Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Venckienė bylos parengimo nagrinėti teisme metu susipažino su baudžiamąja byla, kurioje L. B. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį, A. K. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį, R. M. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį ir R. S. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras perdavė teismui su kaltinamuoju aktu baudžiamąją bylą, kurioje L. B. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį, A. K. kaltinamas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, R. M. kaltinamas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir R. S. kaltinamas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

L. B. yra kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje, organizavo apgaulingą UAB „D“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o būtent:

iš anksto susitaręs su bendrininkų grupės nariais R. S., A. K., R. M., V. B. ir R. D., turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą – išvengti mokesčių, nebūdamas įdarbintas UAB „D“ (į.k. (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini)), laikotarpiu nuo 2017-08-22 būdamas Bendrovės 100 procentų akcininku, veikdamas bendrovės vardu ir interesais, laikotarpiu nuo 2017-08-01 iki 2017-11-27, siekdamas sutrukdyti nustatyti juridinio asmens UAB „D“ veiklą, jo turtą, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydį bei struktūrą, naudodamasis UAB „Ds“ priklausančia internetine platforma „E“, kontroliuodamas ne mažiau kaip 42 vairuotojus, žinodamas, kad pastarieji įvykdė ne mažiau kaip 37 950 pavėžėjimo (taksi) užsakymų ir tokiu būdu iš klientų gavo ne mažiau kaip 166 411, 34 Eur pajamų bei patyrė 96 260, 16 Eur išlaidų, iš jų:

• 49 923,40 Eur, kuriuos vairuotojai pasiliko sau ne mažiau 30% nuo gautų pajamų už įvykdytus užsakymus;

• 16 641,13 Eur, ), kurie buvo panaudoti kuro išlaidoms padengti;

• 29 695,63 Eur – UAB „D“ bendrovei UAB „Ds“ už naudojimąsi internetine platforma „E“ (šaukinys – (duomenys neskelbtini)) sumokėti mokesčiai, iš to skaičiaus:

- 22 770,00 Eur - bendrovei UAB „Ds“ sumokėta po 0,60 Eur už kiekvieną gautą užsakymą;

- 4 992,34 Eur - bendrovei UAB „Ds“ sumokėta po 3% nuo užsakymo gautų pajamų;

- 1 933,29 Eur - bendrovei UAB „Ds“ sumokėtas kassavaitinis mokestis (po 3 eurus) už SIM kortelės naudojimą.

Pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574:

- 6 str. 2 d. nuostatą, kurioje nurodyta, „kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“,

laikotarpiu nuo 2017-08-01 iki 2017-11-27, organizavo apgaulingą UAB „D“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, o būtent: veikdamas kartu su bendrininkų grupės nariais R. S., A. K., R. M., V. B. ir R. D., davė nurodymą UAB „D“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai buhalterei M. V., nieko neįtariančiai apie daromą nusikalstamą veiką, UAB „D“ buhalterinėje apskaitoje neapskaityti ir nedeklaruoti 166 411, 34 Eur pajamų bei 96 260, 16 Eur išlaidų.

Siekdamas išvengti mokesčių ir pažeisdamas 2002-03-05 Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751:

- 92 str. 3 d. nuostatą “Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti asmenys, taip pat kiti PVM mokėtojais neįsiregistravę užsienio apmokestinamieji asmenys, kurie šalies teritorijoje tiekia (teikia) PVM apmokestinamas prekes (paslaugas), išskyrus nurodytąsias šio Įstatymo 117 straipsnio 2 dalyje, už konkretų kalendorinį mėnesį mokėtiną į biudžetą (grąžintiną iš biudžeto) PVM sumą apskaičiuoja laikydamiesi šio Įstatymo 89 straipsnio nustatytos tvarkos, iki kito mėnesio 25 dienos pateikdami centrinio mokesčio administratoriaus nustatytos formos PVM mokėtoju neįregistruoto asmens PVM apyskaitą. Už konkretų kalendorinį mėnesį apskaičiuota mokėtina į biudžetą PVM suma į biudžetą turi būti sumokėta iki kito mėnesio 25 dienos”,

žinodamas, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo mėn. UAB „D“ atsirado prievolė įsiregistruoti PVM mokėtojų registre, davė nurodymą UAB „D“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai buhalterei M. V. neregistruoti bendrovės PVM mokėtojų registre, po ko M. V., nieko neįtardama apie daromą nusikalstamą veiką, neįregistravo bendrovės PVM mokėtojų registre bei neapskaičiavo, nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 21 071, 39 Eur pardavimo PVM už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo iki lapkričio mėnesio.

