Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2021-06-01 · Civilinė byla Nr. e2YT-16838-600/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-06-01
Bylos Nr.
e2YT-16838-600/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-11732-2021-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Atmestas.
Teisėjas
Renata Kasimovienė (pirm.)
Pareiškėjas
UAB "Alornela"
Suinteresuotas asmuo
Ramirent Baltic AS Vilniaus filialas, Teisės ir kreditų valdymo departamentas, UAB, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. birželio 1 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Alornela“ skundą dėl antstolio Donato Kisieliaus veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje – antstolis Donatas Kisielius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“, užsienio bendrovė „Ramirent Baltic“ AS, veikianti per „Ramirent Baltic“ AS filialą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Alornela“ pateikė skundą dėl antstolio Donato Kisieliaus veiksmų, kuriuo prašo atšaukti antstolio paskelbtas varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini) ir paskirti pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos kainos nustatymo ekspertizę, pavedant ją atlikti kompetentingam ir nešališkam ekspertui.

2. Nurodo, kad vykdydamas išieškojimą iš pareiškėjos turto, antstolis 2020 m. balandžio 1 d. turto arešto aktu areštavo pareiškėjai priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Antstolio 2020 m. lapkričio 25 d. patvarkymu paskirta šio žemės sklypo rinkos vertės nustatymo ekspertizė, kurią buvo pavesta atlikti UAB „Negrita“. Ekspertizės metu nustatyta, kad pareiškėjos žemės sklypo vertė 2021 m. sausio 14 d. siekė 8 980,00 Eur. Antstolis 2021 m. kovo 25 d. patvarkymu paskelbė minėto žemės sklypo pirmąsias varžytynes ir nurodė, kad pradinė sklypo pardavimo kaina šiose varžytynėse yra 7 184,00 Eur. Pareiškėjos manymu, ekspertizės metu buvo nustatyta neteisinga jai priklausančio žemės sklypo rinkos kaina. Vadovaudamasi duomenimis iš interneto tinklalapio www.aruodas.lt, pareiškėja teigia, kad vietovėje, kur yra išvaržomas ginčo žemės sklypas, t. y. (duomenys neskelbtini), sklypų, kurių naudojimo paskirtis – gyvenamosios teritorijos, vieno aro kaina svyruoja nuo 1 300,00 Eur iki 1 642,00 Eur. Apskaičiavus vidutinę analogiškų ginčo žemės sklypui sklypų kainą, vidutinė vieno aro kaina yra 1 500,00 Eur. Pareiškėjai priklausantis ginčo sklypas yra 9,94 arų dydžio, kas reiškia, kad jo vidutinė rinkos vertė turėtų siekti 15 000,00 Eur, t. y. beveik dvigubai daugiau, nei nustatyta antstolio paskirtos ekspertizės metu. Ginčo žemės sklypas yra miesto teritorijos dalyje, ribojamoje (duomenys neskelbtini) gatvių, kvartale, kuriame yra suformuoti gyvenamosios paskirties žemės sklypai. Dalyje minėtų sklypų jau yra pastatyti ar statomi gyvenamosios paskirties nauji namai, į kvartalą yra atvestos miesto inžinerinės komunikacijos, prie sklypo yra privažiavimas nuo Panevėžio aplinkkelio, netoliese yra miškas ir Nevėžio upė. Pareiškėjos nuomone, jai priklausantis sklypas yra patrauklus nekilnojamojo turto statyboms, todėl, tikėtina, kad jis galėtų būti parduotas už didesnę kainą, tokiu būdu patenkinant pareiškėjos kreditorių reikalavimus didesne apimtimi.

3. Antstolis Donatas Kisielius su pareiškėjos skundu nesutiko ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 510 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka persiuntė skundą teismui.

