- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-12-16
- Bylos Nr.
- A2.11.-9948-888/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-08734-2014-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laima Šeputienė
- Pažeidėjas
- R. G.
Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išnagrinėjusi R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. G. 2014 m. balandžio 24 d. Kauno apylinkės teisme, Kęstučio g. 29, Kaune, teismo posėdyje, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, davė melagingus parodymus administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-2195-660/2014, nurodydamas, kad 2013-09-20 apie 6.30 val. pas jį į namus atvažiavo A. A., kurį jis automobiliu Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vežė namo ir P. Kalpoko g. nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į tilto konstrukciją, sustojo ties garažo vartais.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. G. savo kaltę dėl padaryto teisės pažeidimo pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² straipsnyje numatyta atsakomybė už melagingų parodymų davimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad asmens parodymai yra melagingi ir žinant, kad už tai gresia atsakomybė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas tyčios pasireiškimą panašiose savo esme bylose (dėl Baudžiamojo kodekso 235 straipsnio „Melagingi skundas, pareiškimas, pranešimas, parodymai, išvados ir vertimas“) yra išaiškinęs, jog tiesioginė tyčia šio pobūdžio neteisėtose veikose pasireiškia tuo, jog kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius, nemelagingus parodymus ar išvadas, paaiškinimus. Tokios pareigos suvokimą bei atsakomybės už jos nevykdymą žinojimą kaltininkas būna patvirtinęs savo parašu ikiteisminio tyrimo metu ar teisme. Kaltininkas taip pat suvokia, kad duoda tikrai tikrovės neatitinkančius parodymus ar išvadą, paaiškinimus, supranta ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-616/2006; 2K-164/2010).
Be paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. G. prisipažinimo jo kaltė taip pat įrodyta byloje esančiais rašytiniais duomenimis. Iš administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-2195-660/2014 esančio teismo posėdžio protokolo matyti, jog 2014 m. balandžio 24 d. vykusio teismo posėdžio metu buvo nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje R. G. davė parodymus apie tai, kad 2013-09-20 apie 6.30 val. pas jį į namus atvažiavo A. A., kurį jis automobiliu Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vežė namo ir P. Kalpoko g. nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į tilto konstrukciją, sustojo ties garažo vartais (37 b.l.). Iš administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-2195-660/2014 esančio įspėjimo (33 b.l.) bei 2014 m. balandžio 24 d. teismo posėdžio protokolo (34-38 b.l.) nustatyta, kad R. G. įstatymo nustatyta tvarka teismo buvo pasirašytinai įspėtas dėl administracinės atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Taigi jis suvokė teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius, nemelagingus parodymus bei suprato atsakomybę už tokios pareigos nevykdymą.
Iš administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6.-2195-660/2014 duomenų taip pat matyti, jog 2014 m. rugsėjo 16 d. Kauno apylinkės teismo nutarimu, kuris buvo apskųstas apeliacine tvarka ir įsiteisėjo 2014 m. lapkričio 24 d. (Kauno apygardos teismas 2014 m. lapkričio 24 d. nutartimi apeliacinio skundo netenkino ir 2014 m. rugsėjo 16 d. Kauno apylinkės teismo nutarimą paliko nepakeistą), nustatyta, kad 2013 m. rugsėjo 20 d., 6.30 val. Kaune, prie P. Kalpoko g. 26B, A. A. vairuodamas automobilį Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į kelio būklę, susidarius aplinkybėms, nesumažino važiavimo greičio ir nesustojo, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į tilto koloną, po smūgio slysdamas kliudė bortelį, garažo vartus, dėl ko buvo sugadinti garažo vartai. Eismo įvykio metu padaręs turtinę žalą, nesant nukentėjusiojo asmens įvykio vietoje, policijai nepranešė, nepažymėjęs įvykio vietos Kelių eismo taisyklių numatyta tvarka, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Jo kaltė padarius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., įrodyta liudytojų G. K., G. M., M. T., R. Z., V. R. Š., D. Č., A. B. parodymais ir administracinio teisės pažeidimo bylos rašytine medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, administracinio teisės pažeidimo protokolu, surašytu R. G., eismo įvykio vietos schema, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, A. A. paaiškinimu, policijos pareigūnų G. K., G. M. paaiškinimais, M. T. paaiškinimu, R. Z. paaiškinimu, Ergo pranešimu, VĮ „Regitra“ duomenimis, ROIK 0113000510811 duomenimis, AB SEB lizingas pažyma, Kauno miesto savivaldybės administracijos skyriaus vedėjo pavaduotojo A. P. elektroniniu pranešimu, daiktų paėmimo protokolu, fotonuotraukomis, pažyma apie asmens baustumą, specialisto išvada, kita bylos medžiaga.
Taigi liudytoju 2014 m. balandžio 24 d. vykusio teismo posėdžio metu apklausto R. G. parodymai, jog 2013-09-20 apie 6.30 val. pas jį į namus atvažiavo A. A., kurį jis automobiliu Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vežė namo ir P. Kalpoko g. nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į tilto konstrukciją, sustojo ties garažo vartais, prieštarauja A. A. atžvilgiu išnagrinėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje surinktiems ir įsiteisėjusiu teismo nutarimu įvertintiems įrodymams, todėl pagrįstai teismas tokius R. G. parodymus vertino kaip melagingus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog R. G. suvokė, jog teisme duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, suprato ir norėjo, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje, tai yra veikė tiesiogine tyčia.
Byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad R. G. 2014 m. balandžio 24 d. Kauno apylinkės teisme, Kęstučio g. 29, Kaune, teismo posėdyje, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, davė melagingus parodymus administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-2195-358/2014, nurodydamas, kad 2013-09-20 apie 6.30 val. pas jį į namus atvažiavo A. A., kurį jis automobiliu Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vežė namo ir P. Kalpoko g. nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į tilto konstrukciją, sustojo ties garažo vartais, tokie jo veiksmai atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² str., sudėtį. R. G. kaltas dėl šio pažeidimo padarymo, todėl baustinas administracine nuobauda.
R. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis pripažino teisės pažeidimo padarymą ir dėl jo gailisi (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1 d. 1 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę (iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad pažeidėjas administracine tvarka už tos pačios rūšies teisės pažeidimus nebaustas), atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bei daro išvadą, kad R. G. skirtina administracinė nuobauda – bauda, nustatant minimalų jos dydį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, 302⁴ straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
R. G. pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² straipsnyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 1 000 Lt (vieno tūkstančio litų) (289 eurų) baudą.
Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 6400. Nesant galimybės sumokėti baudą iš karto, pažeidėjas turi teisę, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 3 d. nustatyta tvarka, kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas išsiunčiamas vykdyti antstoliui (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).
Išsireikalautą apžiūrai administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.6.-2195-660/2014, nutarimui įsiteisėjus, grąžinti Kauno apylinkės teismui.
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.