Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 22 d. sprendimu ieškovo UAB „Sirena“ Security ieškinį tenkino, o atsakovo UAB „Poliprojektas“ priešieškinį atmetė. Priteisė ieškovui UAB „Sirena“ Security iš atsakovo UAB „Poliprojektas“ 3146 Lt skolos, 287,31 Lt delspinigių, 7,75 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2013-11-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1803 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nustatė, kad ieškovas pagal 2012-08-27 Projektavimo darbų perdavimo-priėmimo aktą atsakovui perdavė prekybos paskirties pastato „Babilonas II“ gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos koreguotą projektą, o atsakovas priėmė minėto projekto elektroninį variantą. Akte pažymėta, kad atsakovas atliktų darbų kokybei pretenzijų neturi. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas iš esmės neprieštarauja, kad galimai neteisingai nurodė kabėlių kiekį. Tačiau ieškovas teigia, kad iš atsakovo gavo užduotį, kad pagal projektą maksimaliai turi būti panaudoti esami kabeliai ir įranga. Teismas pažymėjo, kad atsakovo ir UAB „Yglė“ susitarimo šalimi ieškovas nebuvo, taip pat ieškovas nesudarė sutarties Nr.943. Be to, teismas konstatavo, kad UAB „Yglė“ reiškė pretenzijas atsakovui ir dėl kitų darbų, kuriuos atsakovas pripažįsta, kad pats pataisė ir nenurodo, jog tai yra ieškovo darbų trūkumas. Todėl spręsdamas klausimą dėl atsakovo prašomų 16 851,29 Lt dydžio nuostolių priteisimo iš ieškovo teismas padarė išvadą, kad byloje nenustatyta, jog tik dėl ieškovo parengto techninio projekto trūkumų atsakovas patyrė tokio dydžio nuostolius. Nuostolių dydis turi būti konkretus, įrodytas, ir pagrįstas, tuo tarpu prašomo priteisti nuostolių dydžio atsakovas byloje neįrodė, o teismas jo nenustatė. Kadangi atsakovas byloje neįrodė, kad techninis projektas turi trūkumų, todėl teismas ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų.

Byloje nustatyta, kad 2011-09-26 bendradarbiavimo sutartimi bylos šalys sutarė bendromis jėgomis dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose, atlikti silpnų srovių sistemų projektavimo ir montavimo darbus objektuose. Šalys 2012-06-21 ir 2012-09-19 Darbų užsakymais Nr.004 ir Nr.007 prie minėtos bendradarbiavimo sutarties numatė, kad ieškovas prekybos paskirties pastate „Babilonas II“ už 2 420 Lt (su PVM) atliks projektuojamo pastato gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos techninį projektą – parengs esamos sistemos ir naujos sistemos techninio projekto dokumentaciją, o administracinės paskirties pastate Panerių g. 32, Vilniuje – už 600 Lt (be PVM) parengs naujos sistemos techninio projekto dokumentaciją (b.l. 32-33). 2012-08-27 ir 2012-09-21 Projektavimo darbų perdavimo-priėmimo aktais ieškovas darbus perdavė, o atsakovas darbus priėmė (b.l. 36-37). Ieškovas išrašė atsakovui PVM sąskaitas-faktūras 2420 Lt ir 726 Lt sumai (b.l. 34-35), tačiau atsakovas jų neapmokėjo, sutiko apmokėti tik už darbus, atliktus administracinės paskirties pastate Panerių g.32, Vilniuje, tačiau už darbus pastate „Babilonas II“ nesutinka apmokėti, teigdamas, kad ieškovas šiuos darbus atliko su trūkumais, netinkamai, dėl ko atsakovas patyrė 16 851,29 Lt nuostolių. Pirmosios instancijos teismas atsakovo reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo atmetė ir priteisė iš atsakovo ieškovui 3146 Lt skolos su delspinigiais už nepagrįstai neapmokėtus darbus pastate „Babilonas II“. Apeliaciniu skundu atsakovas nesutinka su teismo sprendimu iš dalies, t.y. dėl skolos už pastate „Babilonas II“ ieškovo atliktus darbus ir prašo priteisti 16 851,29 Lt nuostolių.