Siekdamas išvengti pelno mokesčio, veikdamas kartu su bendrininkų grupės nariais R. S., A. K., R. M., V. B. ir R. D. pažeisdamas:

veikdamas tyčia, žinodamas, kad UAB „D“ laikotarpiu nuo 2017-08-01 iki 2017-11-27 už klientams suteiktas pavėžėjimo (taksi) paslaugas gavo 166 411, 34 Eur pajamų, davė nurodymą UAB „D“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai buhalterei M. V., UAB „D“ buhalterinėje apskaitoje neapskaityti ir nedeklaruoti gautų pajamų, po ko M. V., nieko neįtardama apie daromą nusikalstamą veiką, šių gautų pajamų neapskaitė bendrovės buhalterinėje apskaitoje bei nuo jų neapskaičiavo, nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 2 580, 76 Eur pelno mokesčio,

t. y. L. B., veikdamas bendrininkų grupėje, tyčia organizavo apgaulingą UAB „D“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „D“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2017-08-01 iki 2017-11-27 ir šiais savo veiksmais, L. B. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje.

A. K. kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje, organizavo apgaulingą UAB „D“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o būtent:

jis, iš anksto susitaręs su bendrininkų grupės nariais L. B., R. S., R. M., V. B. ir R. D., turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą – išvengti mokesčių, nebūdamas įdarbintas UAB „D“ (į.k. (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini)), veikdamas bendrovės vardu ir interesais, laikotarpiu nuo 2017-08-01 iki 2017-11-27, siekdamas sutrukdyti nustatyti juridinio asmens UAB „D“ veiklą, jo turtą, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydį bei struktūrą, naudodamasis UAB „Ds“ priklausančia internetine platforma „E“, kontroliuodamas ne mažiau kaip 42 vairuotojus, žinodamas, kad pastarieji įvykdė ne mažiau kaip 37 950 pavėžėjimo (taksi) užsakymų ir tokiu būdu iš klientų gavo ne mažiau kaip 166 411, 34 Eur pajamų bei patyrė 96 260, 16 Eur išlaidų, iš jų:

• 49 923,40 Eur, kuriuos vairuotojai pasiliko sau ne mažiau 30% nuo gautų pajamų už įvykdytus užsakymus;

• 16 641,13 Eur, ), kurie buvo panaudoti kuro išlaidoms padengti;

• 29 695,63 Eur – UAB „D“ bendrovei UAB „Ds“ už naudojimąsi internetine platforma „E“ (šaukinys – (duomenys neskelbtini)) sumokėti mokesčiai, iš to skaičiaus:

- 22 770,00 Eur - bendrovei UAB „Ds“ sumokėta po 0,60 Eur už kiekvieną gautą užsakymą;

- 4 992,34 Eur - bendrovei UAB „Ds“ sumokėta po 3% nuo užsakymo gautų pajamų;

- 1 933,29 Eur - bendrovei UAB „Ds“ sumokėtas kassavaitinis mokestis (po 3 eurus) už SIM kortelės naudojimą.

Pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574:

- 6 str. 2 d. nuostatą, kurioje nurodyta, „kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“,

laikotarpiu nuo 2017-08-01 iki 2017-11-27, organizavo apgaulingą UAB „D“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, o būtent: veikdamas kartu su bendrininkų grupės nariais L. B., R. S., R. M., V. B. ir R. D., davė nurodymą UAB „D“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai buhalterei M. V., nieko neįtariančiai apie daromą nusikalstamą veiką, UAB „D“ buhalterinėje apskaitoje neapskaityti ir nedeklaruoti 166 411, 34 Eur pajamų bei 96 260, 16 Eur išlaidų.

