Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Broniaus Januškos ir Donato Vansevičiaus,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovams Lukiškių tardymo izoliatoriui – kalėjimui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl paskirtos nuobaudos pagrįstumo ir teisėtumo, neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, atlyginimo, ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Dėl paskirtos nuobaudos teisėtumo

Iš nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjui Lukiškių TI-K 2017 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 62-51 (toliau – ir Nutarimas) paskirta nuobauda – draudimas vieną mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) (b. l. 60). Nutarime nurodyta, kad pareiškėjas nesilaikė pataisos įstaigos tvarkos reikalavimų. 2017 m. sausio 31 d., apie 9 val. 00 min., prie kameros tipo patalpos Nr. 215, kurioje už bausmės atlikimo reikalavimų pažeidimą nuobaudą atliko nuteistasis R. R., priėjęs pareigūnas ir pakėlęs stebėjimo langelį pamatė, kad R. R. guli nepaklotoje lovoje po antklode, nuteistojo miego vieta netvarkinga, dieninis apšvietimas perjungtas į naktinį ir naktinio apšvietimo lemputė savavališkai kažkuo uždengta. Į pareigūno paraginimą atsikelti nuteistasis nereagavo, pakartotinai paragintas atsikelti, buvo akivaizdžiai nepatenkintas, nemandagiai ir garsiai reiškė savo nepasitenkinimą. Nuteistajam buvo paaiškinta, kad dienotvarkėje nustatytu ne miego laiku, privalo susitvarkyti savo miego vietą, pakloti lovą, su pareigūnais bendrauti mandagiai ir pagarbiai. Pareigūnas R. R. paaiškino jo teises, pareikalavo susitvarkyti miego vietą, pakloti lovą. Apie 9 val. 08 min. pareigūnas pakartotinai priėjo prie kameros Nr. 215, patikrinti, ar nuteistasis susitvarkė kameroje. Atidaręs duris, pareigūnas pamatė, kad R. R. neįvykdė jo teisėtų reikalavimų ir toliau gulėjo nepaklotoje lovoje. Nuteistasis atsikėlė iš lovos ir priėjęs prie durų, pamatęs, kad yra filmuojamas vaizdo registratoriumi, pradėjo kalbėti taip, kaip jam patogu, t. y. iškreipiant tikrus faktus, tačiau buvo nemandagus ir nekultūringas. Nutarime nurodyta, kad tokiais veiksmais nuteistasis pažeidė BVK 12 straipsnio 1-2 dalis, 110 straipsnio 1 dalies 1-2 punktus, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.6 punktą ir Lukiškių TI-K suimtųjų, nuteistųjų bei nuteistųjų areštu dienotvarkės, reikalavimus. Už šiuos pažeidimus pareiškėjui paskirta nuobauda.

Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl Nutarimo panaikinimo, 2017 m. kovo 14 d. sprendime (b. l. 14-17, 162-165) konstatavo, kad nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 194, ir 2015-08-20 įsakymu Nr. 1R-238 išdėstytų nauja redakcija (toliau – Pataisos įstaigų taisyklės) 73.1-73.12 papunkčiuose (redakcija nuo 2015-09-01) nustatyta, kokių konkrečių taisyklių privalo laikytis nuteistieji. Viena iš jų, tvarkyti ir prižiūrėti savo darbo, gyvenamąją (miegamą) ir pasivaikščiojimo vietas (73.6 papunktis).

