- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-06-11
- Bylos Nr.
- 1-910-311/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25110-2017-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimantas Grigas
- Kaltinamasis
- V. P.
- Nukentėjusysis
- R. P., G. J., I. R., G. G., A. O. A., A. D. R., A. B., E. K., B. J., J. Š., J. Z., L. V., A. S.
- Civilinis ieškovas
- Kauno teritorinės kasos
Žemesnės instancijos teismas
nukentėjusiesiems R. P., G. J., I. R., G. G., A. O. A., A. D. R., A. B., E. K., B. J., J. Š., J. Z., L. V., A. S.,
nedalyvaujant civilinių ieškovų AB (duomenys neskelbtini), Kauno teritorinės kasos, UAB (duomenys neskelbtini) atstovams,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis (registruotas darbo biržoje), išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas :
Kauno apylinkės teismo 2014-09-29 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 1 punktu, 64¹ straipsniu-laisvės apribojimu 1 m. 1 mėn., įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, 2018-02-11 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį-laisvės apribojimą 9 mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta laisvės apribojimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 6 mėn. laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs tris nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. P. laikotarpyje nuo 2017-06-06 iki 2017-06-20, o būtent, 2017-06-06 apie 13.18 val., 2017-06-15 apie 10.55 val., 2017-06-16 apie 22.23 val., 2017-06-18 apie 11.00 val., 2017-06-20 apie 14.00 val., bei kitomis ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytomis datomis, viešoje vietoje, daugiabučio namo laiptinėje adresu – (duomenys neskelbtini), 3-iojo aukšto koridoriaus aikštelėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t. y. tyčia, garsiai necenzūriniais žodžiais keikė savo buvusią sutuoktinę R. P. ir daužė buto Nr. 15 duris, bei elektros skydinę, šlapinosi laiptinėje, tokiu būdu neleido R. P., A. B., A. R., E. K., G. J., G. G., B. J., J. Š., J. Z., A. A., ramiai ir saugiai patekti į jiems priklausančius namus, sutrikdė jų miegą ir ramybę nakties metu, tokiu elgesiu priversdamas nukentėjusiuosius gyventi baimėje, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.
Be to, V. P. atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2017-06-17 apie 07.55 val., iš parduotuvės UAB „(duomenys neskelbtini)“ esančios adresu: (duomenys neskelbtini), tyčia, atvirai pagrobė 2 butelius alaus „Utena“, kurių vertė 3,10 Eur, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 3,10 eurų žalą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalį.
Be to, V. P. 2017-06-17 apie 07.55 val. būdamas viešoje vietoje-parduotuvėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ esančioje (duomenys neskelbtini), demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, o būtent: vartojo necenzūrinius žodžius, rankomis stumdė pardavėją L. V., tokiais savo veiksmais V. P. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, kadangi parduotuvės veikla buvo sutrikdyta, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.
Be to, V. P. dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, t. y. 2017-06-28 apie 11.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, „Iki“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), pagalbinėse patalpose, vartodamas necenzūrinius žodžius, tyčia iš chuliganiškų paskatų dėl menkavertės dingsties sudavė A. S. kumščiais ne mažiau du smūgius į galvos sritį, tuo padarydamas jam kairės akies viršutinio voko kraujosruvą, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl ko A. S. nukrito ant žemės, tada vieną kartą spyrė A. S. į nugarą padarydamas šiam I juosmeninio slankstelio lūžį, kas sukėlė nukentėjusiajam A. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. padarė nusikaltuimąą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.
Be to, V. P. 2017-08-12 apie 03.00 val., viešoje vietoje-daugiabučio namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje, 3-iojo aukšto koridoriaus aikštelėje, įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, vartojo necenzūrinius žodžius, prišlapino laiptinėje, sugadino elektros skydinės skaitliukus, tuo padarydamas AB „Energijos skirstymo operatorius“ 30,40 eurų žalą, tokiais savo veiksmais sutrikdė A. B., A. R., E. K., G. J., G. G., B. J., J. Š., J. Z., A. A. rimtį bei tvarką, kadangi sutrikdė šių miegą ir ramybę nakties metu, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.
Kaltinamasis V. P. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad dėl pirmojo epizodo savo kaltę neigia. Jo žmona R. P. norėjo, kad jis negyventų jos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), todėl pastoviai kviesdavo policiją. Dėl pirmo epizodo gali paaiškinti, kad, jei jis būtų tada toje laiptinėje, tai jį būtų radę pareigūnai. Jis ateidavo į tą laiptinę, bet laiptinės nusiaubimo nebuvo, jis laiptinėje nesikeikdavo, nesišlapindavo. Tačiau vis tiek buvo kviečiama policija. Kai nusibodo kviesti policiją, tai surinko parašus iš kaimynų.
Jis ateidavo į laiptinę, kai eidavo namo. Paskambindavo žmonai, pasakydavo, kad ateisi pasiimti daiktų. Ji sutikdavo, tačiau kai jis ateidavo, žmona jo neįleisdavo. Tuomet V. P. belsdavo į duris, nes žmona atsijungusi skambutį. Kai vieną kartą kalbėjo su kaimyne, ši pasakė, kad pasirašė po skundu, kadangi jo bijo.
V. P. nuomone, ten pensininkės viena kitai prišneka ir būtų, ir nebūtų dalykų.
Dėl vagystės iš parduotuvės paaiškina, kad parduotuvė yra jo namo kieme. Atėjęs ryte į parduotuvę, iš šaldytuvo jis pasiėmė du butelius alaus. Kadangi buvo eilė prie kasos, o pardavėja buvo pagalbinėse patalpose, jis parodė butelius prieš kameras ir išėjo. Po pusvalandžio grįžo į parduotuvę, norėdamas sumokėti, tačiau pardavėja pasakė, kad ji iškvietė policiją. Tuo metu jau buvo kita pardavėja.
