Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-02-24 · Civilinė byla Nr. 2-631/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-02-24
Bylos Nr.
2-631/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės.
Teisėjai
Gintaras Pečiulis, Kazys Kailiūnas, Donatas Šernas
Atsakovas
J., J. Z.
Ieškovas
Nordea Bank Finland Plc (AB)
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-631/2011Procesinio sprendimo kategorija 110.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. vasario 24 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 29 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-7839-450/2010 pagal ieškovo Nordea Bank Finland Plc ieškinį atsakovei J. Z. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovo Nordea Bank Finland Plc atstovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės J. Z. 151 716 eurų sumą (144 810 eurų panaudoto kredito, 3 089,11 eurų nesumokėtų palūkanų už naudojimąsi kreditu, 3 620,50 eurų įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, 196,58 eurų kitų išlaidų), 16 procentų dydžio metines įsipareigojimų nevykdymo palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo atstovė taip pat prašė nepranešus atsakovui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 151 716,19 eurų (523 845,66 Lt) dydžio lėšas, esančias Vilniaus taupomojoje kasoje „Kredito unija“, o nesant šių lėšų ar jų nepakankant - lėšas kitose atsakovei priklausančiose bankų sąskaitose, esančias pas atsakovę ir/ar trečiuosius asmenis, taip pat kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei turtines teises, esančias pas atsakovę ir/ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu, tačiau leidžiant atsiskaityti su ieškovu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi patenkino prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – areštavo atsakovei J. Z. priklausančias 151 716 eurų dydžio lėšas, esančias Vilniaus taupomojoje kasoje „Kredito unija“, o nesant lėšų ar esant nepakankamai, trūkstamai pinigų sumai areštavo lėšas, esančias kitose atsakovui priklausančiose bankų sąskaitose, pas atsakovę ir/ar trečiuosius asmenis, taip pat nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei turtines teises, esančias pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis, uždrausdamas disponuoti areštuotu turtu, tačiau leisdamas atsiskaityti su ieškovu. Teismo vertinimu, pranešimas apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą gali padaryti jų taikymą neįmanomą, todėl teismas nepranešė atsakovei apie jų taikymą. Ieškovas pateikė motyvuotą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas sutiko su ieškovo išdėstytomis aplinkybėmis, kad ieškinio suma yra didelė, atsakovė yra fizinis asmuo, nevykdo įsipareigojimų ilgą laiką, jai priklausantis turtas areštuotas kitose bylose. Teismo manymu, jis negali daryti išvados, kad ieškovė bus pajėgi įvykdyti ieškovui palankų teismo sprendimą, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė J. Z. atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo 2010 m. rugpjūčio 29 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Nutartis nemotyvuota. Didelė reikalavimo suma nėra absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovas nepateikė konkrečių įrodymų, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, kyla grėsmė jo turtiniams interesams. Ieškovo pateiktais duomenimis neįrodyta, kad atsakovei pareikštų reikalavimų suma yra didelė.

2. Kredito sutarties įvykdymui užtikrinti buvo įkeistas tretiesiems asmenims priklausantis nekilnojamasis turtas. Nevykdant kreditavimo sutarties, ji buvo nutraukta, o dar 2010 m. kovo 16 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyrius priėmė nutartį, kuria, išnagrinėjus Nordea Bank Finland Plc pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, buvo nutarta areštuoti minėtos Kreditavimo sutarties prievolių įvykdymui užtikrinti įkeistus nekilnojamuosius daiktus – T. S. ir A. S. priklausančius žemės sklypo dalį ir butą, esančius Sakiškių k., Vilniaus r. Nutartyje nurodyta, kad skolininkei ir įkeistų daiktų savininkams negrąžinus Nordea Bank Finland Plc skolos, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių arba perduoti administruoti kreditoriui. Taigi prievolės pagal kreditavimo sutartį įvykdymui užtikrinti ieškovo naudai yra areštuotas nekilnojamasis turtas, o areštavus atsakovei priklausantį turtą ir lėšas visos neįvykdytos prievolės pagal kreditavimo sutartį mastui, pažeidžiamas ekonomiškumo ir protingumo principas.

3. Areštavus atsakovės banko sąskaitoje esančias lėšas, ji neteko galimybės savo mažamečiui vaikui suteikti tinkamų augti ir vystytis sąlygų, nes ribojama galimybė naudotis bet kokio dydžio lėšomis, net reikalingomis būtiniausiems vaiko pragyvenimo poreikiams patenkinti. Skundžiama nutartis yra neadekvati ir sukelianti itin didelių neigiamų padarinių vaikui. Laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia atsakovės mažamečio vaiko, o kartu ir pačios atsakovės interesus, šalių teisėtų interesų pusiausvyrą.