Iš nagrinėjamos bylos medžiagos (b. l. 156-157) nustatyta, kad 2017 m. sausio 31 d. apie 9 val. 00 min. (ne miegui skirtu metu) pareiškėjas gulėjo nepaklotoje lovoje (gulte), savavališkai pridengęs lempą. Patikrinimo metu pareiškėjo buvo pareikalauta sutvarkyti kamerą ir miego vietą. Pakartotinio patikrinimo metu pareigūno reikalavimas pakloti lovą nebuvo įvykdytas, pareiškėjas su pareigūnu kalbėjo nepagarbiai ir nemandagiai (pareigūno atžvilgiu vartojo žodį „chamas“). Šiuo atveju reikšminga tai, kad pareiškėjas Nutarime nurodytų faktinių aplinkybių neginčija ir neneigia, kad Dienotvarkėje ne poilsiui (nepertraukiamam miegui) skirtu metu gulėjo nepaklotoje lovoje, buvo savavališkai uždengęs apšvietimą, pareigūno reikalavimų nevykdė. Pareiškėjo nuomone, tokie veiksmai kaip gulėjimas, užsiklojimas antklode, šviesos perjungimas, nepasitenkinimo reiškimas teisės aktų nėra uždrausti, todėl už juos negali būti baudžiamas. Tačiau iš ginčijamo Nutarimo turinio matyti, kad priešingai nei teigia pareiškėjas, jis buvo nubaustas už tai, kad nesilaikė pataisos įstaigų tvarkos taisyklių, t. y. gulėjo nepaklotoje lovoje, savavališkai uždengė apšvietimo lempą, nepakluso pareigūno reikalavimui sutvarkyti kamerą (miego vietą), bendravo su pareigūnais nemandagiai. Teisinis reguliavimas nuteistuosius įpareigoja laikytis Pataisos įstaigų taisyklių, tarp jų ir susitvarkyti kamerą ir miego vietą, vykdyti teisėtus pareigūnų reikalavimus (BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalis, 110 straipsnio 1 dalies 1-2 punktai, Pataisos įstaigų taisyklių 73 punktas, 73.6 papunktis). Teismui abejonių, dėl pareigūno reikalavimų teisėtumo sutvarkyti kamerą ir miego vietą (pakloti gultą (lovą)) abejonių nekyla. Režimo reikalavimų pažeidimas ir teisėto pareigūno reikalavimo neįvykdymas yra pakankamas pagrindas skirti nuobaudą.

Pareiškėjas režimo taisyklių pažeidimą teisina tuo, kad kameroje buvo labai šalta, nešvaru, veisėsi graužikai, nebuvo įrengtas pareigūnų iškvietimo mygtukas. O papildomai pateiktuose paaiškinimuose nurodė, jog skiriant nuobaudą dėl nepaklotos lovos (gulto) laisvės atėmimo vietų įstaigos administracija privalėjo atsižvelgti į tai, kad jis kenčia nuo nemigos.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro departamentas, 2017 m. vasario 8 d. atlikto patikrinimo metu (pagal pareiškėjo skundą), nustatė, kad kameroje Nr. 215 buvo nesandarus langas, išmatuota oro temperatūra patalpoje buvo 17 Co (b. l. 21), t. y. 1 Co žemesnė nei nustatyta Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu (toliau – ir Higienos norma). Teismo vertinimu, minėtas Higienos normos pažeidimas, o taip pat ir kiti galimi skunde nurodyti higienos ir kamerų įrengimo neatitikimai, dėl kurių buvimo teismas pasisakys vertindamas pareiškėjo reikalavimus dėl netinkamų jo laikymo sąlygų, nepateisina pareiškėjo padaryto pažeidimo, t. y. režimo taisyklių nesilaikymo ir teisėto pareigūno reikalavimo pakloti lovą (gultą) nevykdymo. Nuteistojo abejonė dėl pataisos įstaigos (pareigūno) reikalavimo teisėtumo (jei tuo abejojama) gali būti pareikšta įstatymu nustatyta tvarka, t. y. paduodant skundą, o ne pareiškėjo pasirinktu įstatymo reikalavimų neatitinkančiu būdu (atsisakant vykdyti pareigūno reikalavimą ir savo nepasitenkinimą išreiškiant teisei priešingu būdu).

Iš byloje esančių duomenų apie pareiškėjo sveikatą nustatyta, kad į gydytoją dėl nemigos pareiškėjas kreipėsi 2017-03-06 (b. l. 69), t. y. praėjus daugiau nei mėnesiui nuo pažeidimų, už kuriuos jam Nutarimu skirta nuobauda, padarymo dienos (2017-01-31). Ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas dėl minėto sveikatos sutrikimo į gydytojus nesikreipė. Be to, byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui dėl sveikatos būklės ar kitų priežasčių būtų nustatytas kitoks nei Dienotvarkėje poilsio režimas.