Siekdamas išvengti mokesčių ir pažeisdamas 2002-03-05 Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751:

- 92 str. 1 d. nuostatą „Apmokestinamasis asmuo, privalėjęs pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju pagal šio Įstatymo 71 straipsnį arba pagal 711 straipsnį, tačiau to nepadaręs, privalo laikydamasis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM už prekes ir paslaugas, už kurias jis pagal šio Įstatymo nuostatas privalėtų skaičiuoti ir mokėti PVM būdamas PVM mokėtoju”.

- 92 str. 3 d. nuostatą “Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti asmenys, taip pat kiti PVM mokėtojais neįsiregistravę užsienio apmokestinamieji asmenys, kurie šalies teritorijoje tiekia (teikia) PVM apmokestinamas prekes (paslaugas), išskyrus nurodytąsias šio Įstatymo 117 straipsnio 2 dalyje, už konkretų kalendorinį mėnesį mokėtiną į biudžetą (grąžintiną iš biudžeto) PVM sumą apskaičiuoja laikydamiesi šio Įstatymo 89 straipsnio nustatytos tvarkos, iki kito mėnesio 25 dienos pateikdami centrinio mokesčio administratoriaus nustatytos formos PVM mokėtoju neįregistruoto asmens PVM apyskaitą. Už konkretų kalendorinį mėnesį apskaičiuota mokėtina į biudžetą PVM suma į biudžetą turi būti sumokėta iki kito mėnesio 25 dienos”,

žinodamas, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo mėn. UAB „D“ atsirado prievolė įsiregistruoti PVM mokėtojų registre, davė nurodymą UAB „D“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai buhalterei M. V. neregistruoti bendrovės PVM mokėtojų registre, po ko M. V., nieko neįtardama apie daromą nusikalstamą veiką, neįregistravo bendrovės PVM mokėtojų registre bei neapskaičiavo, nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 21 071, 39 Eur pardavimo PVM už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo iki lapkričio mėnesio.

Siekdamas išvengti pelno mokesčio, veikdamas kartu su bendrininkų grupės nariais L. B., R. S., R. M., V. B. ir R. D., pažeisdamas:

veikdamas tyčia, žinodamas, kad UAB „D“ laikotarpiu nuo 2017-08-01 iki 2017-11-27 už klientams suteiktas pavėžėjimo (taksi) paslaugas gavo 166 411, 34 Eur pajamų, davė nurodymą UAB „D“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai buhalterei M. V., UAB „D“ buhalterinėje apskaitoje neapskaityti ir nedeklaruoti gautų pajamų, po ko M. V., nieko neįtardama apie daromą nusikalstamą veiką, šių gautų pajamų neapskaitė bendrovės buhalterinėje apskaitoje bei nuo jų neapskaičiavo, nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 2 580, 76 Eur pelno mokesčio,

t. y. A. K., veikdamas bendrininkų grupėje, tyčia organizavo apgaulingą UAB „D“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „D“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2017-08-01 iki 2017-11-27 ir šiais savo veiksmais, A. K. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje.

R. M. kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje, organizavo apgaulingą UAB „D“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o būtent:

jis, iš anksto susitaręs su bendrininkų grupės nariais L. B., R. S., A. K., V. B. ir R. D., turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą – išvengti mokesčių, nebūdamas įdarbintas UAB „D“ (į.k. (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini)), veikdamas bendrovės vardu ir interesais, laikotarpiu nuo 2017-08-01 iki 2017-11-27, siekdamas sutrukdyti nustatyti juridinio asmens UAB „D“ veiklą, jo turtą, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydį bei struktūrą, naudodamasis UAB „Ds“ priklausančia internetine platforma „E“, kontroliuodamas ne mažiau kaip 42 vairuotojus, žinodamas, kad pastarieji įvykdė ne mažiau kaip 37 950 pavėžėjimo (taksi) užsakymų ir tokiu būdu iš klientų gavo ne mažiau kaip 166 411, 34 Eur pajamų bei patyrė 96 260, 16 Eur išlaidų, iš jų:

