymių, konkrečiai – subjekto kaltės, aiškinimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2009 m. spalio 13 d. nutartyje nurodyta, kad BK 223 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė už šių rūšių veikų padarymą: 1) buhalterinės apskaitos netvarkymą, 2) aplaidų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą, 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą įstatymų nustatytą laiką, kai visos šios veikos sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius - negalėjimą visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, remdamasis sisteminiu, gramatiniu ir loginiu BK 222 straipsnio, nustatančio atsakomybę už apgaulingą apskaitos tvarkymą, ir BK 223 straipsnio, nustatančio atsakomybę už aplaidų apskaitos tvarkymą, nuostatų aiškinimu, konstatavo, kad BK 223 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos gali būti padaromos tiek tyčia, tiek ir neatsargiai (baudžiamoji byla Nr. 2K-P-305/2009).
Šiaulių AVPK, priimdamas skundžiamą Sprendimą, rėmėsi FNTT Šiaulių apygardos valdybos 2012-05-10 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2012-05-18 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktais duomenimis, jog ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) A. V. 2012-04-19 įteiktas pranešimas apie įtarimą įvykdžius BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (Asmens byla Nr. (duomenys neskelbtini), l. 43-45). Kaip matyti iš įvardintų raštų turinio, juose ikiteisminio tyrimo institucija nei konkretaus pranešimo apie įtarimą teksto, nei kitokių duomenų, leidžiančių spręsti apie nusikalstamos veikos pobūdį, t. y. ar A. V. įvykdyta veika yra tyčinė ar neatsargi, nepateikė. Policijos įstaiga disponavo ir Įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų žinybinio registro duomenimis, kad A. V. dar 2012-02-21 buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą įvykdžius BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – aplaidų apskaitos tvarkymą (Asmens byla Nr. (duomenys neskelbtini), l. 41). Įvertinus šiuos duomenis, daroma išvada, kad ir jie taip pat nesudarė pagrindo atsakovui spręsti, ar nusikalstama veika, kurią padarius įtariamas A. V., yra įvykdyta tyčia ar dėl neatsargumo.
FNTT Šiaulių apygardos valdyba pateikė duomenis, kad ikiteisminio tyrimo byla Nr. (duomenys neskelbtini) su kaltinamuoju aktu 2012-05-25 buvo perduota į teismą (b. l. 94). Lietuvos teismų informacinės sistemos - LITEKO duomenimis, minėtoje byloje, kuriai suteiktas teisminio proceso Nr. 1-40-9-00025-2012-6, Kelmės rajono apylinkės teismas 2013 m. sausio 23 d. priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Šiuo nuosprendžiu A. V. buvo pripažintas kaltu, padaręs BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, ir nuteistas laisvės apribojimu vieneriems metams. Teismas, atsižvelgęs į nustatytus aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, nuosprendyje konstatavo, jog A. V. įvykdyta nusikalstama veika priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai (b. l. 123-127). Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs A. V. apeliacinį skundą, 2013 m. balandžio 18 d. nutartimi A. V. apeliacinį skundą atmetė. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad Kelmės rajono apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nusikaltimo padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamus veiksmus, įvertino, jog pareiškėjo kaltė pasireiškė aplaidžiai tvarkius buhalterinę apskaitą (b. l. 128-132). Tokiu būdu, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu yra aiškiai nustatyta, kad A. V. nusikalstama veika, dėl kurios įvykdymo pareiškėjui 2012-04-19 buvo įteiktas pranešimas, turi neatsargų pobūdį.
Šiaulių AVPK, grįsdamas Sprendimo pagrįstumą, atsiliepime nurodė, kad policijos įstaiga disponavo papildomais duomenimis apie A. V. atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos. BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika – svetimo turto vagystė – yra tyčinė, todėl patenka į Ginklų kontrolės įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje 5 punkte nurodytą atvejį, kai policija ar kitos įstatymų įgaliotos valstybės institucijos yra įgaliotos paimti ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis. Teismas, vertindamas aukščiau nurodytus atsakovo argumentus, atsižvelgia, jog Šiaulių AVPK Viešosios tvarkos biuro Licencijavimo poskyriui duomenys apie A. V. 2012-04-27 įteiktą pranešimą apie įtarimą dėl BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos buvo pateikti po to, kai atsakovas 2012 m. gegužės 18 d. jau buvo priėmęs Sprendimą ir 2012 m. birželio 29 d. prasidėjus teisminiam ginčui dėl šio administracinio sprendimo (b. l. 2, 39-40). Tokiu būdu įvardinti duomenys negali būti vertinami kaip Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyti pareiškėjo skundžiamą Sprendimą pagrindžiantys objektyvūs faktiniai duomenys. Pažymėtina, kad Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūra, nustačiusi, kad veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nebuvo padaryta, 2013-11-06 nutarimu ikiteisminio tyrimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukė (b. l. 97-101).
Remdamasis išvardintomis aplinkybėmis, teismas daro išvadą, kad Šiaulių AVPK, priimdamas Sprendimą, pakankamų ir objektyvių faktinių duomenų, leidusių daryti išvadą, jog A. Vaitekūnas įstatymų nustatyta tvarka buvo įtariamas padaręs tyčinę nusikalstamą veiką, nebuvo surinkęs.
Šiaulių AVPK kaip Sprendimą pagrindžiančias teisės aktų normas nurodė Ginklų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 18 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Ginklų kontrolės įstatymo 17 straipsnis nustato apribojimus teisei įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis, tarp jų – ir nebuvimą nepriekaištingos reputacijos asmeniu (17 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 8 punktas numato, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įstatymų nustatyta tvarka įtariamas arba kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. Šiaulių AVPK sprendė klausimą dėl ginklo, šaudmenų ir leidimo laikyti (nešioti) ginklą paėmimo. Kaip buvo minėta, ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių ir leidimo laikyti (nešioti) ginklą paėmimą reglamentuoja ne aukščiau įvardintos teisės normos, o Ginklų kontrolės įstatymo 41 straipsnyje įtvirtintos nuostatos. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad atsakovo Sprendimas teisės aktų normomis nėra pagrįstas.
Teismas, įvertinęs anksčiau išdėstytas aplinkybes bei jas pagrindžiančių įrodymų visetą, sprendžia, kad Šiaulių AVPK 2012 m. gegužės 18 d. Sprendimas yra neteisėtas, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, todėl naikinamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Pareiškėjas A. V. patikslintame skunde buvo suformulavęs reikalavimą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą prašymu ištirti Ginklų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 8 punkto atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijos ( toliau – Konstitucija) 31 straipsniui, 109 straipsnio 1 daliai ir teisinės valstybės principui.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnis nustato, kad teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai (1 dalis), o jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją (2 dalis). Nagrinėjamoje byloje teismas, spręsdamas A. V. keliamą ginčą dėl Šiaulių AVPK Sprendimo teisėtumo, taikė ne Ginklų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 8 punktą, o Ginklų kontrolės įstatymo 41 straipsnyje įtvirtintas teisės normas. Esant nurodytoms aplinkybėms, kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą prašymu ištirti Ginklų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 8 punkto atitiktį Konstitucijos 31 straipsniui, 109 straipsnio 1 daliai ir teisinės valstybės principui, nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo A. V. skundą patenkinti.
Panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2012 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl ginklo, šaudmenų ir leidimo laikyti ginklą paėmimo“.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.