- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-10-25
- Bylos Nr.
- 1-1644-917/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Meškauskienė
- Kaltinamasis
- G. G.
- Civilinis ieškovas
- Ž. M.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
G. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbantis Vokietijoje. Dortmundo m. įmonėje ,, (duomenys neskelbtini)“ darbininku, neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 1 d. padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. G. 2015 m. gruodžio 19 d. apie 21 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Kaune, (duomenys neskelbtini) pirmos laiptinės trečiame aukšte, sudavė smūgį ranka į veidą nukentėjusiajam Ž. M., šiam nugriuvus, ne mažiau kaip penkis kartus spyrė į įvairias kūno vietas, dėl poodinės kraujosrūvos kairės akies vokuose ir skruoste, kairėje krūtinės ląstos pusėje, odos nubrozdinimų dešinėje alkūnėje, dešiniame kelyje, nosies kaulų lūžio, padarytų ne mažiau 5 trauminių poveikių pasėkoje, nesunkiai sutrikdydamas Ž. M. sveikatą.
Šiais savo veiksmais G. G. įvykdė Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką.
Kaltinamasis G. G. teisme kaltu prisipažino visiškai, paaiškino, kad kaltinamajame akte išdėstytų aplinkybių neginčija, ir parodė, kad įvykio dieną buvo laukan išvedęs šuniuką. Konfliktas su kaimynu Ž. M. kilo laiptinėje, kai jis jau grįžinėjo namo. Nukentėjęs buvo agresyvus ir pirmasis jį užkabino. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.
Vadovaujantis BPK 276 str., 253 str. teismas posėdžio metu balsu perskaitė kaltinamojo G. G. ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui duotus parodymus, kur jis parodė, kaltu prisipažino ir parodė, kad tikslios datos neprisimena, būti 2015 metų gruodžio 19-20 dieną, apie 19-20 val., įvykis buvo praėjus gal porai dienų po jo grįžimo iš Vokietijos. Grįžęs nusipirko baldus, juos renkant su draugu išgėrė butelį 0.5 litro talpos spanguolių degtinės. Surinkus baldus ir išgėrus, draugas nusprendė važiuoti namo, kadangi kažkas jį atvažiavo pasiimti, jis draugą palydėjo, vedėsi ir šuniuką. Grįžtant namo ir lipant laiptais, trečiame aukšte, laiptinėje tarp durų stovėjo kaimynas Ž., gyvenantis trečiame aukšte, o jis gyvena ketvirtame. Ž. nieko nesakęs norėjo jam spirti, koja užsimojo į šunį, šunį patraukė, o Ž. jam kumščiu smogė į galvos kairę pusę. Jis pavadinęs Ž. ,,pideru“, jam trenkė vieną kartą kumščiu į veidą, Ž. susvyravo, o jis dar spyrė jam du kartus, į kur, net tiksliai negali įvardinti. Kai Ž. nukrito, sugriebė jį už krūtinės ir jau buvo dar užsimojęs, tačiau kaimynė A. tuo momentu atidariusi duris liepė liautis. Jis nuo Ž. atsitraukė. pamatė, kad atvažiavo policija. Ž. atsistojęs greitai nubėgo į savo butą. Atėję pareigūnai rado jį. jis pasakė, kad paliks šunį namie ir ateis. Pareigūnai nuėjo pas Ž. į butą, bet jis jų neįsileido. Jis grįžo prie pareigūnų, šie jį atvežė i Dainavos PK. Buvo išgėręs, todėl pareiškimo parašyti negalėjo. Jam išrašė pareigūnai 35 eurų baudą už viešosios rimties pažeidimą. Įvykio metu jis buvo vienas, tačiau kai jam Ž. sudavė smūgį, kaip tik ėjo kaimynas G., jis galėjo matyti. Ž. įvykio metu buvo neblaivus ir pirmas prisikabino prie jo. Nuo ikiteisminio tyrimo jis nesislėpė. Dirba oficialiai Vokietijoje. į Lietuvą atvažiuoja tik kartą į ketvirtį. Dėl savo veiksmų labai gailisi, bet jis tik gynėsi. Nėra teistas, nei psichiatrijos nei narkologijos įskaitose neregistruotas (t.l. b.l. 83-85). Kaltinamasis šiuos parodymus teisme patvirtino, papildomai paaiškino, kad labai gailisi dėl įvykio, posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo. Ikiteisminio tyrimo metu bandė susitaikyti su nukentėjusiuoju, bet nepavyko dėl šio prašomo labai didelio ieškinio. Ligonių kasoms civilinį ieškinį atlygino dar ikiteisminio tyrimo metu.
