Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą , kurioje privataus kaltinimo tvarka

A. K., a/k (duomenys neskelbtini) gim. Mažeikiuose, lietuvis, LR pilietis, vedęs, invalidas, nedirbantis, gyv. P.g. 5, S., Mažeikių rajone, neteistas,

nukentėjusiosios S. J., a/k , gyv. Š. g. , Kurmaičių k., LT-89249, Mažeikių rajone, dirbančios, privataus kaltinimo tvarka yra

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos B. K. 140 str.1 d .

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. K. mušdamas sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė sveikatą S. J., o būtent: 2013 m. liepos mėn. 24 d. apie 19val. A. K. kieme adresu P. g. , S. mstl. Mažeikių rajone, smurtaudamas 17-ka smūginių poveikių, mušdamas kumščiais bei kojomis į įvairias kūno dalis, sukėlė S. J. kraujosrūvas abiejuose žąstuose, kairėje plaštakoje, kairėje šlaunyje bei dešinėje blauzdoje, taip sukeldamas S. J. fizinį skausmą ir taip nežymiai sutrikdė S. J. sveikatą.

N. S. J. teismo posėdyje parodė, kad 2013 07 24 su mama atvažiavo pas K.; į namus. K. K. sužinojo, kad ji yra Ž;. dukra, griebė jai už rankos, stūmė link stovėjusios priekabos ir pargriovęs ant jos ėmė ją mušti, ji nesuprato, už ką ją muša. K. ją mušė rankomis , Kol tempė, ji priešinosi, bet kai pervertė ant priekabos, tai smūgiavo kumščiais kaip vyras prieš vyrą. Jos rankos liko nusėtos mėlynėmis,, paskui ji turėjo slėpti nuo bendradarbių, kad yra sumušta. K. K. ją mušė, buvo persiutęs ir kartojo, kad tvarka bus. Mama sėdėjo mašinoje, pamatė, kad ji yra mušama ir atbėgo jos gelbėti. K. pasakė, kad gyvos iš čia neištrūks. Mama bėgo link gatvės šaukdama pagalbos ir ji bėgo iš kiemo lauk, o K. jas vijosi. Dar pagriebęs akmenį, šokinėjo aplink automobilį. Ji paskambino policijai. Tą pačią dieną parašė policijoje pareiškimą, nuvažiavo į priėmimą, buvo iškviestas traumatologas ir užfiksavo visus sužalojimus. Sekančią dieną skaudėjo visą kūną, buvo sunku apsiversti lovoje. Juto stiprų fizinį skausmą ir didelius dvasinius išgyvenimus. Sekančią dieną ją pykino. Paskui turėjo vykti pas med. ekspertą į Šiaulius.Ne visas mėlynes galėjo paslėpti, jautė didelį diskomfortą. Patyrė apie 19 smūgių. Pas psichiatrą gydosi iki šiol. M. K. pametė auksinį auskarą.

Moralinę žalą nukentėjusioji įvertina 10 000 litų, o turtinę žalą įvertina 500 lt.. Prašo nuteisti kaltinamąjį A. K. pagal LR BK 140 str. 1d. ir priteisti iš jo 500 Lt turtinę žalą,10 000lt neturtinę žalą jai bei proceso išlaidas advokato pagalbai apmokėti ( It.b.l.43-44).

