Kauno apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Erikai Baranauskienei, Eglei Stanevičienei, Justinai Antanaitienei, Editai Zlatarinskaitei, Salomėjai Muralienei, Birutei Čyžaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

G. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas du kartus:

2000 05 18 Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos pagal BK 16 str. 2 d. ir 271 str. 3 d. bei 278 str. 2 d. – 2 m. 8 mėn. laisvės atėmimo, vadovaujantis 2000 04 11 Įstatymo dėl amnestijos 1 str. 3 p., nuo bausmės atleistas, teistumas išnykęs,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis G. N. 2011 m. spalio 30 d., apie 20.50 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), verandoje, tyčia mažiausiai vieną kartą smogė kumščiu G. V. į veidą, tuo padarydamas jam paviršinę muštinę žaizdą nosies srityje, muštines žaizdas kaktoje, dešinio paakio srityje, poodines kraujosruvas veide, nosies kaulų lūžimą su nosies pertvaros iškrypimu, galvos smegenų sukrėtimą, padarydamas nukentėjusiajam G. V. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies pertvaros iškrypimo, nosies kaulų lūžimo, galvos smegenų sukrėtimo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei dešimties parų laikotarpiui.

Kaltinamasis G. N. savo kaltės nepripažino, nurodė, kad jis gyvena savo tėvų namuose kartu su tėvais, su buvusia sutuoktine G. N. yra išsituokę, turi mažametę dukterį A. N., kurią pagal susitarimą jis pasiima savaitgaliais, G. V. yra jo buvusios sutuoktinės G. N. tėvas. Nurodė, kad santykiai su G. V. buvo normalūs, jie nei pykosi, nei draugavo, nurodė, kad G. V. dažnai išgerdavo, o išgėręs jis būna agresyvus. Parodė, kad 2011 m. spalio 30 d., dukra A. buvo pas jį. Dieną jis paskambino G. N. ir paklausė, kada ji paims dukterį, ji atsakė, kad su giminėmis važiuoja į Marijampolę į gimtadienį ir grįždami pasiims dukterį. Jis apie 20-21 val. vėl paskambino G. N. ir paklausė, kada ji atvažiuos paimti vaiko, pastaroji atsakė, kad jis vaiką migdytų, kad ji gal pirmadienį, tai yra kitą dieną, atvažiuos paimti dukters. Jis papriekaištavo G. N., kad baliai jai rūpi labiau už vaiką. Jis, padedamas motinos, dukrą išmaudė ir paguldė antrame aukšte esančiame kambaryje, o pats gretimame kambaryje žiūrėjo televizorių. Apie 21.30 val. G. N. įėjo į kambarį ir pasakė, kad pasiims vaiką. Jis atsakė, kad ji aprengtų vaiką, nes šalta. Ji pasiėmė dukterį, įvyniojo ją į antklodę ir išsinešė. Jis ėjo iš paskos, vis kartojo, kad ji aprengtų vaiką, užuodė alkoholio kvapą, teigia, kad G. N. buvo išgėrusi. Taip jie laiptais nusileido į saloną. Ten buvusi jo motina G. N. pasakė G. N., kad ji aprengtų vaiką, o ši jo motiną pastūmė. Tada jis griebė G. N. už pečių ir ją papurtė, paklausė ką ji daro ir liepė nestumdyti jo motinos. Nuėjus į verandą, G. N. norėjo apsiauti batus, tuo metu jo motina G. N. kišo vaiko drabužius, kad aprengtų vaiką, jos dėl vaiko aprangos apsižodžiavo. Tada G. N. pastūmė jo motiną, pastaroji atsitrenkė į durų staktą ir atsisėdo ant suolo. Jis griebė G. N. už pečių, ją papurtė ir klausė ką ji daro. Tuo metu verandoje stovėjęs G. N. tėvas G. V. vieną kartą kumščiu smogė jam į dešinį smilkinį. Toje vietoje yra randas, ta vieta yra labai skausminga, jam suskaudo ir jis smogė vieną kartą kumščiu G. V. į dešinę akį. Nuo smūgio G. V. nukrito ant suolo sujungimo, jam buvo prakirstas antakis, buvo daug kraujo. Tada kilo sąmyšis, G. N. garsiai šaukė, kur buvo vaikas jis nematė. Po 5-10 sekundžių atsidarė stiklinės lauko durys, pro kurias įėjo J. Ž., kurio nuotrauką jis buvo vieną kartą matęs interneto tinklapyje „Facebook", žinojo jį kaip buvusios sutuoktinės G. N. draugą. J. Ž. smogė jam vieną kartą kumščiu į kaktą, jis nuo smūgio nukrito ant grindų. Parodė, kad po smūgio jis atsistojo, jam svaigo galva, jis kažkaip atsidūrė antrame aukšte, jam buvo stresas, netrukus pas jį atėjo jo motina, po to atėjo tėvas. Parodė, kad niekas to nesitikėjo, jis smogdamas G. V. tik gynėsi, jo nepuolė, jam gaila, kad G. V. buvo sužalotas. Parodė, kad tą dieną G. V. buvo išgėręs, taip jis sprendžia iš kvapo, mano, kad jie visi grįžo iš Marijampolės iš baliaus. Parodė, kad kur įvykio metu buvo vaikas ir kas jį paėmė jis nežino, kas ir kur įvykio metu stovėjo jis nežino, tiksliai negali atgaminti. Nurodė, kad mano jog G. V. supyko ant jo už tai, kad jis G. N. priekaištavo, kad jai baliai labiau rūpi už vaiką. Parodė, kad jis smogė G. V. spontaniškai, gindamasis, nukentėjusiojo neatsiprašė, prašo jį išteisinti, kadangi jis jokio nusikaltimo nepadarė.