Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), šiuo metu suimtas, laikomas Lietuvos kalėjimų tarnyba (duomenys neskelbtini) kalėjime, (duomenys neskelbtini), nevedęs, įgijęs vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, anksčiau teistas, paskutinį kartą 2021 m. gegužės 18 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 178 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnį, 178 straipsnio 4 dalį, 187 straipsnio 1 dalį 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, 2021 m. gruodžio 23 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę. Bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2 veikos) ir 178 straipsnio 5 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

jis, 2021 m. liepos 5 d., apie 06.30 val., iš (duomenys neskelbtini) nukirpęs dviračio spyną, kuria prie metalinės tvoros buvo prirakintas dviratis, pagrobė 700 eurų vertės E. B. priklausantį dviratį „Diamant“.

2021 m. liepos 9 d., laikotarpiu nuo 17.30 val. iki 19.00 val., Sporto g. 3, Palangoje, pagrobė 779 eurų vertės S. M. priklausantį dviratį „Scott“ ir 211 eurų vertės L. K. priklausantį dviratį „Hogan“, stovėjusius dviračių stove prie sporto arenos, iš viso pagrobė 990 eurų vertės svetimą turtą.

Tęsdamas šią nusikalstamą veiką, jis 2021 m. liepos 10 d., laikotarpiu nuo 10.00 val. iki 12.00 val., Sporto g. 3, Palangoje, nupjovęs (nukirpęs) dviračio spyną, kuria prie metalinio dviračio stovo buvo prirakintas dviratis, pagrobė 500 eurų vertės T. J. priklausantį dviratį „Sccot Voltage“, stovėjusį dviračių stove prie sporto arenos.

Motyvuojamoji dalis

Dėl dviračio pagrobimo 2024 m. liepos 10 d.

Iš 2021 m. rugsėjo 15 d. Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybinio pranešimo dėl įtariamojo nustatymo nustatyta, kad peržiūrėjus Palangos sporto centro pateiktus vaizdo įrašus nustatyta, jog dviračio vagystę padarė K. M. (2 t., b. l. 63-65).

Dėl kaltinamojo veiksmų kvalifikavimo

Teismo nuomone, šioje baudžiamojoje byloje kaltinimas K. M. dėl trijų atskirų nusikalstamų veikų padarymo neatitinka šių nusikalstamų veikų kvalifikavimo taisyklių.

BK 63 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. BK nepateikia tęstinės nusikalstamos veikos apibrėžimo, tačiau baudžiamosios teisės teorijoje ir kasacinio teismo praktikoje paviene tęstine nusikalstama veika pripažįstama du ar daugiau tapačių ar vienarūšių, laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolusių veiksmų, padarytų analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną kaltininko sumanymą dėl to paties nusikaltimo dalyko. Tokie veiksmai, vertinami kiekvienas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nustatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami bendros tyčios, todėl vertinami kaip viena nusikalstama veika ir kvalifikuojami pagal vieną BK specialiosios dalies straipsnį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-196-489/2021 ir kt.).

Vagystė paprastai laikomas tęstiniu nusikaltimu, jei, be kitų aplinkybių, nustatoma, kad turtas per kelis kartus buvo pagrobtas iš to paties šaltinio ir žala padaryta tam pačiam asmeniui. Kita vertus, kelių nukentėjusiųjų nustatymas ne visais atvejais paneigia tęstinį vagystės pobūdį; šiuo aspektu didesnę reikšmė kvalifikavimui turi kaltinamojo santykis su daroma nusikalstama veika, jo suvokimas, ar tai atskirai suplanuoti nusikaltimai, ar veikimas neapibrėžta tyčia, ketinant vogti tol, kol bus įmanoma, siekiant bendro tikslo (iš to pragyventi, sumokėti skolas ar pan.). Dėl šio tęstinumo sprendžiama atsižvelgus į byloje nustatytų aplinkybių visumą, be kita ko, į veikos padarymo mechanizmą, atliktų veiksmų analogiškumą ir kitas reikšmingas aplinkybes. Nustačius, kad nusikalstamos veikos buvo vykdomos bendra tyčia, jos buvo nukreiptos pagrobti kuo daugiau svetimo turto, taikant tuos pačius grobimo metodus, padaryta veika kvalifikuotina kaip vienas tęstinis sukčiavimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-788/2015).