Pardavėjos jis nestumdė, nors pripažįsta, kad ši bandė išplėšti butelius. Patikslina, kad pardavėja buvo pagalbinėse patalpose, jis išėjo iš parduotuvės su buteliais, po to vėl grįžo su tais buteliais. Tada pardavėja ir bandė išplėšti jam iš rankų tuos butelius.
Taip pat paaiškina, kad jam po pietų grįžus į parduotuvę „Iki“, kurioje jis dirbo mėsininku, į pagalbines patalpas atėjo apsaugos darbuotojas A. S. ir liepė parodyti, ką V. P. turi spintelėje. V. P. parodė, kad turi nepradarytą „fleškutę“, kurią jis atsinešė iš kitos parduotuvės. Ji ten buvo dvi dienas. A. S. norėjo jam iš rankų išplėšti tą „fleškutę“, tačiau V. P. neatidavė. Tuomet A. S. išsitraukė dujų balionėlį ir jam papurškė dujų, jie susimušė. V. P. vieną kartą pataikė A. S., šis nukrito koridoriuje, o V. P. jam spyrė į pilvą. Kodėl spyrė, pasakyti negali.
Dėl 6- o epizodo paaiškina, kad atvyko policija ir surinko parašus iš kaimynų. 2017 m. rugpjūčio mėnesį jis dirbo.
Laiptinėje elektrą atjungė iš pykčio, kad žmona išeitų pakalbėti. Atsidarė skydinę ir atjungė elektrą, tačiau skaitiklio nesugadino, nes ten ta skarda jau buvo sulankstyta. Bet 2017 m. rugpjūčio 12 d. su žmona viskas buvo gerai. Jis atjungė elektrą ne rugpjūčio 12 d. Kai sugadino elektros skydinę, buvo kažkiek išgėręs. Kai plėšė elektros skydinę, nebuvo spardoma, triukšmo nebuvo. Nei karto nesikeikė, nesišlapino koridoriuje. Su žmona gal ir konfliktuodavo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti kaltinamojo V. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad jis pilnai prisipažįsta dėl visko, kuo yra kaltinamas, nuoširdžiai gailisi (t. 3, b. l. 52-53) bei teisminio bylos nagrinėjimo metu (2017-10-17 teisiamojo posėdžio metu) duoti parodymai, kad 06-06 kas įvyko nepamena. Kaltinime nurodytomis valandomis, ar buvo neatsimena. Kas jam belieka, prisipažįsta kaltu, buvo kažkas panašaus, bet nepamena dienų ir valandų. Jis eidavo namo, o žmona jo neįsileisdavo. Žmonai skambindavo į duris. Laiptinėje nesišlapino, nedaužė skydinės. Kaltė, kad ėjo namo. Du butelius alaus pagrobė. Toje pačioje parduotuvėje 06-17 d., kad rodė nepagarbą, pripažįsta, kad chuliganiškai elgėsi. (duomenys neskelbtini) A. S. sudavė, bet A. S. prieš tai jam nupurškė dujomis. Jis padarė sveikatos sutrikdymą ir su ieškiniu sutinka, sutinka atlyginti ir turtinę žalą. 08-12 d., parėjo namo ir žmona parašė pareiškimą. Skaitikliai buvo sugadinti, pripažįsta kaltę, kad sutrikdė kaimynų rimtį bei miegą nakties metu. Sutinka atlyginti pareikštus ieškinius. Parduotuvėje jis greičiau gynėsi nei iš chuliganiškų paskatų. ,,Iki“ parduotuvėje rašo kaltinamajame akte, kad iš chuliganiškų paskatų, bet taip nebuvo, bet jis pripažįsta kaltę. A. S. purškė dujas (t. 3, b. l. 64).
Pagarsinus šiuos parodymus kaltinamasis V. P. nurodė, kad jie teisingi.
I. Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnyje
(2017-06-06-2017-06-20 laikotarpiu (duomenys neskelbtini),
2017-06-17 UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje,
2017-08-12 (duomenys neskelbtini))
Nukentėjusioji A. B. parodė, kad (duomenys neskelbtini) ji gyvena tik pusantrų metų. Kaltinamąjį pažįsta tik iš matymo.
2017-01-01 5 val. kaltinamojo bute buvo gaisras. Pro langą ji pamatė, kad buvo atvykę dvi gaisrinės, parbėgo P., labai verkė. P. buvo savo bute.
Kai A. B. buvo namuose, tai girdėjo, kaip kaltinamasis spardė savo buto duris. Po to jis sudaužė savo elektros skaitliuką. Ji girdėjo, kaip kaltinamasis „davė koja iš visų jėgų į savo buto duris“, tačiau ji nėjo žiūrėti, kas taip daro. Tuo metu dingo šviesa. Tik kaltinamojo skaitliukas buvo sudaužytas. Gal po savaitės buvo nuplėšta spyna ir sugadinti visi skaitliukai. Ji pati koridoriuje tik girdėjo triukšmą. Pas juos iš vyrų gyvena tik V. P. ir dar kitame aukšte vienas vyras gyvena, bet jis – labai geras, taip nedarys.
Dar ji yra mačiusi kelis kartus gulintį girtą V. P. koridoriuje. Kaltinamasis jai negrasino, jos nekoliojo. Jis yra skambinęs į A. B. buto duris 3-čią valandą nakties. Dar buvo prišlapinta prie durų. Ji pati nematė to, bet taip galvoja, kad taip darė P.
Nebuvo smagu, kai kaltinamasis daužėsi. Ji nežinojo, kuo tai baigsis. Malonumo tai nejautė.
Nukentėjusioji G. J. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), ketvirtame aukšte, o kaltinamasis V. P.-trečiame. Ne kartą jai reikėjo pereiti per kaltinamąjį, kai jis gulėjo girtas koridoriuje. Kartą jis G. J. girtas grasino : „(duomenys neskelbtini)“.