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis savo kaltės nepripažino, jo kaltė visiškai įrodoma nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais bei byloje ištirtais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusysis G. V. parodė, kad jis 2011 m. spalio 30 d. buvo savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) kartu buvo jo sutuoktinė R. V., jo dukra G. N. ir jo sutuoktinės R. V. dukra L. P.. Tą dieną jie darė namuose remontą, klijavo kambario sienas tapetais. Nurodė, kad jo dukra G. N. yra nutraukusi santuoką su G. N., jie turi mažametę dukterį A., kuriai tuo metu buvo du metukai, tą dieną ji buvo pas tėvą G. N., kuris buvo žadėjęs atvežti A. jos motinai. Dukra G. N. pasakė, kad G. N. nesutinka atvežti A., todėl ji paprašė jo nuvažiuoti į Sausinės kaimą, Kauno r., ir paimti dukterį A.. Nurodė, kad jis fiziologiškai negali gerti alkoholio, kadangi jis buvo Černobilyje, po to turi sveikatos problemų, jam išsivystęs opinis gastritas, gerklėje ir stemplėje yra žaizdos, jis alkoholinių gėrimų negeria gal 12 metų. Parodė, kad tą dieną jis, jo sutuoktinė, sutuoktinės duktė ir jo duktė visi buvo blaivūs. Kadangi jo automobilis buvo sugedęs, jis paprašė kaimyno J. Ž. juos nuvežti į Kauno r., Sausinės k. parsivežti anūkės A., kaimynas sutiko. Kadangi kaimyno automobilis VW autobusiukas, jie sugalvojo važiuoti paimti anūkės visi, tai yra jis, jo dukra G. N., jo sutuoktinė R. V. ir jos dukra L. P.. Atvažiavus prie G. N. tėvų namų, jis kartu su dukra G. N. nuėjo paimti A.. G. N. žinojo, kad jie atvažiuos paimti vaiko, jų laukė pravėrusi duris, ji ėmė plūsti jį ir jo dukterį G. N., jis net pagalvojo, kad pastarajai kažkas negerai su protu. Prieangyje stovėjo ir G. N. tėvas, kuris ją vis stumtelėdavo, kad ši nesiplūstų. G. N. leido jiems įeiti, G. N. tėvas pakvietė jį užeiti, G. N. nuėjo paimti dukters, o jis laukė prieangyje. G. N. puolė jį, pradėjo jam priekaištauti dėl dukters, vadinti jo dukterį G. N. „kurva“ ir kitais tokio pobūdžio keiksmažodžiais, jos vyras vis ją nustumdavo. Jis pamatė ateinančią dukrą G., atsinešančią ant rankų A., o iš paskos ėjo G. N., užsikišęs dešinę ranką už nugaros. G. N. šaukė jo dukrai „tu kurva, aš tau vaiko neduosiu“. Jis nespėjo pasisveikinti su buvusiu žentu, dukra G. N. padavė jam, tai yra nukentėjusiajam G. V., anūkę, tuo metu, G. N. priėjo iš kairės pusės prie jo iš pasalų, buvo pasislėpęs už kairio kampo, ir smogė jam kažkuo užsidėjęs ant rankos į dešinę akį. Jo motina G. N. sakė sūnui G. N. „duok“. Nuo smūgio jis laikydamas anūke ant rankų nukrito ant grindų, suspėjęs pasukti A., kad ją apsaugotų ir krisdamas neužgautų. Anksčiau G. N. jam buvo rodęs pirštines su tokia geležimi, kaip kastetu, tą dieną jis matė G. N. rankoje kažką blizgantį, tai galėjo būti tas pats ar kitas metalinis daiktas. Po smūgio jis nieko neprisimena, prarado sąmonę, nepamena, kada jis atgavo sąmonę, pamena kaip rytą važiavo į ligoninę. Parodė, kad jam po to įvykio darė operaciją, siuvo akį, buvo sulaužyta jo nosis, po akimi prakirsta. Po traumos jis labai blogai jautėsi, norėjo tik atsigulti. Rytą jį pradėjo pykinti, todėl jis kreipėsi į Kėdainių ligoninę, atsigavo tik trečioje paroje, iki to laiko jis nesuvokė, kur jis yra. Apie įvykį policijai pranešė ligoninės darbuotojai. Parodė, kad jis buvo ilgai gydomas, gydosi iki šiol. Po to įvykio jis beveik nemato dešine akimi, šiuo metu akies rega yra 0,5 – 0,6 procentų, o iki įvykio rega buvo vienetas. Jo darbas buvo susijęs su transporto priemonės vairavimu. Po to įvykio, jis negali naktimis miegoti, susirgo depresija, buvo gydytas nervų skyriuje. Po traumos jam pablogėjo atmintis, iki šiol kamuoja nemiga, stresas. Jis iki šiol yra gydomas nuo depresijos, kuria iki traumos nesirgo, iki šiol geria vaistus, dėl pablogėjusios sveikatos jis negali dirbti, turėjo išeiti iš darbo. Jis negali užmiršti šio įvykio, kasdieną mato anūkę A. ir prisimena tą įvykį. Po šio įvykio jis apie metus laiko negalėjo dirbti, kurį laiką pas ūkininką dirbo sezoninius darbus. Parodė, kad kaltinamasis kada išgeria visada būna agresyvus, tai ne pirmas kartas, kai G. N. mušasi. Jam gulint ligoninėje G. N. tą dieną buvo pasiruošęs ir jo laukė, po šio įvykio jis skambino į ligoninę ir jam sakė, kad „aš džiaugiuosi, kad tave sudubasinau“, sakė „aš tave pripjausiu“, jis nenorėjo klausyti ir padėjo ragelį. Mano, kad tą dieną G. N. buvo neblaivus, kitaip jis nebūtų taip pasielgęs. Parodė, kad po šios traumos jo darbingumas nuo anksčiau nustatyto 40 % sumažėjo iki 35 %, jis iki šiol važinėja į gydymo įstaigas, perka vaistus, negali dirbti, dėl šio įvykio jis patyrė skausmą, pažeminimą, bendravimo pablogėjimą, prašo priteisti nusikaltimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

Liudytoja D. B. nurodė, kad G. N. yra jos tiesioginė vadovė SEB banko gyvybės draudimo padalinyje, o G. N. buvo jai pačiai pavaldi darbuotoja, parodė, kad G. N. 2011 m. atėjusi į darbą po vėlinių jai pasakojo, jog G. N. su šeimos nariais buvo atvažiavusi į jos namus paimti anūkės, kad G. N. spyrė jai į šoną, ji paragino G. N. kreiptis į medikus. Nurodė, kad jos su G. N. pasikalba atvirai, pastaroji pasakojo apie savo sūnaus teistumus. Iš pasakojimo ji susidarė įspūdį, kad G. N. negražiai pasielgė, parodė, kad po santuokos nutraukimo G. N. išėjo iš darbo.