Pagal Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 2 dalies nuostatas skiriant nuobaudą turi būti atsižvelgiama į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą. Pataisos įstaigų taisyklių 205 ir 206 punktai nustato, kad kiekvienas nuteistasis prieš baudžiamas turi būti informuotas apie nusižengimą, kuriuo jis įtariamas, ir jam turi būti suteikta galimybė apsiginti. Jei nuteistasis, kuris įtariamas pažeidęs bausmės atlikimo režimo reikalavimus, atsisako pasiaiškinti raštu, šis atsisakymas įforminamas protokolu, kurio forma patvirtinta šių taisyklių 31-e priede. Bylos duomenimis, dėl padaryto pažeidimo pareiškėjas pasiaiškinti raštu atsisakė, šis faktas užfiksuotas protokole, Pataisos taisyklių nustatyta tvarka (b. l. 158). Nors teikti paaiškinimą yra nuteistojo teisė, o ne pareiga, tačiau nuteistojo nepasinaudojimas teise pateikti pasiaiškinimą pataisos įstaigos administracijai nėra kliūtis skirti drausminę nuobaudą. Pareiškėjas taip pat atsisakė dalyvauti drausmės komisijos posėdyje (b. l. 61). Duomenų, kad pareiškėjas būtų prašęs leisti jam susipažinti su pažeidimo padarymo medžiaga, įskaitant filmuotą medžiagą, o Lukiškių TI-K būtų atsiskęs šį prašymą tenkinti, į bylą nepateikta.

Skundžiamame Nutarime aiškiai ir išsamiai išdėstytos faktinės režimo reikalavimų pažeidimo padarymo aplinkybės, pažeidimo turinys aiškus, t. y. konkrečiai nurodyta kokių pareigų pareiškėjas nevykdė ir kokias konkrečias bausmių vykdymą reglamentuojančias teisės normas pareiškėjas pažeidė. Nutarimas motyvuotas, priimtas kompetentingo subjekto. Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, jog Nutarime netiksliai pavadinta miegui skirta vieta (turėtų būti gultas, o ne lova), nedetalizuota kokios teisės buvo išaiškintos, yra formalaus pobūdžio ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą Nutarimą. Pareiškėjui paskirta nuobauda adekvati padarytam pažeidimui. Procedūrinių pažeidimų nenustatyta.

Bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių ir išdėstytų argumentų pagrindu darytina išvada, kad pareiškėjui Nutarimu paskirta nuobauda yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra pagrindo naikinti 2017 m. vasario 7 d. Lukiškių TI-K direktoriaus nutarimo Nr. 62-91 ir 2017 m. kovo 14 d. Kalėjimų departamento spendimo Nr. 2S-1550.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų pagal Civilinio kodekso 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą. Teismas nenustatė neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų skiriant pareiškėjui nuobaudą, todėl reikalavimas atlyginti 200 EUR neturtinę žalą atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl pareiškėjo laikymo sąlygų

Skunde pareiškėjas teigia, kad nuo 2016 m. balandžio mėnesio iki šiol laikomas kameroje Nr. 239, kurioje nėra įrengto šviesos perjungimo mygtuko. Laikotarpiu nuo 2017-01-26 iki 2017-02-10 nuobaudų atlikimui buvo perkeltas į kameras Nr. 215 ir 210, kuriose taip pat nėra šviesos perjungimo mygtuko. Dėl šių priežasčių negalėjo persijungti (išjungti) šviesos dienos metu, t. y. po 16 valandų kasdien turėjo būti kameroje su įjungtu dieniniu apšvietimu, dėl to pablogėjo regėjimas, patyrė psichologinio pobūdžio diskomfortą, jautėsi diskriminuojamas, nes kitose kamerose laikomi nuteistieji gali persijungti (išjungti) šviesą.

Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – Pataisos įstaigų eksploatavimo taisyklės) (ginčui aktuali redakcija galiojanti nuo 2016-01-27) 16.8 punkte nustatyta, kad elektros instaliacija montuojama paslėptu būdu, kameros sienose ir lubose. Kameroje ir koridoriuje prie kameros įmontuojami elektros jungikliai, atliekantys ir saugiklių funkciją, kuriais galima būtų valdyti naktinio, dieninio apšvietimo veikimą ir elektros energijos tiekimą į kamerą.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Lukiškių TI-K 2017-02-17 raštu, atsakydamas į pareiškėjo skundą, pripažino, kad 6 ir 12 posto kamerose šviesos perjungimo jungikliai neįrengti, tačiau dėl šviesos perjungimo galima kreiptis į pareigūną (b. l. 89-90). Teikdamas atsiliepimą į pareiškėjos skundą atsakovės atstovas nurodė, kad šviesos perjungimo jungikliai įrengti prie pat kamerų Nr. 215, 210 ir 239. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažinta, jog ginčui aktuliu laikotarpiu kamerose, kuriuose buvo laikytas pareiškėjas, šviesos įjungimo (perjungimo) jungikliai nebuvo įrengti.

