Kauno apygardos teismo nutartis

2014-08-20 · Civilinė byla Nr. 2S-1944-221/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-08-20
Bylos Nr.
2S-1944-221/2014
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-11925-2014-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Lozoraitytė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės Komunalinių paslaugų centras
Atsakovas
A. P.
Civilinė byla Nr. 2S-1944-221/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11925-2014-5
Procesinio dokumento kategorijos:94.2.2; 122.4; 121.21 (S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugpjūčio 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Komunalinių paslaugų centras atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-16075-214/2014 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Komunalinių paslaugų centras ieškinį atsakovui A. P. dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB Komunalinių paslaugų centras ieškiniu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydama priteisti iš atsakovo A. P. 6050,44 Lt skolą už suteiktas komunalines paslaugas ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. liepos 3 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės UAB Komunalinių paslaugų centras ieškinį dėl skolos priteisimo kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui ir pasiūlė ieškovei su ieškiniu kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teismas nustatė, kad ieškinys Kauno apylinkės teismui paduotas pažeidžiant Civilinio proceso kodekso nustatytų civilinių bylų teismingumo normų reikalavimus. Teismas nurodė, kad ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą, o šioje byloje atsakovo gyvenamoji vieta ieškinyje nurodyta Vilnius, (duomenys neskelbtini) . Teismas nesutiko su ieškovės pozicija dėl bylos teismingumo, nes CPK 30 straipsnio 10 dalyje nustatyta norma, kuria vadovaujantis ieškovė kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, taikytina byloms, kylančioms iš fizinių asmenų globos ir rūpybos, jų turto administravimo teisinių santykių, bet ne bylose, kylančiose iš prievolinių teisinių santykių pagal juridinių asmenų teikiančių komunalines paslaugas ir administruojančių patalpas ieškinius.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui. Atsakovo gyvenamoji vieta yra Vilniuje, tačiau įsiskolinimas už komunalines paslaugas atsirado už suteiktas komunalines paslaugas atsakovui nuosavybės teise priklausiančiose administracinėse patalpose, esančiose adresu: (duomenys neskelbtini), Kauno r. Ieškovė, teikdama ieškinį, pasinaudojo CPK 30 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta teise paduoti ieškinį pagal turto administratoriaus buveinės vietą, kadangi ieškinys yra susijęs su turto administratoriaus pareigų vykdymu. Ieškovė, priešingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, nemano, kad CPK 30 straipsnio 10 dalis taikytina tik byloms, kylančioms iš fizinių asmenų globos ir rūpybos, jų turto administravimo teisinių santykių. Priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, CPK 30 straipsnio 10 dalyje nėra nurodyta, kad ieškinys gali būti paduodamas pagal turto administratoriaus gyvenamąją ar buveinės vietą, bylose kylančiose iš fizinių asmenų globos, rūpybos ir, būtent jų, administravimo teisinių santykių. Ieškovės nuomone, bendrojo naudojimo objektų administratorius patenka į CPK apibrėžtą turto administratoriaus sąvoką. CPK 30 straipsnio 10 dalyje numatytas galimas teismingumas pagal turto administratoriaus gyvenamąją arba buveinės vietą nėra taikytinas tik tuo atveju, kai byla yra susijusi su fizinių asmenų globa, rūpyba ir jų turto administravimo teisiniais santykiais, kadangi turto administratorius gali administruoti ne tik fizinių asmenų, kuriems paskirta globa ar rūpyba, turtą. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad 2013 m. gegužės 16 d. ieškovei pateikus ieškinį dėl skolos priteisimo iš to paties atsakovo, tais pačiais pagrindais, tik dėl įsiskolinimo už skirtingą laikotarpį, Kauno apylinkės teismas 2013 m. liepos 3 d. priėmė sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-11880-199/2013, kuriuo ieškovės ieškinį tenkino. Taip pat ir Kauno rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 30 d. priėmė sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-2846-660/2010, kuriuo tenkino ieškinį dėl skolos priteisimo iš to paties atsakovo, tais pačiais pagrindais, tik už skirtingą įsiskolinimo laikotarpį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal Civilinio proceso kodekso 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta.

Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo tam tikrų įstatyme nurodytų procesinių aplinkybių, kurios pagal teisinius padarinius skirstomos į teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamas šios teisės įgyvendinimo sąlygas.

Byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinį dėl skolos priteisimo pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar ieškinys teismingas tam teismui. Tai reiškia, kad turi būti įvertintos civilinės bylos teismingumo požiūriu reikšmingos aplinkybės.

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena pagrindinių sąlygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą, nes jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB Komunalinių paslaugų centras pateikė teismui ieškinį dėl skolos už ieškovės suteiktas turto administravimo paslaugas priteisimo. Skola susidarė už atsakovui nuosavybės teise priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) Kauno r., šildymą, bendro naudojimo patalpų administravimo, nuolatinės techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų eksploatavimo paslaugas. Pagal bendrąjį teritorinį teismingumą ieškinys pareiškiamas teisme pagal atsakovo gyvenamąją vietą (CPK 29 straipsnis). Fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma ta vieta, kur asmuo iš tikrųjų dažniausiai gyvena (CK 2.16 straipsnis). CK 2.17 straipsnio 1 dalyje išvardyti asmens gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai, t. y. nustatant asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą. CPK 30 straipsnyje nurodyti atvejai, kai ieškovas turi teisę pasirinkti vieną iš galimų teismų. Tai yra viena iš teritorinio teismingumo rūšių – alternatyvusis teismingumas, kurios taisyklės numato galimybę nagrinėti bylą dviejuose ar daugiau tos pačios grandies bendrosios kompetencijos teismų. Ieškovė, kreipdamasi į Kauno apylinkės teismą ir pareikšdama ieškinį pagal savo, t. y. pagal atsakovui priklausančio turto administratorės buveinės vietą, vadovavosi CPK 30 straipsnio 10 dalimi, numatančia, kad ieškinys, susijęs su globėjo, rūpintojo ar turto administratoriaus pareigų ėjimu, gali būti pareiškiamas taip pat pagal globėjo, rūpintojo gyvenamąją vietą arba turto administratoriaus gyvenamąją ar buveinės vietą. Kaip minėta, ieškovė ieškiniu prašo priteisti skolą už atlygintinų paslaugų teikimą. Šiuo atveju mokėjimo prievolė kildinama iš paslaugų suteikimo fakto atsakovui, kaip nekilnojamųjų daiktų savininkui, kuri prievolinių teisinių santykių pobūdžio nepanaikina ir nepadaro šių santykių daiktiniais. Todėl, atsižvelgiant į ieškinyje nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo atveju negali būti taikoma CPK 30 straipsnio 10 dalies nuostata, kuri yra taikytina byloms, kylančioms iš fizinių asmenų globos ir rūpybos, jų turto administravimo teisinių santykių, bet ne bylose, kylančiose iš prievolinių teisinių santykių pagal juridinių asmenų teikiančių komunalines paslaugas ir administruojančių patalpas ieškinius. Šioje byloje atsakovo gyvenamoji vieta nurodyta (duomenys neskelbtini), Vilnius, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nagrinėjamu atveju turi būti taikoma bendroji teismingumo taisyklė, numatyta CPK 29 straipsnyje. Ieškovė ieškinį turi reikšti pagal atsakovo gyvenamąją vietą, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Apeliantės argumentai, kad ieškovei pateikus ieškinius dėl skolos priteisimo iš to paties atsakovo, tais pačiais pagrindais, tik dėl įsiskolinimo už skirtingą laikotarpį, Kauno apylinkės teismas ir Kauno rajono apylinkės teismas priėmė sprendimus už akių, kuriais tenkino ieškinius dėl skolos priteisimo, todėl Kauno apylinkės teismas taip pat turi priimti ieškinį, pareikštą tam pačiam atsakovui, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi šie argumentai, sprendžiant nagrinėjamos bylos teismingumą, įtakos neturi. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilęs ginčas nagrinėtinas pagal bendrojo teritorinio teismingumo taisykles (CPK 29 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė ieškinio teismingumo klausimą reglamentuojančias procesinės bei materialinės teisės normas, apeliantės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 290 straipsniu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Virginija Lozoraitytė