Kaltinamasis A. K. teismo posėdyje kaltu neprisipažino visiškai ir parodė, kad tada buvo pradėta labai smarkiai grasinti jo žmonai, ir ant pečiaus pakepti ir dar kitaip, kas jį sunervino. Bijodamas, kad nukentėjusioji nepradėtų naudoti smurtą prieš žmoną, paėmė ją už rankos ir norėjo išvesti iš kiemo. Tokiu būdu paimdamas jos ranką ir galėjo padaryti mėlynes. Dėl to prisipažįsta, bet tai nereiškia, kad ją mušė. Suimdamas už rankos penkias mėlynes ir padarysi paspaudęs penkiais pirštais. Dėl auskaro tikrai ne pas jį pametė, net nežino, ar turėjo tą dieną. Jokių smūgių nukentėjusiajai jis nesudavė. Suėmęs už rankos norėjo ją išvesti iš kiemo, tuo tarpu ji išsisuko jam iš rankos ir pradėjo spardytis. Spyrė jam į nesveiką koją ir nužievino iki kaulo. Jis šiaip ne taip nuo jos atsikratė , tada ji nubėgo prie akmenų krūvos ir ėmė į jį mėtyti akmenimis. Motina sakė, kad ieško auskaro. Jokio fizinio poveikio jai nedarė. Jis paėmė ją už rankos, ji kaip propeleris išsisuko, paėmė dar kartą už rankos, ji vėl išsisuko ir tada jį suspardė, yra teismo medicinos ekspertizė.Pirmą kartą suėmė moteriai už žąsto. Besukdama ji galėjo tą auskarą ir išsibraukti iš ausies. To auskaro ten nebuvo. Jeigu mėlynės liko ant abiejų rankų, tai gal dar ėmė ir už kitos rankos. Kaip mėlynės liko ant sprando, nežino, gal bebandydama išsisukti kaip nors užsigavo, nes moteris labai energinga, ji labai jam priešinosi, kad nebūtų išvedama. Kaip jos plaštakoje atsirado kraujosrūva, nežino, matomai, kažkur susimušė. Kas dėl šlaunies sumušimo, nežino. Jis moters nespardė ir jos nesužalojo. Blauzdas ji galėjo nusibrozdinti spardydama jį, nes kojas ji kilnojo gerai. Nusibrozdinti galėjo į jo nesveiką koją ir į sąnarius. Po to, kai S. mėtė akmenimis, buvo atėjusi Ž., ji nieko nesakė, pavaikščiojo aplink ir tiek. Kur ji prarado savo auskarą, nežino ir nežino jo vertės( b.l.44-46 ).

Liudytoja B. Ž. teismo posėdyje parodė, kad nukentėjusioji yra jos dukra. Tai buvo 2013 07 24, apie 18.30 val. Ji su dukra S. J. nuvažiavo pas savo gydytoją V. K. į jos namus. Matė, kaip jos prie kampo kalbėjosi. Įbėgusi į kiemą pamatė, kaip K., apvertęs jos dukrą ant priekabos, kad muša, kad spardo. Ji persigando, sušuko- nemušk, nemušk. K. nustebęs kilstelėjo galvą ir tuo metu paleido jos dukrą. Toji atsistojo, visa persigandusi, raudonu veidu, ji buvo šoke, kad vos išlemeno- ma-ma. K., pamatęs, kad dar ir ji čia yra, pradėjo eiti link jos, o ji vis prašė, kad nemuštų. Jos atbulos iš kiemo, bet K. jų nepalieka. Jis pripuolė prie mašinos, ištraukė raktelius ir pasakė, kad gyvos iš čia neišvažiuos. Ji pabėgo toliau ir šaukėsi pagalbos. Manė, jei smogs jai, tai jau susmuks vietoje ir ėmė šauktis pagalbos. Tada atėjo vaikinas ir sulaikė K.. Kai išbėgusios ant kelio laukė policijos, pamatė, kad dukrai vienoje ausyje nėra auskaro. Raktikaulis visas nubraižytas, ant kaklo raudonos dėmės, nes smaugė ir plaukus rovė. Visa tai matė savo akimis. Matė, kaip muša ranka, o kita laikė suėmęs už kaklo, kad nesipriešintų. Matė, kaip spyrė koja ir ji tuo metu sušuko- nebemušk, nebemušk. Ties tais žodžiais K. ją paleido. K. vis kartojo – prisidirbot, dar balsą kelsit. Dukra buvo šoke. Skundėsi, kad galva svaigsta. Ji buvo taip persigandusi, kai atvažiavo policija, nesugebėjo nei papasakoti kas įvyko, nei pareiškimo parašyti. Rankos buvo vienom mėlynėm, kitą dieną dar labiau pamėlynavo. Iš karto dukra buvo šoke, paskui svaigo galva, pykino, kreipėsi pas gydytojus, pas ekspertą . 17 smūgių jai suskaičiavo , visa buvo sudaužyta. M. K.. Kad dukra mėtytų akmenis, nematė. Ji vos paėjo. Matė mušant. Rovė plaukus, spyrė koja. Kad jos dukra suduotų K. smūgius, nematė( b.l. 47-48).

L. V. K. teismo posėdyje parodė, kad tada ją vyras pakvietė pakalbėti su atvažiavusia J.. Kalbėjosi, kol J. nepradėjo jai grasinti. Atėjo vyras ir pratęsė pokalbį,o ji įėjo į namą. Per verandos langą matė, kad kieme kažkas vyksta, ponia dirba rankomis ir kojomis, paskui matė, kaip ji pasisuko prie žvyro krūvos ir ėmė į jos vyrą mėtyti akmenimis. Iš savo vyro jokių veiksmų J. atžvilgiu nematė. Grįžęs vyras papasakojo, kad norėjo išvesti iš kiemo J., kuri jį apspardė ir apmėtė akmenimis. ( b.l. 48-50 ).