Pareiškėjas teigia, kad dėl šio neatitikimo dienos metu negalėjo perjungti (išjungti) apšvietimo, todėl pablogėjo regėjimas. Regėjimo pablogėjimą pareiškėjas įrodinėja Vilniaus rajono poliklinikos 2016-11-21 išduotu receptu akiniams (b. l. 22) ir 2017-03-06 apsilankymu Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnyboje dėl akių skausmo ir perštėjimo (b. l. 68). Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad minėtus sveikatos sutrikimus lėmė šviesos perjungimo (išjungimo) mygtuko nebuvimas kameroje. Pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu pareiškėjui dieninis apšvietimas kelia diskomfortą ar kitus nepatogus, apšvietimą gali perjungti (išjungti) pareigūnas. Byloje nėra duomenų, kad pareigūnai į tokio pobūdžio prašymus neatsižvelgė ar juos ignoravo. Priešingai, nagrinėjant pareiškėjui paskirtos nuobaudos pagrįstumą, buvo nustatyta, jog pažeidimo padarymo metu pareiškėjo kameroje N. 215 dieninis apšvietimas buvo perjungtas į naktinį (b. l. 155). Kameroje nesant apšvietimo perjungimo jungiklio, šį veiksmą galėjo atlikti tik pareigūnas, pareiškėjo prašymu.

Pareiškėjo akcentuojami (b. l. 171) Lukiškių TI-K raštuose nurodyti kamerų, esančių postuose Nr. 6 ir 12 remonto darbų atlikimo datos netikslumai (vienu atveju 2011 m., kitu 2012 m., b. l. 176, 177), nagrinėjamu atveju nėra reikšmingi ir fakto, kad ginčui aktualiu laikotarpiu kamerose nebuvo įrengtų šviesos jungikliai, nekeičia. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas sąmoningai buvo laikomas kamerose, kuriose nėra įrengto apšvietimo jungiklio. Paties pareiškėjo į bylą pateikti duomenys (b. l. 175) patvirtina, kad pareiškėjas 2017 m. gegužės –birželio mėnesiais perkeltas į 24 kamerą, kurioje įrengtas šviesos perjungimo jungiklis, todėl atitinkamai nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo išvestinį reikalavimą dėl įpareigojimo jo gyvenamojoje kameroje šį jungiklį įrengti.

Grįsdamas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjas teigia, kad jo laikymo sąlygos kameroje Nr. 215, laikotarpiu nuo 2017-01-26 iki 2017-02-10, neatitiko higienos normų reikalavimų, t. y. buvo šalta, nešvaru, veisėsi graužikų. Minėtoje kameroje, o taip pat ir kameroje Nr. 210, neįrengti pareigūnų iškvietimo mygtukai, nėra radijo taško.

Tardymo izoliatorių, pataisos namų, nepilnamečių pataisos namų, kalėjimų, atvirų kolonijų, areštinių, laisvės atėmimo vietų ligoninių (toliau – laisvės atėmimo vietų), teritorinių policijos įstaigų areštinių (toliau – policijos areštinės) visuomenės sveikatos saugos reikalavimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015).

Pagal minėto teisės akto nuostatas, gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C (16 punktas). Laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Šiam reikalavimui užtikrinti privalo būti atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, atliekamas jų naikinimas (20 punktas).

Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas (toliau – NVSC), 2017-02-08 atlikęs operatyvų patikrinimą pagal pareiškėjo skundą, nustatė, kad kameroje Nr. 215 buvo nesandarus langas, o išmatuota oro temperatūra buvo 1 °C mažesnė nei nustatyta HN 134:2015 16 punkte (b. l. 21). Minėtame rašte nurodyta, kad patikrinimo metu buvo pradėtas pareiškėjo perkėlimas į kitą kamerą. Tai, kad pareiškėjas 2017-02-08 buvo perkeltas į kamerą Nr. 210, patvirtina į bylą pateikti duomenys (b. l. 98). Duomenų, apie tai, kad NVSC būtų nustatęs kitus skunde įvardintus higienos normų pažeidimus, byloje nėra.