4. Antstolis nurodo, kad vadovaujantis Antstolių informacinės sistemos duomenimis ir valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro pranešimu, pareiškėjos skundžiamos varžytynės įvyko, o jas laimėjo pirkėja K. G., pasiūliusi už ginčo žemės sklypą 10 600,00 Eur sumą. Pažymi, kad pareiškėja savo skunde iš esmės sutinka su ginčo žemės sklypo pardavimu iš varžytynių, o iš esmės ginčija tik vykdymo procese nustatytą šio sklypo kainą, taigi, iš esmės pareiškėja nesutinka su antstolio 2021 m. vasario 9 d. patvarkymu, kuriuo buvo nustatyta ginčo žemės sklypo kaina. Terminas šiam patvarkymui apskųsti baigėsi 2021 m. kovo 24 d. Pareiškėjai iki nurodytos dienos nepateikus skundo dėl nustatytos žemės sklypo vertės ir nepasiūlius savo pirkėjo (CPK 704 straipsnio 1 dalis), antstolis paskelbė ginčijamas pirmąsias minėto turto varžytynes. Pareiškėja nepateikė nei vieno oficialaus dokumento, paneigiančio eksperto nustatytą ginčo sklypo rinkos vertę. Pareiškėjos prieštaravimai dėl nustatytos ginčo turto rinkos vertės yra nepakankamai motyvuoti ir nesukelia poreikio atlikti pakartotinę minėto turto vertės nustatymo ekspertizę. Nepagrįsti yra pareiškėjos argumentai dėl kainų, už kurias yra siūlomi parduoti šalia ginčo sklypo esantys žemės sklypai, nes ne priverstine tvarka parduodamo nekilnojamojo turto kaina, nurodoma pardavėjo, išreiškia to pardavėjo lūkestį gauti jo nurodomą kainą už konkretų žemės sklypą, o ne nekilnojamojo turto objekto rinkos vertę.

Atsiliepimas

5. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) pateiktame atsiliepime į skundą prašo skundo netenkinti.

6. Nurodo, kad pareiškėjos procesinis elgesys kelia abejonių dėl jos siekiamų tikslų, kadangi nesutikimą su eksperto nustatyta ginčo turto vertė pareiškėja pateikė tik antstoliui paskelbus ginčijamas varžytynes, o iki tol pareiškėja neginčijo nustatytos turto kainos ir nesiūlė savo pirkėjo, o iš skundo turinio matyti, kad pareiškėja iš esmės sutinka su varžytynių paskelbimu, tačiau nesutinka su antstolio nustatyta ginčo turto kaina. Taip pat pažymi, kad skirti ekspertizę ar pakartotinę ekspertizę yra antstolio teisė, o ne pareiga.

7. Kiti suinteresuoti asmenys per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į pareiškėjos skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

8. Byloje kilo ginčas dėl antstolio paskirtos ekspertizės metu nustatytos pareiškėjai (skolininkei) priklausančio nekilnojamojo turto (žemės sklypo) vertės. Ginčas nagrinėjamas vadovaujantis CPK VI dalies nuostatomis.