Kaltinamajam G. G. pilnai pripažinus savo kaltę, visi proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius BPK 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str.).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, G. G. kaltė yra visiškai įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, apžiūros protokolais, specialisto išvada, kita bylos medžiaga:
- nukentėjusiojo Ž. M. parodymais nustatyta, kad 2015-12-19d. apie 21 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), lipant pirmoje laiptinėje laiptais į viršų, trečiame aukšte ties bendro į naudojimo laiptine prasilenkė su dviem vyriškiais, jie lipo žemyn iš 4 aukšto. Praeidami susistumdė pečiais ir vyriškis apie 60 metų žilų plaukų, atsisukęs trenkė jam į veidą, kai nuo smūgių: jis nukrito ir rankomis užsidengė veidą, abu vyriškiai, iš kurių antrasis apie 25 metų amžiaus, pradėjo jį spardyti, įspyrė apie 5 kartus. Kiek kuris sudavė, nurodyti negali, sąmonės praradęs nebuvo. Vyresnis vyriškis gyvena netoliese. Jam medikai konstatavo akiduobės kaulo lūžį, dešinės kojos sumušimą (t.l. b.l. 6-7);
- papildomos apklausos metu nustatyta, kad nukentėjusysis Ž. M. patvirtino savo ankstesnius parodymus ir juos papildė, kad asmuo, kurį jis įvardino apklausoje pirmuoju, trenkė ir po to jį spardė yra G., gyvenantis to paties namo pirmoje laiptinėje, ketvirtame aukšte. Jį pažįsta iš matymo. Puikiai prisimena, kad jam trenkė būtent G.. Ar jį mušė antrasis vyriškis, nematė. Kiek kartų G. jam spyrė nukritusiam, negali pasakyti. Gavęs smūgį ranka, jis įkrito į trečio aukšto koridorių, o kad ten jį mušė. matė jo aukšto kaimynės A. iš 60 buto, A., gyvenanti priešais A.. V., gyvenanti antros laiptinės trečiame aukšte, jos G. nuo jo nustūmė. Po įvykio jis nuėjo į savo butą ir miegojo, nes jautėsi blogai. Kitą dieną, pamatęs savo veidą veidrodyje, kreipėsi į medikus, nuvyko pas teismo med. ekspertus. Įvykio metu iš jo jokie daiktai nedingo, (t.l, b.l. 13);
- papildomos apklausos metu nustatyta, kad nukentėjusysis Ž. M. parodė, kad įvykio metu jis buvo vartojęs alkoholio. Pirmoje apklausoje sakė, kad kai jį sumušė, buvo du asmenys, tačiau vėlesnėje apklausoje sakė, kad buvo tik vienas, nes jis po smūgio į galvą nieko neprisimena. Bet tvirtina, kad jį mušė tik vienas asmuo, gyvenantis jo name. Kas buvo antrasis, jis nelabai matė, nes jau buvo tamsu, jo neatpažintų. Pakalbėjus su kaimynėmis, jos patvirtino, kad mušė vienas. Kaip vėliau sužinojo, sumušė jį G. G., gyvenantis (duomenys neskelbtini) bute jo name. Prie apklausos prideda savo fotonuotrauką (t. 1 ., b.l. 15);