Liudytoja G. N. nurodė, kad jos ir G. N. santuoka buvo nutraukta 2011 10 10, jie turi mažametę dukterį A., dėl pasimatymo su vaiku nesipyko, ji leisdavo dukrą būti pas tėvą ir su nakvyne. Parodė, kad 2011 m. spalio 30 d. A. buvo pas tėvą G. N., o ji buvo savo tėvo G. V. namuose, kartu buvo tėvas, jo žmona R. V. ir jos dukra L. P., jie visi darė remontą, klijavo tapetus. Apie 19 val., ji paskambino G. N., pasakė, kad ji važiuoja namo ir paprašė, kad jis atvežtų A. į jos namus, taip jie darydavo anksčiau. Tą dieną G. N. buvo išgėręs, jis išplūdo ją necenzūriniais žodžiais, sakė, kad vaiko jai tikrai neatiduos, kad guldo dukterį miegoti. Parodė, kad tai, kad G. N. ją plūdo necenzūriniais žodžiais, jai nebuvo naujieną, jis taip garsiai ją plūdo, kad net girdėjo jos tėtis G. V., įsiterpti buvo neįmanoma, kodėl jis nutarė tą dieną neduoti vaiko paklausti nebuvo galimybės, nes jis tik garsiai plūdosi. Tada ji nutarė pati nuvažiuoti ir paimti vaiką. Kadangi jos tėvo automobilis neužsikūrė, paprašė kaimyno J. Ž. nuvežti juos paimti vaiko. Kaimynas sutiko nuvežti, jie nutarė važiuoti paimti A. visi. Jie prie N. namo (duomenys neskelbtini) atvažiavo apie 21 valandą. Privažiavus prie namo abu N. tėvai buvo namo prieangyje, G. N. jau atidarydama duris rėkė ant jos, šaukė, kad ji neatiduos vaiko, vadino ją „kurva“ ir kitokiais baisiais žodžiais. Ji paprašė tėvo, kad jis eitų kartu, nes viena eiti bijojo. Jie abu atėjo, ji įėjo pirma, iš paskos įėjo jos tėvas G. V.. Tik jai įėjus G. N. stipriai griebė jai už rankos žasto, po to liko mėlynės nuo visų pirštų. Ji išsiplėšė iš G. N. ir nuėjo į antrą aukštą paimti A. Jai atėjus, G. N. ėjo link jos, rankas laikydamas už nugaros, jis pašaipiai juokėsi ir ėjo link jos, matėsi, kad jis yra išgėręs. Ji nerengė vaiko, susuko ją į antklodę, pakišo po striuke, apglėbė ir išnešė iš kambario, G. N. ėjo iš paskos. Ji nenorėjo vaiko palikti su girtu tėvu, nes būdamas blaivas jis jos taip nebūtų plūdęs. Ji nešina dukra nusileido į pirmą aukštą, į prieangį, kur buvo jos tėvas ir G. N. tėvai. G. N. rėkė, šokinėjo, ji daug kartu pastarąją tokią matė anksčiau gyvendama jų namuose, sakė, kad ji neduos jai vaiko. Ji padavė vaiką tėčiui, o pati lenkėsi apsiauti batų. Tuo metu iš karto pamatė kumštį, pamatė, kai G. N. kumščiu smogė jos tėvui G. V. į veidą, mažai trūko, kad būtų pataikęs vaikui, tačiau tėvas kažkaip sugebėjo vaiką pasukti ir apsaugoti nuo smūgio. Ji matė, kad G. N. kažką turėjo rankoje, kažkas sublizgėjo, nežino, gal tai galėjo būti kastetas. Jos tėvas krito su vaiku ant grindų, krito priekin ir kiek šonu, suklupo dar laikydamas vaiką ir po to pats krito, galva jis atsitrenkė į grindis. Kraujas pliūptelėjo ant dukters patalynės, ji labai išsigando ir pradėjo rėkti, tėvas kruvinas gulėjo ant žemės, kraujas tryško fontanais, vaikas ropojo ant žemės, visur buvo kruvina, visi ratu stengėsi pagriebti vaiką. Iš lauko atbėgo tėvo žmonos duktė L. P. ir J. Ž., kuris pakėlė vaiką, padavė jai, tada pakėlė jos tėvą G. V.. G. N. tėvas pasakė jiems: važiuokite greitai iš čia, nes ta mano durnė dar ne tiek sugalvos“. Ji greitai apsiavė batus ir visi išėjo. Ji nešė vaiką. L. P. su J. Ž. vedė tėvą, kuris ėjo labai sunkiai. Jie išvažiavo, ją su vaiku paliko jos namuose Pagynės k., Kauno r., o jie nuvažiavo namo, tėtis sakė, kad jam praeis, namuose sutvarstys, iš susijaudinimo jie nesuvokė padėties rimtumo. Kitą dieną paskambinusi ji sužinojo, kad tėvas guli ligoninėje. Ji su dukra A.nuvažiavo į ligoninę, tėvas atrodė baisiai, visas sutvarstytas, susiūtas, vaikui ant kairio skruosto buvo mėlynės, ji ligoninėje nufotografavo vaiką ir tėvą. Ji iš ligoninės paskambino G. N., klausė jo, ar jis įsivaizduoja ką padarė, jis pradėjo juoktis ir pasakė, kad per mažai davė, sakė, kad tėvui smogė už tai, kad jis jai „chachalį“ surado, taip kalba ir dabar. Tėvas po šio įvykio neatsigauna, jam labai sunku, jis nervinasi, jam depresija, prasidėjo viduriavimo problemos, o tai didelis diskomfortas, tėvas iki šiol yra gydomas. Jis gali visą dieną gulėti lovoje, anksčiau niekada taip nėra buvę. Nurodė, kad jau kitą dieną jos grupės vadovė D. B. sakė, kad ji gražiuoju išeitų iš darbo, o kai ji nesutiko prasidėjo provokacijos. G. N. buvo sakiusi, kad darbe užsigavo šoną į stalą, nors jai pats G. N. yra sakęs, kad jis pats motinai spyrė, ir tai ne pirmas kartas. Nurodė, kad dabar ją apkaltino, kad ji spyrė G. N. į šoną, nors ji to nedarė, be to tvirtina, kad liudytoja D. B. yra G. N. pavaldinė, ir ji, stovėdama už teismo salės durų, skaitė medžiagą, ką ji turi sakyti teismo salėje. Nurodė, kad nuo to laiko ji su G. N. nebendrauja, vaiko perdavimo laiką ji derina su G. N. tėvu, jam ir perduoda vaiką. Parodė, kad tėvo kaimyną J. Ž. ji tada matė antrą kartą, šiuo metu jie draugauja.