9. Nustatyta, kad antstolis Donatas Kisielius vykdo vykdomąją bylą Nr. 0174/21/0545 dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš skolininkės UAB „Alornela“ išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai, vykdomąją bylą Nr. 0174/20/01253 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės UAB „Alornela“ išieškotojai užsienio bendrovei „Ramirent Baltic“ AS, veikiančiai per „Ramirent Baltic“ AS Lietuvos filialą, ir vykdomąją bylą Nr. 0174/20/00387 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės UAB „Alornela“ išieškotojai UAB „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“ (pagrindinė vykdomoji byla, kurioje buvo atlikti pareiškėjos skundžiami procesiniai veiksmai; šioje nutartyje nurodant vykdomosios bylos lapus, kalbama apie vykdomąją bylą Nr. 0174/20/00387). Atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis 2020 m. balandžio 1 d. Turto arešto aktu Nr. S-20-174-7643 areštavo pareiškėjai priklausantį žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 44-46). Antstolis 2020 m. lapkričio 25 d. patvarkymu Nr. S-20-174-35175 paskyrė minėto žemės sklypo vertės nustatymo ekspertizę, kurią pavedė atlikti UAB „Negrita“ (v. b. l. 100-101). Atlikusi ekspertizę, UAB „Negrita“ surašė 2021 m. sausio 26 d. ekspertizės aktą Nr. 21-01-26A, kuriame nurodė, kad ginčo sklypo rinkos vertė vertinimo dieną, t. y. 2021 m. sausio 14 d., yra 8 980,00 Eur (v. b. l. 126-158). Vadovaudamasis minėtu ekspertizės aktu, antstolis 2021 m. vasario 9 d. patvarkymu Nr. S-21-174-3987 įkainojo ginčo turtą 8 980,00 Eur suma (v. b. l. 161-163). Tuo pačiu patvarkymu antstolis išaiškino pareiškėjai teisę reikšti prieštaravimus dėl nustatytos turto vertės ir teisę iki varžytynių paskelbimo siūlyti savo pirkėją. Negavęs prieštaravimų dėl nustatytos ginčo sklypo vertės, antstolis 2021 m. kovo 25 d. patvarkymu Nr. S-21-174-7653 paskyrė ginčo turto pirmąsias varžytynes, kuriose nustatė kad pradinė parduodamo ginčo turto kaina – 7 184,00 Eur (v. b. l. 215-217). Dėl minėto patvarkymo pareiškėja pateikė 2021 m. balandžio 15 d. skundą (v. b. l. 243-246). Pareiškėjos skundžiamas varžytynes laimėjo K. G., pasiūliusi už ginčo žemės sklypą 10 600,00 Eur kainą (v b. l. 250-251).

10. Pareiškėja prašo panaikinti antstolio patvarkymą dėl jai priklausančio turto pardavimo iš varžytynių. Iš skundo argumentų matyti, kad pareiškėja nesutinka su antstolio nustatyta jai priklausančio nekilnojamojo turto kaina, teigdama, kad yra būtina paskirti pakartotinę ginčo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, todėl šioje byloje teismas vertina tik antstolio procesinius veiksmus, susijusius su ginčo turto įkainojimu. Susipažinęs su pareiškėjos skunde išdėstytomis aplinkybėmis ir jos nurodytu teisiniu pagrindu, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo padaryti išvadai, kad antstolis, atlikdamas pareiškėjai priklausančio nekilnojamojo turto įvertinimą ir paskelbęs minėto turto pirmąsias varžytynes, pažeidė teisių aktų reikalavimus.

11. Proceso įstatymas detaliai reglamentuoja skolininkui priklausančio turto įkainojimo tvarką vykdymo procese. Vadovaujantis CPK 681 straipsnio 1 dalimi, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Pagal CPK 682 straipsnio 1 dalį, antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą. Patvarkyme turi būti nurodyta ekspertas ar ekspertizės įstaiga, kuriai pavedama atlikti ekspertizę. Patvarkymo kopijos registruotąja pašto siunta išsiunčiamos vykdymo proceso šalims. Vykdymo proceso šalis (šalys) ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo antstolio patvarkymą paskirti ekspertizę, CPK 598 straipsnyje nustatyta tvarka gali pareikšti ekspertui nušalinimą. Pagal CPK 682 straipsnio 2 dalį, jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Antstolio patvarkymas atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui.