• 49 923,40 Eur, kuriuos vairuotojai pasiliko sau ne mažiau 30% nuo gautų pajamų už įvykdytus užsakymus;

• 16 641,13 Eur, ), kurie buvo panaudoti kuro išlaidoms padengti;

• 29 695,63 Eur – UAB „D“ bendrovei UAB „Ds“ už naudojimąsi internetine platforma „E“ (šaukinys – (duomenys neskelbtini)) sumokėti mokesčiai, iš to skaičiaus:

- 22 770,00 Eur - bendrovei UAB „Ds“ sumokėta po 0,60 Eur už kiekvieną gautą užsakymą;

- 4 992,34 Eur - bendrovei UAB „Ds“ sumokėta po 3% nuo užsakymo gautų pajamų;

- 1 933,29 Eur - bendrovei UAB „Ds“ sumokėtas kassavaitinis mokestis (po 3 eurus) už SIM kortelės naudojimą.

Pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574:

- 6 str. 2 d. nuostatą, kurioje nurodyta, „kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“,

laikotarpiu nuo 2017-08-01 iki 2017-11-27, organizavo apgaulingą UAB „D“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, o būtent: veikdamas kartu su bendrininkų grupės nariais L. B., R. S., A. K., V. B. ir R. D., davė nurodymą UAB „D“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai buhalterei M. V., nieko neįtariančiai apie daromą nusikalstamą veiką, UAB „D“ buhalterinėje apskaitoje neapskaityti ir nedeklaruoti 166 411, 34 Eur pajamų bei 96 260, 16 Eur išlaidų.

Siekdamas išvengti mokesčių ir pažeisdamas 2002-03-05 Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751:

- 92 str. 1 d. nuostatą „Apmokestinamasis asmuo, privalėjęs pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju pagal šio Įstatymo 71 straipsnį arba pagal 711 straipsnį, tačiau to nepadaręs, privalo laikydamasis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM už prekes ir paslaugas, už kurias jis pagal šio Įstatymo nuostatas privalėtų skaičiuoti ir mokėti PVM būdamas PVM mokėtoju”.

- 92 str. 3 d. nuostatą “Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti asmenys, taip pat kiti PVM mokėtojais neįsiregistravę užsienio apmokestinamieji asmenys, kurie šalies teritorijoje tiekia (teikia) PVM apmokestinamas prekes (paslaugas), išskyrus nurodytąsias šio Įstatymo 117 straipsnio 2 dalyje, už konkretų kalendorinį mėnesį mokėtiną į biudžetą (grąžintiną iš biudžeto) PVM sumą apskaičiuoja laikydamiesi šio Įstatymo 89 straipsnio nustatytos tvarkos, iki kito mėnesio 25 dienos pateikdami centrinio mokesčio administratoriaus nustatytos formos PVM mokėtoju neįregistruoto asmens PVM apyskaitą. Už konkretų kalendorinį mėnesį apskaičiuota mokėtina į biudžetą PVM suma į biudžetą turi būti sumokėta iki kito mėnesio 25 dienos”,

žinodamas, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo mėn. UAB „D“ atsirado prievolė įsiregistruoti PVM mokėtojų registre, davė nurodymą UAB „D“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai buhalterei M. V. neregistruoti bendrovės PVM mokėtojų registre, po ko M. V., nieko neįtardama apie daromą nusikalstamą veiką, neįregistravo bendrovės PVM mokėtojų registre bei neapskaičiavo, nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 21 071, 39 Eur pardavimo PVM už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo iki lapkričio mėnesio.

Siekdamas išvengti pelno mokesčio, veikdamas kartu su bendrininkų grupės nariais L. B., R. S., A. K., V. B. ir R. D., pažeisdamas:

veikdamas tyčia, žinodamas, kad UAB „D“ laikotarpiu nuo 2017-08-01 iki 2017-11-27 už klientams suteiktas pavėžėjimo (taksi) paslaugas gavo 166 411, 34 Eur pajamų, davė nurodymą UAB „D“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai buhalterei M. V., UAB „D“ buhalterinėje apskaitoje neapskaityti ir nedeklaruoti gautų pajamų, po ko M. V., nieko neįtardama apie daromą nusikalstamą veiką, šių gautų pajamų neapskaitė bendrovės buhalterinėje apskaitoje bei nuo jų neapskaičiavo, nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 2 580, 76 Eur pelno mokesčio,

t. y. R. M., veikdamas bendrininkų grupėje, tyčia organizavo apgaulingą UAB „D“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „D“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2017-08-01 iki 2017-11-27 ir šiais savo veiksmais, R. M. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje.

R. S. veikdamas bendrininkų grupėje, organizavo apgaulingą UAB „D“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o būtent:

jis, iš anksto susitaręs su bendrininkų grupės nariais L. B., A. K., R. M., V. B. ir R. D., turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą – išvengti mokesčių, nebūdamas įdarbintas UAB „D“ (į.k. (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini)), veikdamas bendrovės vardu ir interesais, laikotarpiu nuo 2017-08-01 iki 2017-11-27, siekdamas sutrukdyti nustatyti juridinio asmens UAB „D“ veiklą, jo turtą, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydį bei struktūrą, naudodamasis UAB „Ds“ priklausančia internetine platforma „E“, kontroliuodamas ne mažiau kaip 42 vairuotojus, žinodamas, kad pastarieji įvykdė ne mažiau kaip 37 950 pavėžėjimo (taksi) užsakymų ir tokiu būdu iš klientų gavo ne mažiau kaip 166 411, 34 Eur pajamų bei patyrė 96 260, 16 Eur išlaidų, iš jų:

• 49 923,40 Eur, kuriuos vairuotojai pasiliko sau ne mažiau 30% nuo gautų pajamų už įvykdytus užsakymus;

• 16 641,13 Eur, ), kurie buvo panaudoti kuro išlaidoms padengti;

• 29 695,63 Eur – UAB „D“ bendrovei UAB „Ds“ už naudojimąsi internetine platforma „E“ (šaukinys – (duomenys neskelbtini)) sumokėti mokesčiai, iš to skaičiaus:

- 22 770,00 Eur - bendrovei UAB „Ds“ sumokėta po 0,60 Eur už kiekvieną gautą užsakymą;

- 4 992,34 Eur - bendrovei UAB „Ds“ sumokėta po 3% nuo užsakymo gautų pajamų;

- 1 933,29 Eur - bendrovei UAB „Ds“ sumokėtas kassavaitinis mokestis (po 3 eurus) už SIM kortelės naudojimą.

Pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574:

- 6 str. 2 d. nuostatą, kurioje nurodyta, „kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“,

laikotarpiu nuo 2017-08-01 iki 2017-11-27, organizavo apgaulingą UAB „D“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, o būtent: veikdamas kartu su bendrininkų grupės nariais L. B., A. K., R. M., V. B. ir R. D., davė nurodymą UAB „D“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai buhalterei M. V., nieko neįtariančiai apie daromą nusikalstamą veiką, UAB „D“ buhalterinėje apskaitoje neapskaityti ir nedeklaruoti 166 411, 34 Eur pajamų bei 96 260, 16 Eur išlaidų.

Siekdamas išvengti mokesčių ir pažeisdamas 2002-03-05 Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751:

- 92 str. 1 d. nuostatą „Apmokestinamasis asmuo, privalėjęs pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju pagal šio Įstatymo 71 straipsnį arba pagal 711 straipsnį, tačiau to nepadaręs, privalo laikydamasis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM už prekes ir paslaugas, už kurias jis pagal šio Įstatymo nuostatas privalėtų skaičiuoti ir mokėti PVM būdamas PVM mokėtoju”.