Vertinant pareiškėjo argumentų dėl netvarkos ir nešvaros kameroje Nr. 215 pažymėtina, kad pareiškėjas skundu, teigdamas, jog nuobaudai atlikti 2017-01-26 buvo perkeltas į nesutvarkytą kamerą (pilna žemių, dulkių, šiukšlių, ištėpliotos grindys, neišveistas tualetas, b. l. 76-77), į Lukiškių TI-K kreipėsi tik 2017-02-07, t. y. besibaigiant nuobaudos atlikimo laikui. Į bylą pateiktas pareigūno tarnybinis pranešimas patvirtina, kad prieš įsikeliant pareiškėjui kamera buvo švari ir tvarkinga, o pareiškėjas perkėlimo metu jokių pretenzijų nereiškė (b. l. 75). Įvertinus tai, kad pareiškėjas perkėlimo į kamerą Nr. 215 metu jokių nusiskundimų nereiškė, skundą Lukiškių TI-K pateikė baigiantis nuobaudos atlikimo terminui (skundo pateikimo data sutapo ir su Nutarimo skirti pareiškėjui naują nuobaudą data), ir byloje nesant jokių objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl jo perkėlimo į nešvarią ir netvarkingą kamerą, skundo reikalavimai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

Pareiškėjas taip pat teigia, kad kamera Nr. 215 įrengta netoli atliekų surinkimo vietos, todėl buvo daug žiurkių (ypač naktimis). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. sausio 30 d. kreipėsi į Lukiškių TI-K prašydamas nurodyti, kada 12 apsaugos priežiūros poste buvo atliekami graužikų naikinimo darbai, teigė, kad nurodytoje vietoje yra daug graužikų, prašė juos išnaikinti (b. l. 91). Atsakydamas į pareiškėjo skundą Lukiškių TI-K 2017-02-17 raštą (b. l. 89-90) nurodė, kad graužikų naikinimas buvo vykdomas 2016-10-13, 2016-12-22, 2017-01-13 ir 2017-02-03. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjo kameroje galėjo būti graužikų. Jų naikinimo darbai (deratizacija) atliekama periodiškai (b. l. 99). Deratizacija buvo atlikta ir gavus pareiškėjo nusiskundimą.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš to, kamerose, kuriose atliko nuobaudą, nebuvo pareigūnų iškvietimo mygtukų ir radijo taško.

Pataisos įstaigų eksploatavimo taisyklių 16.11 punkte nustatyta, kad kameroje įrengiamas radijo taškas ir prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu kreipėsi į Lukiškių TI-K prašydamas nurodyti, kodėl kamerose nėra įrengtos aliarmo sistemos ir reikalaudamas šiuos pažeidimus nedelsiant pašalinti (b. l. 47, 72). Lukiškių TI-k administracija pripažino, kad ne visose kamerose yra įrengta aliarminė signalizacija, šie darbai vykdomi palaipsniui, atliekant kamerų remontą. Paaiškino, kad pareigūnų postai įrengti netoli kamerų, nuteistieji yra periodiškai stebimi ir tikrinami, todėl išsikviesti pareigūną (prižiūrėtoją) sunkumų nėra (b. l. 19-20, 73-74). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažinta, kad pareiškėjo argumentai, kad ginčui aktualiu laikotarpiu kamerose nebuvo įrengta arba neveikė aliarminė sistema pagrįsti. Atsakovės atstovas taip pat nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad kamerose Nr. 210 ir 215 buvo įrengtas ir veikė radijo taškas.