Kartą ryte ji girdėjo, kai buvo praviros kaltinamojo buto durys, kaip kaltinamasis savo namuose koliojosi. Pora mėnesių ji bijojo praeiti laiptinėje,taip pat bijojo ir dėl savo dukros. Po to, kai kaltinamasis girtas gulėdavo laiptinėje, tai po jo pagulėjimo ryte ji rasdavo prišlapinta toje vietoje. Dar būdavo trankymasis, bet ji nesileido į trečią aukštą pažiūrėti, kai buvo išdaužyti skaitliukai. Tos pačios dienos vakare ji matė gulintį laiptinėje kaltinamąjį. Mano, kad jis buvo neblaivus.
Kartą ryte išsiblaiviusio kaltinamojo ji paklausė, kada jis išsivalys savo šlapimą. Šis atsakė, kad išsivalys.
Nukentėjusysis A. D. R. parodė, kad kaltinamasis jam pažįstamas kaip kaimynas, nes A.D. R. gyvena bute, esančiame virš V. P. buto. Tame name A.D. R. gyvena apie 10 metų. Kaltinamasis jau seniai ten atsirado. Triukšmai taip pat seniai prasidėjo. Tik po gaisro visi kaimynai nutarė netylėti, visi kaimynai rašė tris kolektyvinius skundus, tačiau kai atvykdavo policija,. V. P. nerasdavo. Kaltinamojo durys būdavo daužomos rankomis, kojomis, kai žmona kaltinamojo neįleisdavo į butą. Pats A.D. R. praverdavo savo buto duris ir tada matydavo, kad taip darė V. P.. Raminti kaltinamojo jis nedrįso.
Labai nemalonu būdavo, kai V. P. triukšmaudavo. A.D. R. durų V. P. nedaužė,jo nėra užpuolęs. Tačiau nebūdavo smagu, kai šis trankydavosi. Dėl triukšmo A.D. R. negalėdavo eiti miegoti arba pabusdavo.
Nukentėjusioji E. K. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta 20 metų kaip kaimyną, nes gyvena 12- ame bute. Santykiai su kaltinamuoju- šiaip sau. Girdėjo, kai buvo du daužymai, o vieno daužymo negirdėjo.
Taip pat girdėjo, kaip daužėsi naktį, bet išėjusi į laiptinę nebuvo. Kai kaltinamasis grįžta išgėręs, tai jo žmona P. jo neįsileidžia.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti nukentėjusiosios E. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad dėl kaimyno V. P. veiksmų 2017 m. birželio mėn. apie dvi savaites nebuvo ramybės, šis laiptinėje miegojo ir triukšmavo, šlapinosi, keikėsi necenzūriniais žodžiais, sugadino elektros skaitiklius, jai kėlė baimę (t. 1, b. l. 137-138, 141-143, t. 2, b.l. 147-148).
Pagarsinus šiuos parodymus, nukentėjusioji E. K. nurodė, kad kaltinamasis keikdavosi. Kad jis būtų šlapinęsis, ji nematė. Vieną kartą matė kaltinamąjį gulintį prie jos buto durų, tačiau neprisimena, ar tą kartą, ar kitą toje vietoje buvo prišlapinta. Dėl tokio kaltinamojo elgesio ji jautė nerimą, diskomfortą. Dėl tokio kaltinamojo elgesio ji yra kreipusis į policiją.
Nukentėjusioji B. J. parodė, kad kaltinamąjį V. P. matė labai seniai- praeitą vasarą. Atsimena, kad jis laiptinėje namo, esančio (duomenys neskelbtini), kur gyvena ji, daužė skydinę ir šlapinosi. Toje laiptinėje yra butas, kuriame gyvena kaltinamojo žmona. Kaltinamasis rankomis daužė skydinę. tai darydamas jis kažką bambėjo. B. J. priėjo pažiūrėti, kas daužo ir tada pamatė, kaip kaltinamasis šlapinasi. Dėl tokio V. P. elgesio buvo sutrikdyta namo gyventojų ramybė. Be to, ji bijojo, nes tuo metu dingo elektra. Iš buto ji nebūtų išėjusi. Visa tai vyko arba vakare, arba naktį. Gali būti, kad girdėjo ir necenzūrinius žodžius.
Nukentėjusioji J. Z. parodė, kad kaltinamasis V. P.-jos kaimynas. Jis , parėjęs naktį, kai žmona jo neįleisdavo į namus, triukšmaudavo. J. Z. gyvena pirmame aukšte, o V. P.- trečiame. Jis daužydavo elektros skydinę. Ar vartojo necenzūrinius žodžius, ji nežino.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti nukentėjusiosios J. Z. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. Z. parodė, kad kaimynas V. P. apie savaitę laiko miegojo laiptinėje prie savo buto durų, nebuvo ramybės. Šis laiptinėje triukšmavo, keikėsi necenzūriniais žodžiais, dėl to ji negalėjo ramiai miegoti, bijodavo išeiti į laiptinę (t. 1, b. l. 162-163, t. 2, b. l. 177-178).
Pagarsinus šiuos parodymus, nukentėjusioji J. Z. patvirtino, kad V. P. sutrikdė jos ramybę, ji bijojo išeiti į laiptinę.
Nukentėjusioji I. R. parodė, kad keletą kartų yra mačiusi kaltinamąjį V. P. prasilenkiant. Kartą jis girtas beldėsi į duris. Kai ji atidarė duris, V. P. žengė į jos butą. Jis tuo metu buvo linksmas. Ar koridoriuje V. P. keikdavosi, ji nežino.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti nukentėjusiosios I. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji I. R. parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), trečiame aukšte, antrame aukšte gyvena kaimynai P., kurie dažnai konfliktuoja. 2017 birželio mėn., tikslaus laiko nepamena, V. P. daužėsi laiptinėje, triukšmavo, dėl to ji buvo pasipiktinusi, buvo sutrikdytas jos miegas, prašo pripažinti ją nukentėjusiąja (t.1., b. l. 92-93).
