- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-14
- Bylos Nr.
- 1A-52-634/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32470-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Aušra Vingilė, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- V. V.
- Nukentėjusysis
- A. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. gynėjo advokato P. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 6 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.
Nukentėjusiojo A. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir A. K. iš V. V. priteista 1752 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. V. V. nuteistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 6 d. nuosprendžiu už tai, kad 2019 m. liepos 30 d. 21.30 val. – 2019 m. liepos 31 d. 03.30 val. laikotarpiu, per pravirą langą įsibraudamas į kambarį Nr. 19, esantį svečių namuose „S. G. H.“, adresu: (duomenys neskelbtini), nuo spintelės paimdamas nukentėjusiajam A. K. priklausančius daiktus: mobilaus ryšio telefoną „M. G5“ su „E.“ SIM kortele, bendros 140 Eur vertės, kuriame buvo atminties kortelė, 15 Eur vertės, piniginę „D.“, 50 Eur vertės, kurioje buvo grynieji pinigai – 480 Eur, tokiu būdu pagrobė svetimą, nukentėjusiajam A. K. priklausantį 685 Eur vertės turtą. Veika kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.
2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad:
1.1. teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo A. K. parodymais. Teismas remiasi nukentėjusiojo parodymais, kurie visiškai paneigia kaltinamojo nurodytą versiją, kadangi nukentėjusiojo parodymai yra iš esmės vienodi tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, nuoseklūs, išsamūs ir nuoširdūs.
1.2. Piršto pėdsakas, rastas įvykio vietos apžiūros metu ant apatinės vidinės rėmo dalies, toje vietoje negalėjo atsirasti kitu būdu, tik kaltinamajam V. V. neteisėtai – pirštais užsikabinus už lango rėmo ir pro langą patenkant į nukentėjusiojo nakvynės vietą, ką patvirtina ir ant vamzdžio po nukentėjusiojo kambario langu ant vamzdžio rastas V. V. avalynės pėdsakas.
1.3. Iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad vagystės įsibraunant į patalpą metu buvo pagrobti materialinės vertės neturintys dokumentai, kadangi vagystės ar plėšimo dalykas – turtas – tai turintys vertę ir fizinius parametrus daiktai, todėl aprašant veiką į vagystės ar plėšimo būdu pagrobtų daiktų sąrašą neturi būti įtraukiami daiktai, neturintys piniginės vertės, dokumentai. Teismas patikslino iš nukentėjusiojo A. K. pagrobto mobiliojo ryšio telefono „M. G5“ vertę ir nustatė, kad jo vertė yra 140 Eur. Tokiu būdu sumažinta ir iš nukentėjusiojo pagrobto turto vertė, kurios suma nustatyta 685 Eur.
1.4. Jokie teigiami pokyčiai kaltinamojo V. V. gyvenime nėra nustatyti. Vieną kartą V. V. jau buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai nepadėjo užtikrinti bausmės tikslų, todėl dar kartą taikyti kaltinamajam tą patį institutą nėra jokio pagrindo.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu nuteistojo V. V. gynėjas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 6 d. nuosprendį ir priimti naują - išteisinamąjį nuosprendį.
3.1. Skunde nurodoma, kad įrodymai dėl nusikalstamos veikos buvo vertinami pažeidžiant BPK reikalavimus, taip pat nebuvo pašalintos kilusios abejonės ir kaltė pagrįsta prielaidomis. Teismas nuteistojo parodymus įvertino kritiškai, nurodydamas, kad V. V. versija yra paneigta nuosekliais nukentėjusiojo parodymais apie tai, kad jis nerūkė viešbučio kambaryje, o buvo išėjęs į lauką. Byloje nėra surinkta jokių duomenų, kurie patvirtintų nukentėjusiojo duotus parodymus apie rūkymo lauke aplinkybes, tyrimo metu nebuvo užfiksuotos, kokius reikalavimus nustačius apgyvendinimo įstaigos administracija.
3.2. Negalima sutikti su teismo padaryta išvada, jog nukentėjusiojo parodymai yra nuoseklūs, kadangi dėl reikšmingų bylai aplinkybių jie skiriasi: kaip matyti iš pareiškimo policijai, nukentėjusysis nurodė, kad į viešbutį atvyko apie 20.30 val., prieš eidamas miegoti paliko pilnai atidarytą varstomą langą. Apklausiamas dėl įvykio, tuoj pat po pareiškimo parašymo, ikiteisminio tyrimo pareigūnams nukentėjusysis nurodė, kad langą paliko atverstą, o ne atidarytą, nurodė, taip pat ir tai, kad vakare išgėrė 2-3 skardines alaus. Dar vienos papildomos apklausos metu, nukentėjusysis teigė, kad atvyko į viešbutį 18-19 val., nuėjo į parduotuvę, pavalgė, išgėrė 1 ar 2 skardines alaus, užmigo apie 21 val. 30 min. langas buvo pravertas nevisiškai - tik per viršų. Apklausiamas bylos teisminio nagrinėjimo metu teisme, nukentėjusysis teigė, kad atsigulė miegoti 21 val. 30 min., paliko pravertą lango viršų, o atsikėlęs pamatė visiškai atidarytą langą. Nukentėjusysis nurodė, jog ne kartą buvo išėjęs parūkyti į lauką, o kambaryje nerūkė. Atsakydamas į teisėjos klausimus nurodė, kad 3 skardinių alaus negėrė, nes ryte išmetė tik 2 skardines. Taigi, tiek aplinkybės dėl atvykimo į viešbutį - laikas, veiksmai, išgerto alkoholio kiekis, visuose aukščiau nurodytuose ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose yra nurodytas skirtingai, taip pat ir teisminio nagrinėjimo metu nurodytos kitos detalės, kas leidžia gynybai padaryti išvadą, jog tokie parodymai negali būti vertinami kaip nuoseklūs ir tuo labiau nuoširdūs. Tokie parodymai yra nepatikimi, prieštaravimai tarp šio iš esmės vienintelio reikšmingo liudytojo parodymų nebuvo pašalinti.
3.3. Pažymima, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktoje ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtoje medžiagoje, yra nustatyta, kad įvykio vietos apžiūros metu langas yra uždarytas, viršus – praviras. Įvykio vietos apžiūros metu buvo paimti rankų pirštų pėdsakai nuo lango vidinio rėmo, tarp kurių nustatytas vienas piršto pėdsakas paliktas V. V. dešinės rankos didžiuoju pirštu. Taip pat, ant lango rėmo apatinio krašto iš lauko pusės aptiktas delno pėdsakas, kuris paliktas nenustatyto asmens. Šios aplinkybės rodo, kad ikiteisminio tyrimo metu, o ir bylą nagrinėjant teisme, nebuvo imtasi jokių priemonių nustatyti kas paliko delno pėdsaką. Būtina įvertinti, jog apžiūros metu konstatuota, kad langas aptiktas uždarytas, su praviru viršumi, tačiau nėra aišku, ar kas nors atliko kokius nors veiksmus su šiuo langu.
3.4. Teismas nesiėmė jokių priemonių patikrinti V. V. parodymus apie tai, kad jis pridegė nukentėjusiajam cigaretę, kurią jis rūkė pro langą, nes nukentėjusiojo rankų (o taip pat ir delnų) pėdsakai net nebuvo pateikti specialistams tirti. Be to, įvykio vietos apžiūros metu, nuo vamzdžio buvo nukopijuoti 2 avalynės pėdsakai, tinkami identifikuoti juos palikusią avalynę. Kaip matyti iš specialisto išvados, vienas avalynės pėdsakas identifikuotas - paliktas V. V. avalynės dešinės kojos kulnu. Tuo tarpu kitas avalynės pėdsakas yra paliktas kitos grupės avalyne nei tirti pateikta V. V. avalynė, kas rodo, jog ant nurodyto vamzdžio buvo užsilipęs kitas asmuo, o taip pat ir kitas asmuo paliko delno pėdsaką.