12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nors šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai. Pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, kaina, maksimaliai artima esančiai laisvojoje rinkoje turto kainai. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (...). Tinkamas areštuoto turto įkainojimas lemia ne tik jo realizavimo eigą, bet ir tolesnius išieškojimo vykdymo padarinius. Pavyzdžiui, turtą varžytynėse pardavus už mažesnę kainą, negu ji turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali turto pardavimo aktus pripažinti negaliojančiais CPK 602 straipsnio 6 punkto pagrindu. Tačiau nustatydamas, ar turto pardavimo kaina yra mažesnė, teismas turi atsižvelgti į kainų skirtumo dydį, įvertinti pažeidimo esmingumą, gautos už turtą sumos proporcingumą to turto rinkos vertei. Koks konkrečiai kainų skirtumo dydis laikytinas teikiančiu pagrindą konstatuoti CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo egzistavimą ir pripažinti varžytynių aktą negaliojančiu, nėra vienareikšmiškai reglamentuota, tai yra vertinamasis kriterijus. Spręstina, kad pagrindas konstatuoti CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo egzistavimą ir pripažinti varžytynių aktą negaliojančiu yra tada, kai turto pardavimo iš varžytynių kaina yra esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, gauta už turtą suma neproporcinga to turto rinkos vertei ir tokiu būdu yra neproporcingai apribotos skolininko nuosavybės teisės. Tai, ar kaina yra „esmingai mažesnė“, taip pat kitos pirmiau nurodytos reikšmingos aplinkybės turėtų būti nustatoma įvertinus konkrečios bylos duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).

13. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad įstatymas nedetalizuoja, kada antstoliui turėtų ar galėtų kilti abejonių dėl atlikto turto vertinimo, kas sudarytų pagrindą jam skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę, tačiau antstolis, vykdydamas išieškojimą, turi laikytis bendrųjų civilinio proceso principų ir siekti teisingo, operatyvaus, efektyvaus ir visoms šalims naudingo teismo sprendimo įvykdymo. Išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieška vykdymo procese imperatyvai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą. Išieškojimo ir išieškotojo tikslas nėra ekonomiškai sužlugdyti skolininką, tačiau skolininko teisių apsauga nėra absoliuti ir ji neturi pažeisti išieškotojo interesų. Vykdymo procese turi būti siekiama kuo ekonomiškiau įvykdyti teismo sprendimą, kad būtų išvengta ekonominės vertės praradimo ir būtų užkirstas kelias nebūtiniems skolininko nuostoliams, o išieškotojui gautas kuo didesnis ieškinio patenkinimas. Skolininko ar išieškotojo pateikiami motyvuoti prieštaravimai dėl areštuoto turto vertės netinkamo nustatymo turėtų remtis ne tik prieštaravimus teikiančio asmens subjektyvia nuomone apie skolininko turto vertę, bet realiais skaičiavimais, kurie leistų antstoliui daryti pagrįstą išvadą apie turto vertinimo procedūros pažeidimą ir (ar) jos metu atliktus netikslius skaičiavimus, kas sudarytų pagrindą skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę. Kadangi pakartotinės turto vertinimo ekspertizės atlikimas ilgina išieškojimo vykdymo procesą, antstolis turi būti itin atidus, vertindamas turimus duomenis apie areštuoto turto vertę. Pažymėtina, kad turto vertinimo pakartotinės ekspertizės rezultatas gali būti skirtingas vien dėl kintančių rinkos sąlygų, todėl tais atvejais, kai nėra pakankamai motyvuotų argumentų, leidžiančių abejoti turto vertinimo metu nustatyta areštuoto turto verte, antstolis turėtų dėti visas pastangas realizuoti turtą kiek galima greičiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).

14. Kaip matyti, kasacinis teismas savo jurisprudencijoje akcentuoja prieštaravimų dėl nustatytos turto vertės pagrįstumo svarbą – antstolis turėtų atsižvelgti tik į tokius prieštaravimus, kurie yra gerai motyvuoti ir kurie remiasi ne vien subjektyviais skolininko (ar kito prieštaravimus reiškiančio asmens) pasvarstymais. Tai reiškia, kad siekdamas tinkamai pagrįsti savo prieštaravimų pagrindą, juos teikiantis asmuo turėtų pateikti įrodymus, pagrindžiančius abejones dėl ekspertizės metu nustatytos turto vertės. Tokiais įrodymais, pavyzdžiui, galėtų būti skolininko užsakymu kompetentingo asmens atliktas ginčo turto vertinimas.

15. Nagrinėjamu atveju pareiškėja, nesutikdama su vykdymo proceso metu nustatyta turto rinkos verte, remiasi subjektyvaus pobūdžio pasvarstymais, teigdama, kad jai priklausantis žemės sklypas yra patrauklus objektas nekilnojamojo turto statyboms, ir interneto tinklalapyje www.aruodas.lt patalpintais skelbimais dėl netoliese esančių žemės sklypų pardavimo. Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodyti argumentai nepagrindžia būtinybės paskirti pakartotinę ginčo turto ekspertizę. Visų pirma, pareiškėjos nurodyti argumentai dėl ginčo žemės sklypo patrauklumo nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad proceso įstatymas suteikia pareiškėjai teisę iki varžytynių paskelbimo siūlyti savo pirkėją (CPK 704 straipsnio 1 dalis), tačiau pareiškėja tokia procesine teise nesinaudojo, nors ji buvo tinkamai informuota apie minėtą galimybę antstolio 2021 m. vasario 9 d. patvarkymu (žiūrėti šios nutarties 9 punktą). Esant nurodytoms aplinkybėms laikytina, kad pareiškėja neįrodė savo teiginių dėl ginčo sklypo didelės paklausos. Kaip teisiškai nepagrįsti vertintini ir pareiškėjos argumentai, kad šalia ginčo sklypo esantys sklypai yra pardavinėjami už beveik dvigubai didesnę kainą, nei ekspertizės metu nustatyta ginčo turto kaina. Pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalies nuostatas, turto arba verslo rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti perduotas turtas arba verslas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtą arba verslą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto arba verslo tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų. Taigi, turto kainai nustatyti yra svarbu ne tik tai, už kokią kainą minėtą turtą tikisi parduoti jo savininkas, bet ir tai, kokią kainą už minėtą turtą yra pasirengęs pasiūlyti potencialus šio turto pirkėjos. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas laiko pagrįstais antstolio atsiliepime nurodytus argumentus, kad pareiškėjos pateikti skelbimai įrodo tik juos įdėjusių asmenų lūkestį, bet ne parduodamų žemės sklypų vertę.

16. Pažymėtina ir tai, kad vien pradinės kainos nustatymas nenulemia, už kokią kainą konkretus turtas bus parduotas varžytynėse, kadangi tikrąją turto rinkos kainą apibrėžia varžytynių dalyviai, teikdami savo pasiūlymus. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjos ginčijamos varžytynės įvyko, o didžiausia jose pasiūlyta kaina yra 10 600,00 Eur, t. y. kiek daugiau, nei ekspertizės akte nustatyta turto kaina, tačiau mažiau, nei suma, kuria pareiškėja vertina jai priklausantį žemės sklypą. Įvertinus aplinkybę, kad už ginčo turtą varžytynėse pasiūlyta suma, nors ir yra didesnė, nei nustatyta ekspertizės akte, tačiau nėra esmingai didesnė, darytina išvada, kad eksperto nustatyta ginčo turto suma nebuvo iš esmės neteisinga, todėl antstolis neturėjo prievolės skirti pakartotinę minėto turto ekspertizę.

17. Kiti byloje dalyvaujančių asmenų nurodyti argumentai nekeičia teismo padarytų išvadų, todėl teismas dėl jų atskirai nepasisako.

18. Vadovaujantis visa tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjos skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti esant antstolio procesinių sprendimų neteisėtumui jam nustatant pareiškėjai priklausančio žemės sklypo rinkos vertę. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 510 straipsniu ir 513 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjos UAB „Alornela“ skundą dėl antstolio Donato Kisieliaus procesinių veiksmų atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) kalendorines dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Renata Kasimovienė