Pagarsinus šiuos parodymus, nukentėjusioji J. Z. juos patvirtino, nurodė, kad jos ramybė buvo sutrikdyta.
Nukentėjusioji G. G. parodė, kad kaltinamasis V. P.-jos kaimynas. Ji gyvena pirmame aukšte, o V. P.- trečiame. Jis dažnai „šumindavo“, visus prikeldavo naktį. Vieną kartą daužė kažkokį metalą, tačiau ji nėjo žiūrėti, ką daužė. Jai tokie V. P. veiksmai trukdydavo, ji negalėdavo tuo metu eiti į koridorių. Kas prišlapino koridoriuje, ji nematė, tačiau pirmame aukšte būdavo prišlapinta.
Nukentėjusioji A. O. A. parodė, kad su kaltinamuoju gyvena toje pačioje laiptinėje. Ne visada jis triukšmauja. Buvo 1-2 kartai, kai triukšmavo. Ji tik girdėjo, kad buvo triukšmas. Kas triukšmavo, ji nematė, nes gyvena pirmame aukšte.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti nukentėjusiosios A.O. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. O. A. parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini) pirmame aukšte. 2017-06-12 V. P. daužė laiptinėje skydelį, neleido jai ir kaimynams ramiai miegoti, prašo pripažinti ją nukentėjusiąja, civilinio ieškinio nereiškia (t.1., b. l. 106-108, 2t., b. l. 184-185).
Pagarsinus šiuos parodymus, nukentėjusioji A.O. A. juos patvirtino, nurodė, taip ir buvo. Ji nematė, kas daužėsi. Gal žmona V. P. neįleido į namus. Ji prabudo naktį nuo triukšmo, bet nematė, kas daužė.
Be to ji pati plovė laiptinę, kai V. P. ten prišlapino. Jo neįleido į namus žmona, tada jis prišlapino laiptinėje. Ji bijojo eiti tramdyti į laiptinę V. P., kai jis triukšmavo.
Nukentėjusioji J. Š. parodė, kad kaltinamąjį V. P. pažįsta labai seniai. Kai jis būna blaivas, tai būna labai geras žmogus. Vieną kartą, per naujuosius metus, jai jau miegant, ji išgirdo metalo daužymą. Kadangi laiptinėje buvo žmonių, tai ir ji išėjo į laiptinę.
Kai ją apklausinėjo tyrėja, ji pasakojo apie skydinę. Tada ji nemelavo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti nukentėjusiosios J. Š. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. Š. parodė, kad kaimynas V. P. apie savaitę laiko miegojo laiptinėje prie savo buto durų, nebuvo ramybės. Šis laiptinėje triukšmavo, keikėsi necenzūriniais žodžiais, dėl to ji negalėjo ramiai miegoti, sugadino elektros skaitiklius (t. 1, b. l. 155-156, t. 2, b.l. 171-172).
Pagarsinus šiuos parodymus, nukentėjusioji J. Š. nurodė, kad prie jos durų jokio šlapinimosi nebuvo. Ji naktį pabudo iš miego. Jų name visi seni gyventojai, 9 ligoniai. Be V. P. niekas daugiau nesiautėdavo name.
Nukentėjusioji R. P. parodė, kad kaltinamasis V. P.-buvęs jos sutuoktinis. Po skyrybų jie dar bandė kartu gyventi. Kai jis išgerdavo, tai būdavo labai negeras, o kai negerdavo- normalus žmogus. Kai kaltinamasis būdavo išgėręs, negalėdavai jam prieštarauti. Vieną kartą jo išgėrusio ji neįleido į namus, o kitą kartą išvyko pas draugę nakvoti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti nukentėjusiosios R. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji R. P. parodė, dėl 2017-06-0606 įvykusio įvykio ir vėlesnių įvykių parodė, kad tik nori papildomai paaiškinti, kad sakydama, kad V. P. grasina kaimynams turėjo omenyje, kad šis miegodamas laiptinėje ir daužydamas jos buto duris, drumsčia kaimynų ramybę nakties metu, kaimynams nemalonu pro šį vaikščioti, kai šis guli prie durų, garsiai rėkauja naudoja įvairius necenzūrinius žodžius, būdavo, kad sumaišęs duris pradėdavo baladoti į kaimynų duris, kad grasintų kaimynams tiesiogiai ji neatsimena. Ji turi V. P. pretenzijų tik dėl to, kad šis miegodamas laiptinėje ir daužydamas duris, prašydamas įleisti neleido jai ramiai gyventi, pažeidinėjo viešąją tvarką. V. P. ateidavo prie jos buto durų ir jas daužydavo, garsiai rėkaudamas, vartodamas įvairius necenzūrinius žodžius nuo 2016-06-06, tada kiek pamena 2017-06-15, 2017-06-16, 2017-06-18, 2017-06-20, šias datas atsimena, nes arba ji, arba kaimynai kvietė policija dėl V. P. elgesio, šis ateidavo ir kitomis dienomis ir elgdavosi taip pat, bet ne visada būdavo kviečiama policija, šiuo metu tikrai neatsimena kokiomis dienomis V. P. dar ateidavo prie jos buto durų ir prašydavo įleisti, spardydavo, rėkdavo ir pan.. Kadangi 2017-06-20 jai jau trūko kantrybė dėl V. P. elgesio laiptinėje, buvo baisu grįžti namo, nes šis vėl buvo prie durų, nenorėjo, kad pamatęs ją vėl keltų triukšmą, todėl nuvyko į policiją ir pranešė apie V. P. elgesį, pareiškimo nerašė, nes jau bijo, kad dėl V. P. gali iš jos atimti vaiką. Kad V. P. minėtomis dienomis neleido ramiai gyventi, pažeidinėjo jos ir kaimynų ramybę bei viešąja tvarka ji jautėsi pasipiktinusi, tačiau dėl to jai padaryta tik moralinė žala, civilinio ieškinio nereiškia, dėl sugadintų laiptinėje elektros skaitiklių ji pretenzijų neturi, nes jai žala nebuvo padaryta (t.1., b.l. 66-70, 72-73).