Kasacinio teismo praktikoje paprastai vieningo sumanymo turinys yra sukonkretinamas iki sumanymo pagrobti apibrėžto dydžio svetimą turtą, kuris įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-649/2006, 2K-288/2007, 2A-7-6/2013, 2K-77/2013). Baudžiamojoje byloje nustačius vieningą kaltininko sumanymą grobti neapibrėžtos vertės turtą, tęstinė nusikalstama veika gali būti konstatuojama, jei šis neapibrėžtumas, vertinant kartu su kitomis bylos aplinkybėmis, leidžia spręsti apie tęstinį veikos pobūdį.

Vieningai (bendrai) tyčiai, jungiančiai atskirus nusikalstamus veiksmus, būdinga tai, kad pats kaltininkas šiuos savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiksmą, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kito nusikalstamo veiksmo. Pakartotinės vagystės atveju kiekvienu atveju tyčia būna susiformavusi ne dėl visos nusikalstamos veikos, o dėl kiekvienos vagystės savarankiškai. Kasacinės instancijos teismas ne vienoje nutartyje yra pasisakęs, kad vieningai tyčiai, jungiančiai atskirus nusikalstamus veiksmus, būdinga tai, kad pats kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiksmą, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kito nusikalstamo veiksmo; kad tais atvejais, kai tyčia padaryti kitą nusikalstamą veiką kyla jau po pirmosios veikos, šios veikos paprastai kvalifikuojamos kaip pakartotinės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-307/2004, 2K-181/2007, 2K-717/2007, 2K-605/2007, 2K-148/2010, 2K-7-109/2013 ir kt.).

Įvertinus išdėstytą teoriją ir praktiką bei šioje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad K. M. padarė dvi nusikalstamas veikas – E. B. turto (dviračio) vagystę 2021 m. liepos 5 d. ir tęstinę nusikalstamą veiką – S. M., L. K. ir T. J. turto (dviračių) vagystę 2021 m. liepos 9-10 d. Iš paties kaltinamojo parodymų nustatyta, kad darydamas pirmąją dviračio vagystę, K. M. dar neplanavo analogiškai vogti ir toliau; tik sėkmingai ją užbaigęs, sėkmingai pardavęs pavogtą dviratį ir išleidęs didžiąją dalį už jį gautų pinigų, jis nusprendė pakartoti tokius pat veiksmus ir šįkart jau pavogti ne vieną, o kiek išeis dviračių trumpais laiko intervalais. Taigi šiuos du pastaruosius nusikalstamos jo veiklos epizodus jungia bendra kaltininko tyčia, jų tęstinumą patvirtina ir kiti išoriniai (objektyvieji) nusikalstamos veikos požymiai: Iš byloje užfiksuotų duomenų matyti, kad buvo sistemingai ir reguliariai vagiami analogiško pobūdžio daiktai, t. y. dviračiai. Nors dviračiai ir buvo vagiami iš skirtingų vietų, tačiau tai buvo daroma sąmoningai, pastebėjus, jog dviračiai palikti be jo savininko priežiūros; padarytas nusikalstamas veikas skiria gana trumpas laiko tarpas (2-3 dienos), tokia veikla tuo metu buvo kaltinamojo pajamų gavimo ir pragyvenimo šaltinis. Todėl teismas K. M. padarytas S. M., L. K. ir T. J. turto (dviračių) vagystes 2021 m. liepos 9-10 d. vertina kaip vieną tęstinę vagystę, kuri, atsižvelgus į bendrą pagrobto turto vertę kvalifikuotina kaip BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas.