- liudytojos A. U. apklausa nustatyta, kad gyvena Kaune, (duomenys neskelbtini), beveik 30 metų, kai kuriuos gyventojus pažįsta nuo mažens. 2015-12-19 apie 21 val., būdama namuose išgirdo trenksmą, bildesį. Išėjo pažiūrėti kas nutiko, nes taip niekada nebuvo, visi kaimynai tvarkingi, draugiški. Iškišusi galvą pro duris pamatė muštynes - kaimynas G. G. mušė rankomis ir spardė parkritusį laiptinėje kaimyną Ž. M.. Tuo metu iš savo butų išlindo A. L. ir V. A., jos visos trys puolė prie vyrų, ėmė juos skirti. G. vedėsi šunį su kuriuo, kaip suprato, ėjo iš kiemo. Vyrus skiriant. G. liepė nesikišti, tačiau jos vis vien juos išskyrė. Paklausus pas G. kodėl susimušė, jis atsakė, kad Ž. jį išvadino „žąsinu, gaidžiu", todėl jis jam ir smogė. Nei ji, nei kaimynės kivirčo pradžios nematė. Juos išskyrus, G. nuėjo namo, netrukus atvyko policija ir G. Išsivežė. Ji su A. Ž. padėjo atsikelti ir jis nuėjo į savo butą. jam iš nosies bėgo kraujas. Jai matant, muštynių metu Ž. buvo suduoti 3-4 kartai rankomis ir 4-5 kartus įspirta, (t.l, b.l. 38);
- liudytojos R. G. parodymais nustatyta, kad gyvena su sutuoktiniu G. G. 25 metus, jis nekonfliktiškas, rūpinasi namais, dirba Vokietijoje. 2015-12-19 apie 20.30 val., ji su vyru išlydėję svečius nutarė, kad jis pavedžios šunį. o ji nueis į parduotuvę. Grįžtant su pirkiniais pamatė, kad vyrą vedasi policijos pareigūnai. Paklausus kas nutiko, vyras paaiškino, kad prie jo prisikabino, kad kilo muštynės ir kad jis rašys pareiškimą. Kas iškvietė policiją, ji nežino. Ji su kaimyne iš 69 buto' nuvažiavo į Dainavos PK iš ten pasiėmė vyrą ir grįžo namo. Vyras pasakojo, kad grįždamas su šuniu. susitiko Ž. iš 65 buto. Dėl ko tiksliai kilo konfliktas, vyras jai nesakė, o ji neklausė. Vyras sakė, kad Ž. jam trenkė, o jis trenkė atgal. Tą patį vakarą jie nuėjo pas kaimyną Ž. išsiaiškinti. Duris atidarė, kaip prisistatė, jo sesuo su vyru. Pasirodė ir Ž., bet jis nieko nesakė. Jo sesuo prašė G. nerašyti pareiškimo, dėl to. kad Ž. prisikabino. Vyras pasakė, kad jei jis gaus baudą, tai jis ją atneš jiems susimokėli. Jie sutiko. 2015-12-29 vyras susimokėjo pats ir vakare išvyko dirbti į užsienį, (t. 1, b.l. 40-41);
- liudytojos A. L. parodymais nustatyta, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Kaune, apie 9 metus, kaimynus pažįsta. Tikslios datos neprisimena, apie 2015 metų gruodį, link Kalėdų, būdama namuose išgirdo triukšmą, garsiai rėkaujant vyrus. Atidariusi duris pamatė, kad kaimynas G. iš 4 aukšto rėkia ant Ž. iš (duomenys neskelbtini) buto ,,daugiau manęs nekabinsi". Jai atidarius duris. Ž. gulėjo laiptinėje. G. spyrė jam kelis kartus, ne mažiau 2 kartų. Tuo melu atsidarė duris jos sesuo A. U., jos abi traukė vyrus vieną nuo kito. Ž. atsikėlęs nuėjo namo. Išėjusiai kaimynei L. G. sakė, kad Ž. jį užkabino. Ž. paklausus kas atsitiko, jis sakė, kad G. pradėjo pirmas. Ji konflikto nematė, tik gali pasakyti, kad G. ir Ž. buvo vartoję alkoholio, nuo jų sklido kvapas. Jei gerai prisimena, įvykio metu Ž. lyg buvo kruvina galvos kažkuri pusė (l.t, b.l. 43);