Liudytojas J. Ž. parodė, kad 2011 m. spalio 30 d. pas jį atėjo kaimynas G. V. ir paprašė nuvežti juo į Kauno rajoną paimti dukters vaiko. Jis sutiko juos pavežti, VW transporter autobusiuku jie važiavo į (duomenys neskelbtini), kelią rodė G. V., kartu važiavo jo šeima. Atvažiavus į (duomenys neskelbtini), jie sustojo prie įvažiavimo į N. namus, į kiemą nesuko. G. V. ir G. N. nuėjo paimti G. N. dukters, automobilyje liko jis, G. V. žmona R. V. ir jos dukra L. Tame name sudėti vitrininiai langai ir maždaug matosi, kas vyksta viduje. Jis matė, kaip G. V. ir G. N. priėjo prie durų, kažkas atidarė duris ir jie įėjo į vidų. Po kokių penkių minučių jie išgirdo riksmą, tada jis ir L. nubėgo prie namo ir įėjo į namo vidų. Užbėgęs laiptais ir pravėręs vitrinines duris jis pamatė dešinėje pusėje gulintį G. V., šalia gulėjo G. N. dukra, stovėjo pati G. N. ir du pagyvenę žmonės, kiek jis suprato tai buvę G. N. uošviai, visi šaukė, buvo šurmulys. Jis pakėlė vaiką nuo grindų, padavė mergaitę G. N., paėmė nuo grindų jos maišelį, tada pakėlė G. V., jo veidas buvo kruvinas, jis nuvedė pastarąjį prie automobilio. Iki automobilio juos palydėjo buvęs G. N. uošvis, kuris sakė jiems važiuoti greičiau iš čia, kad neįvyktų dar kokių nelaimių, jis mandagiai juos išlydėjo, kalbėjo draugiškai, padėjo įlipti į automobilį. Kiek pavažiavę pakeliui sustojo, aptvarstė G. V. žaizdą, nes jis kraujavo. Parodė, kad G. V. ėjo pats, tačiau jį reikėjo vesti, jis automobilyje su savo žmona šnekėjo ir sakė, kad jam smogė jo buvęs žentas, kada jis laikė ant rankų Austėją. Parodė, kad jis pats su niekuo nekontaktavo, tik pakėlė vaiką, padavė motinai, po to pakėlė G. V. ir padėjo jam nueiti prie automobilio, tvirtina, kad G. N. toje patalpoje nebuvo. Nurodė, kad netrukus po šio įvykio jie pradėjo draugauti su G. N.. Tą vakarą jis visus parvežė į namus.

Liudytoja R. V. nurodė, kad ji yra nukentėjusiojo G. V. sutuoktinė, parodė, kad 2011 m. spalio 30 d. ji kartu su jos vyru G. V., jo dukra G. N. ir jos dukra L. P. buvo jų namuose ir darė remontą. Apie 20 valandą G. N. paskambino savo buvusiam sutuoktiniui G. N. ir paprašė parvežti jai dukrą Austėją, kuriai tuo metu buvo pusantrų metų, šis pasakė, kad mergaitės neveš, nes ji jau miega, Gintarė prašė nemeluoti ir atvežti dukrą, tačiau jis nesutiko. Tada G. V. pasisiūlė nuvažiuoti ir parvežti anūkę namo. Jo automobilis neužsikūrė, todėl teko prašyti pagalbos kaimyno J. Ž.. G. V. pasiūlė jai ir jos dukrai L. P. važiuoti kartu, kad grįžtant galėtų pakeliui užsukti į kapines, kadangi tai buvo prieš lapkričio 1 – ąją, todėl jie išvažiavo visi. Nuvažiavus į (duomenys neskelbtini), jie sustojo prie G. N. namų, G. N. ir G. N. nuėjo į namus paimti mergaitės, o ji su savo dukra ir J. Ž. liko laukti automobilyje. Po kelių minučių jie išgirdo iš namo sklindančius riksmus, tai buvo daugiau moteriški riksmai. Išgirdę triukšmą jie išsigando, jos dukra L. P. su J. Ž. nubėgo į tuos namus, po kelių minučių ji pamatė, kaip jos dukra Laura veda prilaikydama G. V., jo veidu bėgo kraujas. Jie parvedė jos vyrą, iš paskos atėjo G. N. nešina savo dukra A., iš paskos ėjo R. N., kaip ji suprato jis norėjo visus išlydėti, kad jie išvažiuotu, ji su pastaruoju nekalbėjo. Jos vyras G. V. buvo ištiktas šoko, jis nekalbėjo, jautėsi blogai, sakė, kad jam skauda galvą. Jie nuvežė G. N. su dukra į jos namus, o patys sugrįžo namo. Jie nenorėjo piktumų su N., todėl manė, kad gal iki ryto G. V. pagerės, todėl tą patį vakarą jo į ligoninę nevežė. Tačiau kitą rytą jis nematė viena akimi, jautėsi labai blogai, todėl nuvežė jį į ligoninę. Jam buvo prakirsta dešinė akis virš antakio ir po akimi buvo matyti gili plati kirtimo žaizda. Ligoninėje jam susiuvo žaizdas, nustatė, kad jos vyrui padarytas smegenų sutrenkimas, paguldė jį į ligoninę. Po gydymo iki šiol jam gydoma depresija, dažnai skauda galvą, su ta dešine akimi jis blogai mato, turi nešioti akinius, kurių iki šiol nereikėjo. G. V. jis pasakojo, kad kai tą vakarą jie įėjo į namus, G. N. puolė juos šaukdama, kad jie vėlai atvažiavo, jie Gintarei vaiko tikrai neatiduos, išplūdo jį ir G. necenzūriniais žodžiais, išvadino G. paleistuve. Jis pasakojo, kad G. nuėjus į antrą aukštą ir sugrįžus iš ten nešinai vaiku, G. N. ėjo iš paskos kažką laikydamas rankose už nugaros. Jis pasakojo, kad kai G. perdavė jam palaikyti mergaitę, G. N. kirto į dešinę akį. G. N. jai pasakojo, kad ji spėjo pamatyti krentančią mergaitę ir kaip tėtis iš lėto nugara leidžiasi ir alpsta, tuo metu ji avėsi batus. Ji pati girdėjo, kaip ligoninėje G. N. skambino G. N., sakė jam :ką tu mano tėvui padarei“, o šis atsakė, kad „per mažai tam ožiui daviau“, G. klausė jo už ką jis sumušė jos tėvą, šis jai atsakė, kad už tai, jog juos išskyrė. Tvirtina, kad ji pati tai girdėjo, nes buvo įjungtas telefono garsiakalbis. Tvirtina, kad ji kartu su G. V. gyvena aštuoneri metai, per tą laiką jis niekada nevartojo alkoholinių gėrimų, jis yra abstinentas. Tvirtina, kad jie visi buvo blaivūs, po to įvykio naktį G. V. naktį su niekuo telefonu nebendravo. Parodė, kad G. V. po šių įvykių liko nervuotas, jam diagnozuota depresija, jis iki šiol gydosi.