Liudytojas G. K. teismo posėdyje paaiškino, kad tą dieną sode pjovė žolę . Kad moteris trenktų tėvui, nematė, kad jis jai trenktų, irgi nematė ( b.l. 50-51 ).

E. J. S. teismo posėdyje aprodė, kad 2013-07-26 S. J. kreipėsi į skyrių. Apžiūros metu buvo rastos kraujosrūvos kairėje plaštakoje, šlaunyje, blauzdoje. Atskirti kur kraujosrūva nuo smūgio , kur nuo suspaudimo – nėra galimybės.( b.l. 70-71 ).

Įrodomąją galią turi tik teismo posėdžio metu ištirti įrodymai .

Teismas, ištyręs visus byloje esančius įrodymus, laiko , kad kaltinamasis A. K. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1d.

Teismas, teismo posėdžių metu ištyręs visus byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis LR (duomenys neskelbtini) str. 1d. 2p. nuostatomis, išvadas pagrindžia įrodymais , kurie įvertinami remiantis LR BPK 20 str. 5d. nustatytomis taisyklėmis . Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Teisme ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis A. K. įvykdė nusikalstamą veiką ,numatytą LR BK 140 str. 1d. , nes mušdamas sukėlė S. J. fizinį skausmą; sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo A. K. kaltę įrodo asmenų – pačios nukentėjusiosios S. J. parodymai, liudytojos B. Ž. parodymai, iš dalies paties kaltinamojo A. K. parodymai, kai jis pripažino, kad tą dieną tarp jo ir S. J. buvo fizinis kontaktas, atsieit jis ją stipriai suėmęs už rankų ir dėl to galėjo likti mėlynės, todėl visų šių liudytojų ir iš paties kaltinamojo parodymais netikėti nėra jokio pagrindo; nukentėjusiosios S. J. patirtą nežymų sužalojimą patvirtina ir specialisto išvada, kad S. J. kraujosrūvos abiejuose žąstuose, kairėje plaštakoje, kairėje šlaunyje ir dešinėje blauzdoje padarytos bukais kietais daiktais, kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo 17 smūginių poveikių, ko neįvardinsi suėmimu už rankos taip, kad liktų mėlynės; rasti kūno sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui ir S. J. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas( b.l.6). Tai, kad A. K. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1d., patvirtina ir kiti teismo posėdžio metu ištirti įrodymai :

Prijungta prie šios bylos visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, surinkta policijoje ( prijungtos medžiagos lapai 1-23 ), iš kurios matyti, kad S. J. 2013 07 24 pareiškimu kreipėsi į Mažeikių rajono PK, kad ją A. K. mušė į įvairias kūno vietas ( b.l.1 ), jos paaiškinimai, kad A. K. ją mušė ( b.l.5,6 ), V. K. paaiškinimas, kad tą dieną ji matė, kaip jos vyras bandė išvesti S. J. iš kiemo ( b.l. 7 ), G. K. paaiškinimas, kad tą dieną S. J. buvo pas juos atvykusi ( b.l.8 ), įvykio vietos apžiūros protokole nurodyti duomenys ir fotolentelė ( b.l. 11-17 ), specialisto išvada, kad S. J. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ( b.l. 20 ), 2013 08 02 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr.. 86-73-AP-1664 išdėstyti nustatyti faktai: nurodoma, kad “išnagrinėjus surinktą medžiagą ir objektyvius įrodymus, nustatyta, kad A. K. nukentėjusiajai S. J. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, jo veikoje yra nusikaltimo požymiai, numatyto LR BK 140 str. 1d.“( b.l. 21).

Nukentėjusiosios S. J. pateiktos fotonuotraukos nelaikytinos įrodymais, nes neidentifikuojamas asmuo, kuriam priskirtini šie sužalojimai ir nėra duomenų, kada padarytos tos fotonuotraukos. Pateiktos nukentėjusiosios ir kaltinamojo įvykio vietos schemos kaip įrodymai įrodomosios reikšmės neturi, nes padarytos ne išsyk po įvykio, be to, nei viena šalių neneigia tą dieną turėjusios fizinį kontaktą ir būtent adresu Pievų g. 5 kieme, Seda, Mažeikių rajone.

