Telšių apylinkės teismo nutartis

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Vitalija Liauzginienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „4finance“ pareiškimą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo palikėjo įpėdiniams.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja prašo patvirtinti jos 66,28 Eur turtinį reikalavimą mirusiojo J. A. įpėdiniams, o jų nesant – Lietuvos Respublikai. Nurodė, kad pareiškėja yra palikėjo J. A. kreditorė. 2015 m. kovo 24 d. pareiškėja su J. A. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 9776422001, pagal kurią J. A. buvo suteikta 75 Eur paskola. (Duomenys neskelbtini) J. A. mirė. Mirties dieną palikėjas turėjo likusią neįvykdytą 66,28 Eur turtinę prievolę kreditorei. Kadangi pareiškėjai nėra žinomi palikėjo įpėdiniai, paskirtas testamento vykdytojas ar palikimo administratorius, pareiškėja kreipiasi į teismą siekdama išviešinti kreditorinio reikalavimo buvimo faktą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 5.63 straipsnis numato kreditorių reikalavimų pareiškimo ir jų tenkinimo tvarką paveldėjimo teisiniuose santykiuose. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. LR CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad LR CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, reiškia kreditorių teisių ribojimą. Jis, be kita ko, nustatytas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad, prieš priimdami palikimą, įpėdiniai turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus ir galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Taigi vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai. Kartu taip ginamas teisinių santykių stabilumas, kad palikimą priėmusiems įpėdiniams nebūtų pareikšta papildomų kreditorių reikalavimų, apie kuriuos įpėdiniai, spręsdami dėl palikimo priėmimo, nežinojo ir dėl kurių galėtų iš esmės pasikeisti palikimą priėmusių įpėdinių turtiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012). Kasacinis teismas, plėtodamas šią praktiką, yra nurodęs, kad tais atvejais, kai per įstatyme nustatytą terminą nepaaiškėja palikimą priėmusieji įpėdiniai ir nesant paskirtų nei testamento vykdytojo, nei palikimo administratoriaus, kreditoriai reikalavimus pareiškia palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismui LR CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka, prašydami patvirtinti atitinkamo dydžio reikalavimo pareiškimo faktą. Šia tvarka teismui pareikštas reikalavimas nėra ieškinio reikalavimas. Jis sukelia tokius pačius padarinius kaip ir reikalavimas, pareikštas tiesiogiai įpėdiniui ir vertintinas kaip LR CK 5.63 straipsnio reikalavimus atitinkanti informacija apie palikėjo kreditorių pretenzijas įpėdiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403-684/2016, 17 punktas).

Vadovaujantis LR CK 5.62 straipsniu, paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu turtas testamentu paliktas valstybei, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Jeigu nėra įpėdinių pagal įstatymą, o testamentu palikta tiktai dalis palikėjo turto, tai likusioji dalis pereina valstybei. Valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės.

Gyventojų registro duomenimis nustatyta, kad skolininkas J. A. (duomenys neskelbtini) mirė. Pareiškėjos pareiškimas pateiktas teismui nepraleidus LR CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto 3 mėnesių nuo palikėjo mirties kreditorių reikalavimų pareiškimo termino. Duomenų apie J. A. testamentų sudarymą, palikimo priėmimo ar palikimo atsisakymo faktus nenustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Duomenų apie palikimą priėmusius įpėdinius, paskirtą testamento vykdytoją ar palikimo administratorių teismas neturi. Nustatyta, kad 2015 m. kovo 24 d. pareiškėja ir J. A. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 9776422001, pagal kurią pareiškėja suteikė J. A. 75 Eur dydžio vartojimo kreditą. Pareiškėja nurodo, kad mirties dieną palikėjas turėjo likusią neįvykdytą 66,28 Eur turtinę prievolę pareiškėjai.

Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas pareiškėjos prašymu patvirtinti faktą, kad pareiškėja reiškia 66,28 Eur dydžio turtinį reikalavimą palikėjo J. A. įpėdiniams (LR CPK 579 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 579–582 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Patvirtinti faktą, kad pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „4finance“, kodas 301881644, buveinė Kaune, Jonavos g. 254A, pareiškė 66,28 Eur dydžio turtinį reikalavimą (duomenys neskelbtini) mirusio J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), įpėdiniams, o jų nesant – Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutarties kopiją išsiųsti palikimo atsiradimo vietos – (duomenys neskelbtini) seniūnijos teritoriją aptarnaujančiam Telšių rajono 3-iajam notarų biurui.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo nutarties priėmimo dienos.