Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų S. Ž. firmos „(duomenys neskelbtini)“ ir S. Ž. skundą dėl antstolės B. T. veiksmų, suinteresuoti asmenys Ž. Ž., antstolė B. T..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjai S. Ž. firma „(duomenys neskelbtini)“ ir S. Ž. kreipėsi į antstolę B. T. prašydami panaikinti antstolės 2018-05-04 patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bei įpareigoti antstolę ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinti S. Ž. firmai „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2018-04-17 priimtą nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai nurašytas pinigines lėšas. Nurodo, kad antstolė veda vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Ž. Ž. pateiktą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017-08-31 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2585-841/2017 S. Ž. atžvilgiu. Antstolė 2018-04-17 priėmė nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu buvo priverstinai nurašytos piniginės lėšos iš S. Ž. firmai „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių banko sąskaitų, iš viso 3013,80 Eur. 2018-04-20 pateikė antstolei prašymą dėl nepagrįstai nurašytų piniginių lėšų grąžinimo trečiajam asmeniui. Antstolė 2018-05-04 patvarkymu „Dėl S. Ž. ir S. Ž. firmos „(duomenys neskelbtini)“ 2018-04-20 prašymo“ Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė tenkinti skolininko ir trečiojo asmens prašymą ir grąžinti nepagrįstai nurašytas pinigines lėšas. Pareiškėjai teigia, kad trečiajam asmeniui priklausančios piniginės lėšos buvo nurašytos neteisėtai, kadangi trečiasis asmuo nėra skolininkas, todėl antstolė neturėjo teisės šio asmens laikyti skolininku ir nurašyti jam priklausančių piniginių lėšų. Taip pat pareiškėjai nurodo, kad antstolė neturi teisės nurašyti trečiajam asmeniui, kaip individualiai įmonei, priklausančių piniginių lėšų už jos savininko (šiuo atveju skolininko) prievoles, kai savininkas turi turto į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas ir šis turtas yra pakankamas. Pažymi, jog nei santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimas, nei bet kokie kiti procesai visiškai netrukdo atlikti išieškojimą iš skolininko nekilnojamojo ar kito turimo turto.

Antstolė B. T. 2018-05-22 patvarkymu netenkino pareiškėjo skundo ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 510 straipsnio 2 dalimi, skundą perdavė apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolės kontoros buveinė. Antstolės patvarkyme nurodoma, kad 2017-12-14 gautas išieškotojos atstovės prašymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo prašoma nukreipti išieškojimą į skolininkui priklausančios S. Ž. firmos „(duomenys neskelbtini)“ turtą, kadangi skolininkui priklausančio areštuoto nekilnojamojo turto realizavimas yra apsunkintas. Vykdant priverstinį laikino išlaikymo išieškojimą iš skolininko S. Ž., išieškojimas nukreiptas į S. Ž. firmos „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas ne kaip į trečiojo asmens turtą, tačiau į pinigines lėšas kaip į skolininko turto dalį. Antstolės teigimu, vykdomojoje byloje skolininkas raštu informavo, kad išlaikymo mokėti negali. Taip pat nėra žinomas skolininkui S. Ž. priklausantis turtas, iš kurio būtų galima pradėti priverstinį skolos išieškojimą. Nors pareiškėjas teigia, kad turi tiek kilnojamojo, tiek ir nekilnojamojo turto, tačiau iki šiol nėra pateikęs tai patvirtinančių įrodymų. Antstolė pažymi, kad joks nekilnojamasis turtas, kurį būtų galima realizuoti vykdymo procese, nėra asmeninė pareiškėjo S. Ž. nuosavybė, taip pat civilinė byla dėl santuokos nutraukimo tarp skolininko S. Ž. ir išieškotojos Ž. Ž. šiai dienai nėra pasibaigusi, o išieškojimo nukreipimas į santuokoje įgytą turtą galimai reikštų tai, kad skola būtų išieškoma ne iš skolininko, bet iš išieškotojos turto.

Suinteresuotas asmuo Ž. Ž. atsiliepimo į skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

remiantis vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, jog antstolė B. T. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal 7017-02-09 Šiaulių apylinkės teismo nutartį dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininko S. Ž. išieškotojos Ž. Ž. naudai. Antstolė 2018-04-17 priėmė nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nurašyti pinigines lėšas, kuriuo nurodė priverstinai nurašyti 3013,80 Eur iš S. Ž. firmos „(duomenys neskelbtini)“. 2018-04-20 antstolės kontoroje gautas skolininko S. Ž. ir S. Ž. firmos „(duomenys neskelbtini)“ prašymas dėl antstolės 2018-04-17 nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir piniginių lėšų grąžinimo S. Ž. firmai „(duomenys neskelbtini)“. Antstolė 2018-05-04 priėmė skundžiamą patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl S. Ž. ir S. Ž. firmos „(duomenys neskelbtini)“ 2018-04-20 prašymo, kuriuo netenkino prašymo, t. y. nepanaikino 2018-04-17 nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini) ir negrąžino S. Ž. firmai „(duomenys neskelbtini)“ nurašytų piniginių lėšų.

Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgalinimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis), laikytis CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos. Antstolių įstatymas įpareigoja antstolį vykdant vykdomuosius dokumentus imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus ir nepažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjų teigimu, antstolė neturi teisės nurašyti S. Ž. firmai „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių piniginių lėšų už S. Ž. prievoles, kadangi savininkas turi kito turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, o taip pat S. Ž. firma „(duomenys neskelbtini)“ nėra skolininkė.

Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo (Individualių įmonių įstatymo 2 str. 1 d.). Pažymėtina, kad individualios įmonės statusas yra dvejopas – individuali įmonė yra ne tik teisės subjektas, galintis savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 2.33 straipsnio 1 dalis), bet ir civilinių teisių objektas (CK 1.110 straipsnio 1 dalis). Kaip civilinių teisių objektas individuali įmonė nuosavybės teise priklauso fiziniam asmeniui – jos savininkui. Neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens atveju juridinio asmens ir jo dalyvio turto atskirumas nėra įgyvendintas tokia apimtimi, kaip yra ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų atveju.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad skolos išieškojimo iš fizinio asmens – individualios įmonės savininko – atveju individuali įmonė vertinama tik kaip turto objektas, todėl nekyla jos subjektinio savarankiškumo ir atskirumo nuo savininko bei individualios įmonės atsakomybės už jos savininko skolas klausimų. Šiuo atveju įmonės turtas teisėtai paimamas ne kaip iš subjekto – savarankiško juridinio asmens, bet kaip iš objekto – įmonės savininko turto vieneto, į kurio sudėtį įeina jai priklausantis turtas. Įmonė yra vienas iš fizinio asmens turto objektų, į kurį, kaip į bet kurį kitą objektą, gali būti nukreiptas išieškojimas. Fizinis asmuo – individualios įmonės savininkas turi galimybę pats įgyvendinti jam priklausančią teisę paimti iš įmonės turtą ir juo atsiskaityti su kreditoriumi arba skolą padengti ne individualios įmonės turtu, o kitu jam priklausančiu turtu. To nepadarius, vykdydamas išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – turto priverstine tvarka, antstolis gali nukreipti išieškojimą į skolininkui priklausantį turtą, įskaitant jo individualią įmonę. Kai įmonės savininko kito turto nėra, išieškojimas taip pat gali būti nukreipiamas ir į individualios įmonės turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2014).

Ištyrus vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, nustatyta, kad skolininkui S. Ž. ir jo sutuoktinei, išieškotojai Ž. Ž., bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso namas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi namo statybos pabaigos metai 2013, šalių santuoka įregistruota 2008 metais (CK 3.88 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Skolininkui S. Ž. asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus N. (duomenys neskelbtini). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2585-841/2017 pagal ieškovės Ž. Ž. patikslintą ieškinį atsakovams S. Ž., S. Ž. firmai „(duomenys neskelbtini)“, uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, išvadą teikiančiai institucijai Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, dėl neturtinės žalos atlyginimo, dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, dėl kompensacijos už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą priteisimo, dėl kompensacijos priteisimo už asmeninių lėšų panaudojimą bendram turtui įsigyti, dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe. Pažymėtina, kad galutinis sprendimas nurodytoje civilinėje byloje nėra priimtas.

Skolininkas S. Ž. nuo 1998-04-15 yra S. Ž. firmos „(duomenys neskelbtini)“ savininkas ir vadovas.

Taigi, pateikti duomenys patvirtina antstolės nurodytas aplinkybes, jog išieškojimas iš turto – žemės sklypų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), bei namo, esančio (duomenys neskelbtini), negalimas, kadangi turtas pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose nagrinėjama civilinė byla dėl Ž. Ž. ir S. Ž. santuokos nutraukimo. Taip pat negalimas išieškojimas ir iš žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dėl nuosavybės teisės į žemės sklypą, kuriame yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis namas (CK 6.394 straipsnio 1 dalis). Taigi, šiuo atveju teismas konstatuoja, kad skolininkui S. Ž. neturint kito turto ir antstolei negalint įvykdyti vykdomojo dokumento, tačiau skolininkui, kaip fiziniam asmeniu, turint individualią įmonę, kuri turi turto (lėšų), yra galimas tokių lėšų nukreipimas tenkinti savininko skolinius įsipareigojimu. Išieškojimas nukreiptas ir vykdytas iš individualios įmonės, kaip skolininko turto objekto – savininko turto vieneto, į kurio sudėtį įeina jai priklausantis turtas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skolininkas nepateikė jokių duomenų, įrodančių, kad jis turi kito turto, į kurį būti galima nukreipti skolos išieškojimą. Taigi, pareiškėjų teiginiai, jog savininkas turi kito turto į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, todėl piniginių lėšų nurašymas iš S. Ž. firmos „(duomenys neskelbtini)“ negalimas, yra visiškai nepagrįsti, todėl atmestini.

Pažymėtina ir tai, kad nors pareiškėjai teigia, jog antstolė nepagrįstai S. Ž. firmą „(duomenys neskelbtini)“ įvardija kaip skolininkę, tačiau vykdomosios bylos duomenis nustatyta, kad skolininkas yra S. Ž., o vien tik vykdymo procesinio dokumento įforminimas (2018-04-17 nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini)) nesuteikia pagrindo teigi, kad S. Ž. firma „(duomenys neskelbtini)“ yra skolininkė, juolab, kad kaip jau išaiškinta aukščiau, išieškojimas buvo nukreiptas į S. Ž. firmos „(duomenys neskelbtini)“ lėšas, kaip į skolininko S. Ž. turtą.

Vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis konstatuotina, kad teismas nenustatė pareiškėjų teisių ir vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimų, skundžiami antstolės veiksmai yra teisėti ir pagrįsti, naikinti antstolės patvarkymą Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) bei grąžinti nurašytas lėšas nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjų skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 510, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjų S. Ž. firmos „(duomenys neskelbtini)“ ir S. Ž. skundą dėl antstolės B. T. veiksmų atmesti.

Vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) vieną tomą grąžinti Klaipėdos apygardos teismui.

Vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) II ir III tomus, nutarčiai įsiteisėjus grąžinti antstolei B. T..

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.