Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eduardo Maškevičiaus, Zigmo Pociaus ir Remigijaus Preikšaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. M. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019-06-13 nuosprendžio, kuriuo S. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje (2015-06-25 įstatymo Nr. XII-1871 redakcija), ir jam paskirtas laisvės atėmimas šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir S. M. paskirtas laisvės atėmimas keturiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. S. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones dvejus metus. Iš kaltinamojo S. M. valstybės naudai nuspręsta išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 1 990 eurų.

Iš S. M. Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priteista 120,02 Eur proceso išlaidų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. S. M. nuteistas už tai, kad 2019-03-09, apie 20.38 val., Šilutės r., Žemaičių Naumiesčio mstl., Dariaus ir Girėno g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo D. J. priklausantį automobilį „Ford Fiesta“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta 2,31 promilės etilo alkoholio).

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliantas neginčija padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, kvalifikavimo, apeliantui paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių ir iš apelianto priteistų sumų D. J. ir Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako. Atsižvelgdama į tai, kad apeliaciniame skunde nesutinkama su paskirta laisvės atėmimo bausme, būtent dėl bausmės individualizavimo S. M. teisėjų kolegija pasisakys plačiau.

5. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo skunde dėstomus argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančias aplinkybes, nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, todėl bausmė jam skirta teisėtai ir pagrįstai. Paskirta bausmė nėra akivaizdžiai per griežta ar neproporcinga apelianto padaryto nusikaltimo pobūdžiui bei pavojingumui, todėl pagrindo tenkinti S. M. prašymą dėl bausmės švelninimo nėra.

6. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistajam S. M. pagal BK 281 straipsnio 7 dalį skirtinos bausmės, atsižvelgė ir įvertino visas BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek nuteistojo asmenybę, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, veikos motyvus ir tikslus. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo poziciją dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, nustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, dėl to skirdamas galutinę bausmę taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu.

7. S. M. padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Veika tyčinė. Šią nusikalstamą veiką jis padarė būdamas dešimt kartų teistas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje atsižvelgė tiek į S. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tiek į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Be to, BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta pareiga teismui, skiriančiam bausmę, be kita ko, įvertinti ir kaltininko asmenybę. Baudžiamajame įstatyme įtvirtintos nuostatos (BK 55 ir 56 straipsniai ir kt.) suponuoja pagrindą manyti, jog ankstesnė baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens priešingo teisei elgesio patirtis vertinama kaip asmenį charakterizuojanti medžiaga ir, be kitų aplinkybių, į kurias atsižvelgia nuosprendį priimantis teismas, lemia bausmės rūšies bei dydžio parinkimą.

8. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, S. M. ne kartą baustas administracine tvarka (b. l. 75–85). Kaip minėta, S. M. anksčiau teistas dešimt kartų. Jis nuolat nusikalstamas veikas pradėjo daryti būdamas pakankamai jauno amžiaus (22 metų), tai rodo, kad S. M. priešingos teisei nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio nagrinėjamoje byloje ir nauja nusikalstama veika buvo tik loginė jo gyvenimo būdo bei ankstesnio elgesio pasekmė. Visa tai sudaro pagrindą manyti, jog nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų normų ir iki šiol pakankamų pastangų koreguoti savo elgesį nedėjo. Be to, iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų akivaizdu, jog S. M. piktnaudžiauja alkoholiu ir yra charakterizuojamas neigiamai (b. l. 66, 69, 72), S. M. šių aplinkybių neginčija. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, įvertinus tai, kad ankstesnėmis baudžiamajame įstatyme numatytomis bausmėmis nepavyko pasiekti bausmės tikslų, kadangi nuteistasis ir toliau daro nusikalstamas veikas, o įstatymo leidėjas tokį asmens nusikalstamų veiksmų pakartotinumą vertina kaip turintį didesnį pavojingumą, nėra pagrindo spręsti, jog apylinkės teismo nuteistajam paskirta bausmė yra per griežta, neatitinka jo paties bei padaryto nusikaltimo pavojingumo ir šios veikos pobūdžio.

9. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, S. M. teistumų skaičius rodo nuolatinį nuteistojo įstatymų nepaisymą bei nenorą savo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Todėl, įvertinus tai, kad nuteistasis ir toliau daro nusikalstamas veikas, atsižvelgus į tai, jog ankstesniais nuosprendžiais paskirtos laisvės atėmimo bausmės S. M. nebuvo pakankamas pagrindas keisti savo gyvenimo būdą ir nesustabdė nuo nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo, nėra pagrindo išvadai, jog paskyrus jam švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę bus pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtinti bausmės tikslai. Pažymėtina, jog BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatos įpareigoja bausmę skiriantį teismą kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti ne tik kaltinamojo asmenybę, bet ir padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytą žalą bei kitas aplinkybes.

10. Nuteistajam skiriama bausmė turi atitikti visus BK 41 straipsnyje numatytus jos skyrimo tikslus – ne tik koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme, tačiau ir apriboti jam galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo metu tik realiai pataisos namuose atliekama laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti šių BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.

11. Nors S. M. apeliaciniame skunde nurodo, jog yra registruotas Užimtumo tarnyboje, be to, padeda išlaikyti mažametę dukrą, tačiau šios aplinkybės S. M. buvo žinomos ir iki nusikalstamos veikos padarymo, tačiau jos nebuvo pakankamos, kad sulaikytų nuteistąjį nuo nusikalstamos veikos padarymo, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo išvadai, jog šios aplinkybės teigiamai motyvuos nuteistąjį bei sulaikys jį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, t. y. padėjimas išlaikyti mažametį vaiką bei dalyvavimas Užimtumo tarnybos darbo užimtumo programose negali būti vertinami kaip apsauginis jo nusikalstamo elgesio ateityje veiksnys. Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį į tai, jog nors apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, jog padeda išlaikyti mažametę dukrą bei įsidarbino, tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių objektyvių duomenų nepateikė.

12. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinus tai, kad anksčiau paskirtomis bausmėmis BK 41 straipsnyje numatyti bausmių skyrimo tikslai nebuvo pasiekti, kadangi S. M. ir toliau darė nusikalstamas veikas bei administracinius nusižengimus (teisės pažeidimus), nusikalstamą veiką S. M. padarė neišnykus teistumui, atsižvelgus į S. M. baudžiamąją atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BK 61 straipsnyje nustatytų taisyklių, pagrįstai nuteistajam paskyrė BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, nustatydamas šio straipsnio sankcijoje numatytą bausmės dydžio vidurkį, ir, vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, kaip minėta, paskirtą bausmę sumažindamas vienu trečdaliu. Manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam paskyrus švelnesnę bausmę, nėra pagrindo. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019-06-13 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį nuteistojo S. M. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas nuosprendis paliktinas nepakeistas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo S. M. apeliacinį skundą atmesti.