Liudytoja L. P. nurodė, kad ji yra R. V. dukra, parodė, kad 2011 m. spalio 30 d. visą dieną ji, jos motina R. V., pastarosios vyras jos patėvis G. V. ir jo dukra G. N. buvo namuose, padėjo daryti remontą, dirbo visą dieną. Vakare mama jai pasakė, kad jie važiuos paimti G. dukters A., po to užsuks į Babtuose esančias kapines. Juos vežė kaimynas j. Ž., nes tėčio automobilis tuo metu buvo sugedęs. Nuvažiavę prie G. N. kiemo vartų, G. N. ir G. V. nuėjo į namus paimti A., o ji, jo mama ir j. Ž. pasiliko automobilyje jų laukti. Po kelių minučių ji išgirdo iš namų sklindančius garsius riksmus. Tada ji su j. Ž. išlipo iš automobilio ir nubėgo į namo vidų. Įėjusi ji pamatė ant grindų gulintį tėtį kruvinu veidu, viena jo ranka buvo užkritusi ant A., kuri tuo metu nuropojo, ji, pamačiusi gulintį kruvinu veidu ir nejudantį tėtį labai išsigando, iš susijaudinimo nieko nematė, jai rūpėjo tiktai tėtis. Ji puolė tėtį kelti ir vedė jį į lauką. Išvedus į lauką šalia ėjo J. Ž., kartu ėjo G. su mergaite. Tėtis labai sunkiai ėjo, jinai jį pusiau nešė, ji klausė jo, kaip jisai jaučiasi, jis sakė jai, kad jam labai silpna. Ji pasodino tėtį į automobilio galą, jie visi susėdo į automobilį ir išvažiavo. Pirmiausiai jie nuvežė į namus G. N. su dukra A., po to patys sugrįžo namo. Važiuojant jie mėgino kalbinti tėtį, tačiau jis nieko nekalbėjo, atrodė labai blogai. Jie aptarinėjo galimybę vežti tėtį į ligoninę, tačiau nutarė vežti į namus, nes manė, kad gal jis išsimiegos ir pasijus geriau. Grįžę jie tėtį apiprausė, nuvalė kraują ir paguldė. Tačiau iš ryto tėtis atrodė dar blogiau, buvo visas perbalęs, jam buvo prakirsta dešinė akis po akimi ir virš antakio. Rytą jie nuvežė tėtį į ligoninę, ten jam susiuvo žaizdas, nustatė, kad jam smegenų sukrėtimas, jis po to ilgai gulėjo ligoninėje. Parodė, kad iki to įvykio tėtis dirbo, o po to dėl pablogėjusios sveikatos jis dirbti negali, jis vis dar gydosi nuo depresijos. Nurodė, kad jos tėvas G. V. visai nevartoja alkoholinių gėrimų, ji niekada jo nėra mačiusi išgėrusio, jis buvo blaivas. Parodė, kad tą naktį tėtis su niekuo telefonu nekalbėjo, ji būtų girdėjusi.

Liudytoja G. N. nurodė, kad G. N. yra jos sūnus, parodė, kad 2011 m. spalio pabaigoje jų namuose buvo sūnaus dukra A., kuriai tuo metu buvo apie pusantrų metukų ir kuri po sūnaus santuokos su G. N. nutraukimo savaitgaliais būdavo pas juos, kadangi jų sūnus G. N. gyvena jų namuose, o sekmadienį jie vaiką nuveždavo motinai. Parodė, kad G. N. paskambino G. N. ir paprašė, kad ši atvažiuotų pasiimti dukters, tačiau ši jam atsakė, kad negalinti, kadangi yra išvažiavusi. Taip ji suprato dėl to, kad sūnus pasakė „tai ką, tu gastroliuoji, geri, tau vaikas visai nerūpi“. Buvo 21 val., tą dieną buvo atsuktas laikrodis, todėl buvo kaip anksčiau apie 22 val. Ji paguldė Austėją ir mergaitė netrukus užmigo. Netrukus ji išgirdo, kaip loja šunys. Ji išėjo į verandą ir pamatė, kad pro vartelius įeina mergina ir vaikinas. Kai jie priėjo prie durų ji atpažino, kad prie durų buvo G. N. tėvas G. V.. Ji pravėrusi duri paklausė, ko jam reikia. Jis, nieko nepasakęs įsiveržė į namus ir kartojo vieną frazę, kad reikia pašnekėti. Ji nuėjo pakviesti savo vyrą R. N., kuris atėjo ir bandė aiškintis, kodėl G. V. atvyko tokiu vėlyvu metu. Mano, kad pastarasis tą vakarą galėjo būti neblaivus. Tada jis atsidarė duris ir išėjo į verandą, staiga iš kažkur atsirado G. N. ir nubėgo į antrąjį namo aukštą, kur miegojo Austėja. Po kelių minučių ji grįžo su klykiančiu vaiku ant rankų. Paskui G. N. iš antro aukšto atbėgo ir G. N.. Ji prašė G. N., kad aprengtų vaiką, nes lauke šalta, tačiau ši neklausė ir pastūmė ją taip, kad ji atsisėdo ant suoliuko. Tai pamatęs G. N. suėmė G. N. už pečių, kad daugiau jos nestumdytų. Jiems būnant verandoje, G. V. smogė G. N. į galvą, dėl ko, nesuprato, jos sūnus trenkė G. V. atgal ir jis nukrito ant žemės. Ant grindų pamatė gulinčią A., mano, kad ji iškrito iš G. rankų. Su vyru bandė kelti Austėją nuo žemės, tačiau nepamena, kuris ją pakėlė. Po šio įvykio G. N. pradėjo garsiai klykti, turbūt ją išgirdo lauke buvę žmonės, nes į verandą įėjo J. Ž. ir L. P.. Pastaroji išsivedė G. V. iš namo. G. N. paėmė iš jos A. ir perdavė ją J. Ž., kad šis ją išneštų. Teigia, kadg G. N. tą vakarą buvo neblaivi, nes jautė nuo jos sklindantį alkoholio kvapą. Tik spėjus įbėgti J. Ž. į verandą, jis su kumščiu smogė G. N. į galvą, dėl to jis iš verandos krito į šalia esančią svetainę. Po šio smūgio jos sūnus kažkur išėjo. Jis pasakė, kad reikia kviesti policiją ir G. N. po šių jos žodžių sudavė jai į kairę krūtinės pusę. Jos vyrui G. V. vėliau skambino ir bandė atsiprašinėti.