Dėl bausmės kaltinamajam

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis K. M. padarė du nesunkius baigtus nusikaltimus nuosavybei, jais padaryta žala keturiems nukentėjusiesiems, kuri neatlyginta. Kaltinamasis anksčiau teistas, taip pat ir už tokio paties pobūdžio nusikalstamas veikas, šią nusikalstamą veiką padarė neatlikęs jam paskirtos bausmės, kadangi pasislėpė nuo bausmės vykdymo išvykdamas į užsienį; per pastaruosius metus jis du kartus baustas administracine tvarka, vieną iš jų už smulkią vagystę, paskirtų baudų nesumokėjęs. Kaltinamasis yra jauno amžiaus, tiek dabar, tiek nusikalstamų veikų padarymo metu nedirbo, legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo; yra nevedęs, išlaikytinių neturi. Jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); vadovaujantis BK 59 straipsnio 2 dalimi, taip pat jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe pripažintina ir tai, jog jis po kelių metų trukusio slapstymosi nuo teisėsaugos institucijų, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, savanoriškai sugrįžo į Lietuvą ir pats nuvyko į policijos komisariatą, kur buvo suimtas. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis šiuo nuosprendžiu aptariamas nusikalstamas veikas padarė būdamas teistu už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą neatlikus ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad šias nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas, atsižvelgęs į visas byloje nustatytas aplinkybes, į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, vadovaudamasis bausmės kaip valstybinės prievartos priemonės tikslais ir paskirtimi, sprendžia, jog kaltinamajam švelnesnės negu laisvės atėmimas bausmės skirti netikslinga, kadangi jis jau yra teistas už tokio paties pobūdžio nusikalstamas veikas, jam buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė, kuri buvo pakeista į areštą, kaltinamasis jos vis dar neatliko, iš savo klaidų nepasimokė ir vėl nusikalto, bausmė nepasiektų savo tikslų, todėl kaltinamajam skiriama laisvės atėmimo bausmė. Visgi skirdamas bausmės dydį teismas taip pat atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė būdamas jauno amžiaus, į tai, jog jo atžvilgiu naujų ikiteisminių tyrimų nepradėta; kaip pats nurodė, šiuo metu yra pasiryžęs pakeisti savo gyvenimą ir daugiau nebenusikalsti, turi planų ir galimybių gyventi ir dirbti Lietuvoje, tikėtina, kad yra padaręs išvadas iš savo elgesio ir stengsis nebenusikalsti ir atlikęs trumpesnės nei bausmės vidurkis trukmės laisvės atėmimo bausmę.

Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino padariusi nusikalstamas veikas, kaltinamajam K. M. skiriama galutinė bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Dėl turto konfiskavimo

BK 72 straipsnyje reglamentuota baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Pagal šio straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamas K. M. pagrobtą svetimą turtą – dviračius – pardavė tretiesiems asmenims, neteisėtai įgydamas už tai iš viso apie 1200 Eur, o gautus pinigus išleido savo reikmėms. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad tokiu būdu jo gauti 1 200 Eur yra nusikalstamos veikos padarymo rezultatas, atitinkantis turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius, todėl ši suma iš kaltinamojo konfiskuotina.

Dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti

BPK 105 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Į bylą pateikti dokumentai pagrindžia, kad K. M. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau ir – VGTPT) sprendimu buvo paskirta atstovė advokatė. 2025 m. kovo 25 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose gauta VGTPT pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Joje nurodyta, kad K. M. šioje byloje VGTPT sprendimu suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš viso sudaro 372,02 Eur. Atsižvelgiant į proceso trukmę, į tai, jog šioje byloje gynėjos dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, nes kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, į advokatės suteiktų teisinių paslaugų apimtį, į kaltinamojo finansinę padėtį, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl dviračio vagystės iš E. B.) ir paskirti jam bausmę – 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo;

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl dviračių vagystės iš S. M., L. K. ir T. J.) ir paskirti jam bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1,4 dalis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu į 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsniu, 65 straipsniu, paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu paskirta, 2021 m. gruodžio 23 d. nutartimi pakeista, 90 parų arešto bausme ir paskirti K. M. subendrintą galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Į bausmės laiką (santykiu 1:1) įskaityti K. M. laikinajame sulaikyme nuo 2021 m. liepos 11 d. 18.33 val. iki 2021 m. liepos 12 d. 15.47 val. (1 para) ir suėmime išbūtą laiką nuo 2025 m. vasario 17 d. iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo ir vykdymo pradžios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsniu, pripažinti K. M. recidyvistu.

Kardomąją priemonę – suėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios ir panaikinti pradėjus vykdyti nuosprendį.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš K. M. nepriteisti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.