Byloje nėra tarp šalių ginčo, kad ginčui turi būti taikomos bendrosios rangą reglamentuojančios ir specialiosios – projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangos – nuostatos. Projektavimo ir tyrinėjimo darbų sutartimi rangovas (ieškovas) įsipareigoja atlikti pagal užsakovo (atsakovo) užduotį tyrinėjimo ir projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus ar sukurti kitokį darbų rezultatą ir perduoti jį užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą (CK 6.700 str.). Užsakovas privalo perduoti rangovui sutartyje nustatytais terminais ir tvarka projektavimo ir tyrinėjimo darbų užduotį bei kitus techniniams dokumentams parengti būtinus duomenis (CK 6.701 str. 1 d.). Be to, remiantis CK 6.701 str. 3 d. rangovas privalo atlikti darbus pagal užduoties ir kitų pradinių duomenų nustatytus reikalavimus ir gali nuo jų nukrypti tik jeigu užsakovas sutinka. Pagal CK 6.703 str. 2 d., nustačius techninių dokumentų ar tyrinėjimo darbų trūkumus, rangovas privalo užsakovo reikalavimu neatlygintinai ištaisyti techninių dokumentų trūkumus ar iš naujo atlikti tyrinėjimo darbus ir atlyginti užsakovui nuostolius, jei rangos sutartis nenumato ko kita. Tarp šalių nėra ginčo, kad 2012-08-27 projektavimo darbų perdavimo-priėmimo aktu ieškovas perdavė prekybos paskirties pastato „Babilonas II“ gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos koreguotą projektą, o atsakovas jį priėmė ir atliktų darbų kokybei pretenzijų neturėjo.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal CK 6.662 straipsnio 1–4 dalių nuostatas užsakovas privalo rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą, o, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų ar kitus trūkumus, nedelsdamas apie tai pranešti rangovui. Be to, trūkumų faktu užsakovas gali remtis tik tuo atveju, jei darbų priėmimą patvirtinančiame dokumente jie buvo aptarti arba nustatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau. Užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai), o po darbų priėmimo nustatęs paslėptus trūkumus, užsakovas privalo pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo. Taigi, įstatymų leidėjas yra numatęs galimybę užsakovui reikšti pretenzijas dėl atliktų darbų trūkumų ir tuo atveju, jei darbai buvo priimti ir priėmimo akte nebuvo nurodyti darbų trūkumai, su sąlyga, kad tokie trūkumai yra paslėpti (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-469/2010; 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-540/2013). Apeliantas teigia, kad ieškovo parengtas gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos techninis projektas atliktas nekokybiškai, neužbaigtas, nurodyti netinkami kabelių kiekiai, o šiuos trūkumus atsakovas objektyviai galėjo nustatyti ir nustatė tik statybos darbų atlikimo metu. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais nesutinka. Pažymėtina, kad įvertinus projektavimo rangos specifiką ir tai, kad šios rangos rūšies darbų rezultatas yra matomas dokumentuose – techniniame projekte, konstatuotina, kad paprastai trūkumai gali būti nustatyti užsakovui tinkamai apžiūrėjus ir įvertinus pateiktą techninį projektą ar jo dalį, t. y. įvykdžius CK 6.662 str. 1 d. nustatytą pareigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-540/2013). Nagrinėjamu atveju atsakovas, gavęs parengtą esamos sistemos dokumentaciją ir įvertinęs naujos sistemos techninį projektą, galėjo įvertinti ieškovo parengto projekto kokybiškumą ir užbaigtumą, tačiau priimdamas ieškovo atliktą darbą, nurodydamas, kad jokių pretenzijų darbui neturi, pats nesilaikė CK 6.662 str. 1 d. nustatytos pareigos. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas neneigia, kad pats nurodė ieškovui maksimaliai išsaugoti ir panaudoti esamus kabelius ir įrangą, tuo tarpu aplinkybė, kad vėliau statybos darbus vykdanti įmonė nepanaudojo esamų kabelių, o sistemos pertvarkymui naudojo naujus kabelius, dar nereiškia, kad ieškovas netinkamai atliko kabelių kiekio, reikalingo sistemai įrengti, paskaičiavimus. Tuo labiau, kad atsakovas nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, kad likę kabeliai buvo netinkami naudoti. Be to, ieškovas nėra 2012-06-07 Projektavimo darbų sutarties tarp UAB „Yglė“ ir UAB „Poliprojektas“ šalimi, ir nebuvo techninio bei darbo projektų projektuotoju.

Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas, neva nustatęs ieškovo darbų trūkumus, remiantis CK 6.662 str. 4 d., būtų per protingą terminą kreipęsis į ieškovą, tuo tarpu iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas pretenzijas dėl nuostolių atlyginimo pradėjo reikšti tik po to, kai ieškovas kreipėsi į teismą dėl skolos už atliktus darbus priteisimo. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad UAB „Yglė“ rašte atsakovui dėl nuostolių buvo nurodyti ne tik gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos, tačiau ir kiti neatitikimai, kurie nėra ieškovo darbo trūkumai (b.l.58). Apeliantas teigia, kad iš atsakovo už papildomą kabelių tiesimą buvo pareikalauta sumokėti 20 806,24 Lt, tačiau po derybų UAB „Yglė“ sutiko, kad atsakovas suteiktų jam 16 851,29 Lt prekybinę nuolaidą. Vis dėlto, atkreiptinas dėmesys, kad net ir nustačius, kad ieškovas netinkamai atliko projektavimo ir tyrinėjimo rangos darbus, atsakovo pateiktas nuostolių dydis yra netikslus ir nėra pagrįstas: UAB „Yglė“ sąnaudų žiniaraštyje nurodyti kabelių 2x0,8 m ir 2x1,5 m. neatitikimai, t.y. nurodytas būtent šių kabelių trūkumas, dėl to pareikalauta sumokėti 20 806,24 Lt, tuo tarpu UAB „Mikrovisatos servisas“ pateiktoje kabelių tiesimo sąmatoje 20 806,24 Lt sumai nurodyti visiškai kiti, naujai nutiesti kabeliai, t.y. 2x1,5 m (b.l. 59; 54-55). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovas ne tik neįrodė, kad ieškovo atlikti projektavimo ir tyrinėjimo darbai turi trūkumų, tačiau net ir esant tokiems trūkumams, jokių pretenzijų ieškovui nereiškė, o jo nurodyti nuostoliai taip pat nėra pagrįsti ir tikslūs. Pripažinus, kad ieškovas tinkamai atliko projektavimo darbus pagal šalių sudarytą Bendradarbiavimo sutartį ir darbų užsakymą Nr.004, atsakovas turi pareigą už šiuos darbus atsiskaityti.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ištyrė ir įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo skundžiamą teismo sprendimą pakeisti arba panaikinti (LR CPK 320 str.), todėl jo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 str.). Ieškovas patyrė 1000 Lt dydžio teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, kurios atitinka LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijas, todėl priteistinos ieškovui iš atsakovo (CPK 93 str.).