Liudytojas R. N. parodė, kad 2011 m. spalio mėnesio pabaigoje jo sūnus G. N. ir jis pasiėmė prižiūrėti anūkę A. Anūkė pas juos išbuvo tris dienas ir G. N. skambino G. N., kad pasiimtų vaiką, tačiau ji atsakė, kad važiuoti negali. Tuomet jo žmona paguldė Austėją miegoti. Apie 22-23 val. išgirdo triukšmą, sklindantį iš pirmo namo aukšto svetainės. Išėjęs iš kambario pamatė svetainėje stovinį G. V., kuris bandė kažką kalbėti, bet jam sunkiai sekėsi, kadangi, jo nuomone, jis buvo neblaivus. Tada jis, jo žmona ir G. V. išėjo į verandą. Matė, kaip G. N. nubėgo į antrą namo auštą. Iš ten G. grįžo rankose laikydama A. Kadangi jis ir jo žmona stovėjo prie durų, pro kurias norėjo praeiti G., ji juos pastūmė, norėdama praeiti. Jo žmona pradėjo rėkti, kodėl tokiu metu veža neaprengtą vaiką. Paskui G. iš antro aukšto nusileido ir G. N.. Matė, kaip G. V. užsimojo ranka sugniaužtu kumščiu, pabėgdamas kelis žingsnius į priekį smogė G. N., tačiau negali pasakyti, į kurią vietą, nes paties smūgio nematė. Tuo metu pamatė iš Gintarės rankų nukritusią Austėją, abu su žmona lenkėsi jos gaudyti. G. N. trenkė G. V., šis nuo smūgio parkrito ant žemės. G. N. pradėjo rėkti, iš lauko atbėgo J. Ž. ir trenkė jo sūnui į galvą, šis nuo smūgio parkrito. Po to J. padėjo nuo žemės pakelti vaiką, tuo tarpu G. N. spyrė jo žmonai ir iš jos rankų iškrito mergaitė, jis suėmė G. už pečių ir nuvedė link išėjimo, kad daugiau neliestų jo žmonos. G. N. norėjo kviesti policiją, tačiau jis tam prieštaravo, nes nenorėjo jokių konfliktų. Matė, kad G. V. bėgo kraujas. J. Ž. išvedė jį iš namo į lauką. Po konflikto jo sūnus nuėjo į svetainę, žmona liko verandoje, o jis nuėjo į lauką visus palydėti iki automobilio, kad įsitikintų, jog tikrai išvažiavo. Lauke prie automobilio pamatė stovinčius R. V. ir L. P.. Visi susėdo į automobilį ir išvažiavo. Teigia, jog tą naktį po įvykio G. V. jam skambino ir sakė, kad negerai įvyko.

Apklausta teismo ekspertė L. K. parodė, kad ji atliko ekspertizę ir surašė 2011 m. lapkričio 9 d. specialisto išvadą Nr. G 3031/11 (02), kurioje nustatė, kad G. V. konstatuota paviršinė muštinė žaizda nosies srityje, muštinės žaizdos kaktoje, dešinio paakio srityje, poodinės kraujosruvos veide, nosies kaulų lūžimas su nosies pertvaros iškrypimu, galvos smegenų sukrėtimas. Nurodyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis kieto buko daikto poveikyje. Nosies pertvaros iškrypimas, nosies kaulų lūžimas, galvos smegenų sukrėtimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 parų laikotarpiui. Parodė, kad G. V. konstatuoti sužalojimai nėra būdingi sužalojimams, kurie gaunasi nugriuvus ir atsitrenkus į kietus bukus daiktus, ar paviršius. Kategoriškai teigia, kad muštinė žaizda ir paakio sužalojimai padaryti tik tiesioginio smūgio metu, konstatuoja, kad dešinės akies poodinės kraujosruvos paakyje ir akies vokuose atsirado tik nuo tiesioginio smūgio, o likusieji sužalojimai galėjo atsirasti tiek nuo smūgių, tiek nuo kritimo. Negalima atmesti galimybės, kad kai kurie sužalojimai galėjo gautis nugriuvus ir atsitrenkus, bet vienkartiniam griuvimui, tai nebūdinga. Tai galėjo gautis suduodant smūgius kumščiu dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasekoje.

2012 08 08 apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) pridėtos fotonuotraukos (1 t., b.l. 11-15).

2011 11 09 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 3031/11(02) patvirtina, kad G. V. konstatuota paviršinė muštinė žaizda nosies srityje, muštinės žaizdos kaktoje, dešinio paakio srityje, poodinės kraujosruvos veike, nosies kaulų lūžimas su nosies pertvaros iškrypimu, galvos smegenų sukrėtimas. Nurodyti sužalojimai galėjo būti padaryti 2011-10-30 kaltinime nurodytomis aplinkybėmis kieto buvo daikto poveikyje. Nosies pertvaros iškrypimas, nosies kaulų lūžimas, galvos smegenų sukrėtimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 parų laikotarpiui (1 t., 24-25 b.l.).