- 92 str. 3 d. nuostatą “Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti asmenys, taip pat kiti PVM mokėtojais neįsiregistravę užsienio apmokestinamieji asmenys, kurie šalies teritorijoje tiekia (teikia) PVM apmokestinamas prekes (paslaugas), išskyrus nurodytąsias šio Įstatymo 117 straipsnio 2 dalyje, už konkretų kalendorinį mėnesį mokėtiną į biudžetą (grąžintiną iš biudžeto) PVM sumą apskaičiuoja laikydamiesi šio Įstatymo 89 straipsnio nustatytos tvarkos, iki kito mėnesio 25 dienos pateikdami centrinio mokesčio administratoriaus nustatytos formos PVM mokėtoju neįregistruoto asmens PVM apyskaitą. Už konkretų kalendorinį mėnesį apskaičiuota mokėtina į biudžetą PVM suma į biudžetą turi būti sumokėta iki kito mėnesio 25 dienos”,

žinodamas, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo mėn. UAB „D“ atsirado prievolė įsiregistruoti PVM mokėtojų registre, davė nurodymą UAB „D“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai buhalterei M. V. neregistruoti bendrovės PVM mokėtojų registre, po ko M. V., nieko neįtardama apie daromą nusikalstamą veiką, neįregistravo bendrovės PVM mokėtojų registre bei neapskaičiavo, nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 21 071, 39 Eur pardavimo PVM už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo iki lapkričio mėnesio.

Siekdamas išvengti pelno mokesčio, veikdamas kartu su bendrininkų grupės nariais L. B., A. K., R. M., V. B. ir R. D., pažeisdamas:

veikdamas tyčia, žinodamas, kad UAB „D“ laikotarpiu nuo 2017-08-01 iki 2017-11-27 už klientams suteiktas pavėžėjimo (taksi) paslaugas gavo 166 411, 34 Eur pajamų, davė nurodymą UAB „D“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai buhalterei M. V., UAB „D“ buhalterinėje apskaitoje neapskaityti ir nedeklaruoti gautų pajamų, po ko M. V., nieko neįtardama apie daromą nusikalstamą veiką, šių gautų pajamų neapskaitė bendrovės buhalterinėje apskaitoje bei nuo jų neapskaičiavo, nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 2 580, 76 Eur pelno mokesčio,

t. y. R. S., veikdamas bendrininkų grupėje, tyčia organizavo apgaulingą UAB „D“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „D“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2017-08-01 iki 2017-11-27 ir šiais savo veiksmais, R. S. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Byla perduotina prokurorui

Susipažinus su byla ir prokuroro surašytu kaltinamuoju aktu, daroma išvada, kad byla turi būti perduodama prokurorui, nes kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 219 straipsnio reikalavimų, bei yra esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, trukdančių nagrinėti bylą teisme.

Kaltinamuoju aktu yra apibrėžiamos bylos nagrinėjimo teisme ribos, todėl kaltinamojo akto turinys turi atitikti įstatymo keliamus reikalavimus kaltinamojo akto turiniui. Surašius kaltinamąjį aktą, įtariamasis tampa kaltinamuoju. Gavęs kaltinamąjį aktą, jis galutinai sužino, kuo yra kaltinamas, kokie kaltinimai bus nagrinėjami teisme ir kokiais duomenimis kaltinimai yra grindžiami. Šie duomenys suteikia galimybes kaltinamajam pasiruošti gynybai bylos nagrinėjimo teisme metu. Kaltinamajame akte, be BPK 219 straipsnio 1, 2, 6, 7 punktuose nurodytų formaliųjų jo turinio elementų, svarbiausia yra aiškiai aprašyti veiką, kurios padarymu asmuo yra kaltinamas. Byla perduodama prokurorui surašyti naują kaltinamąjį aktą, kai yra pagrindas manyti, kad tada kaltinimas bus sukonkretintas, patikslintas, taps labiau pagrįstas ir tai padės teismui nustatyti tiesą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-139/2006). Tokiu būdu bus užtikrinta asmens teisė į gynybą, kurios veiksmingas įgyvendinimas neįmanomas be kitų BPK normų garantuotų teisių: teisės žinoti, kuo asmuo yra kaltinamas (BPK 22 straipsnio 3 dalis), ir teisės pasirengti gynybai (BPK 44 straipsnio 7 dalis). Asmens teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, yra kaltinamajame akte išdėstytos pavojingos veikos faktinės aplinkybės ir jų teisinis vertinimas (veikos kvalifikavimas). Atsižvelgiant į tai, kad nuo kaltinamojo akto įteikimo kaltinamajam momento jis žino, kuo yra kaltinamas ir atitinkama apimtimi gali rengtis gynybai, šis procesinis dokumentas turi būti surašytas išsamiai ir tiksliai. Tai taikytina tiek faktinių aplinkybių išdėstymui, tiek jų teisiniam vertinimui.