- liudytojos V. A. parodymais nustatyta, kad gyvena Kaune, (duomenys neskelbtini), apie 30 metų. kaimynus pažįsta. Tikslios datos neprisimena, apie 2015 metų gruodžio pabaigą, vakare, apie 19 val., būdama namuose išgirdo triukšmą. Atidariusi duris pamatė, kad kaimynas Ž. iš 54 buto, vienas guli koridoriuje. Ji priėjo pažiūrėti, jo lyg veidas buvo kruvinas, jis buvo vartojęs alkoholio, nes nuo jo sklido alkoholio kvapas. Paklausė kas atsitiko, bet atsakymo nesuprato, dėl jo girtumo nebuvo galima suprasti žodžių. Pagalvojo, kad jis girias nukrito ir susižalojo. Laiptinėje dar buvo kaimynės A. ir A., jos kėlė Ž. ir vedė į jo butą (t.l, b.l. 45);
- liudytojos J. R. parodymais nustatyta, kad Ž. M. jos draugas, pažįstami apie 4 metus, ji būna ir pas jį, ir savo bute. Galimai 2015 melų gruodį, apie 20 dieną, ji buvo pas Ž., ar jis buvo išgėręs, neprisimena. Ž. kažkas paskambino, jis išėjo į lauką. Jokio triukšmo negirdėjo, po pusvalandžio grįžo Ž. kruvinu veidu. sakė. kad sumušė kaimynas iš viršaus - kad kaimynas priėjo prisikabino, liepė jam trauktis ir pavadino lyg „asilu". Sakė, kad mušė tik vienas, nusiprausęs nuėjo atsigulti, sakė, kad greitosios nereikia. Ji išvažiavo namo. Sekančią dieną Ž. paskambinęs pasakė, kad yra klinikose, kad blogai jaučiasi, viską skauda, blogai mato. Tą pačią dieną jis grįžo namo. Ji pas j į atvažiavo, netrukus atvyko policija ir priėmė iš Ž. pareiškimą. Kiek ji buvo. niekas j butą užėjęs nebuvo. Ž. neturi sesers. Kodėl buvo pasakyta, kad atidariusi duris moteris buvo Ž. sesuo, nežino (t.l, b.l. 51);
- 2015-12-20 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), Kaune, pirmos laiptinės trečiame aukšle, nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta (t. 1, b.l. 6-8);
- specialisto išvada Nr. G348/2016(02) nustatyta, kad dėl poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose ir skruoste, kairėje krūtinės ląstos pusėje, odos nubrozdinimai dešinėje alkūnėje, dešiniame kelyje, nosies kaulų lūžinio jo sveikata sutrikdyta nesunkiai, (t.l. b.l. 23-24);
- parodymo atpažinti iš nuotraukų protokolu nustatyta, kad nukentėjusysis Ž. M. atpažino G. G. kaip jį sužalojusį asmenį (t.l, b.l. 32-36).
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai G. G. pasitvirtino. Tad darytina pagrįsta išvada, kad kaltinamajame akte nurodytu laiku, G. G. tyčia sudavė smūgį ranka į veidą nukentėjusiajam Ž. M., šiam nugriuvus, ne mažiau kaip penkis kartus spyrė į įvairias kūno vietas, dėl poodinės kraujosrūvos kairės akies vokuose ir skruoste, kairėje krūtinės ląstos pusėje, odos nubrozdinimų dešinėje alkūnėje, dešiniame kelyje, nosies kaulų lūžio, padarytų ne mažiau 5 trauminių poveikių pasėkoje, nesunkiai sutrikdė Ž. M. sveikatą. Surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų virš paminėtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo G. G. kaltė pagal Lietuvos Respublikos 138 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą įrodyta, nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota.