Pagarsinus šiuos parodymus, nukentėjusioji R. P. juos patvirtino, nurodė, kad kai buvo sulankstyta skydinė, jos nebuvo namuose.
Iš Registruotų įvykių suvestinės matyti, kad policija adresu (duomenys neskelbtini) buvo kviesta 2017-06-20, 2017-06-18, 2017-06-16, 2017-06-15, 2017-06-06, 2017-05-22 (t.1., b.l.52-57).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta laiptinė, esanti (duomenys neskelbtini), fiksuojama Nr. 15 pažymėtų durų apgadinimai (b. l. 58-63).
iš UAB "(duomenys neskelbtini)" pareiškimo matyti, kad bendrovė prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl alaus vagystės (t. 2., b. l. 8).
Iš 2017-06-21 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (t. 2., b. l. 13-18).
Iš pristatyto asmens testo alkoholiui protokolo Nr.5828 matyti, kad 2017-05-22 23:49 val. V. P. nustatytas 1,96 prom. girtumas (t.3., b. l. 30).
II. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte
Žemesnės instancijos teismas
Nukentėjusysis A. S. parodė, kad kaltinamasis jam pažįstamas. A. S. dirba AB (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotoju. Tuo metu dirbo „IKI „ parduotuvėje, kurioje kaltinamasis dirbo mėsos išpjaustytoju. Į parduotuvę buvo atvykęs paramos ir labdaros fondas, todėl A. S. tikrino prekes. Po kiek laiko atėjo V. P., pasakė, kad buvo policijoje. A. S. paklausė, ar V. P. atsinešė ką nors, nes matė, kad šis yra išgėręs. V. P. parodė savo spintelėje “Moskovskaja“ degtinės „fleškutę“. A. S. liepė ją atiduoti, nes jau ir taip buvo išgėręs. Tačiau V. P. pasakė, kad A. S. jam neaiškintų. A. S. norėjo eiti pas vadovę, bet jos nebuvo. Tada V. P. kaip išprotėjęs pradėjo mosikuoti rankomis, koliotis, todėl A. S. bandė papurkšti dujų, tačiau nukrito, o V. P. jam spyrė su koja, spjovė ir pasakė: „šiukšlė“. Po to valytoja padėjo jam atsikelti. A. S. iškvietė policiją. Vadovė paaiškino, kad išvarė V. P. namo. Dėl V. P. veiksmų jis buvo sužalotas-lūžo stuburo diskas.
Savo ieškinį dėl 1500 € neturtinės žalos priteisimo palaiko, nes iki šiol geria vaistus, buvo pažemintas, išvadintas šiukšle.
Iš Valstybinės tesimo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr.G1782/2017(02) matyti, kad A. S. padaryta kairės akies viršutinio voko kraujosruva, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, ir padarytas I juosmeninio slankstelio lūžį, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (t. 2., b. l. 85-86).
Iš 2017-08-29 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas kompaktinis diskas kuriame užfiksuota 2017-06-14 įvykis tarp V. P. ir A. S.. Matyti, kaip V. P. laiko sugriebęs A. S. už drabužių, po to dešiniu kumščiu smūgiuoja A. S. du kartus į galvą (t. 2. , b. l. 100-101).
III. Dėl svetimo turto atviros vagystės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį
iš UAB „Garliavos prekyba“ parduotuvės
Nukentėjusioji L. V. parodė, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės vedėja. V. P. ateidavo į parduotuvę apsipirkti, kai ji dirbdavo.
2017-06-18 V. P. į parduotuvę atėjo 8 val. Jis buvo stipriai neblaivus, svirduliavo į šonus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. V. P. iš karto nuėjo prie šaldytuvų, kuriuose buvo sudėti alkoholiniai gėrimai ir norėjo juos pasiimti ir išeiti, tačiau ji priėjo prie jo ir pabandė sutrukdyti. V. P. rankomis ją nustūmė nuo savęs, pasiėmė du alaus butelius iš šaldytuvo ir išėjo iš parduotuvės. V. P. buvo agresyvus, garsiai rėkė, vartojo necenzūrinius žodžius, sukėlė triukšmą. Tą dieną ji dirbo visą darbo dieną. Kitos dienos rytą V. P. atėjo ir jos atsiprašė.
Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimo matyti, kad 2017-06-20 bendrovė kreipėsi į Kauno raj. PK nurodydama, kad 2017-06-18 apie 7.50 val. į bendrovei priklausančią parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), užėjęs matomai neblaivus pilietis V. P. necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo, stumdė ir kitokiais veiksmais trukdė normaliam pardavėjos L. V. darbui. Pasiėmė alkoholinių gėrimų už 3,10 eurų ir nesumokėjęs, pastūmęs pardavėją, išėjo. UAB „(duomenys neskelbtini) patyrė materialinį nuostolį už 3,10 eurų (t. 2, b.l. 8).
Žemesnės instancijos teismas
Iš apžiūros protokolo matyti, kad 2017-06-21 apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini) (t. 2, b.l. 13-18).
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo
Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad šios teisės normos dispozicijoje nurodytais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Aptariamo nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus, o kaltininkas veikti tiesiogine tyčia. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra suformuluota nuostata, kad visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan.
Žemesnės instancijos teismas
BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad pagal šią teisės normą baudžiamas tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 str. 1 d. nurodytų padarinių iš chuliganiškų paskatų.
Teisingam nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal šį įstatymą svarbus nusikalstamos veikos motyvo- chuliganiškų paskatų – nustatymas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Chuliganiškos paskatos reiškiasi neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir smūgių sudavimu nesant asmeninių tarpusavio santykių tarp kaltininko ir nukentėjusiojo arba panaudojant menkavertę dingstį.
Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą.
Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimų sudėtys, esančios V. P. veikose, visiškai įrodytos, jo veikos kvalifikuotos teisingai.
Žemesnės instancijos teismas
Nors kaltinamasis V. P. nurodė, kad kaltu prisipažįsta iš dalies, tačiau, kaip matyti iš jo parodymų turinio, savo kaltės jis nei vienoje nusikalstamoje veikoje iš esmės jis nepripažino, t.y. jis nurodė, kad gyvenamojo namo, esančio Liepų g. 14, Garliavoje, Kauno rajone, laiptinėje netriukšmavo ir nesikeikė, laiptinėje nesišlapino, o tiesiog beldė į buto duris, nes jo žmona R. P. nenorėjo jo įsileisti į butą; taip pat iš UAB „Garliavos prekyba“ alkoholinių gėrimų atvirai, pastūmus pardavėją, neišsinešė, o paėmęs du alaus butelius, juos parodė prieš vaizdo kamerą ir išėjo. Po pusvalandžio sugrįžo, ketindamas sumokėti, tačiau jau dirbo kita pardavėja; taip pat A. S. sumušė, nes jis pirmas pradėjo prie jo kabinėtis ir stumdytis. Tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina kritiškai, kaip nenuoseklius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, kaip kaltinamojo gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis V. P. laikotarpyje nuo 2017-06-06 iki 2017-06-20 bei 2017-08-12 apie 03.00 val., t.y. nakties metu viešoje vietoje- daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje garsiai šūkavo, keikėsi necenzūriniais žodžiais, daužė nukentėjusiosios R. P. buto duris, sulaužė elektros skydinę, šlapinosi laiptinėje, tokiu savo įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams-namo gyventojams ir aplinkai, trukdė jų ramybę ir miegą nakties metu.
Kad būtent taip elgėsi kaltinamasis V. P., patvirtino nukentėjusieji A. B., A. R., E. K., G. J., G. G., B. J., J. Š., J. Z., A. A., kurie nurodė, kad bijojo tokio V. P. elgesio, jam taip elgiantis bijojo išeiti į laiptinę, negalėjo užmigti.
Tai yra, nepaneigiamai nustatyta, kad du nusikaltimai pagal BK 284 straipsnį buvo padaryti viešoje vietoje-daugiabučio namo bendroje laiptinėje. Nusikaltimai buvo padaryti nakties metu ir tokie neteisėti kaltinamojo V. P. veiksmai paveikė neigiamai namo gyventojus, sutrikdė jų poilsį ir ramybę, dėl ko jie jautė psichologinį diskomfortą, buvo išsigandę. Tokiais savo veiksmais kaltinamasis V. P. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomeninės rimtį ir tvarką. Byloje nekyla abejonių, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos viešoje vietoje, t. y. viešoje erdvėje, į kurią turi teisę patekti asmenys be kaltinamojo leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai.
Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad kilus konfliktinei situacijai tarp kaltinamojo V. P. ir nukentėjusiojo A. S., pastarajam, dirbusiam parduotuvėje apsaugos darbuotoju ir pamačius į darbą V. P. atėjus galimai neblaiviam, teisėtai reikalaujant parodyti, ką V. P. atsinešė, šis puolė A. S., sudavė jam kelis kartus kumščiais į galvą, o A. S. nukritus, dar jam įspyrė, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajam A. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė viešąją tvarką bei rimtį.
Nors kaltinamasis V. P. nurodė, kad A. S. bandė iš rankų išplėšti „fleškutę“ su degtine, o kai jis neatidavė, A. S. išsitraukė dujų balionėlį ir jam papurškė dujų, jie susimušė, tačiau šiuos kaltinamojo parodymus visiškai paneigia ir nukentėjusysis A. S. nurodęs, kad paaiškinus V. P., jog šis negali dirbti, nes yra neblaivus, būtent V. P., pradėjęs kolioti A. S., puolė jį ir sudavė keletą smūgių. Nukentėjusiajam A. S. padarytus kūno sužalojimus konstatatvo ir jį apžiūrėjęs medicinos specialistas. Be to, nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo metu nesurinkta jokių duomenų, kad A. S. būtų papurškęs V. P. iš dujų balionėlio.
Kad būtent kaltinamasis V. P. pradėjo konfliktą ir pirmas sudavė A. S., nepaneigiamai įrodo ir vaizdo medžiaga, iš kurios matyti, kad V. P. laiko sugriebęs A. S. už drabužių, po to dešiniu kumščiu smūgiuoja A. S. du kartus į galvą.
Kaltinamojo V. P. nurodyta priežastis vertintina kaip menkavertė, t.y. kaltinamasis V. P. nesunkiai sutrikdė sveikatą A. S. be jokios aiškios priežasties, dėl aiškaus žmogaus negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo ir tokie jo elgesio motyvai atitinka chuliganiškų paskatų turinį, todėl V. P. elgesio motyvai atitinka chuliganiškų paskatų turinį ir jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 138 str. 2 d. 8 p.
Pažymėtina, kad ir pagal teismų praktiką BK 138 straipsnio dispozicijoje nurodytos chuliganiškos paskatos nustatomos tada, kai nusikalstama veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-58/2009, 2K-241/2009, 2K-266/2009).