Viena iš pirmosios instancijos teismo pareigų bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje yra patikrinti, ar tinkamai surašytas kaltinamasis aktas, ar tai netrukdo nagrinėti bylos.

Pagal BPK 219 straipsnio 3 punktą kaltinamajame akte turi būti nurodomas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Nagrinėjamu atveju teismui su kaltinamuoju aktu perduotoje baudžiamojoje byloje surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų.

Kaltinimas pareikštas keturiems asmenims, nurodant, kad nusikalstamas veikas L. B., A. K., R. M. ir R. S. vykdė veikdami bendrai, tačiau iš vienodų kaltinamiesiems inkriminuotų kaltinimų neaišku, kokius konkrečiai veiksmus atliko kiekvienas iš jų. Be to, kaltinime nurodoma, kad keturi kaltinamieji - L. B., A. K., R. M. ir R. S. - veikė kartu su V. B. ir R. D., kurie nėra kaltinamieji šioje byloje, ir nėra aišku, kokius veiksmus atliko L. B., A. K., R. M. ir R. S., o kokius – V. B. ir R. D.. Kiekvieno bendrininko nusikalstami veiksmai, atlikti bendrininkaujant, turi būti aprašyti atskirai, nes akivaizdu, kad kiekvienas bendrininkas, jeigu jų veika pripažįstama kaip padaryta bendrininkaujant, atliko tam tikrus galimai nusikalstamus veiksmus. Atriboti kaltinamųjų nusikalstamus veiksmus svarbu ir dėl to, kad teismui kyla abejonių dėl to, kaip kaltinamieji, kurių vienas buvo UAB „D“ akcininkas (L. B.), o A. K., R. M. ir R. S. – pavežėjai, bendrais veiksmais davė nurodymą UAB „D“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai buhalterei M. V. neapskaityti ir nedeklaruoti 166 411, 34 Eur pajamų bei 96 260, 16 Eur išlaidų, neregistruoti bendrovės PVM mokėtojų registre ir neapskaityti ir nedeklaruoti gautų pajamų už laikotarpį nuo 2017-08-01 iki 2017-11-27. Taigi, teismas sprendžia, kad inkriminuojamos veikos aprašytos nekonkrečiai, kaltinimai suformuluoti neapibrėžtai ir netiksliai. Kaltinamieji šiuo atveju nežino, kokių konkrečių veiksmų atlikimu jie yra kaltinami, tuo pačiu jie negali tinkamai pasiruošti gynybai, o tai yra esminis kaltinamojo akto trūkumas, trukdantis objektyviai ir išsamiai išnagrinėti bylą teisme, prieštaraujantis BPK 219 straipsnio reikalavimams, suvaržantis įstatymų garantuotas kaltinamųjų teises - BPK 22 straipsnio 3 dalyje numatytą kaltinamojo teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, gintis nuo jam pareikšto kaltinimo, teikti įrodymus dėl jo, duoti paaiškinimus dėl pareikšto kaltinimo.

Asmuo gali būti kaltinamas tik tais veiksmais, dėl kurių surinkti įrodymai ir ištirtos visos veiksmų aplinkybės. Kai nusikalstama veika padaroma bendrininkaujant, atskleidžiant šio nusikaltimo sudėtį turi būti nustatyta ir tai, kuo pasireiškė kiekvieno iš bendrininkų poelgis ir kokiomis aplinkybėmis veika buvo padaryta.