3.5. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nebuvo surinkta jokių duomenų apie iš nukentėjusiojo A. K. pagrobtų daiktų likimą: jie nėra rasti, nenustatyta, kad V. V. būtų disponavęs nukentėjusiojo mobiliuoju telefonu, pinigais ar kortelėmis. Taigi esant nenustatytiems kito asmens tiek rankos, tiek avalynės pėdsakams, lieka nepašalintos abejonės dėl tyrimui reikšmingų aplinkybių, o kartu ir nėra paneigta V. V. versija apie tai, kad nukentėjęs rūkė persisvėręs pro langą, galimai laikydamasis už rėmo, o nuteistasis į patalpą įsibrovęs nebuvo.
3.6. Teigiama, kad viešbučio kambaryje, t. y. vietoje kur buvo nukentėjusiojo asmeniniai daiktai, nuteistojo pėdsakų nerasta. Tyrimo metu nesiimta priemonių paimti kvapų pavyzdžius galimam odorologiniam tyrimui, todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo konstatuoti, kad V. V. buvo įsibrovęs į nukentėjusiojo nuomojamą kambarį.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į nuteistojo V. V. apeliacinį skundą negauta.
5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. V. gynėjo advokato P. J. apeliacinis skundas atmetamas.
6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
7. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, vertina, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BPK ir BK nuostatų bei teismų praktikos, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nusprendė, kad V. V. pripažintinas kaltu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Nuteistojo kaltumas grindžiamas teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir priemonėmis, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, kas leidžia daryti išvadą, jog sprendžiant V. V. kaltės klausimą baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir įtakojusio nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryta nebuvo.
8. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, ir yra baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki 6 metų.
9. Vagystę kvalifikuojantis požymis yra vagystė, padaryta įsibraunant į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Taigi „įsibrovimo“ bei „patalpos“, „saugyklos“ ir „saugomos teritorijos“ sąvokų aiškinimas yra esminis dalykas tinkamam padarytos veikos kvalifikavimui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarime Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo bylose“ aiškinama, kad įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas, t. y. padarytas prieš turto savininko ar teisėto valdytojo sutikimą, patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įvairiais būdais: įveikiant kliūtis (pvz., išlaužiant langą, atrakinat duris, išjungiant signalizaciją) ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti). Svarbu, kad tai būtų padaroma prieš turto savininko ar teisėto valdytojo valią.
10. Nagrinėjamu atveju nuteistasis V. V. ginčija savo kaltę ir teigia, kad jo pirštų antspaudai ant lango rėmo ir sportbačio pėdsakas ant vamzdžio galėjo likti tuomet, kai jis buvo užšokęs ant vamzdžio prie lango ir pridegė nukentėjusiajam cigaretę, kurią jis rūkė pro langą. Tačiau tokie nuteistojo parodymai paneigti bylos nagrinėjimo metu ištirtomis ir nustatytomis aplinkybėmis.
11. Iš nukentėjusiojo A. K. parodymų nustatyta, kad jis buvo išsinuomojęs viešbučio kambarį „S. G. H.“, kuris yra (duomenys neskelbtini) 2019 m. liepos 30 d. iki 2019 m. liepos 31 d., laikotarpiu nuo 21.30 val. iki 03.30 val. miegojo. Prabudęs pamatė, kad jo kambario langas yra atviras, nors prieš miegą buvo pravertas tik lango viršus, bei pastebėjo, kad ant spintelės nėra jo telefono ir piniginės, kurioje buvo dokumentai ir grynieji pinigai. Visi daiktai buvo padėti prie lovos ant staliuko, kuri yra prie lovos, prie lango. Nukentėjusiojo kambarys įėjimo atžvilgiu buvo kitoje pusėje nei įėjimas į viešbutį. Paaiškino, kad lauke, po jo kambario langu yra vamzdis, kuriuo užsilipus galima patekti į vidų. Patvirtino, kad buvo išėjęs parūkyti į lauką, prie viešbučio įėjimo, į tam specialiai padarytą rūkymo vietą. Per langą su niekuo nebendravo, cigarečių neprašė, kambaryje nerūkė, nes jame griežtai draudžiama rūkyti.
12. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusysis tiek pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, davė nuoseklius ir išsamius parodymus. Nuteistojo gynėjo argumentas, kad nukentėjusiojo parodymai skyrėsi dėl atvykimo į viešbutį laiko, jo veiksmų viešbutyje (valgymo, ėjimo į parduotuvę) bei išgerto alkoholio kiekio, neturi jokios reikšmės nustatant bylai reikšmingas aplinkybes. Nukentėjusiojo A. K. parodymai atitinka byloje surinktų įrodymų visumą, esminių prieštaravimų juose nenustatyta, todėl jais netikėti teismas neturi jokio teisinio pagrindo.
13. Iš 2019 m. rugsėjo 19 d. pranešimo matyti, kad Asmens dokumentų išrašymo informacinės sistemos duomenų bazėje nustatyta, jog piršto pėdsakas, kuris paimtas iš įvykio vietos, sutampa su piršto antspaudu, esančiu daktiloskopinėje kortelėje, kurioje nurodyti V. V. duomenys (1 t., b. l. 30).
14. Iš 2019 m. lapkričio 7 d. specialisto išvados nustatyta, kad piršto pėdsakas, rastas įvykio vietos apžiūros metu, (duomenys neskelbtini), ant apatinės vidinės rėmo dalies ir nukopijuotas daktiloskopinėje plokštelėje, yra paliktas V. V. dešinės rankos didžiuoju pirštu (1 t., b. l. 36–38).
15. Iš 2019 m. lapkričio 27 d. specialisto išvados nustatyta, kad tyrimui pateikti kratos metu paimti V. V. sportiniai bateliai „N.“ ir avalynės pėdsako, nukopijuoto daktiloskopine plokštele, pažymėta Nr. 1, sutapimai su tirti pateiktu V. V. avalynės, pažymėtos Nr. 1, dešinės kojos pado kulnu, sudaro individualią požymių visumą avalynės identifikavimui, ir sąlygoja teigiamą išvadą, kad 2019 m. liepos 31 d. įvykio vietos apžiūros metu, (duomenys neskelbtini), daktiloskopinėje plokštele, pažymėta Nr. 1, nukopijuotas avalynės pėdsakas yra paliktas tirti pateiktos V. V. avalynės dešinės kojos kulnu (1 t., b. l. 52 - 58).
16. Iš tarnybinio pranešimo dėl išklotinių analizės matyti, kad mobiliojo ryšio abonentas, kuriuo nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiu naudojosi V. V., jungėsi prie mobiliojo ryšio bazinės stoties, esančios netoli įvykio vietos (1 t., b. l. 85).
17. Taigi, akivaizdu, kad piršto pėdsakas, rastas įvykio vietos apžiūros metu, (duomenys neskelbtini), ant apatinės vidinės rėmo dalies, toje vietoje negalėjo atsirasti kitu būdu, tik nuteistajam V. V. pirštais užsikabinus už lango rėmo ir neteisėtai pro langą įsibraunant į patalpą, t. y. patenkant į nukentėjusiojo nakvynės vietą. Šią aplinkybę neginčytinai patvirtina ir ant vamzdžio, esančio po nukentėjusiojo kambario langu, rastas nuteistojo V. V. avalynės pėdsakas.
18. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad V. V. nepagrobė svetimo turto, o jo piršto antspaudai ir avalynės pėdsakas įvykio vietoje atsirado užšokus ant vamzdžio ir per langą pridegus cigaretę nukentėjusiajam, paneigti nukentėjusiojo parodymais - per langą su niekuo nebendravo, cigarečių neprašė, kambaryje nerūkė. Manyti, kad nukentėjusysis siekia apkalbėti nuteistąjį, nėra jokio pagrindo. Tokiu būdu, apeliacinio skundo motyvai, jog pirmosios instancijos teismas padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, atmetami kaip nepagrįsti.
19. Taigi teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių dėl nuteistojo V. V. kaltės padarius svetimo turto vagystę. Įrodymų visuma patvirtina, kad V. V. per pravirą langą įsibraudamas į kambarį, esantį svečių namuose „S. G. H.“, adresu: (duomenys neskelbtini), nuo spintelės paimdamas nukentėjusiajam A. K. priklausančius daiktus, pagrobė svetimą, nukentėjusiajam A. K. priklausantį 685 Eur vertės turtą. Nuteistojo V. V. veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.