BPK 109 str. numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Nukentėjęs Ž. G. pareiškė civilinį ieškinį, kurio prašo priteisti jo naudai 5000 eurų neturtinės žalos. Nurodoma, kad turtinę žalą sudaro išlaidos gydymuisi – 500 eurų, tačiau neišsaugojo vaistų pirkimo kvitų. Neturtinę žalą sudaro nukentėjusiojo patirti dideli neigiami išgyvenimai, jis dėl įvykio patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, prarasta psichologinė ir emocinė pusiausvyra. Nuolatos jaučia emocinį ir dvasinį diskomfortą, prarado vidinę pusiausvyrą bei gyvenimo džiaugsmą, sveikatą, dėl peties skausmo iki šiol negali dirbti.
Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. CK normos taip pat nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos. Tai palikta teismo diskrecijai. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi. Kartu pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas, dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d., neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Byloje nustatyta, kad G. G. nusikalstamais veiksmais buvo sutrikdyta Ž. M. sveikata, taigi tarp šių veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiojo interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, antra vertus – kaltinamojo kaltės forma ir laipsnis, jo interesai, kad iš kaltinamojo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Kiekvienoje byloje, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, žalos dydis nustatomas individualiai, kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios.
Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. Specialisto išvada Nr. G348/2016(02) nustatyta, kad dėl poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose ir skruoste, kairėje krūtinės ląstos pusėje, odos nubrozdinimai dešinėje alkūnėje, dešiniame kelyje, nosies kaulų lūžinio Ž. M. sveikata sutrikdyta nesunkiai, (t.l. b.l. 23-24). Taigi, teismui nekyla jokių abejonių, kad dėl G. G. kaltų veiksmų Ž. M. patyrė didelius dvasinius išgyvenimus.
Iš kitos pusės teismas taip pat turi įvertinti ir šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje dalyje pažymėtina, jog ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-89/2010, 2K-280/2014), esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai (kasacinė nutartis civilinėje byloje 3K-3-263/2007), todėl nukentėjusiajam priteistinas neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, būti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms. Atkreiptinas dėmesys ir į bendrą teismų formuojamą praktiką dėl žalos atlyginimo šios kategorijos baudžiamosiose bylose.
Bylos duomenimis, kaltinamasis nuo pat tyrimo pradžios pilnai pripažino savo kaltę. Jis yra darbingas, dirba, turi pastovią gyvenamąją vietą. Atsižvelgiant į virš išdėstytų aplinkybių visumą, bei vertinat kaltinamojo amžių, šeiminę padėtį, turtinę padėtį, sveikatą, darbo turėjimą, nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusios sveikatai, į susiformavusią teismų praktiką, priteisiant analogiškus ieškinius, kai priteisiamos neturtinės žalos dydis pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. tiesiogiai nukentėjusiems asmenims priteisiamas nuo 145 Eur iki 7240 Eur (kasacinės nutartys Nr. 2K-68/2014, 2K-586/2012, 2K-482/2012, 2K-443/2012), ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, neturtinė žala mažintina iki 1000 eur. Teismo manymu, toks neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą, nuteistojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas. Kitoje dalyje Ž. M. civilinis ieškinys atmestinas.
Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo turėtas advokato išlaidas. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teismas įvertina G. G. turtinę padėtį bei tai, kad iš jo priteistinas didelės sumos civilinis ieškinys, todėl pagrįstai mano, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos Ž. M. teiktos teisinės pagalbos yra nepriteistinos.
Dėl laidavimo pagal BK 40 str.
Kaltinamasis G. G., jo gynėjas ir kaltinamojo sutuoktinė R. G. teisiamojo posėdžio metu prašė atleisti kaltinamąjį G. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį R. G. žinion.