Tačiau vien pažeidimo fakto konstatavimas nėra pakankamas pagrindas neturtinei žalai atlyginti. Šiuo atveju reikšminga tai, kad pareiškėjas nenurodė kokiu aspektu aliarminės signalizacijos neįrengimas sukėlė žalą jam. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų susidūręs su grėsme, kurios būtų buvę galima išvengti pasinaudojus iškvietimo mygtuku ar dėl to patyręs kitokių didesnių nepatogumų. Pareiškėjas nepateikė duomenų apie jam pavojingas aplinkybes, kurios jo laikymo metu Lukiškių TI-K vertė pasinaudoti iškvietimo sistemos mygtuku. Pareiškėjas taip pat nenurodė kokius neigiamus padarinius patyrė dėl radijo taško nebuvimo kamerose.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 24, ir skunde įvardintose kamerose negyvena. Į bylą pateikti duomenys pagrindžia, kad kameroje Nr. 24 veikia prižiūrėjo iškvietimo sistema, įrengti šviesos perjungimo jungikliai (b. l. 175). Duomenų apie tai, jog minėtoje kameroje būtų nustatyti oro temperatūros pažeidimai, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo reikalavimai įpareigoti Lukiškių TI-K pašalinti kamerų Nr. 210, 215, 239 trūkumus (įpareigoti įrengti pareigūnų iškvietimo mygtuką, apšvietimo jungiklį, išduoti šildytuvą ir kt.) atmestini kaip nepagrįsti, nes pareiškėjo teisės į tinkamas jo laikymo sąlygas apgintos kitu būdu, t. y. perkeliant jį gyventi į kamerą, atitinkančią teisės aktų reikalavimus.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Vertinant pareiškėjo laikymo sąlygas Lukiškių TI-K nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2017-01-26 iki 2017-02-07 kameroje Nr. 215 nebuvo užtikrinta tinkama temperatūra, tikėtinai buvo graužikų. Lukiškių TI-K į nustatytus pažeidimus ir pareiškėjo skundus reagavo, pažeidimus šalino (NVSC nustačius temperatūros neatitikimą kameroje Nr. 215 pareiškėjas perkėlė į kitą kamerą, gavęs pareiškėjo skundą ėmėsi priemonių graužikų naikinimui). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad pareiškėjo laikymas higienos normų neatitinkančiomis sąlygomis sukėlė diskomfortą, nepatogumų, nepilnavertiškumo jausmą, galinčius žeminti ir sumenkinti žmogiškąjį orumą. Priimtinų sąlygų nesudarymas tiesiogiai lėmė pareiškėjui nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus, orumo pažeminimą ir sudaro pagrindą priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos.

Bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjo kamerose nebuvo įrengto šviesos jungiklio, neveikė arba nebuvo įrengti pareigūnų iškvietimo sistema ir radijo taškas. Šie pažeidimai pareiškėjui galėjo sukelti tam tikrų nepatogumų, tačiau jie nėra tokio lygio ir intensyvumo, kad galėtų būti įvertinti pinigais.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpį, pažeidimų trukmę, jų pobūdį ir mastą, taip pat atsižvelgęs į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma priteisti 1300 EUR suma (800 EUR dėl neįrengtų šviesos jungiklių ir 500 EUR dėl netinkamų laikymo sąlygų nuobaudos atlikimo metu) per didelė ir neatitinka jo patirtų išgyvenimų bei nepatogumų. Atsižvelgdamas į laikymą nepriimtinomis sąlygomis trukmę ir su tuo susijusius nepatogumus, dvasinius išgyvenimus ir kitas neigiamas pasekmes, teismas daro išvadą, kad protinga ir adekvati patirtų nepatogumų mastui priteistina suma būtų 50 EUR.

Atsakovės atstovas prašo priteisti iš pareiškėjo 4,02 EUR (b. l. 58) dokumentinės medžiagos rengimo išlaidų. Prašymas grindžiamas tuo, kad vykdydamas teismo nutartį Lukiškių TI-K buvo įpareigotas pateikti su ginču susijusią medžiagą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, kurią sudaro 67 A4 formato lapai. Vadovaujantis Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039 (toliau – ir Tvarka), 6 ir 7 p. bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu pranešimu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų indeksavimo“, už vieno rašytinio, grafinio A4 formato lapo kopijos parengimą nustatytinas 0,06 EUR (0,22 Lt). Lukiškių TI-K realiai patirtos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, yra 4,02 EUR (67 x 0,06).

Teismo vertinimu, atsakovės atstovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių patirtas išlaidas. Pažymėtina, kad Tvarkos 1, 2 punktuose nustatyta, kad ši tvarka reglamentuoja oficialių rašytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimą, kai pareiškėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių įstaigos parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su šių dokumentų originalais. Pareiškėjas, pageidaujantis gauti oficialaus dokumento kopiją, turi pateikti įstaigai atitinkamą prašymą pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 6 straipsnio nuostatas. Šiuo atveju Lukiškių TI-K su ginču susijusią medžiagą teikė vykdydamas teismo nutartį, kaip tai numatyta Administracinių bylų teisenos įstatyme.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas naujausioje teismo praktikoje laikosi pozicijos, jog bylinėjimosi išlaidos už dokumentų kopijų parengimą nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju netaikytina (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovės atstovo prašymas priteisti patirtas išlaidas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui R. R. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 50 EUR (penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Pripažinti, kad pareiškėjo teisė naudotis šviesos perjungimo jungikliais, aliarmo sistema ir radijo tašku, buvo pažeista.

Kitoje dalyje skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.