4. Pritaikius areštą lėšoms, atsakovė neturi galimybės tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų. 2009 m. gegužės 25 d. tarp atsakovės ir A. J. buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią atsakovei buvo suteikta 300 000 Lt paskola. Pagal šios sutarties nuostatų 2.2.1 punktą, paskola paskolos davėjui turėjo būti grąžinta iki 2010 m. rugsėjo 30 d., o jos laiku negrąžinus atsakovė turėtų mokėti paskolos davėjui 50 000 Lt baudą, kurios sumokėjimas neatleidžia nuo pareigos grąžinti pasiskolintą sumą (3.2 p.). Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė negali laiku grąžinti paskolos, todėl patiria nuostolius, kurie nebus atlyginti.

Atsiliepimas

Ieškovo Nordea Bank Finland Plc atstovė atsiliepime į atsakovės J. Z. apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovės skundą ir skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime pažymima, kad ieškovas išsamiai pagrindė būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas pagrįstai manė, kad šiuo atveju ieškinio suma yra didelė. Apeliantė nepateikė konkrečių duomenų, kad jai pritaikytas lėšų areštas neleidžia tenkinti jos bei nepilnamečio vaiko poreikių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu ekonomiškumo principai nėra pažeidžiami.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi atidžiai tirti ir vertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia tokių priemonių ėmimosi būtinumą, spręsti, ar šis prašymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė. Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo paties pareiškėjo valios. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises. Kuo prašomos taikyti konkrečios laikinosios apsaugos priemonės yra labiau varžančio pobūdžio, tuo svaresni argumentai turi pagrįsti jų taikymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 2-784/2010; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 2-802/2010; 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartis byloje Nr. 2-990/2010).

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad prezumpcija, jog didelė reikalavimo suma sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra absoliuti (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. nutartis byloje Nr. 2-1075/2010, 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis byloje Nr. 2-1539/2010, ir kt.). Be to, laikomasi nuostatos, kad įkeitimu (hipoteka) užtikrintos prievolės įvykdymui užtikrinti laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju ir tokiu mastu, kiek prievolės įvykdymui užtikrinti nepakanka įkeisto turto (2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis byloje Nr. 2-956/2009, 2009 m. balandžio 9 d. nutartis byloje Nr. 2-415/2009, 2008 m. gruodžio 24 d. nutartis byloje Nr. 2-933/2008, 2010 m. rugsėjo 9 d. nutartis byloje Nr. 2-1075/2010 ir kt.).