Prokuroras tokiam prašymui neprieštaravo, nurodė, kad kaltinamasis pilnai atlygino žalą Ligonių kasoms, mano, kad nukentėjusiajam civilinį ieškinį taip pat atlygins, yra ir kitos būtinos sąlygos laidavimui, kurias kaltinamasis atitinka.
Kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamasis dar ikiteisminio tyrimo metu pilnai atlygino 71,94 eur Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį (t. 1., b.l. 95). Teismui pasižadėjo atlyginti nukentėjusiam teismo priteistą civilinį ieškinį, daugiau nebenusikalsti.
BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra visuma šio straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pagal to paties straipsnio pirmąją dalį, būtinas asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis G. G. nuo pat tyrimo pradžios pripažino savo kaltę pilnai, dėl įvykio nuoširdžiai gailėjosi, padaryta viena nesunki tyčinės nusikalstama veika, jis teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka baustas vieną kartą (t.1, b.l. 62), psichikos sveikatos centre, narkologiniam dispanseryje neregistruotas (1 t., b.l. 72, 70). Lengvinančia aplinkybe laikytinas kaltinamojo nuoširdus prisipažinimas ir gailėjimasis. Sunkinančia aplinkybe laikytinas apsvaigimas nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamiems veiksmams.
Pats kaltinamasis dirba, turi pastovią gyvenamąją vietą, šeimą. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pasižadėjo daugiau niekada nebenusikalsti. Šios aplinkybės iš esmės rodo, kad G. G. nėra linkęs nusikalsti, todėl, teismo nuomone, nėra pagrindo manyti, kad G. G. ateityje nesilaikys įstatymų ar darys naujus nusikaltimus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 str. numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti.
Teisme posėdžio metu buvo pateiktas prašymas kaltinamojo sutuoktinės R. G. perduoti kaltininką jos atsakomybei pagal laidavimą. Teisiamojo posėdžio metu R. G. paaiškino, kad G. G. yra jos ilgametis sutuoktinis. Jis yra puikus vyras šeimoje, atsakingas tėvas, visada rūpinasi ja ir namais, klauso jos patarimų, ji daro teigiamą įtaką sutuoktinio elgesiui. G. G. labai pergyveno dėl šio įvykio. Jis dirba Vokietijoje, bet šeima labai rūpinasi, visada parvyksta namo. Sutinka laiduoti už savo sutuoktinį ir tiki, kad jis daugiau niekada nenusikals, jau pasimokė iš įvykio. R. G. neteista.
Taigi, teismo manymu, R. G. yra teigiamai charakterizuojamas asmuo, kuris iš esmės atitinka laiduotojui būtinus kriterijus. Teismas nenustatė duomenų, kurie leistų abejoti R. G. tinkamumu būti laiduotoju. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas mano, kad kaltinamojo ir kaltinamojo sutuoktinės prašymas atleisti G. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laikytinas pakankamai pagrįstu, todėl tenkintinas, kaltinamasis G. G. perduotinas pagal laidavimą be užstato vieneriems metams R. G. atsakomybei, o baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 str.).
G. G. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendį paskelbus, panaikinti.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: teismui nepteikta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103-107 str., 109-115 str., 272 str., 273 str., 276 str., 291 str., 297-299 str., 301-305 str., 307-308 str., 313 str.,
nusprendžia:
G. G., a.k. (duomenys neskelbtini) nuo baudžiamosios atsakomybės už įvykdytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 1 d. atleisti pagal laidavimą be užstato, laiduotoju paskiriant R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini), Kaune, ir šią baudžiamąją bylą nutraukti.
Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.
Išaiškinti laiduotojai R. G., kad ji turi teisę atsisakyti nuo laidavimo.
Išaiškinti G. G., kad jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu G. G., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nukentėjusiojo Ž. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jo naudai iš G. G. priteisti 1000 eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtas išlaidas dėl Ž. M. teiktos teisinės pagalbos tarnybai iš G. G. nepriteisti.
G. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendį paskelbus, panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.