Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. C. U. (M. C. U.) skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Ambasados sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti nacionalinę vizą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas, 2020 m. rugpjūčio 6 d. Ambasadai pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą, kurioje nurodė: 1. Šeiminė padėtis – nevedęs (9 punktas); 2. Dabartinė profesinė veikla – dirba laisvai samdomu darbuotoju (duomenys neskelbtini) (19-20 punktai); 3. Pagrindinis kelionės tikslas – studijos (21 punktas); 4. Numatoma atvykimo į Lietuvą data – 2020 m. rugpjūčio 24 d. (29 punktas); 5. Numatoma išvykimo iš Lietuvos data – 2021 m. liepos 1 d. (30 punktas); 6. Kviečiantis asmuo – Mykolo Romerio Universitetas (32 punktas) (b. l. 108-111). Kartu su prašymu išduoti nacionalinę vizą pareiškėjas pateikė papildomus dokumentus: draudimo poliso kopiją, paso kopiją, Mykolo Romerio universiteto tarpininkavimo raštą bei Kongsley Nwafor banko sąskaitos išrašą.

Nustatyta, kad Konsulas, siekdamas įsitikinti pareiškėjo deklaruojamu vykimo į Lietuvą tikslu bei buvimo sąlygomis, atliko interviu – pokalbį su pareiškėju, kurio metu išsiaiškino, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių pareiškėjo oficialią darbovietę ir pajamų kilmės šalys (duomenys neskelbtini) šaltinį; išsiaiškino, kad pareiškėjas 2011-2012 m. studijavo elektronikos inžineriją universitete (duomenys neskelbtini), tačiau studijas metė ir bakalauro diplomo neįgijo; šiuo metu pareiškėjas dirba kirpėjų grožio salone; Ambasadai nepateikė svarių ir įtikinančių argumentų dėl aukštosios mokyklos Lietuvoje ir studijų programos pasirinkimo kriterijų, negalėjo nurodyti, kodėl nesiekia bakalauro laipsnio kilmės ar kitose šalyse; Taip pat nustatė, kad pareiškėjas nevedęs, duomenų apie turimą nekilnojamąjį turtą kilmės šalyje nepateikė, taigi jo socialiniai ir ekonominiai ryšiai su kilmės šalimi (duomenys neskelbtini) yra silpni ir nestabilūs; pareiškėjas turi pusbrolį Jungtinėje Karalystėje, kuris finansuoja pareiškėjo studijas, tačiau pusbrolio statusas JK nėra aiškus, nes nepateikta leidimo gyventi kopija.

Konsulas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus dokumentus ir gautą papildomą informaciją, 2020 m. rugpjūčio 18 d. priėmė sprendimą atsisakyti pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą, nes užsienietis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų - duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti nacionalinę vizą, neatitinka tikrovės, bei yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (b. l. 1-2).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Europos parlamento ir tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (toliau – Vizų kodeksas), 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2016/399 Dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas), Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) nuostatos.

Atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindai nustatyti Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu: 1) jis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų; 2) jis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo; 3) kyla pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo arba pateikiami dokumentai, kuriuose yra klastojimo požymių, arba pateikiami neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai; 4) duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti nacionalinę vizą, neatitinka tikrovės; 5) jo buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai; 6) priimtas sprendimas jį įpareigoti išvykti, grąžinti arba išsiųsti iš Šengeno valstybės; 7) jis veiksmu, žodžiu ar raštu pažemino vizas išduodančius pareigūnus, tarnautojus dėl jų veiklos arba Lietuvos Respublikos valstybę; 8) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis yra padaręs nusikaltimą taikai, nusikaltimą žmoniškumui ar karo nusikaltimą, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymuose, tarptautinėse sutartyse arba kituose tarptautinės teisės šaltiniuose, arba kurstė ar kitaip dalyvavo darant tokius nusikaltimus; 9) jis neturi sveikatos draudimą patvirtinančio dokumento, kai būtina jį turėti kelionės metu; 10) yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė; 11) jis nepateikia leidimo dirbti, kai jį būtina turėti; 12) dėl jo kita Šengeno valstybė į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi įspėjimą dėl neįsileidimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatas arba jis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą; 13) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų ir (arba) negauna reguliarių pajamų tiek numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, tiek grįžti į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį; 14) jis yra nesumokėjęs Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos baudos (baudų), kurios (kurių) dydis (suma) didesnis (didesnė) negu vienas bazinės socialinės išmokos dydis; 15) yra nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kviečiantis užsienietį atvykti į Lietuvos Respubliką, per pastaruosius vienerius metus nesilaikė šiame Įstatyme nustatytų įsipareigojimų, susijusių su užsieniečių atvykimu ir buvimu Lietuvos Respublikoje; 16) yra nustatyta, kad užsienietį kviečia (kvietė) fiktyvi įmonė.

Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tikrindamas, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka atvykimo sąlygas, konsulatas patikrina: ar pateiktas kelionės dokumentas nėra netikras, suklastotas arba padirbtas; prašymą išduoti vizą pateikusio asmens pateiktą numatomo buvimo tikslą ir sąlygas ir ar jis turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį, arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo yra asmuo, dėl kurio Šengeno informacinėje sistemoje (SIS) buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo nėra laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma kai valstybių narių nacionaliniuose registruose nebuvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; kai taikoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad prašymo nagrinėjimas visų pirma grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu, o 8 dalyje – nagrinėdami prašymą konsulatai arba centrinės valdžios institucijos gali pagrįstais atvejais surengti pokalbį su prašymą išduoti vizą pateikusiu asmeniu ir paprašyti pateikti papildomus dokumentus.

Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma: a) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo: i) pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; iia) nepagrindžia numatomo tranzito per oro uostą tikslo ir sąlygų; iii) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; iv) valstybių narių teritorijoje jau išbuvo 90 dienų per pastarąjį 180 dienų laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; v) yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; vi) laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba vii) nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama; arba b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo.

Vadovaujantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas atvykti į Lietuvos Respubliką tikslą grindė jo priėmimu į bakalauro studijų programą Komunikacija ir skaitmeninė rinkodara Mykolo Romerio universitete. Taip pat pateikė šią aplinkybę pagrindžiančius dokumentus: draudimo poliso kopiją, paso kopiją, Mykolo Romerio universiteto tarpininkavimo raštą, motyvacinį laišką, atliktos įmokos už studijas išrašą ir pusbrolio Kongsley Nwafor banko sąskaitos išrašą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (žr., pvz., 2015 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-544-822/2015). Pabrėžtina, jog įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, taip pat kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad vien dokumentų Ambasadai pateikimas nesuteikia užsieniečiui teisės gauti vizą, kadangi turi būti įvertinamos visos su vizos prašančiu asmeniu susijusios aplinkybės, o vizų tarnybos tarnautojas neturi pareigos reikalauti papildomų dokumentų, patvirtinančių prašyme išduoti vizą nurodytus duomenis (nagrinėjamu atveju pareiga pateikti informaciją tenka pareiškėjui). Pareiškėjas neginčija fakto, kad Ambasadai kartu su prašymu buvo pateikti dokumentai, kuriais jis grindė savo vykimo ir buvimo Lietuvoje tikslą ir sąlygas, todėl nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar pareiškėjo Ambasadai su prašymu pateikti dokumentai pagrindžia jo vykimo į Lietuvos Respubliką tikslą ir sąlygas.

Konsulinis pareigūnas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą išduoti vizą, tam, kad galėtų nuspręsti, ar yra pagrindų, numatytų Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje, kuriais remiantis turi būti atsisakoma išduoti vizą, t. y., ar kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo numatomo buvimo kitoje šalyje tikslo ir sąlygų tinkamo pagrindimo, pateiktos informacijos patikimumo, privalėjo įvertinti tiek pareiškėjo pateiktus, tiek savo surinktus duomenis, ką ginčo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, padarė tinkamai – prieš priimdamas ginčijamą sprendimą, pareiškėjo su prašymu išduoti vizą pateiktus duomenis ir dokumentus įvertino kartu su apie pareiškėją surinkta informacija, taip pat organizavo interviu – pokalbį reikšmingoms aplinkybėms išsiaiškinti.

Iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad konsulinis pareigūnas, įvertinęs turimą informaciją bei pareiškėjo pateiktus dokumentus ir interviu-pokalbio metu pateiktą informaciją, nustatė, kad pareiškėjas nepagrindė savo atvykimo į Lietuvą tikslo bei sąlygų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į šias bylai reikšmingas aplinkybes: 1) prašyme išduoti nacionalinę vizą pareiškėjas nurodo, kad jis dirba laisvai samdomu darbuotoju (duomenys neskelbtini), tačiau interviu-pokalbio metu konsului ir skundo nagrinėjimo metu teismui nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių aplinkybę, kad pareiškėjas turi oficialią darbovietę arba pajamų šaltinį (duomenys neskelbtini); 2) prašyme pareiškėjas nurodo, kad pagrindinis kelionės tikslas – studijos Mykolo Romerio universitete, tačiau konsulas interviu-pokalbio metu nustatė, kad pareiškėjas 2011-2012 m. studijavo elektronikos inžineriją (duomenys neskelbtini) universitete, tačiau studijas metė ir bakalauro diplomo neįgijo, taigi pareiškėjas nei Ambasadai nei teismui nepateikė svarių ir įtikinančių argumentų dėl aukštosios mokyklos Lietuvoje ir studijų programos pasirinkimo kriterijų, taip pat pokalbio metu negalėjo nurodyti, kodėl nesiekia bakalauro laipsnio kilmės ar kitose šalyse. Kadangi pareiškėjas nei konsului, nei teismui nepateikė šias konsulinio pareigūno nustatytas abejones paneigiančių objektyvių duomenų, teisėjų kolegijos vertinimu, tai sudaro pakankamą pagrindą vertinti, jog pareiškėjas nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo bei sąlygų, kas lėmė teisėtą ir pagrįstą pareiškėjo prašomos vizos neišdavimą. Be to, teismui pateiktame skunde pareiškėjas nenurodė, kad Ambasadai buvo pateikęs kokius nors dokumentus, patvirtinančius, kad jis Lietuvoje turės tinkamą gyvenamąjį plotą (pvz. viešbučio rezervaciją, būsto nuomos sutartį, nekilnojamojo turto savininko sutikimą dėl pareiškėjo apgyvendinimo ir pan.), todėl teismas daro išvadą, jog šis nacionalinės vizos neišdavimo pagrindas pareiškėjo prašymo nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo metu egzistavo, todėl teismo vertinamas kaip vienas iš savarankiškų pagrindų Ambasadai priimti sprendimą dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Ambasada, pagrįstai priimdama ginčijamą Sprendimą, vertino pareiškėjo prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo ir jame pateiktą informaciją apie pareiškėjo atvykimo tikslus ir sąlygas bei su prašymu pateiktus dokumentus. Pareiškėjas savo motyvaciniame laiške nepateikė svarių argumentų dėl studijų programos pasirinkimo ir kokią pridėtinę vertę turės studijos pareiškėjo profesinėje karjeroje. Taip pat pareiškėjas neturi oficialios darbovietės ir pajamų, taip pat lėšų studijoms susimokėti, kadangi jo studijas finansuoti įsipareigojo pusbrolis, todėl konsulinis pareigūnas turėjo pagrindą manyti, kad pareiškėjas, prisidengdamas studijomis siekė į Lietuvą atvykti galimai kitais tikslais.