Be to, teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad V. P., atėjęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią parduotuvę, neteisėtai, be pardavėjos leidimo, pasiėmė du butelius alkoholinio gėrimo ir bandė išeiti iš parduotuvės nesumokėjęs. Kadangi pardavėja L. V. pabandė sutrukdyti V. P. išeiti su neapmokėtomis prekėmis, šis, iškoliojęs L. V. necenzūriniais žodžiais ir ją pastūmęs, išėjo iš parduotuvės nesumokėjęs, t.y. viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, taip pat atvirai pagrobė svetimą turtą. Kaltinamojo V. P. parodymai yra nenuoseklūs, neatitinkantys faktinių bylos aplinkybių, nes kaltinamasis vienu metu aiškino, kad atėjęs ryte į parduotuvę, iš šaldytuvo jis pasiėmė du butelius alaus ir pamatęs žmonių eilę prie kasos, pardavėjai esant pagalbinėse patalpose, jis parodė butelius prieš kameras ir išėjo. Po pusvalandžio grįžo į parduotuvę, norėdamas sumokėti, tačiau pardavėja pasakė, kad ji iškvietė policiją. Tuo metu jau buvo kita pardavėja. Toliau duodamas parodymus jis pripažįsta, kad jam atėjus po pusvalandžio į parduotuvę su tais pačiais buteliais alaus, pardavė bandė išplėšti tuos butelius jam iš rankų.
Tuo tarpu nukentėjusiosios L. V. parodymai yra nuoseklūs, atitinkantys faktines bylos aplinkybes ir jais netikėti teismas neturi jokio pagrindo.
Kaltinamasis V. P. kaltas ir baustinas.
Kaltinamojo V. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamas veikas padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Dėl bausmės skyrimo
BK 284 straipsnyje numatyta viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.
BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos arešto arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.
BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos viešųjų darbų arba baudos arba arešto arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 straipsnyje įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str.. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita bausmės rūšis tuomet, kai už nusikalstamos veikos padarymą sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės rūšys. Tačiau vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, nustatytų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse – bausmės teisingumo principas. BK 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė – teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, tačiau šio straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad teismas privalo įvertinti ir visą eilę kriterijų, kurie ypatingai svarbūs parenkant teisingą ir adekvačią nusikalstamai veikai bausmę. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai – bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-519/2013). Be to, dar vienas esminis kriterijus, vertintinas parenkant teisingą ir proporcingą bausmės rūšį ir dydį, yra kaltininko asmenybės įvertinimas.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) yra ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Skiriant bausmę, taip pat negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų ir visuomenės interesai.
Spręsdamas klausimą dėl bausmės kaltinamajam V. P. skyrimo, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus, jų stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 straipsnių nuostatomis.
Kaltinamasis V. P. padarė tris nesunkius tyčinius nusikaltimus (BK 284 straipsnis), tris apysunkius nusikaltimus (BK 178 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas), kaltu neprisipažino ir nesigailėjo, ne kartą baustas administracine tvarka (b.l. 100-103), niekur nedirba, darbo biržoje neregistruotas, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje, Priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b. l. 82, 84)
Visuma aplinkybių, apibūdinančių V. P. padarytas nusikalstamas veikas, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę, socialinę padėtį, atsižvelgiant į tai, kad V. P. prieš šiuo nuosprendžiu padarytas nusikalstamas veikas jau buvo 2014-09-29 teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, taip pat po šios pirmos nusikalstamos veikos padarymo ir apkaltinamuoju nuosprendžiu jį pripažinus kaltu bei paskyrus bausmę, jis 2016-08-30 vėl padarė naują nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, už kurią jis nuteistas 2018-02-19, rodo, kad BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta, kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskiriant BK 284 straipsnio, BK 138 straipsnio 2 dalies, 178 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą (BK 50 str.), kurio laikotarpis parinktinas atsižvelgus į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ir įvertinus įvykio aplinkybes.
Kaltinamajam V. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.
Dėl BK 75 straipsnio nuostatų
BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Bausmės vykdymo atidėjimas išreiškia humanizmo, bausmės individualizacijos bei jos ekonomijos principus. Bausmės vykdymo atidėjimas suteikia galimybę nusikalstamą veiką padariusiam ir už tai teisiamam asmeniui išvengti realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog tokiu būdu bus įgyvendinti bausme siekiami tikslai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas nutarimo Nr. 25 pasisakė, jog atsakomybę sunkinančių aplinkybių buvimas nėra kliūtis taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, jei yra nustatytos BK 75 straipsnyje numatytos bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir teismas pripažins, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Tačiau teismas, išnagrinėjęs bylą, įvertinęs visas bylos aplinkybe nustatė, kad kaltinamasis V. P. anksčiau teistas, baustas administracine tvarka. Šiuo atveju teismas, išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs visas bylos aplinkybes yra tos nuomonės, kad kaltinamasis V. P. teigiamų išvadų dėl savo poelgių nedaro ir nėra linkęs keistis, yra linkęs pažeidinėti įstatymus, nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, elgtis tinkamai. Teismo nuomone, šiuo nuosprendžiu aptariami V. P. padaryti nusikaltimai yra neatsitiktinio pobūdžio veika, o dėsningas nusikalstamas elgesys, todėl daro išvadą, kad bausmės tikslams pasiekti-sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis), taip pat siekiant išvengti galimo sunkesnio nusikaltimo padarymo, jam negali būti taikomos BK 75 straipsnio nuostatos, atidedant bausmės vykdymą ir skirtina tik reali BK 284 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje sankcijose numatyta laisvės atėmimo bausmė.
Dėl civilinių ieškinių
LR BPK 109 straipsnyje numatyta, jog kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 str. 2 d. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį 3,10 eurų sumai už pagrobtą alų (t. 2. b. l. 50), Kauno teritorinė kasa pareiškė civilinį ieškinį 141, 67 eurų sumai už R. P. gydymą (t. 2. b. l. 90, 93), AB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį 30,40 eurų sumai už sugadintus skaitiklius (t. 2. b. l. 128), nukentėjusysis A. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1500 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir dėl 74, 22 eurų turtinės žalos atlyginimo (t. 4. b. l. 52-53).