Iš bylos išskirtos atskirojo skundo medžiagos matyti, kad ieškovo reikalavimas atsakovei grindžiamas 2008 m. rugsėjo 24 d. Kreditavimo sutartimi Nr. KK08/09/50B, pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 144 810 eurų kreditas (b. l. 1-5). Atsakovė prie skundo pateikė duomenis apie tai, kad užtikrinant 2008 m. rugsėjo 24 d. Kreditavimo sutarties Nr. KK08/09/50B įvykdymą buvo sudaryta sutartinė hipoteka, identifikavimo kodas 01/1/2008/0024807, pagal kurią kreditoriui Nordea Bank Finland Plc buvo įkeista 10445/20890 dalys žemės sklypo, esančio Vilniaus r. sav., Sakiškių k. (įkeičiamo daikto vertė nurodyta 360 000 Lt), bei butas, esantis Vilniaus r. sav., Sakiškių k. (įkeičiamo daikto vertė nurodyta 640 000 Lt). Įkeičiami daiktai bendrai įkainoti 1 000 000 Lt suma. Šį sutartinės hipotekos lakštą pasirašė skolininkė J. Z., įkeičiamų daiktų savininkai A. S. ir T. S., kreditorius Nordea Bank Finland Plc (b. l. 34-39). Atsakovė taip pat pateikė duomenis, kad pagal kreditoriaus Nordea Bank Finland Plc pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyrius 2010 m. kovo 16 d. nutartimi areštavo įkeistus nekilnojamuosius daiktus – T. S. ir A. S. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančią 10445/20890 dalį žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,2089 ha, ir bendrosios dalinės (po ½ dalį) nuosavybės teise priklausantį 263,32 kv. m. butą, esančius Sakiškių k., Vilniaus raj. sav., uždrausdamas įkeistų daiktų savininkams jais disponuoti. Teismas išaiškino, kad areštavus įkeistus daiktus, jų savininkai netenka teisės perleisti daiktų kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti, kitaip suvaržyti teises į daiktus ar mažinti jų vertę. Teismas įspėjo skolininkę J. Z. ir įkeistų daiktų savininkus T. S. bei A. S., kad negrąžinus kreditoriui Nordea Bank Finland Plc skolos, t. y. 144 810 eurų kredito, 3 089,11 eurų nesumokėtų palūkanų, 3 620,50 eurų nesumokėtų įsipareigojimo nevykdymo palūkanų (iš viso 151 519,61 eurų) bei 131 eurų žyminio mokesčio išlaidų per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių arba perduoti administruoti kreditoriui (b. l. 40-41). Iš išdėstytų aplinkybių matyti, kad ieškovo pareikštų reikalavimų atsakovei įvykdymas yra užtikrintas sutartine hipoteka (nekilnojamojo turto įkeitimu). Pardavus turtą, kuriam nustatyta sutartinė hipoteka, hipotekos kreditorius turi pirmumo teisę prieš kitus skolininkės kreditorius į visišką jo reikalavimų patenkinimą iš sumos, gautos pardavus tokį turtą (CK 4.192 str. 1 d.). Tuo atveju, kai ieškovo reikalavimų suma yra užtikrinta hipoteka, nėra objektyvaus ir būtino pagrindo tai pačiai reikalavimų sumai taikyti papildomus ribojimus laikinųjų apsaugos priemonių instituto pagalba. Šiuo atveju teismui patenkinus ieškovo ieškinį, jis galėtų iš lėšų, gautų realizavus hipoteka apsunkintą turtą, patenkinti ieškinyje nurodyto dydžio reikalavimus. Prievolės užtikrinimas hipoteka (įkeitimu) iš esmės atitinka tuos pačius tikslus, kurie keliami taikant laikinųjų apsaugos priemonių institutą. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos ir parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, tai yra teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka užtikrinti galimo teismo sprendimo įvykdymą. Kadangi, kaip jau nurodyta aukščiau, ieškovo piniginiai reikalavimai yra užtikrinti jam sutartine hipoteka įkeisto turto verte, šiuo atveju nėra objektyvaus pagrindo taikyti papildomus ribojimus atsakovei. Taigi teisėjų kolegija sutinka su skundo motyvais, kad atsakovei pritaikius laikinąsias apsaugos priemones buvo pažeisti ekonomiškumo ir proporcingumo principai.

Įvertinus tai, kad ieškovo reikalavimai yra užtikrinti sutartinės hipotekos pagrindu, o laikinosios apsaugos priemonės byloje pritaikytos nepagrįstai, netenka reikšmės kiti apeliantės skunde išdėstyti argumentai (pvz. dėl neigiamų pasekmių sukėlimo atsakovei ir jos šeimai, dėl negalėjimo įvykdyti prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, dėl lėšų arešto ir pan.). Skundžiamoje nutartyje buvo nurodyti motyvai, kurių pagrindu padarytos atitinkamos išvados dėl pareikšto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl teisėjų kolegija nesutinka su skundo teiginiais, kad nutartis nemotyvuota.

Remdamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones atsakovei pritaikė neįvertinęs visų bylos aplinkybių, nenustatęs, ar šiuo atveju tikrai yra objektyvi grėsmė, jog nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Kadangi ieškovo reikalavimai iš esmės užtikrinti sutartinės hipotekos pagrindu, teismui nebuvo objektyvaus pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovei J. Z.. Atsakovės skundo argumentai bei pateikti įrodymai paneigia teismo deklaruotą grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Dėl šių motyvų skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, naikintina, o ieškovo Nordea Bank Finland Plc prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei atmetamas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pasikeitus faktinei situacijai prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gali būti reiškiamas bet kurioje vėlesnėje bylos nagrinėjimo stadijoje (CPK 144 str.).

Pažymėtina, kad atsižvelgiant į pateiktą atskirojo skundo medžiagą, byloje turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl T. S. ir A. S. įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų (CPK 47 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,

n utaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 29 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovo Nordea Bank Finland Plc prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei J. Z..

Nutartį siųsti turto arešto aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai.

Teisėjai Kazys KailiūnasGintaras PečiulisDonatas Šernas