20. Vertinant nuteistajam paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į V. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas vienas apysunkis nusikaltimas, į kaltės formą ir rūšį, – nusikalstama veika padaryta esant tiesioginei tyčiai, į nusikalstamos veikos stadiją, – nusikaltimas baigtas; į nusikalstama veika padarytą žalą, ? nukentėjusiajam padaryta gana didelė turtinė žala, kuri iki šiol nėra atlyginta, daiktai negrąžinti, į nuteistojo asmenybę, ? administracine tvarka baustas, anksčiau 9 kartus teistas, tarp jų ir už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, taip pat į tai, kad nėra nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.
21. Nuteistasis V. V. šį nusikaltimą padarė Kauno miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nuteistasis išvadų dėl savo elgesio nedaro, jis ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas bei iki šiol skiriamos bausmės jokio teigiamo poveikio nepadarė.
22. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam V. V. skyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytas mažesnis nei sankcijos vidurkis (paskirta 2 metų laisvės atėmimo, o sankcijoje numatyta iki 6 metų). Įvertinus apelianto asmenybę, padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, skundžiamu nuosprendžiu paskirtoji bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nelaikytina neteisinga. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė nėra per griežta, atitinka protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus.
23. Nukentėjusysis A. K. byloje pateikė civilinį ieškinį dėl 2264 Eur turtinės žalos, kurį sudaro pagrobtų daiktų vertė bei prarastų dokumentų atkūrimas: telefono ,,M. G5“ vertė 652 Eur, atminties kortelė - 15 Eur vertės, piniginė ,,D.“ - 50 Eur vertės, Jungtinėje Karalystėje išduoto vairuotojo pažymėjimo gavimas – 25 Eur, auto krautuvo pažymėjimo kaina 1000 Eur (auto krautuvo pažymėjimo dublikatas nėra išduodamas, reikia iš naujo lankyti kursus, po kurių gaunamas pažymėjimas), Jungtinės Karalystės banko kortelės ,,L.“ dublikato išdavimas – 15 Eur, Lietuvoje išduotos ,,S.“ kortelės naujas išdavimas – 12 Eur, Jungtinėje Karalystėje išduotos ID kortelės naujas išdavimas – 15 Eur ir grynieji pinigai, kurie buvo piniginėje – 480 Eur.
24. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiojo A. K. civilinį ieškinį tenkino iš dalies, sumažindamas prašomą priteisti sumą už telefoną ,,M. G5“ iki 140 Eur, ir iš nuteistojo V. V. priteisė 1752 Eur turtinės žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria tokiai apylinkės teismo išvadai dėl civilinio ieškinio priteisimo. Kaip minėta, apelianto kaltė įrodyta, tarp jo padarytos nusikalstamos veikos bei nukentėjusiajam atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Priteisiamos žalos dydis yra tinkamai motyvuotas.
25. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog V. V. veiksmuose yra visi būtini BK 178 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, bausmių skyrimo taisyklės pažeistos nebuvo bei teisingai išspręstas civilinio ieškinio klausimas. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apylinkės teismo išvadų nepaneigia, skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
26. Tačiau, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, paskyręs nuteistajam laisvės atėmimo bausmę, nurodė ir jos atlikimo vietą, t. y. laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 50 straipsnio 3 dalies nuostata 2020 m. liepos 1 d. neteko galios. Netekus galios BK 50 straipsnio 3 dalies nuostatai, kuria vadovaujantis bausmės atlikimo pataisos įstaigos parinkimas buvo baudžiamąją bylą išnagrinėjusio teismo diskrecinė teisė, ir įsigaliojus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) pakeitimo 2019 m. birželio 27 d. Nr. XII–2264 įstatymui, nuteistieji bausmes konkrečioje įstaigoje atliks pagal kriterijus, nustatytus BVK 62, 71, 83, 90 straipsniuose. Tokiu būdu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nepagrįstai pasisakė dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos, todėl sprendimas dėl bausmės atlikimo vietos šalinamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo V. V. gynėjo advokato P. J. apeliacinį skundą atmesti.
Iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 6 d. nuosprendžio rezoliucinės dalies pašalinti sprendimą, kad V. V. laisvės atėmimo bausmę privalo atlikti pataisos namuose.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.