Šiuo atveju nurodoma, kad kaltinamieji veikė bendrininkaudami su V. B.. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad V. B. atleistas pagal laidavimą ir jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas (t. 3., b. l. 8-12). Tačiau iš 2020 m. birželio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kuria patvirtintas prokurorės 2020 m. birželio 19 d nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą įtariamojo V. B. atžvilgiu ir atleisti jį pagal laidavimą, nustatyta, kad V. B. buvo pareikštas įtarimas vienasmeniškai atlikus analogišką veiką, kuria šioje byloje kaltinami L. B., A. K., R. M. ir R. S., taigi jis nėra pripažinęs tokios faktinės aplinkybės, jog nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje. Kaltinime taip pat nurodoma, kad kaltinamieji veikė bendrai su R. D., kuriam kaltinimas šioje byloje nepareikštas, kuo pasireiškė kaltinamųjų bendrininkavimas su juo, neaišku, koks yra R. D. statusas baudžiamojoje byloje, duomenų nėra.

Esant nurodytoms aplinkybėms sprendžiama, kad tokiu būdu šiurkščiai pažeidžiama įstatymo saugoma asmens teisė į gynybą, nes asmenys nežino, nuo ko jie turėtų gintis. Logiška ir akivaizdu, kad tuo, kas nenustatyta ir nėra akivaizdu, asmuo negali būti kaltinamas ir jis negali dėl to atsakyti. Taigi, kaltinimas nusikalstamų veikų padarymu turi būti aiškus, tikslus, nepažeidžiantis asmens teisės į gynybą.

Taip pat pažymima, kad pareikštuose kaltinimuose yra netikslumų - nurodyta, jog asmenys įtariami padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje. Tokie rašymo netikslumai prokuroro turi būti ištaisyti.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 6 d. nutarime nurodyta, kad ,,Nagrinėjant baudžiamąsias bylas turi būti paisoma teisingumo, sąžiningumo, protingumo, proporcingumo, teisėtumo, principų, kitų bendrųjų teisės principų“. Šiame nutarime ypač pabrėžiama tai, kad per ikiteisminį tyrimą priimami sprendimai turi būti aiškūs, pagrįsti teisiniais argumentais. Šių sprendimų aiškumas, pagrindimas teisiniais argumentais yra svarbi asmens konstitucinių teisių ir laisvių, tame tarpe ir teisės į teisingą teisinį procesą, taip pat teisės į teisminę gynybą, garantija. Kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas, kuriame išreiškiama prokuroro pozicija bylos procese, šis dokumentas fiksuoja ikiteisminio tyrimo rezultatus bei lemia bylos nagrinėjimą teisme, nubrėžia bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribas. BPK 219 straipsnyje nustatyti reikalavimai kaltinamajam aktui kartu yra ir įpareigojimas prokurorui šiuos reikalavimus vykdyti. Pagal Konstituciją, baudžiamojo proceso įstatymą, būtent prokuroras yra atsakingas už baudžiamojo proceso ikiteisminį tarpsnį. Teismui turėtų būti perduota tik tinkamai parengta byla (Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Taigi, protingumo, teisingumo, sąžiningumo, teisėtumo principai reikalauja, kad prokuroro šioje byloje padarytos klaidos būtų taisomos paties prokuroro. Esant situacijai, kai kaltinamasis aktas yra surašytas pažeidžiant BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimus, kaltinamiesiems pareikšti kaltinimai yra neaiškūs, nekonkretūs, nedetalizuoti ir netinkamai suformuluoti, procesas turi grįžti į ikiteisminio tyrimo stadiją, kitaip baudžiamojo proceso paskirtis nebūtų pasiekta, nebūtų užtikrintos BPK 22 straipsnio 3 dalyje ir 44 straipsnio 7 dalyje numatytos kaltinamojo teisės. Apie tai ne kartą yra pasisakęs ir Lietuvos Respublikos A. T.. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis BPK 234 straipsnio 2 dalimi, byla perduodama prokurorui.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 232 straipsnio 3 punktu, 234 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

perduoti bylą Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.