Teisėjų kolegija, vertindama ginčijamo Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgė ir į tai, jog vizą išduodantis subjektas ne tik formaliai, bet realiai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą, kadangi įvertino ne tik pareiškėjo pateiktus dokumentus, surinktą informaciją, bet ir atliko interviu-pokalbį su pareiškėju, taigi Ambasada priimdama ginčijamą Sprendimą vadovavosi nustatytų aplinkybių visuma. Įvertinusi byloje surinktų duomenų visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo pateikta informacija ir dokumentai konsuliniam pareigūnui svarstant pareiškėjo prašymą kėlė pagrįstų abejonių, todėl Ambasada, tinkamai įvertinusi pareiškėjo pateiktus duomenis, padarė pagrįstą išvadą, jog duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti nacionalinę vizą, neatitinka tikrovės. Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad Ambasados manymas, jog gali kilti nelegalios migracijos grėsmė, taip pat yra pagrįstas.

Šiame kontekste paminėtina ir tai, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29 patvirtintose Lietuvos migracijos politikos gairėse nurodė, kad atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių: Lietuvos teisinė bazė neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje; būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes (piktnaudžiavimo šeimos susijungimo, prieglobsčio suteikimo teise, leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pagrindais ir kita). Nagrinėjamu atveju skundžiamą Sprendimą priėmė kompetentingas subjektas, jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei Sprendimo pagrįstumą.

Ginčijamo Sprendimo priėmimo metu galiojusio Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.

Vertinant šioje byloje ginčijamo Sprendimo atitikimą VAĮ 8 straipsnio reikalavimams, pažymėtina ir ginčo teisiniams santykiams aktuali galiojusią VAĮ 8 straipsnio redakciją aiškinanti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje ne kartą akcentuota, jog sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, panaikinti skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą (žr., pvz., LVAT 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008 ir kt.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo Sprendimo turinį nustatė, kad Sprendime tiksliai nurodyta, jog jis priimtas vadovaujantis Įstatymo 19 straipsniu, Sprendime yra aiškiai įvardinti atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindai. Remiantis tuo, kas išdėstyta, Ambasada objektyviai įvertino ginčo aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias sprendimų dėl nacionalinių vizų išdavimo priėmimą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą Sprendimą, atitinkantį galiojusio VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, todėl patenkinti pareiškėjo skundą dėl Sprendimo panaikinimo nėra jokio teisinio pagrindo.

Pareiškėjas taip pat prašo įpareigoti atsakovą patenkinti pareiškėjo prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo ir išduoti Lietuvos Respublikos nacionalinę vizą. Toks pareiškėjo reikalavimas nėra tinkamai suformuluotas ABTĮ 88 straipsnio nuostatos prasme. Pabrėžtina, jog teismas nėra viešojo administravimo institucija ir neatlieka viešojo administravimo funkcijų, bet sprendžia ginčus dėl teisės (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas minėtu skundo reikalavimu prašo teismo atlikti veiksmus, kurie įstatymu priskirti viešojo administravimo subjektui. Šiuo aspektu pats teismas neturi teisinio pagrindo pareiškėjo skundo išnagrinėti iš esmės (atlikti viešojo administravimo subjekto veiksmus).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą akcentuota, kad „teismo funkcija yra vykdyti teisingumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalis, Teismų įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 6 straipsnis). Administracinis teismas, nagrinėdamas ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis), neperima administravimo subjekto funkcijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-169-624/2020). Taigi pareiškėjas, formuluodamas reikalavimus, juos (reikalavimus) turėtų formuluoti atitinkamu būdu (ABTĮ 88 straipsnio 2, 3 punktai), o šių nuostatų neatitinkantis reikalavimas, negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Teismas, šiuo atveju, galėtų tik įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus (skundo tenkinimo atveju), t. y. įpareigoti pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo, tačiau nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovo priimtas Sprendimas atitinka galiojusias VAĮ nuostatas ir specialius ginčo santykį reglamentuojančius teisės aktų reikalavimus. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pripažinus, jog ginčijamas Sprendimas dėl atsisakymo išduoti vizą yra teisėtas ir pagrįstas, nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo M. C. U. (M. C. U.) skundą atmesti.

Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.