Išnagrinėjus baudžiamąją bylą neginčijamai nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinę žalą savo veiksmais padarė būtent kaltinamasis V. P. savo neteisėtais veiksmais, nes atėjęs į civiliniam ieškovui-UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią parduotuvę, pasiėmė du butelius alaus ir nesumokėjęs išėjo. Taip pat jis daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), tyčia, iš chuliganiškų paskatų sugadino elektros skaitiklius, tuo padarydamas „AB „(duomenys neskelbtini)“ turtinę žalą. Šias aplinkybes patvirtino ir pats V. P..
Be to, konflikto metu V. P., panaudojęs fizinį smurtą, sužalojo nukentėjusįjį A. S., suduodamas jam du smūgius į galvą, o šiam nukritus, vieną kartą įspyrė, dėl ko A. S. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl padarytų sužalojimų A. S. VšĮ Respublikinėje Kauno ligoninėje buvo suteikta medicininė pagalba, o už- suteiktas paslaugas, vadovaujantis Sveikatos draudimo įstatymo 26, 27 straipsniais buvo sumokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, dėl ko Kauno teritorinė ligonių kasa patyrė 141,67 EUR žalą. Kadangi ši žala atsirado dėl neteisėtų kaltinamojo V. P. veiksmų, Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas bylos medžiaga, ir tenkintinas visiškai, priteisiant jį iš V. P..
Akivaizdu, kad dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusysis A. S. patyrė didelį fizinį skausmą. Be fizinio skausmo, kurį sukėlė kūno sužalojimai, jis taip pat patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, dvasinį diskomfortą, sukrėtimą, buvo sutrikdytas normalus jo gyvenimo ritmas, pablogėjo gyvenimo kokybė. Patirtą neturtinę žalą nukentėjusysis įvertino 1500 Eur. Įstatymas įpareigoja teismą atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, padaryto sveikatos sužalojimo mastą, į V. P. kaltės formą, į tai, į teismų praktiką tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose. Taigi, byloje objektyviai nustatyta, kad nukentėjusiajam dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos atsirado fizinio ir dvasinio pobūdžio neturtinė žala ir ji privalo būti atlyginta.
Galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Esant tokiems fiziniams sužalojimams, kurių padariniai iš karto nepašalinami, be išgyvenimų dėl sužalojimų, prie neturtinės žalos priskirtini išgyvenimai, susiję su susirūpinimu būsimomis pasekmėmis – kaip sužalojimas paveiks sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks iki galo pašalinti. Jei patirtas sužalojimas turi liekamųjų padarinių, jų šalinimas asmeniui sukelia papildomų fizinių, organizacinių ir materialinių pasekmių (fizinį skausmą, nepatogumus, laiko eikvojimą, važinėjimą tyrimams ir operacijoms bei turtines pasekmes – išlaidas, kurios ne visada gali būti nustatytos ir padengiamos). Susirūpinimas dėl būsimų fizinio sužalojimo padarinių šalinimo negali būti vertinamas kaip būsimoji neturtinė žala arba nereali žala, nes susirūpinimas dėl sužalojimo pasekmių pašalinimo ateityje būtinumo ir sėkmės yra realus ir suprantamas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, dėl A. S. padarytų sužalojimų jam jokių liekamųjų reiškinių nėra.
Pagal teismų praktiką vertinant kaltininko turtinę padėtį, įvertinamos ne tik tos aplinkybės, kurios rodo kaltininko turtinę padėtį žalos priteisimo momentu, bet ir tos, kurios leidžia spręsti apie turtinės padėties pasikeitimą ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-07-03 Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.3 punktas). Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis V. P. nedirba, išsituokęs, yra pakankamai jauno amžiaus, sveikas, jokios fizinės negalios neturintis žmogus, tai yra turintis galimybių pagerinti savo turtinę padėtį.
Remdamasis aukščiau išvardintais motyvais, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo nurodoma 1500 EUR dydžio neturtinės žalos atlyginimas yra mažintinas, priteisiant jo naudai iš kaltinamojo V. P. 1000 €.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas šioje byloje netaikytas. Proceso išlaidų nėra.
Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas (t. 2, b. l. 99)- paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,
nusprendžia:
V. P. pripažinti kaltu padarius tris nusikaltimus, numatytus BK 284 straipsnyje, nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir nuteisti jį :
pagal BK 284 straipsnį (už nusikaltimą, padarytą laikotarpyje nuo 2017-06-06 iki 2017-06-20)-laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;
pagal BK 178 straipsnio 2 dalį-laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių;
pagal BK 284 straipsnį (už nusikaltimą, padarytą 2017-07-17)-laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;
pagal BK138 straipsnio 2 dalies 8 punktą-laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;
pagal BK 284 straipsnį (už nusikaltimą, padarytą 2017-08-12)-laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Paskirtąsias bausmes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, subendrinti, taikant dalinį bausmių sudėjimo principą ir skirti galutinę bausmę-laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, subendrintu su 2018-02-11 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės dalimi, taikant dalinį bausmių sudėjimo principą ir paskirti galutinę subendrintą bausmę-laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į paskirtosios bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaityti laikotarpį, išbūtą V. P. sulaikius BPK 140 straipsnio tvarka bei suėmus nuo 2017-05-22 23.55 val. iki 2017-05-23 17 val., t.y. 1 (vieną) parą, nuo 2017-08-24 iki 2017-09-18, t.y. 26 (dvidešimt šešios) paros.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu V. P. parinktą kardomąją priemonę–rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.
1000 (vieną tūkstantį) eurų neturtinei žalai atlyginti bei 74, 22 EUR (septyniasdešimt keturis eurus 22 euro ct.) turtinei žalai atlyginti nukentėjusiojo A. S. naudai;
3,10 EUR (tris eurus 10 euro ct) UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai;
141,67 EUR (vieną šimtą keturiasdešimt vieną eurą 67 euro ct) Kauno teritorinės ligonių kasos naudai;
30,40 EUR (trisdešimt eurų 40 euro ct) AB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamoms veikoms nagrinėti teisme- kompaktinį diską palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.