2012 04 17 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad liudytoja G. N. pateikė dvi savo dukters A. N. nuotraukas su kraujosruvomis ant veido ir vieną savo tėvo G. V. nuotrauką su kraujosruvomis ir siuvimo žyme ant veido, pateiktos fotonuotraukos (1 t., b.l. 35-37).

2012 08 16 akistatos protokolas patvirtina, kad nukentėjusysis G. V. ir kaltinamasis G. N. atlikus akistatą pasiliko prie savo parodymų (1 t., b.l. 126).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, už nesunkų sveikatos sutrikdymą, atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių – sunkaus sveikatos sutrikdymo.

Nors kaltinamasis pripažino sudavęs vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajam G. V. į galvą, tačiau teigia, kad jis veikė būtinosios ginties sąlygomis, teigdamas, kad būtent nukentėjusysis pirmasis jam sudavė smūgį, todėl jis G. V. smogė kumščiu per galvą tik gindamasis. Teismas kaltinamojo paaiškinimus apie tai, kad jis veikė esant būtinajai ginčiai, vertina kaip nepagrįstus, laiko kaip jo siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės ir jais nesivadovauja. Byloje nebuvo nustatyta, kad G. N. buvo suduotas smūgis į galvą ar kad G. V. būtų smogęs kaltinamajam, byloje nėra jokių objektyvių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų, be to, tai, kad nukentėjusysis G. V. niekam nesmogė jokio smūgio, elgėsi ramiai, santūriai ir tiesiog laukė prie durų, kol dukra paims vaiką, patvirtina ir nuoseklūs nukentėjusiojo G. V. ir liudytojos G. N. bei J. Ž. parodymų. Tuo tarpu nors kaltinamasis, jo motina G. N. ir tėvas R. N. nurodė, kad G. V. smogė G. N., tačiau jų parodymai yra nenuoseklūs, vienas kitam prieštarauja, todėl teismas jais vadovaujasi tiek, kiek jie patvirtina kitas byloje nustatytas aplinkybes. Pažymėtina, kad kaltinamasis G. N. dėl šio tariamo smūgio į gydytojus nesikreipė, jokie sužalojimai jam nebuvo nustatyti, todėl teismas daro išvadą, kad neįrodyta, jog G. V., atvykęs į G. N. namus, sudavė šiam smūgį, dėl ko jis buvo priverstas gintis.

Būtinoji gintis yra baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė, kai yra nustatoma, kad asmuo formaliai padarė veiką, kuri atitinka nusikalstamos veikos sudėties požymius, tačiau šie veiksmai buvo padaryti ginant save, kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Šio instituto taikymas priklauso nuo bylos aplinkybių visumos, kuri leidžia daryti išvadas apie būtinosios ginties teisėtumo sąlygas, t. y. kėsinimąsi ir gynybą, o ne nuo išimtinai kaltinamojo gynybinės pozicijos baudžiamojo proceso metu.

Pagal susiformavusią teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams (pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K-7-428/2010). Pažymėtina, kad vertinant būtinosios ginties situaciją turi būti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą. Būtinosios ginties situacija atsiranda ne tik būtent pavojingo kėsinimosi momentu, bet ir tais atvejais, kai yra reali jo grėsmė (ištraukiamas ginklas, atlenkiamas peilis, besiginantysis apsupamas kitų asmenų ir pan.). Tuo tarpu besiginančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis.

Išanalizavus faktines bylos aplinkybes, darytina išvada, kad nėra pagrindo teigti, jog kaltinamajam G. N. grėsė realus ir akivaizdus pavojus, ir gynyba nuo tam tikrų nukentėjusiojo veiksmų būtų buvusi galima tik panaudojus priemones, galinčias sukelti pavojingus padarinius (t.y. suduodant stiprų smūgį asmeniui į veidą). Nukentėjusysis G. V. stovėjo prie durų ir laukė, kol jo duktė G. N. nueis ir pasiims savo mažametę dukterį. Jis neturėjo su savimi jokių daiktų, kuriuos naudodamas galėjo stipriai sužaloti kaltinamojo sveikatą ar pasikėsinti į jo gyvybę, nukentėjusysis apskritai neatliko jokių veiksmų, kurie būtų sudarę pagrindą kaltinamajam manyti, kad į jį yra kėsinamasi arba bus pasikėsinta. Pažymėtina, kad viso teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis elgėsi ramiai, santūriai bei pagarbiai visų proceso dalyvių atžvilgiu. Tuo tarpu tiek kaltinamasis G. N. tiek liudytojai G. N. ir R. N. nuolat nepagarbiai, net agresyviai, kalbėjo apie nukentėjusįjį ir jo šeimos narius, kaltino nukentėjusįjį G. V. tuo, kad jis girtauja, kad jis yra agresyvus, kad pats įsibrovė į namus, nors tiek pats nukentėjusysis tiek jo dukra G. N. tvirtina, kad G. N. juos pati įleido, tai patvirtino ir kiti kartu atvažiavusieji, kurie matė, kaip pastaruosius įleido pro duris į vidų. Liudytojas R. N. su pašaipa ir atvirai juokdamasis pasakojo, kaip G. V. nemoka kristi ir po smūgio nukrito, kaip bulvių maišas, o jo sūnus G. N. nukristi moka ir jis krito teisingai, tačiau sūnaus kritimas jam šypsenos nekėlė. Pažymėtina, kad G. N. turi sveikatos problemų, yra žymiai vyresnis už kaltinamąjį, todėl akivaizdu, kad smogti tokį smūgį, kad kaltinamasis nukristų, jis fiziškai nėra pajėgus. Net jeigu nukentėjusysis būtų sudavęs kaltinamajam kumščiu per veidą, tai būtų laikoma ne būtinosios ginties situacija, o muštynėmis. Atkreiptinas dėmesys, kad muštynių metu abi pusės naudoja fizinį smurtą ne gynybos, bet puolimo tikslais, muštynėse būtinosios ginties būklė paprastai nekyla, nes ten nėra besiginančiųjų. Taigi nebuvo nustatytos būtinosios ginties situacijos, dėl ko kaltinamasis būtų priverstas gintis ir suduoti nukentėjusiajam G. V. į veidą.

Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma – kaltinamojo G. N., nukentėjusiojo G. V., byloje apklaustų liudytojų parodymais ištirtais rašytinais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis G. N. 2011 m. spalio 30 d., apie 20.50 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), verandoje, tyčia mažiausiai vieną kartą smogė kumščiu G. V. į veidą, tuo padarydamas jam paviršinę muštinę žaizdą nosies srityje, muštines žaizdas kaktoje, dešinio paakio srityje, poodines kraujosruvas veide, nosies kaulų lūžimą su nosies pertvaros iškrypimu, galvos smegenų sukrėtimą, padarydamas nukentėjusiajam G. V. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies pertvaros iškrypimo, nosies kaulų lūžimo, galvos smegenų sukrėtimo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei dešimties parų laikotarpiui.

Kaltinamojo kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymius.

Civilinis ieškinys.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.).

Civilinis ieškovas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 1 992,35 litų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, patirtos dėl nukentėjusiojo G. V. gydymo, priteisimo iš kaltinamojo. Šis civilinis ieškinys pagrįstas pateiktais rašytiniais įrodymais (1 t., b.l. 49), todėl tenkintinas visiškai.

Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pareiškė 612,54 litų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, patirtos dėl nukentėjusiajam G. V. sumokėtos ligos pašalpos. Šis civilinis ieškinys pagrįstas pateiktais rašytiniais įrodymais (1 t., b.l. 56-64), todėl tenkintinas visiškai.

Nukentėjusysis G. V. pateikė civilinį ieškinį 13 040 litų turtinei žalai ir 86 960 litų neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiajam nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas nusikalstamu kaltinamojo veikimu, bylos nagrinėjime teisme metu apklaustas specialistas patvirtino, kad nukentėjusiojo patirtų traumų pobūdis atsirado būtent dėl kaltinamojo suduoto smūgio į veidą, tokie sužalojimai neatsiranda nukritus. Nusikaltimo pasekmės – nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nosies kaulų lūžimas su nosies pertvaros iškrypimu, galvos smegenų sukrėtimas, ir padaryta žala priežastiniu ryšiu yra tiesiogiai susijusi su nusikalstama kaltinamojo veika, žalos suma patvirtinama pateiktais medicinos įstaigos dokumentais, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir prašoma 13 040,00 litų suma nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimui priteistina iš kaltinamojo G. N. nukentėjusiojo G. V. naudai.

Pagal CK 6.250 str. 2 d., neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta dėl nusikaltimo. Tačiau, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 str. 2 d. Taigi teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus, CK 6.250 str. yra vadovaujamasi ir baudžiamosiose bylose.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. Dėl nusikalstamų G. N. veiksmų nukentėjusiajam G. V. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. 2011 m. lapkričio 9 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 3031/11(02) patvirtina, kad G. V. konstatuota paviršinė muštinė žaizda nosies srityje, muštinės žaizdos kaktoje, dešinio paakio srityje, poodinės kraujosruvos veike, nosies kaulų lūžimas su nosies pertvaros iškrypimu, galvos smegenų sukrėtimas. Nukentėjusysis ilgiau nei vieną mėnesį buvo konsultuojamas gydytojų, po patirtos traumos yra sumažėjęs jo darbingumas, jis beveik nemato dešine akimi, šiuo metu akies rega yra 0,5 – 0,6 procentų, o iki įvykio rega buvo vienetas. Be to, jo darbas buvo susijęs su transporto priemonės vairavimu, o po šio įvykio jis negali naktimis miegoti, susirgo depresija, buvo gydytas nervų skyriuje. Po traumos jam pablogėjo atmintis, iki šiol kamuoja nemiga, stresas, jis patyrė skausmą, pažeminimą, bendravimo pablogėjimą.

Neabejotina, kad asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Byloje esantys aptarti įrodymai patvirtina, kad sveikatos sutrikdymo pasekmės jaučiamos ilgą laiką, nukentėjusiajam reikalingas tolesnis gydymas. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą, taip pat į tai, kad. Nukentėjusysis gydomas iki šiol, negali dirbti, jo regėjimas labai pablogėjo, bet svarbiausiai, kad šis sužalojimas sukėlė tokius dvasinius išgyvenimus, kad jis susirgo depresija, gydomas iki šiol ir neaišku ar kada nors visiškai pasveiks po tokios dvasinės traumos. Taigi atsižvelgiant į išdėstytus kriterijus, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, į susiformavusią teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-215/2010, 2K-401/2009), darytina išvada, kad pareikštas 100 000 Lt civilinis ieškinys atlyginti neturtinei žalai nėra adekvatus sukeltų pasekmių pobūdžiui nukentėjusiojo sveikatai, todėl yra mažintinas ir nukentėjusiajam priteistina 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo dydis.

Bausmės skyrimo nuostatos.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. - 61 str. nuostatomis.

Kaltinamojo G. N. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis G. N. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, kaltės forma – tiesioginė neapibrėžta tyčia.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, jis laikomas neteistu, padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, pobūdį ir paskatas bei pasekmes, į jo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, todėl daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė – laisvės apribojimas, paskiriant teismo įpareigojimus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str. nuostatomis.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.

Nukentėjusiojo išlaidos advokato pagalbai apmokėti pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo, nukentėjusiojo naudai (BPK 103 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str., 307 str. 1 d., teismas

nusprendė:

G. N. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę - 1 (vienerius) metus 3 (tris) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant nuteistąjį per laisvės apribojimo bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir neatlygintinai per 6 mėnesius išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per 6 mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Patenkinti nukentėjusiojo G. V. civilinį ieškinį iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo 13 040,00 (trylika tūkstančių keturiasdešimt litų) nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti ir 10 000 (dešimt tūkstančių) litų neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiojo naudai.

Patenkinti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, patirtos dėl nukentėjusiojo G. V. gydymo, priteisimo ir priteisti iš kaltinamojo 1 992,35 Lt (vieną tūkstantį devynis šimtus devyniasdešimt du litus 35 ct) nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti Valstybinės ligonių kasos naudai.

Patenkinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, patirtos išmokant nukentėjusiajam nedarbingumo išmokas, priteisimo ir priteisti iš kaltinamojo 612,54 (šešis šimtus dvylika litų 54 ct) nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus naudai.

Pripažinti nukentėjusiojo G. V. patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bylinėjimosi išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo G. N. 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) nukentėjusiojo naudai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismą.