Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovui R. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui Ž. M. dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškinyje nurodyta, kad Kaišiadorių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu nutraukta šalių santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, jų nepilnametei dukrai V. M. nustatytas išlaikymas po 250 Lt (72,40 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės. Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 1 d. nutartimi išlaikymas vaikui padidintas iki 160 Eur. Nuo išlaikymo dydžio pakeitimo praėjo 4 metai, pasikeitė dukros poreikiai lavinimuisi, maistui, drabužiams, higienai ir sveikatai, todėl 160 Eur į mėn. neužtenka minimaliems vaiko poreikiams patenkinti. Šiuo metu dukra mokosi gimnazijoje (duomenys neskelbtini) klasėje, gyvena su ieškove. Dukra turi odos ir regėjimo problemų, be to, nuolat kyla kainos būtiniausioms kasdienėms prekėms. Ieškovės pajamos nėra didelės, vidutiniškai apie 715 Eur atskaičius mokesčius, jai materialiai padeda motina. Šalių nepilnametės dukros poreikiams patenkinti reikalinga 602 Eur suma į mėn. Ieškovė nepajėgia suteikti dukrai pilnavertiško išlaikymo viena iš savo gaunamų pajamų, todėl prašo teismo padidinti atsakovui nustatytą mokėti vaikui išlaikymo dydį iki 300 Eur į mėnesį.

3. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodo, kad jai nežinoma A. M. ir Ž. M. šeima dėl galimų vaiko teisių pažeidimų. Ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymo dydis neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams. Nepilnametei dukrai gyvenant su ieškove, būtent šiai tenka didesnioji vaiko išlaikymo bei kasdienių rūpesčių našta. Atsakovas neprisideda papildomai finansais prie dukros poreikių tenkinimo.

4. Atsakovas Ž. M. nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį. Procesiniai dokumentai (ieškinys ir pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo) jam įteikti tinkamai (b. l. 32, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis).

5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė L. L. palaikė ieškinį ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad ieškovė yra 30 procentų darbinga, jai nustatytas antrojo lygio slaugos poreikis. Ieškovės negalia yra fizinė, susijusi su judėjimu. Dukrai nustatyta aknė, kurią reikalinga gydyti. Ieškovės dukra turi regos problemų, jai reikalingi akiniai. Ieškovės pajamos yra 300 Eur mažesnės nei atsakovo, atsakovas yra 100 procentų darbingas, neturi rimtų sveikatos problemų, todėl jis turi prisidėti didesne dalimi prie vaiko išlaikymo.

7. Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovas R. G. teismo posėdžio metu palaikė byloje paduotą rašytinę išvadą. Papildomai nurodė, kad pritaria šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio padidinimui, atsižvelgiant į tai, kad šalių dukra gyvena su motina.

8. Ieškovė į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdį jai pranešta tinkamai (CPK 118 straipsnio 1 dalis). Teismas išnagrinėjo bylą jai nedalyvaujant, kadangi ieškovė buvo tinkamai atstovaujama advokatės (CPK 52 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

9. Nustatyta, kad V. M., gim. (duomenys neskelbtini), yra atsakovo Ž. M. ir ieškovės A. M. nepilnametė dukra, besimokanti (duomenys neskelbtini) gimnazijos (duomenys neskelbtini) gimnazijos klasėje (b. l. 9, 10).

10. Kaišiadorių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-477-925/2023, ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukta bendru sutarimu, patvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 1.1 punkte susitarta, kad V. M. gyvenamoji vieta nustatoma su motina A. M., o 1.3 punktu šalys susitarė, jog nepilnametės dukros V. M. išlaikymui Ž. M. teiks po 250 Lt (72,41 Eur) kas mėnesį iki vaiko pilnametystės (b. l. 12, 19).

11. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. vasario 1 d. nutartimi teismas patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, kuria susitarta pakeisti 2013 m. balandžio 11 d. sprendimu nustatytą Ž. M. mokėtiną išlaikymo dydį, padidinant atsakovo V. M. mokėtiną išlaikymą iki 160 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų (b. l. 20-22).

12. Ieškovės teigimu, dukros poreikiai pasikeitė, šiuo metu jiems patenkinti kiekvieną mėnesį būtina 602 Eur suma: maistui (200 Eur į mėn.), žieminei, vasarinei, mokyklinei aprangai, avalynei (65 Eur į mėn.), medikamentams ir vitaminams (20 Eur į mėn.), akiniams ir okulisto konsultacijoms (10 Eur į mėn.), odos priežiūrai ir valymui dėl aknės (50 Eur į mėn.), higienos priemonėms (20 Eur į mėn.), plaukų priežiūrai (20 Eur į mėn.), mokyklos renginiams (10 Eur į mėn.), dienpinigiams - maitinimuisi mokykloje (80 Eur į mėn.), telefono abonementui, internetui (22 Eur į mėn.), komunaliniams patarnavimams (50 Eur į mėn.), laisvalaikiui (20 Eur į mėn.), foto būreliui (10 Eur į mėn.) mokyklinėms reikmėms (10 Eur į mėn.), patalynei, rankšluosčiams (10 Eur į mėn.), skalbimo priemonėms (5 Eur į mėn.) (b. l. 5).

13. Ieškovės pateiktus duomenis apie dukros poreikius ir išlaidas jiems iš dalies patvirtina 2023 m. balandžio 12 d. (duomenys neskelbtini) ligoninės medicinos dokumentų išrašo/siuntimo duomenys apie tai, kad V. M. diagnozuota aknė (ligos kodas L70), paskirtas gydymas (b. l. 75), duomenys apie 214 Eur išlaidas V. M. korekciniams akiniams (b. l. 72).

14. Ieškovė A. M. yra dirbanti, šiuo metu gaunanti apie 2600 Eur atlyginimą neatskaičius mokesčių / 1560 Eur atskaičius mokesčius (el. b. l. 11, 60-63). Jai nuo 2023 m. sausio 2 d. iki 2025 m. sausio 1 d. nustatytas 30 procentų darbingumo lygis ir II lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, dėl to ji kas mėnesį gauna 557 Eur išmoką (b. l. 60-63, 76, 77). Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė patvirtino, kad ieškovė iš valstybės gauna išmoką vaikui. Nuo 2023 m. sausio 1 d. kiekvienam vaikui skiriama ir mokama 85,75 Eur universali išmoka vaiko poreikiams.

15. Ieškovei A. M. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini) (b. l. 15, 16), dvi transporto priemonės(duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios dalyvavimas viešajame eisme yra sustabdytas, ir (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 13). Antstolių informacinės sistemos duomenimis, iš ieškovės nevykdomas galimų jos skolų išieškojimas priverstine tvarka (el. b. l. 59).

16. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas šiuo metu niekur nedirba (b. l. 57), nuo (duomenys neskelbtini) registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 83). Antstolių informacinės sistemos duomenimis iš atsakovo nevykdomas galimų jo skolų išieškojimas priverstine tvarka (b. l. 58, 59). Atsakovo paaiškinimu, jis dirba neoficialiai pas ūkininką, jo pajamos į mėnesį sudaro apie 1000 Eur. 2023 m. gegužės mėn. atsakovui diagnozuota (duomenys neskelbtini); susijusi diagnozė – (duomenys neskelbtini) (b. l. 82)

17. Atsakovui Ž. M. nuosavybės teise priklauso garažas (duomenys neskelbtini)., žemės sklypas (duomenys neskelbtini), perduotas naudotis kitam subjektui panaudos sutarties pagrindu, bei du (duomenys neskelbtini), išnuomoti iki 2024 m. rugsėjo 20 d. nuomos sutarties pagrindu (b. l. 40-54). Atsakovui taip pat priklauso transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 55-56).

18. Teismas, nustatęs pirmiau nurodytas aplinkybės, pasisako dėl ieškovės reikalavimų, reiškiamų atsakovui Ž. M., (ne)pagrįstumo.

Dėl ieškovės A. M. ieškinio reikalavimo pakeisti atsakovo Ž. M. nepilnametei dukrai V. M. teikiamo išlaikymo dydį

19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali pagal motinos ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).

20. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019, 44 punktas).

21. Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti ir nustatyti iš išlaikymo neteikiančio tėvo (motinos) priteistiną išlaikymo sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

22. Tokios išlaidos kaip būsto komunalinių mokesčių dalis, išlaidos maistui, aprangai, higienos priemonėms, ugdymo priemonėms, lėšos, susijusios su papildomu ugdymu, lėšos, skirtos laisvalaikio praleidimui, yra akivaizdžios, jos yra būtinos ir neišvengiamos. Tai, kad minimalios mėnesinės algos kriterijus, sprendžiant dėl vaiko būtinųjų poreikių patenkinimo, yra orientacinis, reiškia, kad būtent tokių būtinųjų išlaidų suma paprastai atitinka minimalios mėnesinės algos sumą. Minimaliai mėnesinei algai didėjant paprastai kartu auga ir kainos valstybėje, todėl didėja ir vaikų poreikiams patenkinti reikalingos išlaidos (Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1728-896/2019, 36 punktas).

23. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019, 45 punktas).

24. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas jas turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

25. Teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas).

26. Šiuo atveju nustatyta, kad ieškovės nurodyta vaiko poreikiams kas mėnesį būtina 602 Eur suma yra mažesnė nei 1 MMA atskaičius mokesčius (840 Eur su mokesčiais/633 Eur atskaičius mokesčius). Atsakovas sutiko, kad ieškovės paduotoje lentelėje nurodyti jo nepilnametės dukros poreikiai. Todėl, įvertinus tai, kad atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytą aplinkybę apie vaiko poreikiams būtiną sumą, vadovaujantis aukštesnių instancijų teismų išaiškinimais (šio sprendimo 20-22 punktai), daroma išvada, jog ieškovės nurodyta 602 Eur suma, būtina dukros poreikiams, yra pagrįsta, teisinga ir protinga.

27. Teismas, įvertinęs abiejų šalių turtinę padėtį (abi šalys turi nekilnojamojo turto, transporto priemonių, neturi priverstine tvarka išieškomų skolų, abi dirba ir gauna pastovių pajamų), sprendžia, kad jų abiejų finansinė padėtis leidžia tenkinti visus būtinus V. M. poreikius. Todėl, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, pateikta šio sprendimo 25 punkte, iš šalių dukrai skirtinos kas mėnesį sumos (602 Eur) neturi būti išskaičiuojama valstybės mokama išmoka vaiko poreikiams (85,75 Eur). Tarp šalių turi būti paskirstyta pareiga skirti vaiko poreikiams visą 602 Eur sumą.

28. Nors ieškovės atstovė nurodė teismui, kad turi būti nukrypta nuo lygių dalių principo išlaikymo prievolėje, nes ieškovė yra iš dalies darbinga, jos pajamos yra nedidelės, teismas, įvertinęs paskutinius (t. y. 2023 m. duomenis) apie ieškovės pajamas, mano, kad nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo skirstant šalių pareigą dėl vaiko išlaikymo. Teismas, įvertinęs paskutinius duomenis apie ieškovės turtinę padėtį, nustatė, kad ši padėtis ne pablogėjo dėl ieškovei nustatyto dalinio darbingumo lygio, bet pagerėjo. Ji ir toliau dirba AB „(duomenys neskelbtini)“ bei gauna du kartus didesnes pajamas nei ieškinio padavimo teismui metu (žr. sprendimo 14 punktą). Ieškovė turi butą, dvi transporto priemones, gana gerai apmokamą darbą. Todėl net nustačius, kad jos sveikatos būklė yra blogesnė nei atsakovo, tai, teismo vertinimu, negali būti pagrindu nukrypti nuo lygių dalių principo, nes net tokiomis aplinkybėmis jos turtinė padėtis yra pakankamai gera (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

29. Teismas, įvertinęs atsakovo turtinę padėtį, jo galimybes uždirbti didesnes lėšas (žr. sprendimo 16, 17 punktus), mano, kad nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo ir priteisiant iš atsakovo mažesnį nei ½ dalį vaiko poreikiams būtinos sumos. Atsakovas darbingas, tikisi perspektyvoje gauti didesnes pajamas dirbdamas tolimųjų reisų vairuotoju, jo sveikatos būklė netrukdo jam neoficialiai dirbti pas ūkininką ir kas mėnesį gauti ne mažiau kaip 1000 Eur, jis gauna pajamų nuomodamas savo žemės sklypus. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad atsakovas nepateikė įrodymų apie jo kas mėnesį gaunamas pajamas iš darbinės veiklos bei turto nuomos. Todėl teismas vadovaujasi kasacinio teismo praktika, vertindamas šią aplinkybę nepilnametės dukros interesų naudai (šio sprendimo 24 punktas). Teismas, įvertinęs šalių dukros poreikius, jiems reikalingą kas mėnesį piniginių lėšų sumą, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, tenkina ieškinį visiškai padidindamas atsakovo nepilnametei dukrai skirtiną išlaikymą iki 300 Eur (602 Eur/2) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų (CK 3.201 straipsnio 1, 2 dalys).

17. Patenkinus ieškinį, ieškovė A. M. skiriama priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

18. Patenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokatės teisine pagalba, atlyginimo (b. l. 74, CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1, 2 dalys).

19. Ieškovė sumokėjo ir 50,40 Eur žyminio mokesčio šioje byloje (b. l. 6, 7). Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo šioje byloje. Todėl jos sumokėtas 50,40 Eur žyminis mokestis grąžinamas jai CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

20. Valstybė šioje byloje turėjo 26,56 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis). Patenkinus ieškinį iš atsakovo valstybei priteistinas 26,56 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimas (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 259, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

patenkinti ieškovės A. M. ieškinį atsakovui Ž. M..

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 1 d. teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3077-1084/2019 patvirtintą išlaikymo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dydį, priteisiant iš atsakovo Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokamomis po 300 (tris šimtus) Eur kas mėnesį iki V. M. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 (trijų šimtų) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš atsakovo Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 26,56 Eur (dvidešimt šešių Eur 56 ct), procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimą. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662. Mokėjimą valstybei patvirtinantis dokumentas turi būti pateiktas Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams.

Grąžinti ieškovei A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 50,40 Eur (penkiasdešimt Eur 40 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2023 m. sausio 25 d. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, vadovaudamasi teismo sprendimu (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.