Nukentėjusiosio S. J. pateiktas garso įrašas patvirtina tą faktą, kad ji buvo atvykusi nurodytą dieną ir nurodytu laiku į Kelerių gyvenamosios vietos kiemą ir vyko pokalbis tarp V. K. ir jos.

Susiejus visus įrodymus į vieningą nuoseklią įrodymų grandinę, laikytina, kad įrodyta, jog kaltinamasis A. K. įvykdė 2013 09 17 d. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1d.

Kaltinamasis A. K. padarė nusikaltimą, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai . Jo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta .

Teismas, skirdamas bausmę šiam kaltinamajam, siekė tinkamai pritaikyti įstatymą konkrečiam atvejui, siekė, kad paskirtoji bausmė būtų teisinga ir kad būtų pasiekti bausmės tikslai, atsižvelgiant ir į prevencijos reikšmę, atsižvelgta į įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą , žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, į kaltinamojo šeimyninę padėtį, taipogi įvertinant kaltinamojo asmenybę .

Kaltinamasis A. K. anksčiau neteistas, jo atžvilgiu nėra nutraukta baudžiamųjų bylų , susitaikius su nukentėjusiaisiais. Skiriant bausmę, atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę, į jo amžių, sveikatos būklę; atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis A. K. padarė nesunkų nusikaltimą, administracine tvarka nebaustas, duomenų apie tai, kad jis įrašytas psichoneurologinio ir narkologinio kabinetų įskaitose, nėra. Įvertinus visas aplinkybes, teismui yra pagrindo manyti, kad jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Bausmė skirtina vadovaujantis bausmių skyrimo taisyklėmis, nustatytomis LR BK VII skyriuje.

Civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti atmestinas, nes neįrodyta, kad būtent dėl A. K. tiesioginių veiksmų tas auskaras buvo pamestas, pati nukentėjusioji nurodo, kad galėjo jį pamesti ar jis galėjo iškristi, bet kokiu momentu, tai nėra įrodyta.

LR CK nenustatytas neturtinės žalos dydis. Jį nustato teismas. Teismas neturtinės žalos dydį nustato pagal teisiškai reikšmingų konkrečioje byloje kriterijų visumą, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio ir integrum ) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą, dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus. Nukentėjusioji neturtinės žalos dydį įvertina 10 000 litų. Laikytina, kad nukentėjusiosios nurodytas ir prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra per didelis, nors ji dėl savo nurodomų patirtų dvasinių išgyvenimų į gydytojus kreipėsi, gydėsi. Laikytina, kad jos patirti išgyvenimai nebuvo labai sunkūs ir todėl tai laikytina kaip kriterijus, suteikiantis galimybę atlygintinos žalos dydį mažinti. Įvertinant aptartų kriterijų visumą bei taikant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, neturtinės žalos dydis vertintinas 2000 lt. Nukentėjusiosios S. J. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo, kadangi nukentėjusioji dėl nusikalstamos veikos patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nerimą, baimę, tenkintinas dalinai, mažintinas iki dviejų tūkstančių litų. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į nusikalstamos veikos pasekmes, į šią žalą padariusio asmens kaltę, bei į visas bylos aplinkybes bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais ( LR CK 6.250 str.).

Kadangi nukentėjusioji S. J. už advokato V. P. atstovavimą nukentėjusiajam teisme sumokėjo 2000 litų , tai patvirtino dokumentais, ši suma- t.y. 2000 lt pripažintina proceso išlaidomis ir šios advokato darbo apmokėjimo išlaidos viso sumoje 2000 lt. priteistinos iš kaltinamojo A. K. nukentėjusiajai S. J. ( LR (duomenys neskelbtini) str. ). Kitos išlaidos- dokumentų kopijų darymas nepripažįstamos proceso išlaidomis, todėl nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 str. , 298 str. , 302 str. , 303 str.,305 str., 307 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos B. K. 140 str. 1 d. ir nuteisti 6 mėnesiams ( šešiems mėnesiams ) laisvės apribojimo, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir per laisvės apribojimo laikotarpį nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto būti namuose adresu Pievų g. 5, Seda, Mažeikių rajone.

Priteisti iš A. K. du tūkstančius litų ( 2000 lt ) neturtinės žalos ir du tūkstančius litų ( 2000 lt ) bylinėjimosi išlaidų nukentėjusiajai S. J.. S. J. ieškinį dalyje dėl 500 lt turtinės žalos priteisimo ir prašymą priteisti 3,36 Lt už dokumentų švietimą atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Mažeikių rajono apylinkės teisme .

Teisėja S. G.