Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jankauskienės, Rimo Švirino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo G. M. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir nubaustas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 286 straipsnyje ir paskirtas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviem) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 dalimis, prie griežtesnės bausmės pridėjus dalį švelnesnės bausmės, jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Taikytas BK 64¹ straipsnis ir bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai laivės atėmimo, BK 66 str. pagrindu į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. M. nuteistas už tai, kad 2016 m. kovo 23 d., apie 21:00 val., T. Č. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini)., būdamas neblaivus naudojo fizinį smurtą žmonos V. M. atžvilgiu t. y. ranka sudavė ne mažiau kaip tris smūgius į galvos sritį, sugriebė už dešinės rankos piršto ir jį užlaužė, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.Be to, G. M. nuteistas už tai, kad 2016 m. kovo 23 d., apie 21:15 val., namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), pagal telefoninį pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje atvykus policijos pareigūnams tarnybiniu automobiliu ,,ŠKODA YETI“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtu specialiais policijos ženklais, aiškinantis šio pažeidimo aplinkybes, elgėsi agresyviai, spardė tarnybinio automobilio ,,ŠKODA YETI“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinių durelių stiklą ir pareigūnų atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą – sugriebė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus vyriausiajam patruliui E. B. už tarnybinės uniformos, stumdamas jį parvertė ant žemės, spyrė į pilvo sritį, taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus vyriausiajam patruliui G. R. spyrė į kairę koją, taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, taip pat nuplėšė nuo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus vyriausiojo patrulio E. B. tarnybinės liemenės nešiojamą radijo stotelę „Motorola“ ir metė į namo sieną, dėl to radijo ryšio priemonė buvo sugadinta.Apeliaciniame skunde nuteistasis G. M. prašo apsvarstyti galimybę taikyti jam bausmės vykdymo atidėjimą. Tokį prašymą motyvuoja tuo, kad apylinkės teismas neįvertino visų aplinkybių, neatsižvelgė į tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, kad nukentėjusioji, jo žmona V. M. jam atleido, jie susitaikė ir ji prašė teismo neskirti apeliantui realios laisvės atėmimo bausmės. Nurodo, kad su žmona turi 4 mažamečius vaikus, kuriems reikia tėvo priežiūros, nes jis dirbo ir pastoviai rūpinosi šeima. Žmona nedirba, jai sunku išlaikyti vaikus, ir dirbti ūkiškus darbus, ką daro nuteistasis. Prašo atsižvelgti, kad pasižadėjo daugiau nevartoti alkoholio, tęsti gydymąsi nuo alkoholizmo. Taip pat nurodo, kad atsiprašė ir policijos pareigūnų už neteisėtus veiksmus. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti teismo nuosprendį.Nuteistojo G. M. apeliacinis skundas atmestinas.Apeliaciniame skunde nuteistasis veikos kvalifikavimo neginčija, tačiau kelia jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nusikalstamą veiką. Skirdamas nuteistajam bausmę, teismas laikėsi BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, teisingai įvertino nuteistojo asmenybę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus bei kitas bylos aplinkybes. Vertindamas padarytą nusikalstamą veiką teismas atkreipė dėmesį į jos pobūdį, pavojingumo laipsnį, atsižvelgė į teigiamas ir neigiamas nuteistojo savybes.

6.1. Bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Aplinkybės, kad G. M. anksčiau teistas už analogiškas smurtines nusikalstamas veikas, taip pat prieš savo sutuoktinę, kad paskutinį nusikaltimą padarė praėjus vos mėnesiui po teismo nuosprendžio priėmimo ankstesnėje byloje, rodo, jog jis iš pirmesnių savo teistumų (teistas devynis kartus) nepasimokė, nerodo noro elgtis pagal pripažintas visuomenės elgesio normas. Taigi, įvertinus tai, kad nuteistasis už analogiškas veikas jau buvo nubaustas švelnesne bausme, apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti skiriant kaltininkui tik pačią griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Nustatant bausmės dydį, teismas įvertino kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, paskyrė jam mažesnę nei sankcijos vidurkis bausmę. Taigi, byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nus­tatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar netei­sin­gai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas.

6.2. Bausmės vykdymo atidėjimas išreiškia humanizmo, bausmės individualizacijos bei jos ekonomijos principus. Bausmės paskirtį įvardija BK 41 straipsnis, todėl atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą svarbu nustatyti, ar tokia poveikio priemonė bus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. BK 75 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tai antroji įstatymo keliama sąlyga bausmės vykdymui atidėti. Sprendžiant, ar ši sąlyga yra, būtina įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe.

6.3. G. M. anksčiau yra teistas už tokio paties pobūdžio nusikalstamas veikas, kas rodo, kad toks jo nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis. Visi nusikaltimai, už kuriuos jis buvo nuteistas, padaryti esant neblaiviam ir tai turėjo takos jo nusikalstamiems veiksmams. Apeliaciniame skunde G. M. teigia, kad jau daugiau nesmurtaus prieš sutuoktinę, negers ir toliau gydysis, tačiau kaip matyti iš pateiktų duomenų, ankstesniu nuosprendžiu G. M. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose ir įpareigojimas gydytis nuo alkoholizmo, tačiau jis ir toliau piktnaudžiavo alkoholiu ir smurtavo. Skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistas ne tik už fizinį smurtą prie sutuoktinę, tačiau ir už pasipriešinimą smurtaujant prie policijos pareigūną. Visos šios aplinkybės leido apylinkės teismui padaryti neabejotiną išvadą, kad jis padarė nusikaltimus ne atsitiktinai, kad yra linkęs nusikalsti, nerodantis noro pasitaisyti, pavojingas visuomenei asmuo, ir bausmės tikslų G. M. atžvilgiu jo neizoliavus nuo visuomenės ir neskyrus realaus laisvės atėmimo pasiekti nebus įmanoma.

6.4. Apeliaciniame skunde nurodytos apelianto šeiminės aplinkybės, nelaikytinos prioritetinėmis ir leidžiančiomis spręsti dėl kitos bausmės rūšies apeliantui paskyrimo. G. M. skunde teigia, kad vaikams reikalinga tėvo priežiūra, tačiau vaikų interesai nesustabdė jo nuo tyčinių nusikalstamų veikų, tame tarpe ir prieš jų motiną, darymo. Byloje yra duomenų, kad jis baustas administracine tvarka už vaikų nepriežiūrą, vaikai buvo apgyvendinti globos namuose. Taigi, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad nuteistojo šeimos ir mažamečių vaikų interesai dėl jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės gali nukentėti labiau nei visuomenės interesai.

6.5. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, ir apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, nustatoma, kad paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Šios aplinkybės rodo, kad nors apeliantas ir pripažino savo kaltę, gailisi dėl padaryto, tačiau laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas nebūtų pakankamai efektyvi priemonė sulaikyti šį asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ir jis nebūtų pakankamai nubaustas. Nuosprendis yra pagrįstas, teisingas ir teisėtas, keisti jį G. M. apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo G. M. apeliacinį skundą atmesti.